Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovui J. Č. dėl mokymosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Lietuvos kariuomenė (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo J. Č. (toliau – atsakovas) 269,94 Eur mokymosi išlaidas ir 5 proc. procesines palūkanas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. P-1566 ,,Dėl kpt. J. Č. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir įsakymas), atsakovas J. Č. buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos ir išleistas į atsargą. Įsakymo 3 punkte nurodoma atsakovui grąžinti Lietuvos kariuomenei mokymo išlaidas 269,94 Eur iš karto arba dalimis, pasirašius su Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „G. V.“ K. V. pėstininkų bataliono vadu Kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų grąžinimo sutartį. 2018 m. sausio 5 d. atsakovas su ieškove sudarė Kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų grąžinimo sutartį Nr. Ž-1 (toliau – ir sutartis). Pasirašydamas sutartį atsakovas, kaip tai nurodyta sutarties 2.1 papunktyje, pripažino mokymosi išlaidas grąžintinas krašto apsaugos sistemai ir įsipareigojo jas grąžinti, tačiau Lietuvos kariuomenė iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos, Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „G.v.“ K. V. pėstininkų bataliono duomenimis, nėra gavusi jokių pavedimų iš atsakovo.

3. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų pažyma atsakovui pateikta nebuvo, o sutartį dėl 269,94 Eur. grąžinimo atsakovas pasirašė, siekdamas išvengti tolimesnio ginčo dėl įsiskolinimo eskalavimo, t. y. nenorėdamas atleidimo dieną ginčo sumos nuskaitymo nuo darbo užmokesčio. Atsakovas pažymėjo, kad minėtas išlaidas galimai sudaręs mokymo kursas buvo skirtas įgūdžių atnaujinimui prieš tarptautinę operaciją ir prieš mokymo kursus atsakovas jokios sutarties nepasirašė. Tarptautinėje operacijoje atsakovas dalyvavo 2016 – 2017 m., todėl atsakovo nuomone, Lietuvos kariuomenė žalos dėl dalyvavimo šiuose kursuose nepatyrė, nes tikslas, dėl kurio vyko dalyvavimas, buvo įvykdytas. Taip pat atsakovas nurodė, kad jis nuo 2021 m. lapkričio 16 d. yra karys savanoris, atliekantis nenuolatinę kario savanorio tarnybą Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 269,94 Eur mokymosi išlaidas ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (269,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas priteisė valstybės naudai iš atsakovo 29,93 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nurodė, kad sutarties 1 punktu atsakovas įsipareigojo sutarties terminais ir sąlygomis grąžinti ieškovei mokymo išlaidas, apskaičiuotas kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo pažymose (toliau – pažyma), kurios yra neatskiriama sutarties dalis. Pažymoje nurodyta išieškomų išlaidų suma – 269,94 Eur. Sutarties 2 punktu atsakovas pripažino ieškovei grąžintinas mokymo išlaidas ir įsipareigojo jas grąžinti pagal sutarties sąlygas. Sutarties 2.2. papunktyje nurodyta, kad sutarties pasirašymo momentu mokymo išlaidų dydis yra 269,94 Eur. Sutarties 2.3. papunkčiu atsakovas įsipareigojo mokymo išlaidas sumokėti trimis mokėjimais iki 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau to nepadarė. Atsakovas laisva valia 2018 m. sausio 5 d. sudarė sutartį, kuria jau pripažino pažymoje nurodytas išieškomas mokymosi išlaidas. Atsakovo savanoriškumo ir laisvos valios sudaryti sutartį nepaneigia atsakovo nurodytos aplinkybės, kad sutartį jis pasirašė siekdamas išvengti tolimesnio ginčo dėl įsiskolinimo eskalavimo. Be to, ieškovas, žinodamas apie pažymą, kurios pagrindu įsakymo 3 punkte buvo nurodyta atsakovui grąžinti Lietuvos kariuomenei 269,94 Eur mokymo išlaidas iš karto arba dalimis, pasirašius sutartį, įsakymo neginčijo (įsakymo 8 punktas), tačiau pasirašė sutartį.

6. Teismas nurodė, kad išieškomų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir išlaidų sudėties aprašo (toliau – aprašas) 27 punkte nurodyta, kad ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki kariūno pašalinimo iš studijų ar kario (išskyrus kariūnus) atleidimo iš karo tarnybos, KAS institucijos ar jos padalinio, iš kurios jis buvo siunčiamas mokytis, ar paskutinės jo tarnybos vietos vadovas privalo pasiūlyti kariui sudaryti KAS patirtų Kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų grąžinimo sutartį ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Teismas padarė išvadą, kad pasiūlymas dėl sutarties sudarymo turi būti pateiktas aprašo 27 punkte nustatytu terminu, tačiau sutartis gali būti sudaryta ir vėliau.

7. Teismas nurodė, kad atsakovas nenuolatinę kario savanorio tarnybą pradėjo 2021 m. lapkričio 16 d. t. y. jau po to, kai suėjo sutartinės prievolės įvykdymo terminas (2020 m. gruodžio 31d. Atsakovas nepagrįstai vertina, kad nenuolatinės kario savanorio tarnybos atlikimas yra atsakovo grįžimas į karo tarnybą aprašo 30.3 punkto prasme. Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 2 straipsnio 28 dalį, profesinė karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečio pagal profesinės karo tarnybos sutartį savanoriškai įsipareigota ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka atliekama nuolatinė karo tarnyba kariuomenėje ar kitose krašto apsaugos sistemos institucijose, taip pat šio įstatymo nustatytais atvejais kitose valstybės, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose. Savanoriška nenuolatinė karo tarnyba – pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį savanoriškai įsipareigojusio karo prievolininko atliekama nenuolatinė karo tarnyba (KASOKTĮ 2 straipsnio 29 dalis). Kariūnas – karys, atliekantis karo tarnybą mokydamasis Lietuvos arba užsienio valstybės švietimo įstaigoje, kurią baigusiems asmenims suteikiamas karininko laipsnis (toliau – karo mokymo įstaiga), pagal studijų ir karinio rengimo programas, taip pat karys, atliekantis karo tarnybą mokydamasis pagal karinio rengimo programas Lietuvos karo mokymo įstaigoje ir kartu studijuodamas kitoje Lietuvos ar užsienio valstybės aukštojoje mokykloje (KASOKTĮ 2 straipsnio 14 dalis). KASOKTĮ nuostatos įtvirtina karo tarnybų skirtingumą. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atliekamos nenuolatinės kario savanorio tarnybos atlikimo negalima laikyti atsakovo grįžimu į karo tarnybą, nes pradėdamas atlikti nenuolatinę kario savanorio tarnybą, atsakovas su ieškove susisaistė kitokio pobūdžio teisiniais santykiais nei tie, kurie buvo nutraukti įsakymu. Aprašo 30.3 papunkčio prasme laikyti, kad karys grįžo į karo tarnybą galima tada, kai karys Kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų grąžinimo sutarties vykdymo laikotarpiu pradeda to paties pobūdžio karo tarnybą, dėl kurios nutraukimo buvo sudaryta Kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų grąžinimo sutartis (pavyzdžiui, atleistas iš profesinės karo tarnybos, po kurio laiko pradeda profesinę karo tarnybą), išskyrus kariūnų atliekamą karo tarnybą. KASOKTĮ 44 straipsnis, reglamentuojantis kario parengimo išlaidų atlyginimą, nenumato išimties, jog karys, su kuriuo profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama prieš terminą jo iniciatyva, neprivalo atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidų, susijusių su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, jeigu buvęs profesinės karo tarnybos karys sudaro savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos sutartį ir pradeda savanorišką nenuolatinę karo tarnybą. Teismo vertinimu, priešingas aprašo 30.3 papunkčio aiškinimas (pavyzdžiui, plečiamasis aiškinimas t. y. laikymas, kad Kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų grąžinimo sutartis nutraukiama ir tuo atveju kai karys atleistas iš profesinės karo tarnybos po kurio laiko pradeda nenuolatinę kario savanorio tarnybą) prieštarautų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 3 punkte įtvirtintam racionalumo principui, pagal kurį valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; šiuo atveju minėtas principas taikytinas iš valstybės finansinio turto finansuojamoms kario mokymo išlaidoms.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Aprašo 30 p. nurodyta, kad sutartis nutraukiama: 30.1. kai iš LKA pašalintas kariūnas grįžta tęsti studijų LKA; 30.2. kai iš LKA pašalintas kariūnas pasirašo profesinės karo tarnybos sutartį; 30.3. kai į karo tarnybą grįžta karys (išskyrus kariūnus).“, t. y. apraše nėra numatyta jokių išimčių, kada aprašo 30 p. nurodytos sutarties nutraukimo sąlygos netaikomos.

8.2. Teismas nesivadovavo aprašo 31 p., kuris nustato, kad „...aprašo 30.2 ir 30.3 papunkčiuose nurodytais atvejais sutarties nutraukimo dieną likusi negrąžinta mokymo išlaidų suma įrašoma į atskirą pažymą. Neištarnavus statymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytų privalomai ištarnautinų metų, mokymo išlaidos perskaičiuojamos proporcingai kiekvieniems ištarnautiems metams ir aprašo 27 punkte nustatyta tvarka pasiūloma sudaryti naują Sutartį.“. Atsakovas nuo 2021 m. lapkričio 16 d. yra karys savanoris, atliekantis nenuolatinę kario savanorio tarnybą Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini) rinktinėje. Jo mokymui patirtos išlaidos turėjo būti perskaičiuotos proporcingai kiekvieniems ištarnautiems metams. KASOKTĮ 44 straipsnis 4 dalyje nustatyta, kad „iš kario išieškomos išlaidos lygiomis dalimis mažinamos proporcingai kiekvieniems ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje ar savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje metams...“.

8.3. Teismo KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalies vertinimas visiškai nepagrįstas ir prieštarauja KASOKTĮ 44 straipsnio 1 ir 4 dalims bei aprašo 30 p. nuostatoms. Teismo sprendimas buvo priimtas netinkamai ištyrus ir įvertinus bylos aplinkybes, neįsigilinus į bylos esmę, netinkamai įvertinus pateiktus įrodymus.

9. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

9.1. Atsakovas į profesinę karo tarnybą negrįžo – jis pradėjo visiškai kito pobūdžio – krašto apsaugos savanorių karo tarnybą, t. y. savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, vidutiniškai tarnauja nuo 20 iki 50 parų per metus, jam nėra privalomas nuolatinis aukščiausio parengties lygio palaikymas, tuo tarpu Aprašo 30.3 papunktis nurodo, jog Sutartis nutraukiama kariui grįžus į karo tarnybą. Sutartis atsakovo atžvilgiu negali būti nutraukiama ir atsakovui išlieka prievolė grąžinti Lietuvos kariuomenei 269,94 Eur dydžio mokymosi išlaidas.

9.2. Apraše nėra numatyta jokių išimčių, kada aprašo 30 p. nurodytos sutarties nutraukimo sąlygos netaikomos, tačiau, esmė – kario grįžimas į karo tarnybą, nesvarbu kokia ji bebūtų, nuolatinė ar ne.

9.3. Atsakovas sudarė sutartį, pripažino mokymosi išlaidas grąžintinas krašto apsaugos sistemai ir įsipareigojo jas grąžinti (2.1 papunktis). Sutarties 2.3 papunktyje taip pat nurodyta, jog trečias ir paskutinis mokėjimas turėjo būti atliktas iki 2020 m. gruodžio 31 d., atitinkamai, skola privalėjo būti grąžinta dar iki atsakovui tampant kariu savanoriu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).

11. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl mokymo išlaidų atlyginimo nutraukus prieš terminą profesinės karo tarnybos sutartį (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 44 straipsnio 2, 3 dalis).

12. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministro 2017 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. P-1566 apeliantas buvo atleistas iš pareigų Lietuvos kariuomenėje, nutraukta su apeliantu buvusi sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis. To paties įsakymo 3 p. apeliantui buvo nurodyta grąžinti kariuomenei mokymo išlaidas 269,94 Eur iš karto arba dalimis sudarius atitinkamą išlaidų grąžinimo sutartį. Apeliantas neginčija, kad įsakymą gavo. Įsakymo 8 p. buvo nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo įsakymo gavimo ar pranešimo apie jį dienos. Tačiau apeliantas šia teise nepasinaudojo, įsakymo neskundė.

13. Apeliantas 2017 m. lapkričio 21 d. buvo supažindintas su Kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų pažyma, užrašė, kad nesutinka. Tačiau 2018 m. sausio 5 d. apeliantas pasirašė Kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų grąžinimo sutartį, kuria įsipareigojo paskaičiuotą išlaidų sumą (269,94 Eur) grąžinti dalimis per tris mokėjimus: 2018-12-31, 2019-12-31 ir 2020-12-31. Šios sutarties apeliantas taip pat neginčija. Motyvai, kodėl šią sutartį apeliantas pasirašė (nenorėjo ginčytis ir pan.), neturi teisinės reikšmės sutarties galiojimui.

14. Nustatyta, kad apeliantas nuo 2021 m. lapkričio 16 d. yra karys savanoris, atliekantis nenuolatinę kario savanorio tarnybą Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini) rinktinėje.

15. Apeliantas ginčija jam nustatytą prievolę grąžinti mokymo išlaidas remdamasis Išieškomų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir išlaidų sudėties aprašo, patvirtinto Krašto apsaugos ministro 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-782 ( toliau - Aprašas) 30.3 punktu, kuris nustato, kad [Kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų grąžinimo] sutartis nutraukiama, jeigu į karo tarnybą grįžta karys (išskyrus kariūnus). Pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovo argumentus įvertino, išanalizavo ir atmetė, nurodęs, kad atsakovas nenuolatinę kario savanorio tarnybą pradėjo 2021 m. lapkričio 16 d. t.y. jau po to, kai suėjo sutartinės prievolės įvykdymo terminas (2020 m. gruodžio 31 d.); be to - antra, atsakovas nenuolatinės kario savanorio tarnybos atlikimas nelaikytinas atsakovo grįžimu į karo tarnybą aprašo 30.3 punkto prasme, nes pagal KASOKTĮ 2 straipsnio 28 dalį, profesinė karo tarnyba ir savanoriška nenuolatinė karo tarnyba yra skirtingos karo tarnybos.

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pažymėtina, kad mokymo išlaidų atlyginimo klausimas analogiškai yra išspręstas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-907-638/2023, kurioje karys taip pat nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą ir po 7 mėnesių sudarė kario savanorio tarnybos sutartį, kurią vykdydamas, jo teigimu, panaudoja ankstesnės sutarties metu kvalifikacijos kursuose įgytas žinias. Teismas laikė, kad kario pasirašyta sutartis atlyginti mokymo išlaidas sukūrė jam prievolę, kurios galiojimui naujai sudaryta sutartis įtakos neturi.

17. Apeliaciniame skunde apeliantas iš esmės kartoja tuos pačius argumentus, kurie jau buvo aptarti pirmosios instancijos teisme, dar kartą pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo, siekdamas, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad vien tai, jog apeliaciniame skunde apeliantas kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, savo išvadas grindė byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, iš esmės nepažeidė ir nenukrypo nuo šiais aspektais aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 176-177str., 183 str., 185 str.).

18. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias mokymų išlaidų atlyginimą pagal KASOKTĮ 44 straipsnio nuostatas, tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.