Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykla (toliau – Pasieniečių mokykla) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo O. R. 4990,70 Eur mokymo išlaidų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės, atsakovo bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, 2014 m. sausio 27 d. sudaryta trišalė stojimo į vidaus tarnybą sutartis Nr. 10-58/10-59, kuria ieškovė suteikė atsakovui Pasieniečio mokymo programos mokymus, o atsakovas įsipareigojo laikytis Vidaus tarnybos statuto, mokyklos nuostatų, vidaus tvarkos taisyklių ir kitų mokyklos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsakovas įsipareigojo atlyginti Pasieniečių mokyklai su jo mokymu susijusias išlaidas, jeigu bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės, neištarnavęs vidaus tarnyboje sutarties 2.5 punkte nustatyto laiko (ne mažiau 5 metų laikotarpio). 2016 m. balandžio 25 d. Vilniaus rinktinės vado įsakymu atsakovas atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu, ištarnavęs vidaus tarnyboje 9 mėnesius 6 dienas. Atsakovas geranoriškai neatlygino ieškovei mokymo išlaidų, dėl to ieškovė kreipėsi į teismą.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovė neįrodė ieškinyje paskaičiuotų mokymo išlaidų dydžio pagrįstumo, neįvertino atsakovo ištarnauto vidaus tarnyboje laiko ir nepagrįstai reikalauja priteisti stipendiją. Atsakovo vertinimu, stipendija nepatenka į atlygintinas su mokymu susijusias išlaidas, o mokymų išlaidų bendras dydis turi būti mažinamas proporcingai atsakovo ištarnautam laikui vidaus tarnyboje. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovė niekada nesupažindino jo su mokymo išlaidų dydžiais, jie nebuvo nurodyti viešai, nes jeigu atsakovas būtų žinojęs apie tokius didelius mokymo išlaidų dydžius, nebūtų sudaręs stojimo į vidaus tarnybą sutarties. Atsakovas pažymėjo, kad turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negali tinkamai atlikti vidaus tarnybos.

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti iš dalies: vietoj teismo priteistų 4990,70 Eur mokymo išlaidų ir 162,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 2166,62 Eur mokymo išlaidų ir 85 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

Apelianto manymu, bendros mokymo išlaidos turėjo būti mažinamos proporcingai ištarnautam laikui vidaus tarnyboje (9 mėnesiams 6 dienoms). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik lingvistiniu sutarties sąlygų vertinimu ir aiškinimu, tačiau neatkreipė dėmesio į esminę reikšmę bylai turinčias aplinkybes, aktualių teisės aktų raidos kontekstą bei nesirėmė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Atsakovas ištarnavo vidaus tarnyboje 15,6 procentų viso reikalaujamo ištarnauti laikotarpio, dėl to atsakovui kyla pareiga atlyginti mokymo išlaidas, atskaičius sumą proporcingai ištarnautam laikui, t. y. vietoj 2139,50 Eur mokymo kurso kainos ir 427,58 Eur uniformos vertės (2567,08 Eur bendrų mokymo išlaidų), atlyginti mažesnę 2166,62 Eur bendrų mokymo išlaidų sumą.

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai neanalizavo atsakovo argumentų dėl darbo teisinių santykių analogijos taikymo nagrinėjamai bylai, ignoravo atsakovo interesus ir teisėtų lūkesčių apsaugos principą, nes atsakovas nebuvo supažindintas su mokymo išlaidų dydžiu ir negalėjo protingai numatyti, kokio dydžio išlaidas jam tektų atlyginti, kai neištarnaujamas vidaus tarnyboje sutartyje nurodytas terminas. Jeigu atsakovas būtų žinojęs visus mokymo išlaidų dydžius, jis tikėtinai nebūtų sudaręs ginčo sutarties.

Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad iki 2015 m. gruodžio 31 d. galiojusiuose Vidaus tarnybos statuto nuostatuose nėra numatyta išlygų, kuomet būtų galima nereikalauti iš kursanto atlyginti visų su jo mokymo susijusių išlaidų, dėl to kursantai, kurie pasirašė stojimo į vidaus tarnybą sutartis iki 2015 m. gruodžio 31 d., esant sutarties pažeidimams, privalo atlyginti mokyklai visas su jų mokymusi susijusias išlaidas. Kursantai, kurie pasirašė sutartis nuo 2016 m. sausio 1 d., esant sutarties pažeidimams, pagal pasikeitusį Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą, privalo mokyklai atlyginti visas su jų mokymusi susijusias išlaidas, proporcingai ištarnautam vidaus tarnyboje laikui.

Ieškovės manymu, apelianto teiginiai dėl stipendijos neatlygintinumo yra teisiškai nereikšmingi, kadangi atsakovas vadovaujasi bendraisiais teisės principais ir teismų sprendimais netapačiose bylose, nors stipendija pagal Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymą ir Mokyklos kursantų mokymo išlaidų apskaičiavimo bei apskaitos tvarkos aprašą priskiriama prie mokymuisi išleistų lėšų už būsimo vidaus tarnybos pareigūno išlaikymą ir paruošimą tarnybai. Teismas pagrįstai rėmėsi šiuo įstatymu ir aprašu.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad atsakovas remiasi teisiškai nepagrįsta nuomone bei teismų sprendimais netapačiose bylose. Atsakovo pareiga atlyginti su mokymu susijusias išlaidas atsirado įstatymo ir sutarties pagrindu. Atsakovas savo valia pasirašė trišalę stojimo į vidaus tarnybą sutartį Nr. 10-58/10-59, dėl to kartu įgijo prievolę atlyginti visas su jo mokymu susijusias išlaidas.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nesutinka, kad profesinių mokyklų mokama stipendija, mokėta valstybės biudžeto lėšomis pasieniečių rengimui, būtų traktuojama ne kaip išlaidų, skirtų mokymui, dalis, nes būtent stipendija yra vienas iš pagrindinių veiksnių, skatinančių jaunuolius mokytis pasieniečių mokykloje. Pažymėjo, kad analogiškų faktinių aplinkybių civilinėje byloje Nr. 2A-531-212/2015 teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams dėl stipendijos priteisimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. sausio 27 d. stojimo į vidaus tarnybą sutartimi Nr. 10-58/10-59 (toliau – Sutartis), sudaryta tarp ieškovės, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ir atsakovo, ieškovė įsipareigojo atsakovą (kursantą) mokyti ir sudaryti jam tinkamas sąlygas mokytis pagal Pasieniečių mokymo programos reikalavimus, garantuoti mokymo kokybę, organizuoti kursanto stažuotę (praktinį mokymą), užtikrinti socialines garantijas, kursanto mokymosi pasiekimų nešališką įvertinimą, nustatyta tvarka mokėti stipendiją (Sutarties 1 punktas). Atsakovas (kursantas) įsipareigojo įvykdyti Pasieniečio mokymo programos reikalavimus, sistemingai ugdytis, stropiai mokytis, lavinti gebėjimus, laikytis Vidaus tarnybos statuto, mokyklos nuostatų, mokyklos vidaus tvarkos taisyklių ir kitų mokyklos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, atlikti jam pavestas pareigas, baigęs mokymąsi pagal Pasieniečio mokymo programą ir gavęs profesinio mokymo diplomą, įsidarbinti ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus (Sutarties 2.1 - 2.5 punktai). Atsakovas įsipareigojo atlyginti mokyklai su jo mokymu susijusias išlaidas, jeigu nustatyta tvarka bus pašalintas iš mokyklos už nepažangumą, už Vidaus tarnybos statuto, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo, mokyklos veiklą reglamentuojančių aktų ir kt. pažeidimus, už atsisakymą duoti kursanto priesaiką arba jos nesilaikymą, už šiurkščius vidaus tvarką reglamentuojančių teisės aktų ar Vidaus tarnybos statuto pažeidimus, paaiškėjus aplinkybėms dėl kurių kursantui gali būti taikomi priėmimo į vidaus tarnybą apribojimai, nustatyti Vidaus tarnybos statute, be pateisinamų priežasčių atsisakius tęsti mokymus, neištarnavus Sutarties 2.5 punkte nustatyto laiko dėl kursanto kaltės ar esant atleistam paties prašymu (Sutarties 2.6.1 – 2.6.2 punktai). Sutarties 2.6. punkte nurodytais atvejais kursantas privalo per 6 mėnesius atlyginti mokyklai visas su jo mokymu susijusias išlaidas (Sutarties 3 punktas) (b. l. 6-8). Atsakovas baigė Pasieniečių mokymo programą, įsidarbino Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečiu, tačiau 2016 m. balandžio 25 d. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vado įsakymu atsakovas atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu (b. l. 5). Atsakovo mokymo išlaidas sudarė 2139,20 Eur mokymo išlaidų už pagal mokymo programą įvykdyto mokymo kurso kainą, 2423,62 Eur išlaidų už išmokėtą stipendiją, 427,58 Eur už tarnybinę uniformą (b. l. 9). Mokymų išlaidų atsakovas per Sutarties 3 punkte nustatytą terminą (6 mėnesius) ieškovei neatlygino. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus sprendimu tenkino.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl kursantui mokėtos stipendijos kvalifikavimo kaip su jo mokymu susijusių išlaidų, kurias neištarnavęs nustatyto laiko pareigūnas yra įsipareigojęs atlyginti profesinio mokymo įstaigai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas įsipareigojo atlyginti ieškovei visas su jo mokymu susijusias išlaidas, jeigu įdarbinus bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės, neištarnavęs Sutarties 2.5 punkte nustatyto laiko (Sutarties 2.6, 2.6.2, 3 punktai). Atsakovas vidaus tarnyboje tarnavo nuo 2015 m. liepos 20 d. iki 2016 m. balandžio 28 d., t. y. 9 mėnesius 6 dienas, kas atitinka 15,6 procento visos reikalaujamos tarnybos (5 metų) laikotarpio. Atsakovas atleistas savo paties prašymu. Taigi, atsakovo prievolė atlyginti ieškovei su jo mokymu susijusias išlaidas yra sutartinė. Sutartyje išlaidos įvardijamos kaip „visos su mokymu susijusios išlaidos“ (Sutarties 3 punktas), tačiau nedetalizuota, kas jas sudaro. Vidaus tarnybos statute (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) taip pat nedetalizuota, kas sudaro su pareigūno mokymu susijusias išlaidas. P. P. mokymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 31 straipsnio 1 dalį (dalies redakcija, galiojusi nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. vasario 1 d.) lėšas, skirtas profesiniam mokymui, sudaro, be kita ko, materialinės paramos lėšos. Įstatymo 32 straipsnyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) nurodyta, kad vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų mokiniams Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokamos stipendijos ir teikiama kita materialinė parama. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 4-845 patvirtinto Pasieniečių mokyklos kursantų mokymo išlaidų apskaičiavimo ir apskaitos tvarkos aprašo 3.2 punkte nustatyta, kad mokymo išlaidas sudaro, be kitų, išmokėta stipendija (b. l. 30-32). Ginčas byloje kilo dėl sutarties sąlygų aiškinimo, nes šalys skirtingai traktuoja, ar atsakovui mokėta stipendija laikytina su jo mokymu susijusiomis išlaidomis.