Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu (nuotoliniu) būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovui J. Č. dėl mokymosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ir atsakovas rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytais aplinkybėmis ir argumentais, palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl kpt. J. Č. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – Įsakymas), atsakovas J. Č. buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos ir išleistas į atsargą. Įsakymo 3 punkte nurodoma atsakovui grąžinti Lietuvos kariuomenei 269,94 Eur mokymo išlaidas iš karto arba dalimis, pasirašius su Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „G. V.“ K. V. pėstininkų bataliono vadu Kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų grąžinimo sutartį. 2018 m. sausio 5 d. atsakovas su ieškove sudarė Kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų grąžinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis).

Nustatyta, kad sutarties 1 punktu atsakovas įsipareigojo sutarties terminais ir sąlygomis grąžinti ieškovei mokymo išlaidas, apskaičiuotas kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo pažymose (toliau – pažyma), kurios yra neatskiriama sutarties dalis. Pažymoje nurodyta išieškomų išlaidų suma – 269,94 Eur. Sutarties 2 punktu atsakovas pripažino ieškovei grąžintinas mokymo išlaidas ir įsipareigojo jas grąžinti pagal sutarties sąlygas. Sutarties 2.2. papunktyje nurodyta, kad sutarties pasirašymo momentu mokymo išlaidų dydis yra 269,94 Eur. Sutarties 2.3. papunkčiu atsakovas įsipareigojo mokymo išlaidas sumokėti trimis mokėjimais iki 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau to nepadarė.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovui sutarties pagrindu atsirado prievolė iki 2020 m. gruodžio 31 d. sumokėti ieškovei 269,94 Eur mokymosi išlaidas.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnyje nustatytas draudimas kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju atsakovui tinkamai neįvykdžius sutartinės prievolės sumokėti (grąžinti) ieškovei 269,94 Eur mokymosi išlaidas t. y. nesumokėjus ieškovei 269,94 Eur iki 2020 m. gruodžio 31 d., darytina išvada, kad atsakovas sutarties tinkamai neįvykdė.

Atsakovo teismo posėdžio metu ir atsiliepime nurodyti aplinkybės ir argumentai apie atsakovo rašytinį nesutikimą, nurodytą pažymoje bei atsakovo dalyvavimą tarptautinėje operacijoje, nepaneigia atsakovo prievolės ieškovei grąžinti prašomas priteisti mokymosi išlaidas, nes esminė aplinkybė yra atsakovo sutartimi prisiimtas įsipareigojimas grąžinti ieškovei 269,94 Eur mokymosi išlaidas. Taigi, nepaisant to, kad atsakovas pažymoje (duomenys neskelbtini) nurodė ,,nesutinku“, atsakovas laisva valia 2018 m. sausio 5 d. sudarė sutartį, kuria jau pripažino pažymoje nurodytas išieškomas mokymosi išlaidas. Atsakovo savanoriškumo ir laisvos valios sudaryti sutartį nepaneigia atsakovo nurodytos aplinkybės, kad sutartį jis pasirašė siekdamas išvengti tolimesnio ginčo dėl įsiskolinimo eskalavimo. Be to, ieškovas, žinodamas apie pažymą, kurios pagrindu Įsakymo 3 punkte buvo nurodyta atsakovui grąžinti Lietuvos kariuomenei 269,94 Eur mokymo išlaidas iš karto arba dalimis, pasirašius sutartį, Įsakymo neginčijo (Įsakymo 8 punktas), tačiau pasirašė sutartį.

Atsakovas, nesutikimą su ieškiniu taip pat motyvavo tuo, kad sutartį sudarė jau būdamas atleistas iš karo tarnybos t. y. buvo atleistas 2018 m. sausio 2 d., o sutartį sudarė 2018 m. sausio 5 d.

Išieškomų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir išlaidų sudėties aprašo (toliau – aprašas) 27 punkte nurodyta, kad ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki kariūno pašalinimo iš studijų ar kario (išskyrus kariūnus) atleidimo iš karo tarnybos, KAS institucijos ar jos padalinio, iš kurios jis buvo siunčiamas mokytis, ar paskutinės jo tarnybos vietos vadovas privalo pasiūlyti kariui sudaryti KAS patirtų Kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų grąžinimo sutartį ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal šios nuostatos formuluotę darytina išvada, kad apraše yra nustatytas terminas pateikti kariui pasiūlymą sudaryti sutartį. Šią nuostatą aiškinant sistemiškai su kitomis aprašo nuostatomis, darytina išvada, kad nėra apraše nustatyto termino ribojančio sutarties sudarymą, todėl laikytina, kad pasiūlymas dėl sutarties sudarymo turi būti pateiktas aprašo 27 punkte nustatytu terminu, tačiau sutartis gali būti sudaryta ir vėliau.

Atsakovas kaip pagrindą laikyti sutartį nutraukta, vadovaujantis aprašo 30.3 papunkčiu, pagal kurį Kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų grąžinimo sutartis nutraukiama kai į karo tarnybą grįžta karys (išskyrus kariūnus), vertina aplinkybę, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) atlieka nenuolatinę kario savanorio tarnybą Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini) rinktinėje. Šis atsakovo argumentas yra nepagrįstas, nes, pirma, atsakovas nenuolatinę kario savanorio tarnybą pradėjo (duomenys neskelbtini) t. y. jau po to, kai suėjo sutartinės prievolės įvykdymo terminas (2020 m. gruodžio 31 d.); antra, atsakovas nepagrįstai vertina, kad nenuolatinės kario savanorio tarnybos atlikimas yra atsakovo grįžimas į karo tarnybą aprašo 30.3 punkto prasme. Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 2 straipsnio 28 dalį, profesinė karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečio pagal profesinės karo tarnybos sutartį savanoriškai įsipareigota ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka atliekama nuolatinė karo tarnyba kariuomenėje ar kitose krašto apsaugos sistemos institucijose, taip pat šio įstatymo nustatytais atvejais kitose valstybės, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose. Savanoriška nenuolatinė karo tarnyba – pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį savanoriškai įsipareigojusio karo prievolininko atliekama nenuolatinė karo tarnyba (KASOKTĮ 2 straipsnio 29 dalis). Kariūnas – karys, atliekantis karo tarnybą mokydamasis Lietuvos arba užsienio valstybės švietimo įstaigoje, kurią baigusiems asmenims suteikiamas karininko laipsnis (toliau – karo mokymo įstaiga), pagal studijų ir karinio rengimo programas, taip pat karys, atliekantis karo tarnybą mokydamasis pagal karinio rengimo programas Lietuvos karo mokymo įstaigoje ir kartu studijuodamas kitoje Lietuvos ar užsienio valstybės aukštojoje mokykloje (KASOKTĮ 2 straipsnio 14 dalis). Taigi aptartos KASOKTĮ nuostatos įtvirtina karo tarnybų skirtingumą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atliekamos nenuolatinės kario savanorio tarnybos atlikimo negalima laikyti atsakovo grįžimu į karo tarnybą, nes pradėdamas atlikti nenuolatinę kario savanorio tarnybą, atsakovas su ieškove susisaistė kitokio pobūdžio teisiniais santykiais nei tie, kurie buvo nutraukti Įsakymu. Aprašo 30.3 papunkčio prasme laikyti, kad karys grįžo į karo tarnybą galima tada, kai karys Kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų grąžinimo sutarties vykdymo laikotarpiu pradeda to paties pobūdžio karo tarnybą, dėl kurios nutraukimo buvo sudaryta Kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų grąžinimo sutartis (pavyzdžiui, atleistas iš profesinės karo tarnybos, po kurio laiko pradeda profesinę karo tarnybą), išskyrus kariūnų atliekamą karo tarnybą. Pažymėtina, kad KASOKTĮ 44 straipsnis, reglamentuojantis kario parengimo išlaidų atlyginimą, nenumato išimties, jog karys su kuriuo profesinės karo tarnybos, sutartis nutraukiama prieš terminą jo iniciatyva, neprivalo atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidų, susijusių su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, jeigu buvęs profesinės karo tarnybos karys sudaro savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos sutartį ir pradeda savanorišką nenuolatinę karo tarnybą. Teismo vertinimu, priešingas aprašo 30.3 papunkčio aiškinimas (pavyzdžiui, plečiamasis aiškinimas t.y. laikymas, kad Kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų grąžinimo sutartis nutraukiama ir tuo atveju kai karys atleistas iš profesinės karo tarnybos po kurio laiko pradeda nenuolatinę kario savanorio tarnybą) prieštarautų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 3 punkte įtvirtintam racionalumo principui, pagal kurį valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; šiuo atveju minėtas principas taikytinas iš valstybės finansinio turto finansuojamoms kario mokymo išlaidoms. Atsakovui savo atsikirtimuose taip pat nurodant mokymosi išlaidų išieškojimo racionalumo/neracionalumo argumentą t.y. nurodant, kad mokymuose įgyti įgūdžiai, buvo panaudoti ir esant poreikiui, gali būti panaudoti ateityje pagal paskirtį, todėl, anot atsakovo nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė patyrė žalą, pažymėtina, kad šie argumentai šios bylos teisingam išsprendimui neturi reikšmės (be kita ko, nesant CPK nustatyta tvarka atsakovo pareikšto savarankiško reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia), nes, pirma, jie nesusiję su bylos dalyku – grąžintinų mokymosi išlaidų skola pagal sutartį; antra, šioje byloje mokymosi išlaidų grąžinimo klausimas sprendžiamas tik tiek, kiek jis susijęs su sutartimi ir iš jos kylančios prievolės vykdymu, nes principinis klausimas dėl mokymosi išlaidų grąžinimo pagrįstumo t.y. klausimas ar ieškovė apskritai turi teisę mokymosi išlaidas susigrąžinti, jau buvo išspręstas Įsakymu, kurios atsakovas neginčijo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad sutartis buvo sudaryta teisėtai ir galioja, todėl ieškinio reikalavimas laikytinas pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiant 269,94 Eur mokymosi išlaidas.

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (269,94 Eur), skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 22 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 7,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma (29,93 Eur), yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Nr. 1R-261/1K-355 įsakymu Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (8 Eur) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovės Lietuvos kariuomenė, j.a.k.188732677, naudai iš atsakovo J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 269,94 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt devynių eurų 94 ct) mokymosi išlaidas ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (269,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 29,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662. Išaiškinti, kad sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai būtina teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.