- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- 2A-1072-345/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-001782-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Loreta Braždienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- M. Ž.
- Ieškovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos
- Kategorijos
- 2.6.8.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Kairevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos ieškinį atsakovui M. Ž. dėl mokymo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykla (toliau – ir Pasieniečių mokykla) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. Ž. 2255,40 Eur mokymo išlaidų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės, atsakovo bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, 2008 m. spalio 3/28d. sudaryta trišalė stojimo į vidaus tarnybą sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė suteikė atsakovui Pasieniečio mokymo programos mokymus, o atsakovas įsipareigojo laikytis Vidaus tarnybos statuto, mokyklos nuostatų, vidaus tvarkos taisyklių ir kitų mokyklos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsakovas įsipareigojo atlyginti Pasieniečių mokyklai su jo mokymu susijusias išlaidas, jeigu bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės, neištarnavęs vidaus tarnyboje sutarties 4.5 punkte nustatyto laiko (ne mažiau 5 metų laikotarpio). 2011 m. liepos 13 d. Pagėgių rinktinės vado įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas atleistas iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo, ištarnavęs vidaus tarnyboje 2 metus 9 mėnesius 15 dienų. Atsakovas geranoriškai neatlygino ieškovei mokymo išlaidų, dėl to ieškovė kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad stipendija buvo panaudojama kaip socialinė parama, t. y. pagal tikslinę jos paskirtį – kurui, maistui ir higienos priemonėms įsigyti, mobiliojo ryšio paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, stipendija negali būti pripažinta tiesiogiai su mokymu susijusiomis išlaidomis. Dėl vairavimo kursų, atsakovas pažymėjo, kad apie aplinkybę, jog jie buvo papildomai apmokami ar už juos reikės sumokėti ateityje, informuotas nebuvo, Sutartyje ši sąlyga neaptarta. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo tinkamai informuotas apie sutarties kainą ir galimas jos pažeidimo pasekmes, ir tai turėjo įtakos jo apsisprendimui sudaryti sutartį, prašė Sutarties 2.6 ir 4.6 punktuose numatytas sąlygas pripažinti nesąžiningomis. Pažymėjo, kad ieškinio senaties terminas baigėsi praėjus šešiems mėnesiams po Sutarties 5 punkto pažeidimo.
4. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovė teisingai remiasi ir taiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias iš sutarčių kylančius santykius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo 2255,40 Eur mokymo išlaidų atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovas baigęs mokymo programą ir gavęs baigimo diplomą ištarnavo vidaus tarnyboje 1 metus 3 mėnesius 18 dienų, iš vidaus tarnybos buvo atleistas, konstatavo, kad atsakovas neįvykdė Sutarties 4.5. p. numatyto įsipareigojimo baigus mokymo programą ir gavus mokyklos profesinio mokymo pažymėjimą įsidarbinti ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, ir šalių sudarytos Sutarties 2 p., 2.6 p., 2.6.7 p., 4.6.7 p. bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pagrindu priteisė iš atsakovo ieškovės patirtas jo mokymo išlaidas.
7. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl jam mokėtos socialinės paskirties stipendijos, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 31, 32 straipsniais stipendija priskiriama prie materialinės paramos, teikiamos studentui, t. y. ji įeina į mokymo išlaidas kaip parama studentui jo mokymosi laikotarpiu. Teismas sprendė, kad remiantis tarp šalių sudaryta Sutartimi bei teisiniu reglamentavimu išlaidos vairavimo kursams taipogi yra priskiriamos mokymo išlaidoms.
8. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo, kadangi ieškinys buvo pareikštas ne dėl netesybų, bet dėl mokymo išlaidų priteisimo.
III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
10. Apeliantas nurodo, jog ieškovė, Sutarties 2 punkte įsipareigojusi užtikrinti kursantams socialines garantijas, ieškiniu stipendiją, išmokėtą kaip socialinę garantiją, siekia susigrąžinti, nors tai Sutartyje nebuvo nurodyta. Sutartyje apskritai nėra nustatyta, kas patenka į mokymo išlaidas, taip pat nenustatyta Sutarties kaina, t. y. kokią sumą turi atlyginti kursantas, vidaus tarnyboje neištarnavęs 5 metų. Atsakovo tinkamas neinformavimas apie Sutarties nesilaikymo pasekmes sudaro pagrindą ieškovės elgesį vertinti kaip nesąžiningą, turėjusį įtakos atsakovo apsisprendimui dėl Sutarties sudarymo. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas prašo Sutarties 2.6 ir 4.6 p. numatytas sąlygas pripažinti nesąžiningomis.
11. Apeliantas pažymėjo, kad jis nebuvo informuotas ir apie tai, kad vairavimo kursai yra papildomai apmokami ar už juos reikės ateityje susimokėti. Sutartyje ši sąlyga neišskirta, o ieškovė nepateikė įrodymų apie vairavimo kursų privalomumo ir pasirenkamumo galimybes, informavimą apie kursų kainą ir t. t. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nepatikrino bei neįvertino. Jei, teismo vertinimu, atsakovo informavimas apie Sutarties pažeidimo pasekmes yra tinkamas, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, kad mokymo išlaidos nėra netesybos. Sutarties 2.6.7 ir 4.6.7 punktai, kuriais ieškovė įsipareigojo išieškoti iš kursanto visas su jo mokymu susijusias išlaidas, jeigu jis bus atleistas iš vidaus tarnybos, o kursantas privalės minėtas išlaidas atlyginti, yra netesybos CK 6.71 straipsnio prasme. Minėtam reikalavimui pareikšti, remiantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl atsižvelgiant į tai, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkintas.
12. Ieškovė su atsakovu nebendradarbiavo, nesuteikė informacijos apie mokymo išlaidų sandarą ar dydį, todėl jis negalėjo tinkamai ir laiku įvykdyti sutartinės prievolės.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl stipendijos nekvalifikavimo kaip vienos iš paramos studentams formų, yra neteisinga, kadangi stipendija nėra priskiriama prie išlaidų, tiesiogiai susijusių su mokymu. Pirmosios instancijos teismas priemonių išsiaiškinti, kokios išlaidos sudarė atsakovo mokymo išlaidas, nesiėmė. Remiantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsniu, stipendijos buvo mokamos kaip parama mokymosi laikotarpiu ir gali būti išieškota tik esant CPK 663 ir 736 straipsniuose nustatytiems pagrindams. Atsakovo gaunama stipendija buvo panaudojama kaip socialinė parama, o jos negaunant ar neturint pasiturinčių tėvų, mokymasis Pasieniečių mokykloje būtų neįmanomas.
Atsiliepimas
14. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
15. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad ieškovė apeliantui suteikė visą aktualią informaciją apie galimas sutarties neįvykdymo teisines pasekmes dar iki Sutarties sudarymo. Sutarties tekstas apeliantui pateiktas rašytine forma, ji patvirtinta apelianto parašu. Remiantis Profesinio mokymo įstatymo nuostatomis, į mokymo išlaidas stipendija patenka. Kadangi stipendijos dydis priklauso nuo mokymosi rezultatų, išankstinis Sutarties kainos nustatymas nėra galimas. Per apelianto mokymosi laikotarpį jam išmokėta 1907,86 Eur stipendijos. Kadangi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas bei Profesinio mokymo įstatymas reglamentuoja skirtingų savo statusu bei paskirtimi stipendijų mokėjimą, remiantis šiais teisės aktais nėra pagrindo teigti, kad apeliantui buvo mokama socialinę paskirtį turinti stipendija.
16. Dėl vairavimo kursų, ieškovė pažymėjo, kad pagal Sutarties 6.3 p. trečiasis asmuo įsipareigojo įdarbinti atsakovą pagal jo išsilavinimą bei profesiją atitinkančias pareigas. 2010 m. kovo 26 d. apeliantas įdarbintas (duomenys neskelbtini) pasieniečiu, vienas iš specialių reikalavimų šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui yra B kategorijos vairuotojo pažymėjimas. Apeliantui besimokant, jam buvo sudarytos sąlygos baigti vairavimo kursus, kurių, kaip ir išmokėtos stipendijos, išlaidos norminių teisės aktų pagrindu priskiriamos prie mokymo išlaidų. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju taikytinas specialus Profesinio mokymo įstatymas.
17. Stipendija, kuri buvo išmokėta vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje besimokiusiam asmeniui, yra priskiriama prie mokymo išlaidų, kurių reikalavimo priteisti iš apelianto pagrįstumą patvirtina Vidaus tarnybos statuto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatos ir Sutartis.
Atsiliepimas
18. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
19. Nurodo, kad apelianto pareiga atlyginti mokymo išlaidas tuo atveju, jei jis vidaus tarnyboje neištarnaus Sutartyje nustatyto 5 metų termino, nurodyta Sutartyje, su kurios nuostatomis apeliantas buvo supažindintas tinkamai.
20. Pagal nagrinėjamu atveju taikomo Profesinio mokymo įstatymo 32 straipsnį, mokymo išlaidos apima ir stipendiją, kurią gauti apeliantas užsitikrino pasirašydamas Sutartį. Kadangi stipendijos dydis priklauso nuo mokymosi rezultatų, Sutarties kainos iš anksto nustatyti galimybės nėra. Apeliantui, be kita ko, sudarytos sąlygos gauti vairuotojo pažymėjimą, dėl to remiantis Statuto 9 straipsnio nuostatomis, Profesinio mokymo įstatymo 31 straipsnio ir 32 straipsniu, tarp šalių sudaryta Sutartimi, išmokėta stipendija ir išlaidos vairavimo kursams priskirtinos mokymo išlaidoms. Pažymėjo, kad nei apelianto nurodyta kasacinio teismo 2009 m. gegužės 25 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2009, nei 2015 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-536-695/2015 negali būti laikomos tinkamais precedentais nagrinėjamu atveju, kadangi šiose bylose ginčai buvo sprendžiami vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis, o viena iš ginčo šalių buvo aukštojoje mokykloje studijavęs asmuo.
21. Pažymėjo, kad reikalavimas atlyginti mokymo išlaidas nėra ir negali būti laikomas netesybomis CK 6.70 ir 6.71 straipsnių prasme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. spalio 3/28 d. stojimo į vidaus tarnybą sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp ieškovės, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ir atsakovo, ieškovė įsipareigojo atsakovui (kursantui) sudaryti tinkamas profesinio mokymo sąlygas, užtikrinti socialines garantijas, nustatytas Vidaus tarnybos statute ir kituose teisės aktuose, mokyti pagal Pasieniečio mokymo programą, garantuoti mokymo kokybę ir suteikti atitinkamą išsilavinimą, suteikti kursantams vietą mokyklos bendrabutyje, mokymo programą įvykdžiusiam kursantui suteikti pasieniečio profesinę kvalifikaciją, įstatymų nustatyta tvarka išieškoti iš kursanto visas su jo mokymu susijusias išlaidas, jei kursantas atleidžiamas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės, jei vidaus tarnyboje bus ištarnavęs mažiau kaip 5 metus, nereikalauti iš kursanto su mokymu susijusių išlaidų atlyginimo, jei tokia Sutarties sąlyga negali būti įvykdoma dėl kursanto sveikatos būklės, organizuoti kursantui stažuotę ir spręsti kitus mokymo organizavimo klausimus (Sutarties 2.1-2.5, 2.6.7., 2.7. ir 2.8. p.). Atsakovas (kursantas) įsipareigojo įvykdyti Pasieniečio mokymo programos reikalavimus, sistemingai ugdytis, stropiai mokytis, lavinti gebėjimus, laikytis Vidaus tarnybos statuto, mokyklos nuostatų, mokyklos vidaus tvarkos taisyklių ir kitų mokyklos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, atlikti jam pavestas pareigas, baigęs mokymąsi pagal Pasieniečio mokymo programą ir gavęs profesinio mokymo diplomą, įsidarbinti ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus (Sutarties 4.1 - 4.5 punktai). Atsakovas, be kita ko, įsipareigojo atlyginti mokyklai su jo mokymu susijusias išlaidas, jeigu nustatyta tvarka bus pašalintas iš mokyklos už nepažangumą, už Vidaus tarnybos statuto, mokyklos veiklą reglamentuojančių aktų ir kt. pažeidimus, už atsisakymą priimti kursanto priesaiką arba jos nesilaikymą, už šiurkščius ar nuolatinius mokyklos arba tarnybos struktūrinio padalinio, kuriame atlieka stažuotę ar praktinį mokymą, vidaus tvarkos taisyklių ar Vidaus tarnybos statuto pažeidimus, paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių kursantui gali būti taikomi priėmimo į vidaus tarnybą apribojimai, nustatyti Vidaus tarnybos statute, be pateisinamų priežasčių atsisakius tęsti mokymą arba baigus jį įsidarbinti ir dirbti ne mažiau kaip 5 metus, neištarnavus Sutarties 4.5 punkte nustatyto laiko dėl kursanto kaltės ar esant atleistam paties prašymu (Sutarties 4.6.1 – 4.6.7 punktai). Sutarties 4.6. punkte nurodytais atvejais kursantas privalo per 6 mėnesius atlyginti mokyklai su jo mokymu susijusias išlaidas (Sutarties 5 punktas) (b. l. 7-9). Atsakovas baigė Pasieniečių mokymo programą, įsidarbino Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) pasieniečiu (darbo vieta – (duomenys neskelbtini)), tačiau 2011 m. liepos 13 d. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado įsakymu atsakovas atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų elgesio taisyklių 14, 14.1, 14.4 punktų bei Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2, 2.1, 2.2, 5.1 punktų reikalavimų pažeidimus (b. l. 6). Atsakovo mokymo išlaidas sudarė 2255,40 Eur mokymo išlaidų už pagal mokymo programą įvykdyto mokymo kurso kainą, 1907,86 Eur išlaidų už išmokėtą stipendiją, 347,54 Eur už vairavimo kursus (b. l. 12). Mokymų išlaidų atsakovas per Sutarties 5 punkte nustatytą terminą (6 mėnesius) ieškovei neatlygino. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus sprendimu tenkino.
24. Apelianto teigimu, ieškovė pažeidė pareigą jį tinkamai informuoti apie tarp šalių sudarytos Sutarties kainą, kadangi Sutartyje nuostatų apie ieškovei atlygintinų mokymo išlaidų grąžinimą mokymo nutraukimo atveju nėra. Be to, atsakovas buvo netinkamai informuotas ir apie vairavimo kursų apmokėjimo sąlygas. Minėtos aplinkybės ir ieškovės nebendradarbiavimas, pasak apelianto, sąlygojo jo apsisprendimą dėl Sutarties sudarymo. Apeliacinės instancijos teismas su teiginiu, kad ieškovė pažeidė savo, kaip Sutarties šalies, pareigas tinkamai informuoti apeliantą apie Sutarties nuostatas, nesutinka.
25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnio, 6.158 straipsnio nuostatos reikalauja, kad šalys elgtųsi sąžiningai ne tik vykdant įsipareigojimus pagal sudarytą sutartį, bet taip pat ir prieš sudarant sutartį, t. y. atskleistų viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Byloje duomenų apie ikisutartinius šalių santykius nėra, o informacijos, suteiktos atsakovui, turinį nustato pati Sutartis. Vertinant tarp šalių sudarytos Sutarties tekstą matyti, kad joje detalizuotos kiekvienos iš šalių teisės bei pareigos. Duomenų apie neaiškių ar netikslių Sutarties sąlygų aiškinimą ar keitimą nėra.
26. Sutarties 6.3 p. ieškovė įsipareigojo įdarbinti atsakovą pagal jo išsilavinimą bei profesiją atitinkančias pareigas. 2010 m. kovo 26 d. apeliantas įdarbintas (duomenys neskelbtini) pasieniečiu. Vienas iš specialių reikalavimų šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui yra B kategorijos vairuotojo pažymėjimas, t. y. be išklausytų vairavimo kursų ir vairuotojo pažymėjimo įgijimo minėtų pareigų ėjimas nėra galimas. Apeliantas duomenų, kurie tokį jo pareigybei keliamą reikalavimą paneigtų, į bylą nepateikė. Tai reiškia, kad įgyvendinant Sutarties 4.1-4.5 p. ir 6.3 p. nustatytas šalių pareigas, jų abipusiais veiksmais buvo pasiektas vienas iš Sutartyje numatytų tikslų – mokyti ir įdarbinti atsakovą pagal jo kvalifikaciją. Atitinkamai, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovui nevykdant pareigos vidaus tarnyboje ištarnauti nustatytą terminą, ieškovė įgijo teisę reikalauti atsakovo atlyginti su jo vairavimo kursais susijusias išlaidas.
27. Atsakovo teiginys apie Sutartyje neatskleistą informaciją, susijusią su mokymo išlaidų grąžinimu, analizuojant Sutarties 4.6.1 – 4.6.7 ir 5 punktus, vertintinas kaip nepagrįstas. Šiose nuostatose aiškiai ir nedviprasmiškai atskleista atsakovo pareiga konkrečiais atvejais atlyginti jo mokymo išlaidas. Duomenų, kad atsakovas klausimą dėl šių Sutarties sąlygų pagrįstumo būtų kėlęs Sutarties pasirašymo ar jos vykdymo metu, nėra. Priešingai, atsakovo elgesys – pasieniečio mokymo programos įvykdymas bei įsidarbinimas vidaus tarnyboje – rodo, kad atsakovui, kaip kursantui, keliami reikalavimai buvo jo aiškiai suprasti ir vykdomi. Konkrečių bei objektyviai pagrįstų duomenų, tinkamai ir laiku apeliantui sutrukdžiusių vykdyti sutartines prievoles, apeliantas į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius dėl ieškovės netinkamo informavimo apie Sutarties sąlygas bei Sutarties 2.6 ir 4.6 p. sąlygų nesąžiningumo.
28. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl kursantui mokėtos stipendijos kvalifikavimo kaip su jo mokymu susijusių išlaidų, kurias neištarnavęs nustatyto laiko pareigūnas yra įsipareigojęs atlyginti profesinio mokymo įstaigai.
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas įsipareigojo atlyginti mokyklai su jo mokymu susijusias išlaidas, jeigu kursantas jį įdarbinus bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės, neištarnavęs penkerių metų termino ar atleistas kitais pagrindais. Sutarties 5 punkte atsakovas įsipareigojo atlyginti su mokymu susijusias išlaidas per 6 mėnesius. Taigi, šalių teisės ir pareigos nustatytos sutartimi ir kai atsakovas ją pažeidė, jam kilo prievolė atlyginti mokymuisi išleistas lėšas šalių sudarytos sutarties pagrindu ir ši prievolė yra sutartinė. Sutartinių prievolių esminis bruožas yra tas, kad jos atsiranda dėl šalių valios, t. y. sudarydamos sutartį šios savanoriškai prisiima tarpusavio teises ir pareigas bei sukuria prievolinius teisinius santykius (CK 1.63 straipsnio 1, 6, 7 dalys, 6.154 straipsnis). Ginčo dėl atsakovo vidaus tarnyboje ištarnauto laiko, skaičiuojamo nuo mokyklos baigimo ir mokyklos pažymėjimo gavimo - 1 metų 3 mėnesių ir 18 dienų (iš viso 473 dienų), nėra.
30. Kadangi šalys skirtingai traktuoja, ar atsakovui mokėta stipendija laikytina su jo mokymu susijusiomis išlaidomis, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra aktuali kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad vidaus reikalų profesinis mokymas pasižymi tam tikra specifika, kadangi jis skirtas parengti viešojo saugumo pareigūnams valstybės funkcijoms įgyvendinti. Siekdama užtikrinti pareigūnų poreikio atitinkamose tarnybose patenkinimą, valstybė teisės aktais yra nustačiusi tam tikras motyvacines priemones vidaus reikalų profesinio mokymo kursantams – be kita ko, užtikrintą paskyrimą į išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje, 100 procentų dieninio skyriaus kursantų mokamą stipendiją, kuri yra kelis kartus didesnė nei kitose mokymo įstaigose. Vidaus reikalų profesinių mokyklų kursantams mokama stipendija yra kitokios teisinės prigimties, nei aukštųjų mokyklų studentams mokamos socialinės, skatinamosios ir studijų stipendijos, kurias iš savo ar rėmėjų lėšų skiria aukštosios mokyklos. Mokslo ir studijų įstatymas šalių santykiams netaikytinas, nes juo nustatytos stipendijos yra kitokios prigimties ir šis įstatymas reglamentuoja aukštąjį mokslą, o ne profesinio mokymo santykius. <..> Neįvykdęs savo įsipareigojimo – neištarnavęs vidaus tarnyboje sutartyje nustatyto laiko – pareigūnas privalo grąžinti išskirtinę dėl jo mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-118-219/2018, Nr. 3K-3-117-695/2018).
31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-536-695/2015 ir 2009 m. balandžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2009 išaiškino, kad, jeigu stojimo į vidaus tarnybą sutartyje nenustatyta atsakovui pareigos atlyginti visas su jo mokymo susijusias išlaidas, tuomet išlaidos skaičiuotinos proporcingai atsakovo ištarnautam vidaus tarnyboje laikui. Pažymėtina, kad proporcingumo principas įtvirtintas ir nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Vidaus tarnybos statuto 10 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, jog privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga yra, be kitų, įsipareigojimas atlyginti su mokymu susijusias išlaidas proporcingai ištarnautam vidaus tarnyboje laikui. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. galiojusiuose Vidaus tarnybos statuto nuostatuose nėra numatyta sąlygų, kuomet galima būtų nereikalauti iš kursanto atlyginti visų su jo mokymu susijusių išlaidų. Tai leidžia daryti išvadą, kad mokymosi išlaidų atlyginimo dydis turi būti proporcingai susietas su ištarnautu laiku vidaus tarnyboje, kai stojimo į vidaus tarnybą sutartis sudaryta po 2016 m. sausio 1 d. (įsigaliojus naujai Vidaus tarnybos statuto redakcijai) arba iki 2016 m. sausio 1 d. sudarytoje stojimo į vidaus tarnybą sutartyje nenustatyta atsakovui pareigos atlyginti visas su jo mokymo susijusias išlaidas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-491-430/2018). Pastebėtina, kad minėtuoju atveju bylos Nr. 2A-491-430/2018 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi – civilinėje byloje Nr. 2A-491-430/2018 tarp kursanto ir ieškovės sudarytoje mokymo sutartyje buvo nustatytas kursanto įsipareigojimas atlyginti visas su jo mokymu susijusias išlaidas. Nagrinėjamu atveju tokia kursanto pareiga Sutartyje nenustatyta ir dėl jos pasisakoma žemiau.
32. Pažymėtina, kad Sutarties nuostatose (Sutarties 4.6.1 – 4.6.7 punktai, 5 punktas) yra įtvirtinta apelianto pareiga atlyginti mokymo išlaidas, tačiau jų apimtis (atlygintinos visos mokymo išlaidos ar ne) minėtose Sutarties nuostatose nėra apibrėžta. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apelianto atlygintinų mokymo išlaidų dydį nepagrįstai susiejo su Sutarties 2, 2.6 p., 2.6.7 p., kuriuose nustatyta mokyklos pareiga įstatymų nustatyta tvarka išieškoti iš kursanto visas su jo mokymu susijusias išlaidas. Apelianto pareigos atlyginti su jo mokymu susijusias išlaidas apimties nenulemia ieškovės pareiga išsiieškoti visas mokymo išlaidas, kadangi Sutartyje atskirai išskirtos kiekvienos iš šių šalių teisės bei pareigos ir jų (ne)tinkamas vykdymas gali būti konstatuotas tik įvertinus kiekvienos iš šalių veiksmus joms vykdant Sutartyje apibrėžtas jų konkrečias pareigas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo pareigos mokyklai atlyginti visas su jo mokymu susijusias išlaidas vertintina kaip nepagrįsta. Taigi, konstatavus, kad nagrinėjamu atveju Sutartyje imperatyvaus pobūdžio sąlygos dėl kursanto pareigos atlyginti mokyklai visas su jo mokymu susijusias išlaidas nėra, atsižvelgiant į šią išvadą bei kasacinio teismo išaiškinimus aukščiau minėtose nutartyse (30 punktas), yra pagrindas mokymo išlaidų atlyginimo dydį apskaičiuoti proporcingai atsakovo ištarnautam laikui. Apelianto ištarnautas laikas – 473 dienos, pagal sutartį jis privalėjo ištarnauti 1826 dienas (5 metus), liko neištarnavęs 1353 dienas, todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovei 584,15 Eur ieškovės turėtų jo mokymo išlaidų (ištarnauta 25,9 proc. viso termino).
33. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame sprendime padarytoms išvadoms dėl ieškovės ieškinio kvalifikavimo kaip ieškinio dėl mokymo išlaidų, o ne netesybų, priteisimo. Atitinkamai pagrindo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu atmesti ieškinį nėra. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti, neturi įtakos bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
34. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistina 584,15 Eur mokymo išlaidų, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
35. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybei priteistina 20,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovės priteistina žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, dalis, t. y. 50,39 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo M. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklai (j. a. k. 111961834) 584,15 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 15 ct) mokymo išlaidų ir 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-04-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo M. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 20,10 Eur (dvidešimt eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, kodas 188659752, gavėjo bankas „Swedbank“, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).“.
Priteisti iš ieškovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos (j. a. k. 111961834) atsakovui M. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 50,39 Eur (penkiasdešimt eurų 39 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.