Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-12-12 · Civilinė byla Nr. e2A-2248-560/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-12
Bylos Nr.
e2A-2248-560/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21953-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
R. L. B.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2248-560/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21953-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.3.; 3.1.7.11; 3.1.7.6 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 12 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. L. B. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. L. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl skolos ir nepagrįsto praturtėjimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pradinis ieškovas R. B. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vilniaus vandenys“ 281,90 Eur kaip be teisėto pagrindo įgytą turtą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovė tiekia į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklausantį pradiniam ieškovui ir trečiajam asmeniui R. L. B., geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas. Minėtame name nėra vandens apskaitos skaitliuko, todėl apmokėjimas už paslaugas skaičiuojamas nuo name gyvenančių gyventojų skaičiaus. 2022 m. rugsėjo 22 d. pradinis ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę prašydamas nurodyti, kaip apskaičiuojama mokėtina suma už suvartotą geriamąjį vandenį kas mėnesį name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 27 d. atsakovė pateikė atsakymą, nurodydama, kad vadovaujantis teisės aktais, apskaitos prietaisų neturintiems klientams suvartoto geriamojo vandens ir nuotekų kiekis m³ skaičiuojamas taikant vidutinį savivaldybėje suvartoto geriamojo vandens kiekį ir teisės aktų nustatyta tvarka yra perskaičiuojamas kasmet. Nuo 2022 m. vasario 1 d. atsakovės aptarnaujamoje teritorijoje vidutinis suvartojamojo geriamojo vandens kiekis vienam gyventojui per mėnesį yra 2,48 m³. Pažymėjo, kad visiems klientams ir atsakovui iki kiekvieno mėnesio 10 d. teikiamas mokėjimo pranešimas už praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas. Pradinis ieškovas teigė, kad atsižvelgiant į atsakovės nurodytą suvartojamo geriamojo vandens kiekio apskaičiavimo tvarką, skaičiuotinas mokestis turėjo būti skaičiuojamas: nuo 2019 sausio 4 d. iki 2019 m. rugpjūčio kas mėnesį po 15 m³, nuo 2019 m. rugpjūčio iki 2021 m. balandžio 22 d. kas mėnesį po 10 m³, nuo 2021 m. balandžio 22 d. iki 2022 m. vasario 1 d. kas mėnesį po 5 m³ ir nuo 2022 m. vasario 1 d. iki ieškinio padavimo dienos po 2,48 m³. Atsižvelgiant į suvartotus geriamojo vandens kiekius, pradinis ieškovas atsakovei yra permokėjęs 229,75 Eur. Be to, vadovaujantis 2022 m. spalio 6 d. Lietuvos Statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus pažyma Nr. (9.24E) NUA-1149, pradinio ieškovo 229,75 Eur permoka indeksuotina ir sudaro 52,15 Eur, todėl galutinė permoka yra 281,90 Eur. Minimą piniginę sumą atsakovė privalo grąžinti ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė pradinio ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad suvartoto geriamojo vandens ir nuotekų kiekį m³ ir atsiskaitymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintas Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. Nr. 127 patvirtintas Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašas. Kai geriamojo vandens apskaitos prietaisas nėra sumontuotas atsiskaitymo vietose, mokestis yra skaičiuojamas pagal atitinkamą formulę. Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas, vartotojai privalo informuoti viešąjį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją apie pasikeitusį jų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gyvenančių asmenų skaičių, tačiau pradinis ieškovas apie tai atsakovės neinformavo. Atsakovė paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 16 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei R. L. B. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2022 m. gegužės 6 d. teismas netenkino atsakovės R. L. B. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka išnagrinėjus atsakovės R. L. B. atskirąjį skundą dėl 2022 m. gegužės 6 d. teismo nutarties ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimas už akių liko nepakeistas, todėl, atsakovės nuomone, ginčas tarp šalių jau yra išspręstas ir reikalavimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negali būti reiškiamas. Pažymėjo, kad už gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), už suteiktas paslaugas, t. y. tiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą, yra susidariusi skola, todėl pradinis ieškovas reikalauja priteisti pinigus, kurių nėra sumokėjęs.

Žemesnės instancijos teismas

4. Pradinis ieškovas reiškia reikalavimą nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2022 m. lapkričio, o atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškinys gali būti reiškiamas tik už laikotarpį, ne ankstesnį nei nuo 2020 m. lapkričio 5 d. Kaip nurodė pradinis ieškovas, jis visą laiką nuo ginčo atsiradimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos siekė ginti savo pažeistas teises ne ginčo tvarka, todėl tai sudaro prielaidą manyti, kad nesant svarbių priežasčių, nesikreipė teismine tvarka, taip praleisdamas ieškinio senaties terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 157,56 Eur permoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (157,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigojo atsakovę per dešimt darbo dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perskaičiuoti mokėtinus mokesčius už objektui (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021 m. birželio mėnesio iki 2022 m. lapkričio suteiktas paslaugas, mokėtiną mokestį skaičiuojant vienam gyventojui, likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas priteisė valstybei iš ieškovės 19,92 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

6. Teismas nurodė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovei R. L. B. ir trečiajam asmeniui R. B.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi nutarta tenkinti pirminio ieškovo R. B. prašymą dėl reikalavimo perleidimo ir pakeisti ieškovą R. B. ieškove R. L. B., R. B. šioje byloje laikant trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

7. Byloje tarp šalių nekilo ginčo, jog minėto objekto adresu atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ tvarko nuotekas (kliento kodas (duomenys neskelbtini)). Atsakovė teismo posėdžio metu patikslino, kad vanduo į ginčo objektą nėra tiekiamas, o tik tvarkomos nuotekos ir tik už jų sutvarkymą buvo paskaičiuoti paslaugos mokesčiai. Kadangi name nėra vandens apskaitos skaitliuko, apmokėjimas už paslaugas skaičiuojamas pagal gyventojų, deklaravusių šiame name savo gyvenamąją vietą, skaičių. Remiantis Gyventojų registro duomenimis, ginčo objekte (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičius keitėsi taip: nuo 2019 m. sausio 4 d. šiame objekte savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę trys asmenys, nuo 2021 m. balandžio 22 d. – du. Ieškovė iki šiol ginčo objekte yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, tačiau, ieškovės teigimu, faktiškai ji šiame name negyvena. Teismo vertinimu, šią aplinkybę ieškovė įrodė 988-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 2022 m. kovo 23 d. pažyma, kurioje pažymima, kad ieškovė R. L. B. nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. gyvena name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

8. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, jog nagrinėjamu atveju nepagrįsto praturtėjimo institutas ginčo teisiniams santykiams negali būti taikomas. Ginčo šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai ir būtent iš šių santykių susidariusią permoką ieškovė prašė priteisti nagrinėjamoje byloje, ginčui taikytinos sutarčių teisės normos. Atsakovė teisi, teigdama, kad teisinis reguliavimas pareigą informuoti atsakovę apie pasikeitusį gyventojų skaičių objekte priskyrė vartotojui, tačiau šiuo atveju netinkamas informavimo pareigos vykdymas lemia įrodinėjimo naštos perkėlimą vartotojui, o ne galimybės reikalauti priteisti permoką praradimą. Ieškovė įrodė, kad ginčo objekte tam tikrais periodais gyvenusiųjų asmenų skaičius buvo mažesnis nei skaičiavo atsakovė.

9. Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu už akių išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-35627-1101/2021 pagal ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei R. L. B. dėl skolos už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. ginčo objekte teiktas paslaugas priteisimo ir ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8042-1101/2022 atsakovės R. L. B. pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Atsakovė R. L. B. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1633-967/2022 atsakovės atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8042-1101/2022 paliko nepakeistą. 2023 m. balandžio 14 d. antstolė grąžino elektroninį vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. e2-35627-1101/2021 visiškai jį įvykdžius. Nurodytoje kitoje civilinėje byloje Nr. e2-35627-1101/2021, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu už akių, ieškiniu (ar priešieškiniu) nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo, todėl negalima šių dviejų ginčų vertinti kaip tapačių. Minėtoje kitoje civilinėje byloje nustatytas skolos dydis nėra laikytinas prejudiciniu faktu nagrinėjamai bylai, kadangi, kaip minėta, ankstesnė byla buvo užbaigta sprendimu už akių, kuris nebuvo peržiūrėtas.

10. Atsakovė nagrinėjamoje byloje laikėsi pozicijos, kad ieškovės reikalavimams taikytinas dvejų metų ieškinio senaties terminas, įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, kurioje numatyta, jog sutrumpintas dvejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl prekių, paslaugų ar skaitmeninio turinio trūkumų (netinkamos kokybės). Teismas su tokiu atsakovės vertinimu neturėjo pagrindo sutikti, kadangi paminėta teisės norma skirta kitokio pobūdžio reikalavimams, t. y. tiems, kurie sietini su netinkama prekių, paslaugų ar skaitmeninio turinio kokybe. Ieškovė ieškinį atsakovei pareiškė ne dėl to, kad būtų suteiktos netinkamos kokybės paslaugos, o dėl susidariusios permokos priteisimo, tokioje situacijoje taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris nagrinėjamu atveju nėra praleistas.

11. Nustačius, kad nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės turi teisę reikalauti grąžinti susidariusią permoką, ieškovės reikalavimas priteisti permoką, susidariusią už laikotarpį nuo 2019 m. sausio iki 2021 m. gegužės mėnesio (kaip minėta, skola už šį laikotarpį yra išieškota) yra pagrįstas, todėl teismas jį tenkino ir ieškovei priteisė iš atsakovės 157,56 Eur dydžio permoką. Teismas apskaičiuodamas permokos dydį vadovavosi atsakovės su atsiliepimu į ieškinį lentelės forma pateiktais duomenimis apie dvigubą normą gyventojui, paslaugos kainą už 1 m³, mėnesinio mokesčio dydį ir pirminę apskaičiuotą sumą. Byloje ginčas kilo tik dėl gyventojų skaičiaus, kuris turėtų būti priskirtas ginčo objektui, o dėl kitų paslaugos kainos sudedamųjų dalių ginčo nekilo. Priešingai nei atsakovė, atlikdama galimą perskaičiavimą, teismas nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio skaičiavo du gyventojus ginčo objektui, kadangi vertino, kad ieškovės pateikti įrodymai yra pakankami spręsti, jog ji nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio ginčo objekte nebegyvena.

12. Kitaip vertintinas ieškovės reikalavimas priteisti permoką už likusį laikotarpį (nuo 2021 m. birželio mėnesio iki 2022 m. lapkričio), kadangi ieškovė nepateikė į bylą duomenų, jog skolą, susidariusią už šį laikotarpį, ji yra apmokėjusi. Iš atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateiktos lentelės grafos „sumokėta suma, Eur“ matyti, kad sumokėta tik dalis skolos, taigi atsakovė atsiliepime į ieškinį pagrįstai atkreipia dėmesį, kad ieškovė reikalauja priteisti jai tai, ko dar pati nėra sumokėjusi, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš vartojimo teisinių santykių kylančiose bylose privalo būti aktyvus, į siekį kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių, nekeisdamas ieškovės reikalavimo esmės iš esmės patenkino šį ieškovės reikalavimą ir įpareigojo atsakovę teismo nustatytu terminu perskaičiuoti mokėtiną mokestį už ginčo objektui teiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio mėnesio iki 2022 m. lapkričio, mokėtiną mokestį skaičiuojant vienam gyventojui.

13. Teismas kaip nepagrįstą atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės permokos indeksavimo sumą (52,15 Eur), kurią ieškovė skaičiuoja, remdamasi vidutiniu kainų pokyčiu. Teismo vertinimu, ieškovė, neįvykdžiusi teisės aktais jai numatytos pareigos informuoti atsakovę apie asmenų, gyvenančių ginčo objekte, skaičiaus kitimą (dėl šios aplinkybės ginčo byloje nekilo), netenka galimybės reikalauti iš atsakovės permokos indeksacijos, kadangi tokia situacija susidarė dėl ieškovės neapdairaus elgesio.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14. Ieškovė R. L. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimą pakeisti, peržiūrėti teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų klausimu. Nurodė, kad teismas visas teismo išlaidas priteisė iš ieškovės, nors ieškinys buvo tenkintas iš dalies, todėl ir teismo išlaidos turėjo būti paskirstytos tiek ieškovei, tiek atsakovei. Ieškovė, teikdama ieškinį, mokėjo žyminį mokestį, tačiau dėl jo priteisimo iš atsakovės teismas iš viso nepasisakė ir nepriteisė. Ieškovė pateikė teismui advokato pagalbai apmokėti kvitą 500 Eur sumai, tačiau teismas šios sumos nepriteisė. Kvite nurodoma, kad ieškovė šiuos pinigus sumokėjo, ką savo parašu patvirtino, atsakovės parašo nebuvimas nesudaro pagrindo išlaidų nepriteisti.

Atsiliepimas

15. Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ginčas šiuo konkrečiu atveju iš esmės yra kilęs dėl pačios ieškovės netinkamo pareigų vykdymo atsakovės atžvilgiu pagal teisinį reguliavimą. Nagrinėjama situacija susidarė išimtinai dėl ieškovės neapdairaus veikimo, jai neįvykdžius teisės aktais ieškovei priskirtos pareigos informuoti atsakovę apie asmenų, gyvenančių ginčo objekte, skaičiaus kitimą. Ieškovė šiuos atsikirtimus galėjo kelti jau nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-35627-1101/2021 dėl skolos priteisimo, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovė apskritai šioje konkrečioje byloje yra patyrusi išlaidų dėl suteiktų teisinių paslaugų. Atsakovė teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį į ieškovės atstovo pateiktą kvitą, pastarasis kelia įtarimų, nes nėra aiškiai suprantamas (yra neįskaitomas), pagal jį sudėtinga identifikuoti, už ką yra atsiskaityta. Ieškovės atstovo į bylą pateiktas kvitas yra pasirašytas to paties asmens, t. y. ieškovės atstovo - parašai yra tapatūs, šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir pats ieškovės atstovas apeliaciniame skunde, nurodydamas, kad parašo nebuvimas neva nėra pagrindas nepriteisti išlaidų už teisines paslaugas, kas savaime prasilenkia su elementaria logika. Atsižvelgiant į tai, visas su šiuo ginču kilusias bylinėjimosi išlaidas iš esmės privalanti prisiimti už ginčo kilimą atsakinga proceso šalis, t. y. ieškovė.

16. Trečiasis asmuo R. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Šalies argumentai

17. Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir priimti naują sprendimą - atmesti ieškovės prašymą priteisti ieškovei iš atsakovės 157,56 Eur permoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (157,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikinti teismo įpareigojimą atsakovei per dešimt darbo dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perskaičiuoti mokėtinus mokesčius už objektui (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021 m. birželio mėnesio iki 2022 m. lapkričio suteiktas paslaugas, mokėtiną mokestį skaičiuojant vienam gyventojui.

18. Nurodė, kad akcentuotinas kitas kilęs ginčas tarp proceso šalių, dėl kurio yra priimtas įsiteisėjęs sprendimas - atsakovei iš trečiojo asmens objekto adresu už suteiktas paslaugas priteisė skolą: Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 16 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „ Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei R. L. B. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, 2022 m. gegužės 6 d. išnagrinėjo atsakovės R. L. B. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 21 d. išnagrinėjo atsakovės R. L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutarties. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu už akių priteisė bendrovei iš klientės 124,84 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (124,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 138 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteista skola už suteiktas paslaugas apima laikotarpį nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. Šiame kilusiame ginče įžvelgtinas nesąžiningas ieškovės elgesys, kuomet prisidengiant nepagrįsto praturtėjimo institutu atsakovės atžvilgiu ieškovė pareiškė ieškinį iš esmės dėl iš tų pačių paslaugų, suteiktų už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. Ieškovė kvestionuoja pareigą atsiskaityti už suteiktas paslaugas, nors už minėtą laikotarpį ginčas išspręstas sprendimu už akių, priimtas sprendimas už akių yra ne tik įsiteisėjęs, tačiau ir šiuo metu ir įvykdytas. Teismas iš esmės pakartotinai išsprendė įsiteisėjusį bei įvykdytą sprendimą už akių. Teismas, nepaisydamas sprendimo už akių, gali sukurti pavojingą teisinei sistemai precedentą, kuomet skolininkas, iš kurio yra sprendimu už akių priteisiama atitinkama skola kreditoriui, įgyja neteisėtą galimybę kvestionuoti tokį sprendimą už akių, paduodamas į teismą patį kreditorių, nors įsiteisėjęs sprendimas jau yra priimtas.

19. Atsakovė laiku ir tinkamai nebuvo informuota apie objekto adresu kintantį gyventojų (deklaruotų asmenų) skaičių, kaip to reikalaujama reguliavime, tokią informaciją ieškovė pateikė tik šio teisminio ginčo metu kartu su ieškiniu. Nevykdant minėtos pareigos atsakovė mokėtinas sumas už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas apskaičiuodavo pagal iki tol turėtus duomenis. Net ir tuo atveju, kuomet praleidus reguliavime numatytus terminus pateikiama patikslinta informacija apie pakitusį objekto adresu gyvenančių asmenų skaičių, atsakovė turi teisę, tačiau neprivalo atlikti su tuo susijusių perskaičiavimų, todėl atsakovė kategoriškai atsisako atlikti perskaičiavimus. Vidutiniškai apdairus ir protingas asmuo (ieškovė), kuriam kiekvieną mėnesį, t. y. periodiškai yra pateikiami mokėjimo pranešimai už suteiktas paslaugas, turėtų laiku ir tinkamai reaguoti, jei mokėtinos sumos yra tiesiogiai susijusios su objekte gyvenančių asmenų skaičiumi, apie kurį pareigą laiku ir tinkamai pranešti atsakovei turinti būtent ieškovė. Laiku ir tinkamai ieškovei nevykdžius pareigos informuoti atsakovę apie kitusį gyvenusių asmenų skaičių objekte, atsakovė vėliau paaiškėjus naujoms aplinkybėms apie kitusį gyvenusių asmenų skaičių neprivalo atlikti perskaičiavimo, kadangi reguliavime aiškiai ir nedviprasmiškai yra numatyta atsakovės teisė, tačiau ne pareiga tą atlikti.

20. Kritiškai vertintina teismo neva nustatyta aplinkybė: ieškovė iki šiol ginčo objekte yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, tačiau, ieškovės teigimu, faktiškai ji šiame name negyvena. Ieškovė objekto adresu yra registruota - tai yra nenuginčytas faktas, abejoti šiais duomenimis nėra pagrindo. Teismas yra neteisus teigdamas, kad objekto adresu ieškovė negyvenusi atitinkamu laikotarpiu, kadangi viešojo registro išraše aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma ieškovės gyvenamoji vieta yra objekte. Teismas sprendime pripažino, kad ieškovė nevykdė pareigos laiku ir tinkamai informuoti atsakovę apie kitusį objekte gyvenusių asmenų skaičių, nepaisant to, dėl ieškovės pareigos tinkamo nevykdymo atsakomybė nepagrįstai perleidžiama būtent atsakovei, nėra teisinga, jog atsakovė nuo priteistos sumos mokėtų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kadangi ne atsakovė netinkamai vykdė pareigą, numatytą teisiniame reguliavime, tačiau ieškovė.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas.

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

22. Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovei R. L. B. ir trečiajam asmeniui R. B.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi nutarta tenkinti pirminio ieškovo R. B. prašymą dėl reikalavimo perleidimo ir pakeisti ieškovą R. B. ieškove R. L. B., R. B. šioje byloje laikant trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Byloje tarp šalių nekilo ginčo, jog minėto objekto adresu atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ tvarko nuotekas (kliento kodas (duomenys neskelbtini)). Remiantis Gyventojų registro duomenimis, ginčo objekte (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičius keitėsi taip: nuo 2019 m. sausio 4 d. šiame objekte savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę trys asmenys, nuo 2021 m. balandžio 22 d. – du.

23. Remiantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 6 dalimi (kuri galiojo visu laikotarpiu, už kurį susidariusią permoką prašoma priteisti šioje byloje), vartotojai privalo informuoti viešąjį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją apie pasikeitusį jų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gyvenančių asmenų skaičių. Vartotojui per 10 darbo dienų neinformavus viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo apie pasikeitusį buto ar kitos gyvenamosios patalpos gyventojų skaičių, viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas informavimo pareigos nevykdymo laikotarpiu faktinį buto ar kitos gyvenamosios patalpos gyventojų skaičių nustato vadovaudamasis Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Gyventojų registro tarnyba) pateiktu dokumento išrašu ir jame oficialiai pateikta informacija ir (ar) duomenimis, gautais iš savivaldybių ar seniūnijų. Viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, vadovaudamasis Gyventojų registro tarnybos pateiktu dokumento išrašu ir (ar) duomenimis, gautais iš savivaldybių ir seniūnijų, turi teisę perskaičiuoti vartotojo viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui mokėtinas sumas už praėjusį informavimo pareigos nevykdymo laikotarpį ir atlikto perskaičiavimo pagrindu parengti mokėjimo dokumentą ir jį pateikti vartotojui. Atlikto perskaičiavimo pagrindu parengtą mokėjimo dokumentą vartotojas privalo apmokėti per 10 darbo dienų nuo viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo mokėjimo dokumento išsiuntimo vartotojui dienos. Apmokėjimas neatleidžia vartotojo nuo tolesnio pareigos informuoti viešąjį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją apie pasikeitusį buto ar kitos gyvenamosios patalpos gyventojų skaičių vykdymo.

24. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, teisinis reguliavimas pareigą informuoti atsakovę apie pasikeitusį gyventojų skaičių objekte priskyrė vartotojui, tačiau ieškovė šios pareigos nevykdė ir nustatytais terminais atsakovės neinformavo apie pasikeitusį gyventojų skaičių ginčo objekte. Pareigos pranešti apie bute gyvenančių asmenų skaičiaus pasikeitimą netinkamas vykdymas savaime nereiškia, kad iš atsakovo yra atimta teisė kilus ginčui įstatymų nustatyta tvarka įrodinėti, kad ginčo laikotarpiu bute realiai gyveno mažiau žmonių ir tokiu būdu ginčyti ieškovo pareikšto reikalavimo dydį, t. y. netinkamas informavimo pareigos vykdymas lemia įrodinėjimo naštos perkėlimą vartotojui, o ne galimybės ginčyti ieškovo reikalavimo dydį praradimą (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-257-823/2012). Taigi, ieškovė iš esmės turi teisę į mokėtinų sumų perskaičiavimą, jeigu įrodys, kad jos nurodytais laikotarpiais ginčo objekte gyveno mažiau žmonių, nei buvo apmokestinta.

25. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė kvestionuoja pareigą atsiskaityti už suteiktas paslaugas, nors už minėtą laikotarpį ginčas išspręstas sprendimu už akių, priimtas sprendimas už akių yra ne tik įsiteisėjęs, tačiau ir šiuo metu ir įvykdytas, o pirmosios instancijos teismas iš esmės pakartotinai išsprendė įsiteisėjusį bei įvykdytą sprendimą už akių. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu už akių išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-35627-1101/2021 pagal ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei R. L. B. dėl skolos už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. ginčo objekte teiktas paslaugas priteisimo ir ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8042-1101/2022 atsakovės R. L. B. pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Atsakovė R. L. B. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8042-1101/2022 ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1633-967/2022 atsakovės atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8042-1101/2022 paliko nepakeistą. 2023 m. balandžio 14 d. antstolė grąžino elektroninį vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. e2-35627-1101/2021 visiškai jį įvykdžius. Taigi, šie duomenys patvirtina, kad ginčas dėl įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad minėta civilinė byla ir ši civilinė byla nėra tapačios, todėl nenustatė pagrindo nutraukti dalį šios civilinės bylos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra svarbu tai, kad kitoje byloje yra priimtas teismo sprendimas, kuris yra įsiteisėjęs dėl įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2021 m. gegužės 31 d., kuriuo teismas priteisė konkrečią skolos sumą ir kurią nustatė egzistuojant, ir šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir netgi įvykdytas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog šioje byloje, perskaičiavęs mokėtiną įsiskolinimo sumą už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2021 m. gegužės 31 d., pirmosios instancijos teismas pakartotinai išsprendė ginčą, kuris jau yra išspręstas įsiteisėjusiu sprendimu už akių. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė permokos dalį už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2021 m. gegužės 31 d., todėl yra pagrindas šioje dalyje teismo sprendimą pakeisti.

26. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nors ieškovė iki šiol ginčo objekte yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, tačiau, ieškovės teigimu, faktiškai ji šiame name negyvena. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą darė remdamasis 2022 m. kovo 23 d. pažyma, kurioje pažymima, kad ieškovė R. L. B. nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė savo gyvenamąją vietą nuo 2021 m. balandžio 22 d. iki 2022 m. lapkričio mėnesio (šiai bylai aktualus laikotarpis) buvo deklaravusi ginčo objekte. Kaip įtvirtinta įstatyme, vartotojui per 10 darbo dienų neinformavus viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo apie pasikeitusį buto ar kitos gyvenamosios patalpos gyventojų skaičių, viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas informavimo pareigos nevykdymo laikotarpiu faktinį buto ar kitos gyvenamosios patalpos gyventojų skaičių nustato vadovaudamasis Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Gyventojų registro tarnyba) pateiktu dokumento išrašu ir jame oficialiai pateikta informacija ir (ar) duomenimis, gautais iš savivaldybių ar seniūnijų (Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 6 dalis). Taigi, įstatyme yra aiškiai nurodyta, kad gyventojų skaičius yra nustatomas remiantis Gyventojų registro duomenimis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo 14 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, registro duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad ieškovė nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. negyvena ginčo objekte, yra nepagrįsta.

27. Taigi, remiantis pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime pateikta lentele, atsižvelgiant į tai, kad teismas nepagrįstai skaičiavo permoką už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2021 m. gegužės 31 d., ir kad ieškovė ginčo objekte yra deklaravusi gyvenamąją vietą, darytina išvada, jog priteistina permoka yra 105,96 Eur (2019.01-5,98 Eur; 2019.02 – 5,73 Eur; 2019.03 – 5,73 Eur; 2019.04 – 5,73 Eur; 2019.05 – 5,73 Eur; 2019.06 – 5,73 Eur; 2019.07 – 5,73 Eur; 2019.08 – 5,73 Eur; 2019.09 – 5,73 Eur; 2019.10 – 5,73 Eur; 2019.11 – 5,73 Eur; 2019.12 – 5,73 Eur; 2020.01 – 5,73 Eur; 2020.02 – 9,47 Eur; 2020.03 – 7,02 Eur; 2020.04 – 3,16 Eur; 2020.05 – 3,16 Eur; 2021.04.22-30 – 1,77 Eur; 2021.05 – 6,64 Eur).

28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl permokos priteisimo už laikotarpį nuo 2021 m. birželio mėnesio iki 2022 m. lapkričio yra vertintinas kitaip, nes ieškovė nepateikė į bylą duomenų, jog skolą, susidariusią už šį laikotarpį, ji yra apmokėjusi. Teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę teismo nustatytu terminu perskaičiuoti mokėtiną mokestį už ginčo objektui teiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio mėnesio iki 2022 m. lapkričio mėnesio, tačiau, kadangi byloje nustatyta, kad ieškovė yra deklaravusi gyvenamąją vietą ginčo objekte, šioje dalyje teismo sprendimas keistinas ir nurodoma, kad atsakovė mokėtiną mokestį skaičiuoti turi dviem gyventojams.

29. Apeliantė atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (157,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliantės teigimu, ieškovė nevykdė pareigos laiku ir tinkamai informuoti atsakovą apie kitusį objekte gyvenusių asmenų skaičių. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiuo atveju byloje nėra pagrindo nustatyti, kad atsakovė yra praleidusi terminą įvykdyti prievolę, kadangi, kaip nustatyta skundžiamame teismo sprendime, ieškovė nevykdė įstatyme numatytos pareigos laiku ir tinkamai informuoti atsakovę apie kitusį objekte gyvenusių asmenų skaičių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas.

30. Apeliantė ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nurodė, kad ji teikdama ieškinį, mokėjo 21 Eur žyminį mokestį, tačiau dėl jo priteisimo iš atsakovės iš viso nepasisakė ir nepriteisė. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka – pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir advokato išlaidų). Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir atmetė ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Byloje nustatyta, kad ieškovė nevykdė įstatyme numatytos pareigos laiku ir tinkamai informuoti atsakovę apie kitusį objekte gyvenusių asmenų skaičių, dėl ko ir susidarė šiuo ieškiniu prašoma priteisti permoka, kas reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pačios ieškovės kaltės. Papildomai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė šioje byloje keliamus atsikirtimus galėjo kelti jau nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-35627-1101/2021 dėl skolos priteisimo, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlyginti.

31. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, jog yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, skundžiamą sprendimą pakeisti dalyje permokos dydžio ir palūkanų priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje

32. Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą iš dalies, atsakovei iš ieškovės priteistina 7,20 Eur (patenkinta 32,75 proc. apeliacinio skundo reikalavimų) bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovės R. L. B. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei R. L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“, juridinio asmens kodas 120545849, 105,96 Eur (vieną šimtą penkis eurus 96 ct) permoką.

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Vilniaus vandenys“ per dešimt darbo dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perskaičiuoti mokėtinus mokesčius už objektui (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021 m. birželio mėnesio iki 2022 m. lapkričio suteiktas paslaugas, mokėtiną mokestį skaičiuojant dviem gyventojams.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės R. L. B. 19,92 Eur (devyniolikos eurų 92 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopiją privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.“

Priteisti atsakovei UAB „Vilniaus vandenys“ iš ieškovės R. L. B. 7,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Dainius Rinkevičius