Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-633-601/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-05-19
Bylos Nr.: e2A-633-601/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-04033-2018-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Evaldas Burzdikas, Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė
Ieškovas: V. L.
Atsakovas: V. Z.
Trečiasis asmuo: notarei R

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-633-601/2020Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04033-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.1; 2.4.2.1; 2.4.2.9.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S)

Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo pagal ieškovo V. L. patikslintą ieškinį atsakovei V. Z., tretiesiems asmenims notarei R. V., L. L., valstybės įmonei Registrų centras dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą pripažinimo, pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas, pateikęs teismui ieškinį, prašo:

1.1. Pripažinti jam nuosavybės teisę į žemės sklypą, kurio plotas 0,2 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav.;

Šalies argumentai

1.2. Pakeisti 2007-07-13 Žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartį not. Nr. 5410 išdėstant sutarties 2 skyrių taip:

1.2.1. Pardavėja V. B. parduoda, o pirkėja L. L. perka:

1.2.1.1. 1.2000 ha žemės sklypą, esantį Prienų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis: žemės ūkio, žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenų fiksavimo data: 2002-12-02, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro įrašo Nr. 69/20449, ir 0,2000 ha žemės sklypą, esantį Prienų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data 2002-12-02, bei šiame sklype esančius pastatus;

1.2.1.2. pastatą – gyvenamąjį namą, pažymėtą plane 1Alm, paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), kuriame yra 42.22 kv. m. bendro ploto, tūris: 127 (vienas šimtas dvidešimt septyni) kub. m.;

1.2.1.3. pastatą – ūkinį pastatą, pažymėtą plane 211 m, paskirtis – pagalbinio ūkio, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 687 Lt (šeši šimtai aštuoniasdešimt septyni litai) užstatytas plotas: 38.32 (trisdešimt aštuoni. trisdešimt du) kv. m. bendro ploto, tūris: 92 (devyniasdešimt du) kub. m.;

1.2.1.4. pastatą – ūkinį pastatą, pažymėtą plane 3I1m, paskirtis – pagalbinio ūkio, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 558 Lt (penki šimtai penkiasdešimt aštuoni litai) užstatytas plotas: 40.46kv. m. bendro ploto, tūris: 97 (devyniasdešimt septyni) kub. m.;

1.2.1.5. pastatą – ūkinį pastatą, pažymėtą plane 4I1m, paskirtis – pagalbinio ūkio, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 147 Lt (vienas šimtas keturiasdešimt septyni litai) užstatytas plotas: 13.29kv. m. bendro ploto, tūris: 25 (dvidešimt penki) kub. m.;

1.2.1.6. pastatą – ūkinį pastatą, pažymėtą plane 5I1m, paskirtis – pagalbinio ūkio, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 211 Lt(du šimtai vienuolika litų) užstatytas plotas: 16.18 kv. m. bendro ploto, tūris: 36 (trisdešimt šeši) kub. m.;

1.2.1.7. pastatą – viralinę, pažymėtą plane 611 m, paskirtis – pagalbinio ūkio, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 481 Lt (keturi šimtai aštuoniasdešimt vienas litas) užstatytas plotas: 29.00 (dvidešimt devyni) kv. m. bendro ploto, tūris: 64 (šešiasdešimt keturi) kub. m.;

1.2.1.8. pastatą – ūkinį pastatą, pažymėtą plane 7I1m, paskirtis – pagalbinio ūkio, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 95 Lt (devyniasdešimt penki litai) užstatytas plotas: 7.26 kv. m. bendro ploto, tūris: 16 (šešiolika) kub. m.;

1.2.1.9. priklausinį: kitus stalinius (inžinerinius) – kiemo statinius (šulinį, rūkyklą, lauko tualetą), paskirtis – kiti statiniai, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), 1/1 dalis priklauso pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 73 Lt (septyniasdešimt trys litai).

Šalies argumentai

2. Ieškovas nurodo, kad 2007 metų vasarą sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) moteris nori parduoti sodybą su dirbama žeme. Atvyko kartu su žmona, pasikalbėjo apie kainą, apžiūrėjo pastatus, savininkė parodė kiek žemės prie sodybos. Sutarė, kad tinka ir suderėjo 15 000 litų kainą. Kreipėsi į Swedbanką dėl paskolos, kurią gavo. Kol ruošėsi sandoriui, savininkė pakėlė kainą iki 20 000 litų, jie sutiko. Susitarė, kad ji per mėnesį paruoš reikiamus dokumentus sandoriui. Kadangi jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, dokumentų tvarkymą patikėjo žmonai. Sandoris buvo sudarytas pas notarą 2007 m. liepos 13 d. Po sandorio ėmėsi tvarkytis sodyboje – remontavo namą, augino daržoves, sodino vaismedžius. Praėjus 6 ar 7 metams, žmona užsiminė, kad Alytuje buvo sutikusi buvusią sodybos savininkę, kuri jai pasakė, kad jai iki šiol eina žemės mokestis už mūsų sodybą. Praėjus dar keliems metams jo šeima iširo, santuoka teismo sprendimu buvo nutraukta. Turėjo nemažai skolų, todėl skyrybų metu susitarė, kad jam lieka sodyba ir jis prisiima visas skolas. Registruojant turtą savo vardu, Registrų centre darbuotoja užsiminė, kad faktiškai pastatai stovi kitame sklype, nei nurodyta dokumentuose, pasiūlė tuo reikalu išsiaiškinti, gal kokia klaida įsivėlė. Gavęs savo vardu dokumentus (juose buvo nurodyta, kad pastatai stovi ant jam priklausančios žemės), ėmė aktyviai ieškoti sodybai pirkėjo, nes reikėjo grąžinti skolas. Kai toks asmuo atsirado (tai buvo 2016 metų pabaiga), kreipėsi į notarą paruošti dokumentus sandoriui. Notaro darbuotoja, patikrinusi dokumentus pasakė, kad dokumentai blogi, nes pastatai faktiškai stovi kitame žemės sklype, kurio plotas 0,02 ha, ir šis žemės sklypas priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise, o parduoti pastatų be žemės sklypo negalima. Susisiekęs su atsakove, mėgino pakalbėti apie susidariusią situaciją, bet buvo iškoneveiktas. 2018 metų kovo mėnesį pardavė žemės sklypą, o pastatai liko neparduoti. Praktiškai netrukus po sandorio sudarymo jį susirado buvusi savininkė ir pasiūlė už simbolinę kainą perleisti jai pastatus. Kreipėsi į notarę, kuri 2007 metais buvo patvirtinusi pirkimo – pardavimo sandorį. Notarė paaiškino, kad dėl sandorio, pagal kurį neįsigijome žemės po pastatais, kaltas registrų centras, pateikęs klaidingus dokumentus. Tuo tarpu buvusi savininkė nuo 2018 metų ėmėsi aktyvios veiklos sodyboje – atvažiuoja šienauti žolę, pasodino aplink sklypą tujų, iškasė jo prieš šešetą metų sodintus vaismedžius, grasina, kad neleis jam vaikščioti ir naudotis turtu, nes be žemės sklypo laikytina, kad turtas yra jos ir ji planuoja jį nugriauti. Jis su sutuoktine įsigijo nuosavybėn žemės sklypą su ant įsigyto žemės sklypo stovinčiais pastatais. Ieškovo ir sutuoktinės tikroji valia buvo įsigyti sodybą, t. y. pastatus su žemės sklypu. Nei apžiūrint sodybą, nei derinant sandorio kainą, nebuvo kalbos apie tai, kad parduodami pastatai be žemės sklypo po jais. Atsakovė, derėdamasi dėl sandorio, niekada neužsiminė, kad žemė po pastatais ir šalia esanti dirbama žemės yra du skirtingi sklypai. Nupirktuose pastatuose jis su šeima gyveno 8 metus. Atsakovė per tuos metus į jį nesikreipė, pretenzijų dėl žemės nereiškė iki 2018 metų. Pati atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų gauti Registrų centre dokumentus, patvirtinančius, kad parduodami pastatai yra 1,20 ha žemės sklype. Šalių valią įsigyti pastatus su žeme kaip vieną objektą patvirtina tas faktas, kad ir notaro patvirtintoje sutartyje yra aiškiai suformuluotas tekstas, kad parduodamas žemės sklypas ir šiame sklype esantys pastatai. Jeigu atsakovės valia būtų kita ir ji aiškiai norėtų parduoti pastatus be žemės sklypo, ant kurio šie pastatai stovi, neabejotinai tokia valia būtų paskelbta notarei, kuri būtų priversta sandorio metu šalims išaiškinti galiojančias teisės normas ir pasiūlyti susitarti dėl naudojimosi, o šalims atsisakius tai padaryti, atsisakyti tvirtinti sandorį. Kaip jau buvo minėta, sandorio sudarymo metu apie tai nebuvo jokios kalbos.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad sudarant žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartį jos ir ieškovo bei jo sutuoktinės ketinimai buvo bendri ir tikrai sutapo. Ieškovas ieškojo sodybos su dirbama žeme, o ji norėjo parduoti tėviškę ir vieną iš jai priklausančių žemės sklypų. Visų jai priklausančių žemės sklypų parduoti tikrai neketino. 2007 m. liepos 13 d. žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė L. L. 1.2000 ha žemės sklypą bei gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini) kaimas, Prienų rajono savivaldybė, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis: žemės ūkio (Sutarties 2.11 p.). Jai, asmeninės nuosavybės teise priklausantis 0.2000 ha žemės sklypas yra gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos naudojimo pobūdžio. Šio sklypo kadastro duomenų nustatyto data:2002-12-02, taigi, Sutarties sudarymo momentu, pagal VĮ Registrų centro duomenis jai asmeninės nuosavybės teise priklausė du atskirti žemės sklypai. Pirkėja L. L. iš jos įsigijo 1.2000 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) kaimas, Prienų rajono savivaldybė bei pastatus. Tuo atveju, jeigu būtų įsigytas ir 0.2000 ha žemės sklypas, sandorio kaina būtų buvusi didesnė. Pirkėjos įsigytas žemės sklypas buvo suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartyje jis identifikuotas, taigi iš sutarties sąlygų galima aiškiai nustatyti ieškovo teisių į žemės sklypą apimtį ir turinį. Ieškovui priklausantys pastatai užima ne visą jai priklausantį 0,20 ha žemės sklypą, o tik jo dalį. Be to, visi ūkiniai pastatai bei viralinė yra avarinės būklės, apgriuvę ir visiškai netinkami naudoti pagal paskirtį, o gyvenamas namas yra tik 42.22 kv.m. Jokių vaismedžių jai priklausančiame žemės sklype nebuvo pasodinta, todėl nieko iškasti net nereikėjo. Įsigytoje sodyboje ieškovas su savo sutuoktine niekada negyveno. Šiuo atveju buvo parduotas gyvenamasis namas su priklausiniais, bet neįvykdyti įstatymo reikalavimai ir nepasisakyta dėl žemės sklypo dalies, reikalingos jiems eksploatuoti, naudojimo teisių, o ieškovas prašo pripažinti, kad kartu su pastatais ji pagal šią sutarti pardavė ir 0,2000 ha žemės sklypą. Toks sutartyje nesančios sąlygos pripažinimas reikštų dar vieno pirkimo – pardavimo sandorio sudarymą, papildomo objekto (dar vieno žemės sklypo) įtraukimą į pirkimo – pardavimo sutartį. Tokiam ieškovo reikalavimui patenkinti turi būti įrodyta, kad jie sudarė sandorį ir dėl kito objekto (0,20 ha žemės sklypo), bet jo tinkamai neįformino. Tačiau, tarp jos ir ieškovo niekuomet nebuvo susitarimo jam parduoti net du žemės sklypus. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų patvirtinama aplinkybė, kad ji įsipareigojo parduoti du žemės sklypus. Pardavė pastatus su 1,20 ha žemės ant kurios tie pastatai stovi, ji taip suprato, buvo du sklypai, vieną pardavė, kito ne, pastatai stovi tame sklype, kurį pardavė. Jai liko 20 arų namų valdos sklypas su medžiais supuvusiais. Tuo metu nesuvokė, jog 20 arų sklype yra pastatai. Į notarą kreipėsi dėl sklypų, nes pardavė sodybą su 1,20 ha. Po pastatais yra jos žemė.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2007 m. liepos 9 d. VĮ Registrų centro Kauno filiale buvo gautas atsakovės prašymas statinių registre Nr. 20/170608 įrašyti pastabą, jog šie statiniai yra sklype, kurio kadastro numeris yra (duomenys neskelbtini) (šio sklypo registro Nr. 69/20449), taip pat analogiškas prašymas gautas ir dėl pastabos apie statinius minėto žemės sklypo registre. Įrašai buvo padaryti. 2015 m. gegužės 4 d. VĮ Registrų centro Kauno filiale buvo gautas V. L. prašymas išregistruoti pastabą žemės sklypo registre Nr. 69/20449, jog šiame sklype yra pastatai, kurių registras Nr. 20/170608. Taip pat analogiškai buvo prašoma išregistruoti pastabą ir minėtame statinių registre. Šie ieškovo prašymai buvo įvykdyti 2015 m. gegužės 8 d. išregistruojant pastabas. Šiuo atveju tarp ieškovo ir atsakovės yra kilęs akivaizdus ginčas, kas konkrečiai buvo perleista 2007 m. liepos 13 d. žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartimi, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia ir ketinimai, tačiau registrų centras nekompetentingas spręsti tokį ginčą.

5. Trečiasis asmuo notarė R. V. nurodė, kad 2007 m. liepos 13 d. Prienų rajono 2-ajame notaro biure buvo patvirtinta žemės sklypo ir jame esančių pastatų pirkimo – pardavimo sutartis, registro Nr. 5410, ir perdavimo– priėmimo aktas, kuriais pardavėja V. B. (dabar – Z.) pardavė ir perdavė L. L. žemės sklypą ir šiame žemės sklype esančius pastatus, esančius Prienų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime. Prieš patvirtinant minėtąją žemės sklypo ir jame esančių pastatų pirkimo – pardavimo sutartį, notarui buvo pateikti visi reikalingi parduodamojo nekilnojamojo turto dokumentai. Pardavėja V. B. pateikė notarui visus reikalingus parduodamojo nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypo ir jame esančių pastatų, nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ir žemės sklypo planą, pagal kuriuos 2007 m. liepos 5 d. Valstybės įmonėje Registrų centre buvo užsakytos dvi pažymos pardavimui, atskirai žemės sklypui, atskirai pastatams, kadangi parduodamieji nekilnojamojo turto objektai Valstybės įmonėje Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti atskirais registro numeriais: parduodamojo žemės sklypo registro įrašo Nr. 69/20449, parduodamųjų statinių registro įrašo Nr. 20/170608. 2007 m. liepos 4 d. Valstybės įmonės Registrų centro registratorei G. R. išdavus žemės sklypo pažymą pardavimui, Nr. 44-1681345 buvo pastebėta, kad joje nėra registro žymų, registro pastabų ir (ar) kitos informacijos apie žemės sklype esančius statinius. 2007 m. liepos 5 d. Valstybės įmonės Registrų centro registratorei G. R. išdavus pastatų pažymą pardavimui, Nr. 44-1682692, pastebėta, kad joje nėra registro žymų, registro pastabų ir (ar) kitos informacijos apie žemės sklypą, kuriame yra šie pastatai. Notarui tai pastebėjus, pardavėja V. B. 2007 m. liepos 11 d. pateikė parduodamojo žemės sklypo, registro įrašo Nr. 69/20449, Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą, parengtą registratoriaus T. Ž., kuriame be kitų duomenų, 11 punkte yra Registro pastabos ir nuorodos, kad būtent šiame žemės sklype yra pastatai ir nurodytas statinių registro Nr. 20/170608. Būtent šie statiniai ir buvo parduoti. Be to, 13 punkte yra informacija, kad būtent šitam žemės sklypui, kuriame yra pastatai, išduota pažyma sandoriui, Nr. 44-1681345, suformuota 2007-07-04. Be to, pardavėja V. B. 2007 m. liepos 11 d. pateikė parduodamųjų pastatų, registro įrašo Nr. 20/170608, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, parengtą registratoriaus T. Ž., kuriame be kitų duomenų, 12 punkte yra papildoma informacija, kad parduodamieji pastatai, statinių registro Nr. 20/170608, yra būtent parduodamajame žemės sklype, kurio kadastrinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Būtent šis žemės sklypas ir buvo parduotas. Be to, 13.1 punkte yra informacija, kad būtent šitiems pastatams yra išduota pažyma sandoriui Nr. 44-1682692, suformuota 2007-07-05. Po pažymų sandoriams išdavimo, Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buvo susieti parduodamieji pastatai su parduodamuoju žemės sklypu, o parduodamasis žemės sklypas susietas su parduodamaisiais pastatais. Tai buvo padaryta savininko prašymu. Notaras niekaip nedalyvavo ir iki šiol nedalyvauja savininko prašymu specialių pakeitimų registre padarymo procedūroje. Specialius pakeitimus savininko prašymu atlieka Valstybės įmonė Registrų centras. Notarui, tvirtinusiam minėtąją žemės sklypo ir jame esančių pastatų pirkimo – pardavimo sutartį, nebuvo jokio pagrindo abejoti Valstybės įmonės registrų centro išduotų dokumentų ir duomenų teisingumu.

6. Trečiasis asmuo L. L. nurodė, kad ieškovas yra jos buvęs vyras. Iš kaimynų sužinojo apie atsakovės parduodamą sodybą, pasiskambino, susitarė, atvažiavo, susitarė kainą 15 000 litų sumą. Tada buvęs vyras paėmė paskolą, o atsakovė per tą laiką persigalvojo, pasitarė su vaikais, jog arba neparduoda arba parduoda brangiau už 20 000 litų. Kai ten nuvažiavo, apžiūrėjo ir namą, ir tvartą, ir kluoną, ir tą viralinę, ir visą sodą parodė, kūdrą parodė. Pardavėja pabrėžė, kad šalia yra valdiška žemė ir yra neišpirkta, kad ji ribojasi su jų sklypu, su sodu, tai jie turės pirmumą išsipirkti ją. Taip ir pirko viską su žeme su sodu su viskuo pirko ir su kūdra. 2014 metais atsakovę susitiko ir ji sakė, susitvarkykit dėl žemės, nes jai mokesčiai pradėjo eiti. Paskui ji su vyru išsiskyrė, vėl susitiko atsakovę ir ji vėl sakė susitvarkyti žemės mokesčius, bet ten jau buvo ne jos turtas. Ji sodyboje gyveno nuo 2007 vasaros iki 2014 metų vasaros. Žemėje sodino ir obelis ir iš miško medelių, bet ten šlapia nelabai prigydavo, ir gėlynus darė, o namui ir stogą pakeitė ir centrinį šildymą padarė ir kanalizaciją padarė, daug ten investavo tų pinigų. Nėjo jokia kalba, kad perka tik dirbamą žemę iš kairės, ji parodė, kad jie viską perka. Notarui jokių klausimų nekilo sutartį sudarant, sutartys buvo paruoštos, planas buvo nupieštas su tais pastatais su žeme su viskuo, parašyta, kad perka žeme su pastatais. Labai ten taip nestudijavo tos sutarties, kokie ten numeriai žemės. Neanalizavo dokumentų ir nežinojo ar jie teisingi ar ne. Niekada nebuvo kalbos, kad jie gyvena svetimoje žemėje. Jie pirko vieną žemės sklypą, sodą, pastatus. Nereikėjo jiems daugiau tos žemės tai nesidomėjo daugiau. Apžiūrint prieš perkant riboženklių nebuvo, tik buvo ribos, kur nupjauta žolė, o kitur ne. Matėsi vizualiai tos ribos. Pardavėja nesakė, kad ten yra du sklypai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8. Teismas nustatė, kad byloje kilo šalių (žemės sklypą bei jame stovinčius pastatus pardavusio ir įsigijusio fizinių asmenų) ginčas dėl jų sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties aiškinimo teisių į žemės sklypą įsigijimo aspektu. Ieškovas remiasi tuo, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartį jis tapo ne tik įsigyto 1,20 ha žemės sklypo, bet ir 0,20 ha žemės sklypo, su juose esančiais pastatais savininku, o atsakovė iš esmės teigia, jog ieškovas įsigijo tik 1,2000 ha žemės sklypą su pastatais, o dėl naudojimosi 0,20 ha žemės sklypu pagrindo, kuris gali būti ne tik nuosavybės teisė, bet ir nuomos, užstatymo teisė ir pan., šalys nesusitarė.

9. Ieškovui 1,20 ha žemės sklypas su pastatais buvo perleisti pagal pirkimo–pardavimo sutartį nurodant, kad parduodami statiniai yra 1,2000 ha žemės sklype. Kaip matyti iš minėtos pirkimo – pardavimo sutarties, ji sudaryta pagal VĮ Registrų centro 2007 m. liepos 11 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenis. Iš 2007 m. liepos 11 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo, registro įrašo Nr. 69/20449, nustatyta, kad jame be kitų duomenų, 11 punkte yra Registro pastabos ir nuorodos, kad būtent šiame 1,20 ha žemės sklype yra pastatai ir nurodytas statinių registro Nr. 20/170608. Ginčo, kad būtent šie statiniai ir šis 1,20 ha žemės sklypas ir buvo parduoti, tarp šalių nekilo. Be to, minėto išrašo 13 punkte yra informacija, kad būtent šitam žemės sklypui, kuriame yra pastatai, išduota pažyma sandoriui, Nr. 44-1681345, suformuota 2007-07-04. Iš 2007 m. liepos 11 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro įrašo Nr. 20/170608, nustatyta, kad jame be kitų duomenų, 12 punkte yra papildoma informacija, kad parduodamieji pastatai, statinių registro Nr. 20/170608, yra būtent parduodamajame 1,20 ha žemės sklype, kurio kadastrinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Būtent šis 1,20 ha žemės sklypas ir buvo parduotas, ką patvirtino tiek atsakovė, nurodydama, kad jos valia buvo parduoti ir ji pardavė tik 1,20 ha žemės sklypą su statiniais, tiek trečiasis asmuo notarė R. V. teismo posėdžio metu nurodydama, kad būtent šis konkretus 1,20 ha žemės sklypas ir buvo parduotas, patvirtintas šio konkretaus sklypo perdavimo priėmimo aktas, apie jokį kitą žemės sklypą notarui nebuvo žinoma, nebuvo jokių duomenų apie kitą žemės sklypą, išskyrus parduodamą 1,20 ha žemės sklypą. Notarės R. V. teismo posėdžio nurodytas minėtas aplinkybes patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys. Kaip matyti iš 2007 m. liepos 13 d. pranešimo Nr. 148/07-0729 apie sudarytą ir notaro patvirtintą nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorį, 2007 m. liepos 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, sandorio registravimo Nr. 5410, perleistas turtas: žemės sklypas, reg. Nr. 69/20449, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas su priklausiniais, reg. Nr. 20/170608. Pastebėtina, kad tokia vieša minėta VĮ Registrų centro informacija apie nekilnojamuosius daiktus buvo daugiau nei 11 metų, nes kaip matyti tiek iš minėtų ginčo sandorio metu buvusių VĮ Registrų centro duomenų, tiek iš 2007 m. liepos 19 d. VĮ Registrų centro pažymėjimų, registro įrašo Nr. 69-20449, registro įrašo Nr. 20/170608, tiek iš 2015 m. sausio 29 d. VĮ Registrų centro duomenų dėl to paties turto, registro įrašo Nr. 69-20449, registro įrašo Nr. 20/170608, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre duomenys buvo nepasikeitę, tokie, kaip ir sudarant pirkimo – pardavimo sutartį 2007 m. liepos 13 d., registro Nr. 5410, t. y. pastatai buvo parduotame 1,20 ha žemės sklype, o ant parduotojo 1,20 ha žemės sklypo buvo žyma, kad jame yra pastatai.

Atsiliepimas

10. Teismas pažymėjo, kad, atsakovė tiek atsiliepime, tiek teismo posėdyje teigė, kad ji pardavė tik 1,20 ha žemės sklypą, žemės ūkio paskirties, su jame esančiais pastatais ir neketino parduoti ginčo 0,20 ha žemės sklypo, namų valdos paskirties, ir jo nepardavė. Iš atsakovės paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad ji niekuomet neketino parduoti abiejų jai priklausančių žemės sklypų, o jei būtų parduotas ir 0,20 ha namų valdos žemės sklypas - tai sandorio kaina būtų buvusi didesnė, tačiau ji šio ginčo sklypo nepardavė, net negalvojo parduoti, pasiliko sau ateičiai kaip sodą, kai išeis į pensiją, už tuos 20 arų visada mokėjo mokesčius, o su ieškovu buvo sutarta, kad parduos gyvenamą namą, ūkinį pastatą, lauko viralinę ir 1 hektarą 20 arų, sandorio sudarymo metu žemės sklypams buvo atlikti tik preliminarūs matavimai, ji juose nedalyvavo, nes žemės sklypų atkūrimo procesą pradėjo jos mama, kuri ir dalyvavo vietoje matuojant sklypus, tuo tarpu ginčo sklypo geodeziniai matavimai buvo atlikti 2018 m., todėl ginčo sandorio sudarymo metu ji buvo įsitikinusi, kad tie pastatai stovi ant to 1,20 ha pagal preliminarius matavimus pamatuoto žemės sklypo, kurį ir ketino parduoti bei kurį pardavė. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad atsakovė neteisingai atskleidė savo supratimo turinį, juolab tokį patį supratimą, kad pastatai stovėjo 1,20 ha žemės sklype turėjo ir pats ieškovas, tai rodė ir aukščiau šiame sprendime aptarti Registrų centro duomenys. Keletą kartų teismo posėdyje perklausiama dėl jos mąstymo turinio sutarties sudarymo metu, atsakovė nuolatos teigė iš esmės tą patį, kad ji neketino ir nepardavė 0,20 ha ginčo sklypo, kad sandorio sudarymo metu ji turėjo du atskirus nekilnojamojo turto objektus, suformuotus pagal preliminarius matavimus, kuriuose ji nedalyvavo, todėl buvo įsitikinusi, kad parduodami pastatai yra būtent parduodamame 1,20 ha žemės sklype. Teismas daro išvadą, kad nėra nustatytos ginčo metu egzistavusios atsakovės valios parduoti ginčo 0,20 ha žemės sklypą. Tai, kad nebuvo ginčo sandorio šalies - pardavėjo valios parduoti ginčo 0,20 ha žemės sklypą patvirtino ir teismo posėdyje išklausyti liudytojai (CPK 178, 185, 189 straipsniai). Liudytojas S. Z. parodė, kad jis su žmona (byloje atsakovė) planavo parduoti 1,20 ha žemės sklypą su pastatais, o 0,20 ha pasilikti išėjus į pensiją, kad turėtų ką veikti (2019 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 10:53:44 iki 11:08:07). Liudytoja O. S. parodė, kad atsakovė buvo nusprendusi parduoti didesnį turimą sklypą, o mažesnį pasilikti senatvei, kokiai daržovei užsiauginti, todėl ji tą mažesnį sklypą prižiūrėjo, mokėjo žemės mokesčius (2019 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 13:07:37 iki 13:12:18). Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, kad po ginčo sandorio sudarymo daugelį metų atsakovė netrukdė ieškovui naudotis ginčo žemės sklypu tikslu patekti į nupirktus statinius, savaime nepaneigia atsakovės nuosavybės teisės į 0,20 ha žemės sklypą, juolab kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų, atsakovė naudojosi, rūpinosi ginčo sklypu: mokėjo žemės mokestį, sudarė su AB „Energijos skirstymo operatoriumi“ servituto sutartį, atliko sklypo kadastrinius matavimus ir kt.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas nurodė, kad ir paties ieškovo valia sandorio sudarymo metu pirkti ginčo 0,20 ha žemės sklypą yra neįrodyta kaip egzistavusi (CPK 178, 185 straipsniai). Nėra aišku, kodėl ieškovas ginčo sutarties pasirašymo metu nekėlė klausimo apie 0,20 ha žemės sklypo perleidimą, nereikalavo įrašyti į notarinę sutartį punkto apie minėto žemės sklypo ar jo dalių, kurias šis turtas užima ir kurios būtinos jiems naudoti pagal paskirtį, perleidimo, nors iš ginčo pirkimo – pardavimo sutarties priedo – žemės sklypo plano aiškiai matyti, kad egzistuoja du atskiri sklypai, o į pirkimo – pardavimo sutartį įtraukiamas tik vienas jų (CK 6.394 straipsnis). Ta aplinkybė, kad ieškovas ginčo sutarties sudarymo metu tokio klausimo nekėlė, ir sutartį pasirašė, tik patvirtina, kad ieškovas ginčo sandorio sudarymo metu taip pat neturėjo susiformavusios valios pirkti ir 0,20 ha žemės sklypą. Tai patvirtina ir paties ieškovo paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad prieš ginčo sandorį jis su atsakove apėjo visas žemes apie 1,20 ha, atsakovė aiškino, kad jis perka sodybą su vienu sklypu, jo tikslas ir buvo įsigyti sodybą su dirbama žeme, pirkdamas buvo įsitikinęs, kad pastatai randasi tame 1,20 ha sklype. Taigi ir paties ieškovo supratimas apie perkamą žemę apėmė 1,20 ha žemės plotą, žemės ūkio paskirties, su jame esančiais pastatais, o ieškovo susiformavusios valios pirkti ir namų valdos 0,20 ha ginčo sklypą nebuvo. Tai, kad nebuvo ginčo sandorio šalies - pirkėjo valios pirkti ginčo 0,20 ha žemės sklypą patvirtino ir trečiasis asmuo L. L., nurodydama, kad jie pirko vieną žemės sklypą su pastatais (2019 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 10:53:44 iki 11:08:07). Tai taip pat patvirtino ir trečiojo asmens notarės R. V. paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad sandoris buvo sudarytas tik dėl 1,20 ha žemės sklypo ir jame esančių pastatų, kalbos ir duomenų apie kitą žemės sklypą nebuvo (2019 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11:23:10 iki 11:47:50).

12. Teismas nurodė, kad nėra įrodymų apie sumokėjimą už ginčo sklypą, todėl patenkinti ieškovo ieškinį tokiu atveju reikštų paimti iš atsakovės žemės sklypą neatlygintinai, kas prieštarautų nuosavybės teisės neliečiamumo principui, nustatytam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje bei atitinkamose CK teisės normose (pvz., CK 4.39, 4.93 straipsniuose ir kt.).

13. Teismas, įvertinęs tiek rašytinius įrodymus, tiek šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, šalių elgesį po sutarčių sudarymo, sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad jis ir atsakovė turėjo valią, ketinimus atitinkamai pirkti ir parduoti ginčo 0,20 ha žemės sklypą, ar kad atsakovės faktiniai veiksmai patvirtina nuosavybės teisių perleidimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-806-1023/2019 ir priimti naują sprendimą - ieškovo V. L. ieškinį tenkinti.

15. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

15.1. teismas neatskleidė problemos esmės, nes nekonstatavo, kad sutarties turinys ir atsakovės sandoriui sudaryti pateikti dokumentai prieštaravo faktinei padėčiai, nes faktiškai sandorio sudarymo metu pastatai ir sodas buvo kitame žemės sklype. Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovės valios nebuvimo parduoti 0,2 ha žemės sklypą, kuriame yra parduoti pastatai;

Žemesnės instancijos teismas

15.2. ieškovui nebuvo žinoma, kad dirbama žemė ir sodyba yra du atskiri žemės sklypai. Šalims tariantis kalba ėjo apie dirbamos žemės su sodyba pardavimą, ieškovas tikėjo atsakove, kad visa tai yra viename sklype. Teismo posėdyje atsakovė taip pat patvirtino, kad ieškovui natūroje rodydama žemę nesakė, kad ji turi du sklypus, ir nesakė, kad vieno iš jų, kuriame yra sodyba, neparduoda, tačiau teigė, kad įsivaizdavo parduodanti žemę ir po pastatais, nes manė, kad tai vienas sklypas;

15.3. atsakovė iki sandorio sudarymo žinojo turinti du sklypus. Abu sklypai buvo įregistruoti Registrų centre, o tai reiškia, kad atsakovė turėjo abiejų sklypų dokumentus, žinojo arba turėjo žinoti jų turinį. Ginčo sklypo (0,2 ha) registravimui atsakovė Registrų centrui teikė 2002-12-02 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr.02-07-6696, kurio priedo Nr. 2 13-jame punkte 0,2 ha sklypas įvardintas kaip namų valda su nuoroda, kad 0,13 šios teritorijos yra užstatyta, 0,07 ha yra sodas. To paties priedo 14-uoju punktu nurodytas sklypas 1,2 ha su nuoroda, kad 1,2 ha užima žemės ūkio naudmenos. 0,2 ha žemės sklypo kadastro ir registro byloje yra dokumentas - Nekilnojamojo turto registras Nr. 69/20448-1, kurio 1.8 p. nurodyta, kad sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - privačioms namų valdoms išdėstyti. Dokumento 5.2. punkte yra nurodyta, kad ariama žemė sudaro 0 ha, sodai sudaro 0,07 ha, užstatytos teritorijos plotas - 0,13ha. Taigi, jeigu ieškovė sandorio sudarymo metu tikrai žinojo, kad turi du sklypus, reiškia tikrai žinojo jų paskirtį ir žinojo, kad pastatai stovi ne žemės ūkio paskirties žemėje, o namų valdos sklype. Jeigu ji įsivaizdavo, kad sodyba yra 1,2 ha sklype, reiškia negalėjo nesuvokti, kad jos turimas 0,2 ha sklypas yra neužstatytas., t. y. kad tai tikrai ne ta žemė, ant kurios faktiškai stovi pastatai;

15.4. atsakovė, siekdama tikslo parduoti pastatus ir žemę po jais, notarui papildomai pateikė dokumentą, patvirtinantį, kad pastatai stovi 1,2 ha žemės sklype. Tuo tikslu būtent atsakovė kreipėsi į Registrų centrą, prašydama pastatų buvimą atvaizduoti 1,2 ha žemės sklype (kokiu pagrindu tai padarė Registrų centras, byloje nenustatyta). Jeigu atsakovė ketintų neparduoti žemės po pastatais, tokio veiksmo ji nedarytų, ir, logiška, notarė turėtų pareigą išaiškinti atsakovei šios pareigą susitarti dėl žemės naudojimo po pastatais. Galiausiai, pirkimo-pardavimo sutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad pardavimo objektas yra žemės sklypas „bei šiame sklype esantys pastatai“;

15.5. ieškovo nuomone, teismas nepagrįstai sureikšmino sklypą, kaip suformuotą turtinį vienetą, tuo tarpu šioje byloje esminiai svarbus kitas aspektas - ieškovo valia pirkti ir atsakovės valia parduoti ir namus, ir žemę, ant kurios stovi namai (sodybą). Surinkti įrodymai patvirtina atsakovės galimą suklydimą dėl juridiškai suformuotų sklypų, bet tikrai ne dėl valios parduoti žemę po pastatais ir sodą. Kad atsakovė turėjo valią žemę po pastatais parduoti, abejonių nėra, nes atsakovė pati teigia, kad įsivaizdavo, jog pastatai stovi ant parduodamos žemės;

15.6. atsakovė teisme pasakė, kad, aprodydama parduodamą turtą, ieškovui nesakė kur yra tas sklypas, kurio ji neparduoda. Šalys vietoje apėjo ir apžiūrėjo būtent namų valdos 0,2 ha sklypą - jame esančius pastatus ir sodą. Kadangi žemės ūkio paskirties žemė ribojasi su namų valda, ji buvo apžiūrėta iš namų valdos. Tokiu būdu, kaip parduodama žemė buvo parodyta teritorija, tame tarpe apimanti visą 0,2 ha žemės sklypą. Būtent todėl, atsakovė, teisme sakė, kad pardavinėjo pastatus su žeme ir sodą ir negalėjo aiškiai pasakyti, kur yra tas 0,2 ha plotas, kurio ji planavo neparduoti (šalia namų ir už sodo ribų tokios laisvos neužstatytos teritorijos nėra);

15.7. ieškovas nuo sandorio sudarymo (nuo 2007-07-13) naudojasi visu 0,2 ha sklypu, tame tarpe sode sodino vaismedžius, išsikasė vandens telkinį. Atsakovė dėl to nekėlė jokių pretenzijų, ginčo žemės sklypu nesirūpino, jo neprižiūrėjo iki tol, kai tarp šalių kilo konfliktas, paaiškėjus, kad 0,2 ha sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovei. Teismo posėdyje atsakovė bandė aiškinti, kad pardavė išimtinai pastatus be šalia esančio sodo, tačiau toks aiškinimas prieštarauja sutarčiai, kurios 5.4 punkte yra nustatyta, kad pirkėjui nuosavybėn pereina perleidžiamame žemės sklype, esantys medžių, krūmų želdiniai ir daugiamečiai sodiniai. Kadangi 1,2 ha žemės sklypą sudaro išimtinai 1,2 ha ariamos žemės, šiuo atveju sutartyje kalba eina apie sodybos želdinius. Primintina, kad jokia forma (ne prieš sandorį, nei 10 metų po jo sudarymo) atsakovė nepranešė ieškovui apie savo teises į vaismedžius ir nesiėmė jokių veiksmų nustatyti ieškovo teises į sodo augmeniją, bei naudojimąsi žeme, kurioje yra sodas;

15.8. prie pirkimo-pardavimo sutarties buvo pridėtas žemės sklypo planas. Jame geltonai nuspalvinti abu sklypai, todėl susidaro vieno sklypo vaizdas. Taigi, atsakovė perdavė ieškovui 0,2 ha žemės sklypo planą. Tame dokumente nurodyta, kad sklypo plotas 0,199 ha. Tokio dokumento buvimas pas ieškovą taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad šalys susitarė ir dėl 0,2 ha žemės sklypo pardavimo;

15.9. ir sodyba, ir namų valda apima žemę su pastatais ir želdiniais. Protingas žmogus, pirkdamas kaime sodybą, niekaip negali įsivaizduoti, kad, kaip taisyklė, perka pastatus, o dėl žemės privalo nepamiršti susitarti su pardavėju. Kadangi namų valdos sklypas formuojamas kartu su sodu, normaliam žmogui taip pat nekyla mintis papildomai aiškintis dėl sodo žemės perkant sodybą;

15.10. viso pagal sutartį parduodamo turto rinkos kaina sudarė 9 852 litus, o sumokėta buvo 20 000 litų, todėl yra pagrindas tikėti, kad dalis iš 10 148 litų (20 000 - 9 852) yra kaina už 0,2 ha sklypą (tiksliau sakant, už žemę po pastatais ir sodą). Pažymėtina, kad šios sklypo rinkos vertė remiantis 2018-10-25 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu yra 1 610 eurai, kas sudarytų (1610X3,4528) tik 5559 litus;

Šalies argumentai

16. Atsakovė nesutinka su apeliacini skundu ir prašo jį atmesti.

Atsiliepimas

17. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

17.1. pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus visiškai pagrįstai sprendė, kad atsakovė neturėjo valios parduoti 0,2 ha žemės sklypą, kad jos valia buvo parduoti 1,20 ha žemės sklypą su jame esančiais pastatais, o ieškovo valia buvo įsigyti 1,20 ha žemės sklypą su jame esančiais pastatais;

Atsiliepimas

17.2. atsakovė neturėjo pareigos nurodyti apeliantui, kiek ji apskritai nuosavybės teise valdo žemės sklypų, 0,2 ha žemės sklypas nebuvo parduodamas, jis nebuvo 2007-07-13 Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutarties objektas. Apeliantas tvirtindamas bei teigdamas, kad jam buvo parduotas ir ginčo sklypas, privalo šį faktą įrodyti, tačiau jokių įrodymų patvirtinančių šį teiginį nepateikė;

17.3. apeliantas ginčo sutarties pasirašymo metu nekėlė klausimo apie 0,2 ha žemės sklypo perleidimą, nereikalavo įrašyti į notarinę sutartį punkto apie minėto žemės sklypo ar jo dalių, kurias šis turtas užima ir kurios būtinos jiems naudoti pagal paskirtį, perleidimo, nors iš ginčo pirkimo - pardavimo sutarties priedo - žemės sklypo plano aiškiai matyti, kad egzistuoja du atskiri sklypai, o į pirkimo - pardavimo sutartį įtraukiamas tik vienas jų (CK 6.394 straipsnis);

17.4. nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovės aiškinimas, kad pardavė išimtinai pastatus be šalia esančio sodo, prieštarauja sutarties 5.4 punkte, kuriame nustatyta, kad pirkėjui nuosavybėn pereina perleidžiamame žemės sklype, esantys medžiai, krūmų želdiniai ir daugiamečiai sodiniai. Pastebėtina, kad Sutarties 5.4 punktas yra tipinė, standartinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga, privaloma nurodyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymu, todėl nelaikytina įrodymu dėl atsakovės valios parduoti ir 0,20 ginčo sklypą;

17.5. ginčo žemės sklypą atsakovė visuomet laikė ir laiko savo asmenine nuosavybe, moka už jį mokesčius, atliko šio žemės sklypo geodezinius matavimus, sudarė servituto sutartį ir pan.;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinis skundas tenkintinas.

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl ginčo esmės

20. Byloje nustatyta, kad 2002 m. gruodžio 2 d. Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 02-07-6696 Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Prienų r. ir Birštono sav.), pagal kurio priedą Nr. 2 V. B. (dabar Z.) suteikti du sklypai: Nr. (X) (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) seniūnija, kurio plotas 0,20 ha (iš jų 0,07 ha žemės ūkio naudmenų, 0,13 ha užstatytos teritorijos), tikslinė paskirtis – namų valda (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ir Nr. (XX), (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) seniūnija, kurio plotas 1,20 ha (iš jų 1,20 ha žemės ūkio naudmenų) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 10-14). Sklypai yra vienas šalia kito, vienas nuo kito neatriboti. 2007 m. liepos 13 d. Prienų rajono 2-ajame notaro biure buvo patvirtinta žemės sklypo ir jame esančių pastatų pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – ginčo sutartis), registro Nr. 5410, ir perdavimo – priėmimo aktas, kuriais pardavėja V. B. (dabar – Z.) pardavė ir perdavė L. L. 1,20 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esančius pastatus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr,(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 15-29). 2014 m. gruodžio 15 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1264-939/2014 L. L. ir V. L. santuoka buvo nutraukta, pagal 2007 m. liepos 13 d. ginčo žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartį įsigytas turtas atiteko V. L. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 30-34). Ieškovas savo nuosavybės teises į minėtą 1,20 ha žemės sklypą perleido 2018 m. kovo 22 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 830 (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 35-36, 3 t., b. l. 118-124), o gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai liko neparduoti. Iš kadastro bylų Nr. 69/20448 ir Nr. 69/20449, matyti, kad atsakovei nuosavybės teisės į žemę, tame tarpe ir ginčo 0,20 ha sklypą, buvo atkurtos grąžinant žemės sklypus natūra; minėtų žemės sklypų ribų paženklinime atsakovė nedalyvavo. Atsakovės 2007 m. liepos 9 d. prašymų pagrindu VĮ Registrų centro duomenyse atsirado žymos, susiejančios 1,20 ha žemės sklypą su pastatais ir pastatus su 1,20 ha žemės sklypu, o ieškovo 2015 m. gegužės 4 d. prašymo pagrindu minėtos žymos panaikintos.

21. Byloje susidarė situacija, kai ginčo sutartimi buvo įformintas pardavimas 1,20 ha žemės sklypo su neva jame esančiu gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, kai faktiškai visi pastatai buvo 0,20 ha namų valdos žemės sklype, kuris nebuvo įtrauktas į ginčo sutartį. Tai atsitiko dėl to, kad prieš sudarant ginčo sutartį pagal atsakovės 2007 m. liepos 9 d. prašymus VĮ Registrų centro duomenyse buvo padarytos žymos, susiejančios 1,20 ha žemės sklypą su pastatais ir pastatus su 1,20 ha žemės sklypu., t. y. atsakovės iniciatyva buvo įrašyti neteisingi duomenys VĮ Registrų centro duomenų bazėse, dėl ko buvo išduotos klaidingos pažymos ginčo sutarčiai sudaryti.

22. Byloje tarp šalių kilo ginčas, ar 2007 m. liepos 13 d. žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartimi (ginčo sutartimi) buvo parduotas ir 0,2 ha namų valdos žemės sklypas, kuriame stovi ginčo sutartyje nurodyti pastatai. Apeliantas (ieškovas) teigia, kad ginčo sutartimi jis įgijo (kaip ir buvo susitarta) ne tik 1,20 ha žemės sklypą, bet ir 0,20 ha žemės sklypą, su jame esančiais pastatais. Atsakovė teigia, jog apeliantas įsigijo tik 1,20 ha žemės sklypą su pastatais, o dėl 0,20 ha žemės sklypo pardavimo šalys nesusitarė.

23. Taigi, bylos esmė, - koks buvo šalių susitarimo turinys bei sąlygos, ir ar šis susitarimas (šalių valia) buvo tinkamai atskleistas ginčo sutartyje.

24. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra nustatytos ginčo metu egzistavusios nei atsakovės valios parduoti ginčo 0,20 ha žemės sklypą, nei apelianto valios pirkti šį žemės sklypą, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes ji padaryta netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes.

25. Kiekviena sutarties šalis privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais - ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

26. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas (CK 6.162 straipsnio 2 dalis).

27. CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, tai teismas sandorį įvykdžiusios šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.

28. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018).

29. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas su buvusia žmona (L. L.) 2007 m. sužinojo, kad atsakovė parduoda sodybą su dirbama žeme. Apžiūrint sodybą atsakovė aprodė gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir aplink juos esančią žemę (sodą). Atsakovė nenurodė, kad žemė po pastatais ir aplink juos yra neparduodama, t. y. kad gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir kitais priklausiniais (šulinys, rūkykla, lauko tualetas) yra parduodami be žemės, ant kurios jie stovi. Taigi, faktiškai šalys susitarė, kad gyvenamasis namas su priklausiniais bus parduotas su aplink juos esančia žeme. Tai yra visiškai logiška ir suprantama kiekvienam žmogui, nes mažai tikėtina, kad kas nors gali pirkti gyvenamąjį namą su priklausiniais be žemės aplink juos. Tokį susitarimą patvirtina tai, kad šalys neaptarė apelianto (pirkėjo) teisių į žemės sklypą, kuriame yra parduodami pastatai, kas yra privaloma pagal įstatymą (CK 6.394 straipsnio 2 d.). Aplinkybės, kad siekė parduoti ir pardavė sodybą su dirbama žeme, iš esmės neginčija ir pati atsakovė, tačiau ji teigia suklydusi manydama, jog sodyba patenka į 1,20 ha žemės sklypą. Tikėtina, kad atsakovė galimai sąžiningai suklydo ir suklaidino apeliantą, VĮ Registrų centrą ir notarą, pateikdama prašymus VĮ Registrų centrui susieti gyvenamąjį namą ir jo priklausinius su 1,20 ha žemės sklypu (žemės ūkio paskirties žeme), kai faktiškai pastatai buvo 0,20 ha žemės sklype (namų valdoje), dėl ko ginčo sutarties sudarymo metu buvo suformuoti dokumentai, patvirtinantys, kad gyvenamasis namas ir jo priklausiniai yra 1,20 ha žemės sklype.

31. Tokiu būdu, atsakovės veiksmų pasekoje liko neįformintas 0,20 ha žemės sklypo (namų valdos), kuriame buvo ( ir yra) ginčo sutartimi parduoti pastatai, ir dėl kurio pardavimo buvo susitarta, pardavimas. Galimą atsakovės klaidą šalių susitarimo metu ir ginčo sutarties sudarymo metu netiesiogiai patvirtina aplinkybės, kad sodybos žemė ir 1,20 ha žemės sklypas nėra atskirti vienas nuo kito; atsakovė ten negyveno atkūrus nuosavybės teises; ji atkūrimo procese iš esmės nedalyvavo, tačiau tai niekaip nekeičia atsakovės išreikštos valios (ir sudaryto susitarimo) parduoti sodybą su aplink ja esančia žeme. Kad atsakovė susitarė ir pardavė sodybą (gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemę aplink juos), patvirtina ir tai, jog: 1) atsakovė apeliantui nenurodė, jog toje vietoje yra du atskiri sklypai; 2) apeliantui 7 metus gyvenant sodyboje ir vėliau (iki 2018 m.), atsakovė nebuvo atvykusi pas apeliantą ir nereiškė jokių pretenzijų dėl apelianto naudojamo ir valdomo 0,2 ha žemės sklypo (namų valdos); 3) 2014 m. atsakovė, sutikusi apelianto buvusią žmoną L. L., prašė jos susitvarkyti žemės mokesčius, nes jai pradėjo eiti pranešimai, vėliau po apelianto skyrybų, atsakovė vėl buvo sutikusi L. L. ir vėl prašė susitvarkyti mokesčius, t. y. atsakovė 2014 m. ir vėliau dar nelaikė savęs 0,2 ha žemės savininke; 4) prie ginčo sutarties pridėtame žemės sklypo plane abu žemės sklypai (1,20 ha ir 0,20 ha) yra nuspalvinti geltonai kaip vienas sklypas; 5) atsakovė su gyvenamojo namo dokumentais apeliantui perdavė ir seną 0,2 ha žemės sklypo planą, kuriame atvaizduoti pastatai bei nurodyta, kad užstatyta 0,199 ha; 6) ginčo sutarties 5.4 punkte nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymus įgijėjo nuosavybėn pereina perleidžiamame žemės sklype esantys medžių, krūmų želdiniai ir daugiamečiai sodiniai, t. y. aptartas sodyboje esančių medžių, krūmų likimas. Nepagrįstu laikytinas atsakovės argumentas, kad ginčo sutarties 5.4 punktas yra tipinė, standartinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga, privaloma nurodyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymu. Pažymėtina, kad ginčo sutarties sudarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 30 straipsnyje (Reikalavimai žemės sandoriams) nėra numatyta sąlyga aptarti medžių, krūmų likimą; 7) atsakovei sumokėta kaina yra 5 792,40 Eur (20 000 Lt), kai ginčo sutartyje nurodyto turto rinkos vertė (pagal VĮ Registrų centro masinį vertinimą) yra 2 853,34 Eur (9 852 Lt), t. y. sumokėta daugiau kaip dvigubai, negu įgyto turto rinkos vertė. Pažymėtina, kad įtraukus ir 0,20 ha žemės sklypo rinkos vertę (1 610 Eur), iš viso atsakovės parduoto turto vertė yra 4 463,34 Eur, t. y. taip pat apelianto yra sumokėta 1 329,06 Eur (5 792,40 Eur – 4 463,34 Eur) daugiau, negu viso įsigyto turto rinkos vertė.

31. Nepagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra nustatyta atsakovės valia parduoti žemę (0,20 ha) aplink parduotus gyvenamąjį namą ir jo priklausinius. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis tik atsakovės paaiškinimu, jog ji neketino parduoti 0,20 ha žemės ir neva tai patvirtino liudytojai S. Z. ir O. S.. Tačiau nurodomų liudytojų parodymais šiuo atveju negalima remtis, nes tai yra atsakovės artimi giminaičiai (vyras ir mama), kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi atsakovės naudai. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad atsakovė naudojosi, rūpinosi ginčo sklypu, t. y. mokėjo žemės mokestį, sudarė su AB „Energijos skirstymo operatoriumi“ servituto sutartį, atliko sklypo kadastrinius matavimus ir kt. Šie atsakovės veiksmai yra atlikti 2017 metų pabaigoje arba vėliau, t. y. jau esant nesutarimams tarp šalių.

32. Nepagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra nustatyta apelianto valia pirkti žemę (0,20 ha) aplink įsigytus gyvenamąjį namą ir jo priklausinius. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis tuo, kad sutarties pasirašymo metu nebuvo keltas klausimas apie 0,20 ha žemės sklypo įrašymą į sutartį, nes iš pateikto žemės sklypo plano matyti, kad egzistuoja du atskiri sklypai, o į sutartį įtrauktas tik vienas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas ir jo žmona sutarties sudarymo metu buvo atsakovės įtikinti, kad jų perkama sodyba su dirbama žeme yra viename žemės sklype, todėl jiems nebuvo jokio pagrindo tuo metu kelti klausimo dėl reikalingumo į ginčo sutartį įtraukti ir 0,20 ha žemės sklypą. Juo labiau, kad iš pateikto žemės sklypo plano nematyti, kad 0,20 ha žemės sklypas yra namų valda, ar kad jame stovi perkami pastatai, t. y. ginčo sutarties sudarymo metu apeliantas ir jo žmona negalėjo įtarti, jog jų teisės yra pažeidžiamos.

33. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus motyvus ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą ir procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnio 1 dalis), dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Todėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl ieškinio senaties

34. Atsakovė prašė taikyti 10 metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti.

35. CK 1.124 straipsnis numato, kad pasibaigus įstatymo nustatytam ieškinio senaties terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju pareikštiems ieškinio reikalavimams taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

36. Apeliantas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo po skyrybų, registruodamas turtą savo vardu, kuomet Registrų centro darbuotoja užsiminė, kad faktiškai pastatai stovi kitame sklype, nei nurodyta dokumentuose, o iki to laiko buvo įsitikinęs, kad pastatai yra 1,20 ha sklype. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo priimtas 2014 m. gruodžio 15 d., įrašas VĮ Registrų centro duomenų bazėje galioja nuo 2015 m. sausio 29 d. Atsakovė neginčijo minėtos apelianto nurodomos aplinkybės, nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad apeliantui anksčiau, nei jis pats nurodo, tapo žinoma apie tai, kad jis nėra savininkas žemės po jam priklausančiais pastatais. Pastebėtina, kad tiek sudarant ginčo sutartį, tiek teismo sprendimo pagrindu registruojant turtą, nebuvo jokių duomenų, kad žemė po pastatais priklauso ne apeliantui, o atsakovei, kadangi ginčo sutartyje nurodyta, kad pastatai stovi perkamame 1,20 ha žemės sklype, 2015 m. sausio 29 d. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodyta ta pati informacija, kad apeliantui priklausantys statiniai stovi jam priklausančiame 1,20 ha žemės sklype (1 t., b. l. 15-19, 35-40). Minėtos aplinkybės ir jas patvirtinantys rašytiniai įrodymai patvirtina apelianto nurodomas aplinkybes dėl sužinojimo apie pažeistas teises, t. y. kad apie savo teisių pažeidimą apeliantas sužinojo ne anksčiau kaip 2015 m. sausio 29 d. Ieškinys Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose gautas 2018 m. gruodžio 7 d. Taigi, ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą nepraleistas, todėl atsakovės prašymas taikyti ieškinio senaties terminą atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

38. Apeliantas už ieškinį ir apeliacinį skundą yra sumokėjęs 372 Eur žyminio mokesčio, todėl ieškinį patenkinus iš atsakovės jam priteistina ši suma.

39. Teismas šioje byloje patyrė 26,14 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 3,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 29,30 Eur, todėl jos priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Pripažinti V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į žemės sklypą, kurio plotas 0,2 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav.

Pakeisti 2007 m. liepos 13 d. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartį not. Nr. 5410 išdėstant sutarties 2 skyrių (Sutarties objektas) taip:

2.1. Pardavėja V. B. parduoda, o pirkėja L. L. perka:

2.1.1. 1.2000 ha žemės sklypą, esantį Prienų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis: žemės ūkio, žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenų fiksavimo data: 2002-12-02, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro įrašo Nr. 69/20449, ir 0,2000 ha žemės sklypą, esantį Prienų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data 2002-12-02, bei šiame sklype esančius pastatus:

2.1.2. pastatą – gyvenamąjį namą, pažymėtą plane 1Alm, paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), kuriame yra 42.22 kv. m. bendro ploto, tūris: 127 (vienas šimtas dvidešimt septyni) kub. m.,

2.1.3. pastatą – ūkinį pastatą, pažymėtą plane 211 m, paskirtis – pagalbinio ūkio, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 687 Lt (šeši šimtai aštuoniasdešimt septyni litai) užstatytas plotas: 38.32 (trisdešimt aštuoni. trisdešimt du) kv. m. bendro ploto, tūris: 92 (devyniasdešimt du) kub. m.,

2.1.4. pastatą – ūkinį pastatą, pažymėtą plane 3I1m, paskirtis – pagalbinio ūkio, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 558 Lt (penki šimtai penkiasdešimt aštuoni litai) užstatytas plotas: 40.46 kv. m. bendro ploto, tūris: 97 (devyniasdešimt septyni) kub. m.,

2.1.5. pastatą – ūkinį pastatą, pažymėtą plane 4I1m, paskirtis – pagalbinio ūkio, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 147 Lt (vienas šimtas keturiasdešimt septyni litai) užstatytas plotas: 13.29 kv. m. bendro ploto, tūris: 25 (dvidešimt penki) kub. m.,

2.1.6. pastatą – ūkinį pastatą, pažymėtą plane 5I1m, paskirtis – pagalbinio ūkio, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 211 Lt (du šimtai vienuolika litų) užstatytas plotas: 16.18 kv. m. bendro ploto, tūris: 36 (trisdešimt šeši) kub. m.,

2.1.7. pastatą – viralinę, pažymėtą plane 611 m, paskirtis – pagalbinio ūkio, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 481 Lt (keturi šimtai aštuoniasdešimt vienas litas) užstatytas plotas: 29.00 (dvidešimt devyni) kv. m. bendro ploto, tūris: 64 (šešiasdešimt keturi) kub. m.,

2.1.8. pastatą – ūkinį pastatą, pažymėtą plane 7I1m, paskirtis – pagalbinio ūkio, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 95 Lt (devyniasdešimt penki litai) užstatytas plotas: 7.26 kv. m. bendro ploto, tūris: 16 (šešiolika) kub. m.,

2.1.9. priklausinį: kitus stalinius (inžinerinius) – kiemo statinius (Šulinį, rūkyklą, lauko tualetą), paskirtis – kiti statiniai, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), 1/1 dalis priklauso pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 73 Lt (septyniasdešimt trys litai).

Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro įrašo Nr. 20/170608.

Priteisti iš atsakovės V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 372 Eur (tris šimtus septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 29,30 Eur (dvidešimt devynis eurus 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas Burzdikas Diana Labokaitė Mindaugas Šimonis