Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės ir Birutės Valiulienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e-2121-341/2019 pagal ieškovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui I. A. dėl mokymo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovo I. A. (toliau – ir atsakovas) 5 382,17 Eur mokymo išlaidų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, kad atsakovas, stodamas į vidaus tarnybą, 2011 m. rugpjūčio 29 d. pasirašė su tarnyba ir tarnybos Pasieniečių mokykla trišalę Stojimo į vidaus tarnybą sutartį Nr. Nr. 10-5/10-7 (toliau – ir sutartis), kurios 2.6 papunktis nustato, kad kursantas įsipareigoja atlyginti mokyklai su jo mokymu susijusias visas išlaidas, jeigu įsidarbinus bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės, neištarnavęs sutarties 2.5 papunktyje nustatyto 5 (penkių) metų termino ar atleistas kitais neigiamais motyvais (sutarties 3 punktas). Tarnybos Varėnos rinktinės vado 2013 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. TE-33 atsakovas nuo 2013 m. vasario 22 d. buvo paskirtas į vidaus tarnybą tarnybos Varėnos rinktinės Sargybų būrio skyriaus pasieniečiu. Tarnybos Varėnos rinktinės vado 2017 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. TE-14, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 62 straipsnio 1 dalies 1 punktu (paties prašymu), 64 ir 69 straipsniais, atsakovas buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Atsakovas baigęs mokyklos programą ir gavęs mokyklos baigimo diplomą, ištarnavo vidaus tarnyboje 3 metus 10 mėnesių ir 26 dienas. Tarnyba 2017 m. sausio 25 d. raštu Nr. (21/25)-12-148 „Dėl mokymo išlaidų atlyginimo“ informavo atsakovą apie skolą, taip pat pateikė pažymą Nr. 41-13 „Apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pasieniečių mokyklos išlaidas, tiesiogiai susijusias su kursanto mokymu“, kurioje nurodyta, kad faktines mokymo išlaidas sudaro 5 616,17 Eur mokymo išlaidų už pagal mokymo programą įvykdytą mokymo kursą, iš kurių: 2 491,70 Eur išlaidų už išmokėtą stipendiją, 524,02 Eur už tarnybinę uniformą ir 2 600,45 Eur už pagal mokymo programą įvykdytą mokymo kursą (kurso kaina). Mokymo išlaidos apskaičiuotos vadovaujantis Pasieniečių mokyklos kursantų mokymo išlaidų apskaičiavimo ir apskaitos tvarkos aprašu, patvirtintu tarnybos vado 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 4-845 „Dėl Pasieniečių mokyklos kursantų mokymo išlaidų apskaičiavimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo” (2010 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. 4-400 redakcija) bei Pasieniečių mokyklos išlaidų, tiesiogiai susijusių su kursantų mokymu, paskaičiavimo įsakymu, patvirtintu tarnybos Pasieniečių mokyklos viršininko įsakymu 2012 m. gegužės 29 d. Nr. 5-302 „Dėl Pasieniečių mokyklos išlaidų, tiesiogiai susijusių su kursantų mokymu, paskaičiavimo”.

3. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas atlygino tarnybai 234 Eur mokymosi išlaidų, todėl likusi suma yra 5 382,17 Eur. Tarnyba, atsakydama į atsakovo prašymus, 2017 m. gruodžio 15 d. (Nr. (21)-14-4633) ir 2018 m. vasario 28 d. (Nr. (21)-14-750) išsiuntė atsakovui raštus, kuriuose pažymėjo, kad iki 2015 m. gruodžio 31d. galiojusio Vidaus tarnybos statuto nuostatuose nėra numatyta išlygų, kuomet galima būtų nereikalauti atlyginti visų su atsakovo mokymu susijusių išlaidų ar taikyti proporcingumą ištarnautam vidaus tarnyboje laikui. Taip pat informavo, kad mokymo išlaidas galima grąžinti, sumą išdėstant dalimis per sutartą laikotarpį, pasirašant atitinkamą susitarimą su tarnyba. Atsakovas neišreiškė pageidavimo pasirašyti naują susitarimą su tarnyba.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Akcentuoja, kad apskaičiuodamas priteistą iš atsakovo mokymo išlaidų sumą, teismas nurodė, kad atsakovas turėjo ištarnauti 5 metus (t.y. vadovaujantis senuoju Vidaus tarnybos statutu, 2003 m. balandžio 29 d. Nr. IX-1538 redakcija) ir atitinkamai pritaikė proporcingumo principą (proporcingumo principas numatytas naujajame Vidaus tarnybos statute, 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1855 redakcija).

17. Nurodo, kad iki 2015 m. gruodžio 31 d. galiojusiuose Vidaus tarnybos statuto nuostatuose nėra numatyta sąlygų, kuomet galima būtų nereikalauti iš kursanto atlyginti visų su jo mokymu susijusių išlaidų. Tai leidžia daryti išvadą, kad mokymosi išlaidų atlyginimo dydis turi būti proporcingai susietas su ištarnautu laiku vidaus tarnyboje, kai stojimo į vidaus tarnybą sutartis sudaryta po 2016 m. sausio 1 d. (įsigaliojus naujai Vidaus tarnybos statuto redakcijai) arba iki 2016 m. sausio 1 d. sudarytoje stojimo į vidaus tarnybą sutartyje nenustatyta atsakovui pareigos atlyginti visas su jo mokymo susijusias išlaidas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-491-430/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1072-345/2018).

18. Akcentuoja, kad ginčo stojimo į vidaus tarnybą sutartis sudaryta 2011 m. rugpjūčio 29 d. ir joje įtvirtina imperatyvaus pobūdžio sąlyga, jog kursantas (atsakovas) privalo atlyginti mokyklai visas su jo mokymo susijusias išlaidas (Sutarties 3 punktas). Dėl to, šiuo atveju teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad apskaičiuoti mokymosi išlaidas reikia proporcingai atsakovo ištarnautam laikui.

22. Akcentuoja, jog nors paminėtoje kasacinio teismo byloje nebuvo tiesiogiai keltas klausimas dėl atlygintinų išlaidų proporcingumo neištarnautam laikui, tačiau priimtoje nutartyje kasacinis teismas aptarė proporcingumo principo taikymą, siejant mokymo išlaidų atlyginimą su ištarnautu vidaus tarnyboje laiku. Teismas pažymėjo, kad šiuo aspektu byloje pagrįstai vadovautasi kasacinio teismo išaiškinimais, kad atlygintinos išlaidos skaičiuotinos proporcingai atsakovo ištarnautam laikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-536-695/2015 ir 2009 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2009). Pažymėjo ir tai, kad proporcingumo principas expressis verbis įtvirtintas ir nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Vidaus tarnybos statuto 10 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, jog privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga yra, be kita ko, įsipareigojimas atlyginti su mokymu susijusias išlaidas proporcingai ištarnautam vidaus tarnyboje laikui.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2018).

23. Todėl mano, kad apelianto argumentas dėl netinkamo kasacinio teismo praktikos taikymo yra nepagrįstas ir atmestinas.

24. Papildomai pažymi, kad proprocingumo principo taikymą, siejant mokymo išlaidų atlyginimą su ištarnautu vidaus tarnyboje laiku, kaip teisingą ir teisėtą, kasacinis teismas pripažino ir kitose bylose, kuriose buvo nagrinėjamas mokymo išlaidų priteisimo klausimas. Be jau aukščiau nurodytų bylų, akcentuotina kasacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-695/2018, kas rodo nuoseklų ir vienodą teisminės praktikos formavimą. Tiek civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2018, tiek civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-695/2018 tarnyba sutiko su proporcingumo principo taikymu.

25. Mano, kad apeliacinio skundo argumentas, jog tai, kad tarnyba civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2018 nekėlė klausimo dėl atlygintinų išlaidų proporcingumo neištarnautam laikui, neįpareigoja tarnybos taikyti proporcingumo principo analogiškuose atvejuose ir neatima iš tarnybos galimybės ginti tarnybos interesus vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, atspindi ieškovės požiūrį, kuriuo ji formuoja praktiką, kuomet atskiri asmenys, esantys tokiame pačiame teisiniame santykyje su tarnyba, už analogiškus sutarties pažeidimus patiria skirtingas teisines pasekmes, t.y. jiems taikoma skirtinga teisinė atsakomybė. Tokia praktika nėra teisinga ir pažeidžia konstitucinį visų lygybės prieš įstatymą principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis).

26. Pažymi, jog šalių sudaryta sutartis vienareikšmiškai nenustatė atsakovo pareigos atlyginti visas mokymo išlaidas. Sutarties 2.6 punkte, numatančiame kursanto pareigą atlyginti mokyklai su jo mokymu susijusias išlaidas, nėra konkrečiai nurodyta išlaidų apimtis, t.y. nėra numatyta kursanto pareiga atlyginti visas mokymo išlaidas. Sutarties 3 punktas numato kursanto pareigą Sutarties 2.6 punkte nurodytais atvejais per 6 mėnesius atlyginti mokyklai visas su jo mokymu susijusias išlaidas. Taigi, lyginant Sutarties 2.6 punktą su Sutarties 3 punktu matyti, kad mokymo išlaidų atlyginimo pareiga apibrėžta skirtingai.

27. Akcentuoja, jog šioje situacijoje neabejotinai ieškovė vertintina kaip sutarties sąlygas pasiūliusi šalis, o atsakovas – kaip jas priėmusi šalis, kas reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsakovo naudai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

30. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl išlaidų, susijusių su atsakovo mokymu Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pasieniečių mokykloje, atsakovui neįvykdžius Stojimo į vidaus tarnybą 2011 m. rugpjūčio 29 d. sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

31. Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 29 d. trišale Stojimo į vidaus tarnybą sutartimi (pirminis profesinis mokymas) Nr.10-5/10-7, sudaryta tarp ieškovo, atsakovo ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos, atsakovas, įsipareigojo, baigus mokymąsi, ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o ne ištarnavus sutartyje nustatyto termino – atlyginti mokymo išlaidas., jeigu atsakovas įsidarbinus bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės, ar atleistas kitais neigiamais motyvais.

32. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado įsakymu nuo 2013 m. vasario 22 d. atsakovas buvo priimtas ir paskirtas VSAT Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečiu. 2017 m. sausio 19 d. atsakovas buvo atleistas iš vidaus tarnybos Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasieniečio pareigų. Atsakovo tarnybos stažas 2017 m. sausio 19 d. buvo 5 metai 4 mėnesiai 22 dienos.

33. Atsakovo mokymo išlaidos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykloje sudaro 5 616,70 Eur.

34. 2018 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašte „Dėl mokymosi išlaidų atlyginimo“ nurodoma, kad apskaičiuojant atlygintinas mokymosi išlaidas, jų dydis turi būti proporcingai susietas su ištarnautu (neištarnautu) laiku vidaus tarnyboje po mokymo baigimo, t.y. neturėtų būti išieškoma išmokėta stipendija, o atlygintinos išlaidos turi būti proporcingai mažintinos atsižvelgiant į ištarnautą vidaus tarnyboje laiką po mokymo baigimo.

35. Teisėjų kolegija nesutinka apelianto teiginiais, kad teismo priimtas sprendimas dalyje dėl proporcingumo su mokymu susijusių lėšų apskaičiavimo yra nepagrįstas, nes buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2018, nagrinėjamo ginčo atveju gali būti taikoma kaip precedentas, nes minėtoje civilinėje byloje ir ginčijamoje byloje buvo reiškiami analogiški reikalavimai dėl buvusių kursantų įsipareigojimų, t.y. su jų mokymu susijusių atlygintinų išlaidų dydis yra vienodas, trišalės stojimo į vidaus tarnybą sutartys sudarytos analogiškomis sąlygomis.

36. Atsakovas trišalę stojimo į vidaus tarnybą sutartį sudarė galiojant vienai Vidaus tarnybos statuto redakcijai, o iš tarnybos atleistas, jau galiojant kitai įstatymo redakcijai, t.y. trišalės stojimo į vidaus tarnybą sutarties sudarymo metu galiojusi Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalis numatė, kad sudarant sutartį su asmeniu, laimėjusiu atranką į vidaus profesinio mokymo įstaigą, asmuo įsipareigoja mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos arba baigęs mokslus atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jos paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, privalės atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas.

37. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Vidaus tarnybos statuto nuostatos numatė, kad sudarant sutartį su asmeniu, atrankos į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą metu atrinktu mokytis šioje įstaigoje, asmuo įsipareigoja mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 4 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ar baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje arba bus atleistas jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, privalo atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai su jo mokymusi susijusias išlaidas proporcingai ištarnautam vidaus tarnyboje laikui. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Vidaus tarnybos statuto nuostatos nustatė atlygintinų išlaidų proporcingumo principą ištarnautam vidaus tarnyboje laikui.

38. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojęs teisinis reglamentavimas pakeitė sutarties šalių teises ir pareigas, praplėtė sutarties laisvės ribas, t.y. galimybę buvusiam kursantui atlyginti su mokymu susijusias išlaidas proporcingai ištarnautam vidaus tarnyboje laikui ( žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-536-695/2015, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-695/2018, 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-233-248/2019). Nors apeliantas nurodo, kad ginčo stojimo į vidaus tarnybą sutartis buvo sudaryta 2011 m. rugpjūčio 29 d. ir joje yra įtvirtinta imperatyvaus pobūdžio sąlyga (kursantas privalo atlyginti mokyklai visas su jo mokymu susijusias išlaidas), tačiau šiuo nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad trišalė stojimo į vidaus tarnyba sutartis buvo pasirašyta tokiomis sąlygomis, kurios buvo apibrėžtos įstatymu. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.157 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo, neturi įtakos sutarties sąlygoms, tačiau ši norma turi būti taikoma atsižvelgiant į sutarties sąlygas ir į konkrečios taikytinos imperatyvios normos pobūdį ir tikslus. Tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti sutartį gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.

39. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas reiškia diskriminavimo draudimą ir reikalavimą, kad vienodos situacijos būtų vertinamos vienodai, nebent dėl svarbių priežasčių būtų pakankamas pagrindas vertinti jas skirtingai; taikant lygiateisiškumo principą, reikalaujama, kad nagrinėjant civilinius ginčus teisme, vienodos faktinės sudėties civilinės bylos būtų sprendžiamos vienodai. Kaip jau buvo minėta, kasacinio teismo formuojama praktika nustato, kad pasikeitęs teisinis reglamentavimas pakeitė šalių teises ir pareigas bei numato galimybę buvusiam kursantui atlyginti su mokymu susijusias išlaidas proporcingai ištarnautam laikui, be to, atsižvelgiant į tai, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, apeliacinės instancijos sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką ir mokymusi išlaidų atlyginimą susiejo su proporcingai atsakovo ištarnautu laiku vidaus tarnyboje.

40. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias mokymosi išlaidų atlyginimą stojant į vidaus tarnybą, taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais. Apeliantės apeliacinio skundo motyvais keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

42. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovui priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad jo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 250 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos, parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keltų klausimų pobūdį, pateikto atsiliepimo argumentavimą, apimtį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas (Teisingumo ministro 2015 m kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija), priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš apeliantės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188608252, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovo I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.