Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo D. M. skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023-05-10 nutarimo Nr. 39-ANR_N-77556-2023 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. 2023 m. kovo 25 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau - Tarnyba) įgaliotas pareigūnas Administracinių nusižengimų registre (toliau - Registras) automatiniu būdu suformavo ir išsiuntė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 39-ANR_P-71479-2023 dėl to, kad D. M. 2023 m. kovo 11 d., 17.59 val., Klaipėdos rajono sav., kelyje Gargždai-Kretinga 7,76 km, vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz“ “ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais savo veiksmais D. M. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 226 punkto reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 415 straipsnio 1 dalyje. Administraciniu nurodymu D. M. pasiūlyta iki 2023 m. balandžio 24 d. sumokėti 50 Eur piniginę baudą. Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu išsiųstas D. M. valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotu elektroniniu paštu. D. M. neįvykdžius administracinio nurodymo, Tarnybos įgaliotas pareigūnas 2023 m. gegužės 10 d. priėmė nutarimą Nr. 39-ANR_N-77556-2023 administracinio nusižengimo byloje Nr. 23201849132 ir skyrė administracinę nuobaudą - 100 Eur piniginę baudą. Priimtas nutarimas D. M. išsiųstas 2023 m. gegužės 10 d. Taip pat valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotu elektroniniu paštu.

Į 2023-08-14 9 val. teismo posėdį skundą padavęs asmuo neatvyko. Teismo šaukimas įteiktas tinkamai ir laiku, todėl teismas skundą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, D. M. nedalyvaujant ir vertino, kad D. M. skundą palaiko visa apimtimi. 2023-08-16 gautas D. M. elektroninis laiškas, kad jis į skundo nagrinėjimą neatvyks ir prašo skundą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nu­tarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

LR administracinių nusižengimų kodekso paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą. Administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Nustatyta, kad D. M. 2023 m. kovo 25 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos įgaliotas pareigūnas Administracinių nusižengimų registre automatiniu būdu suformavo ir išsiuntė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 39-ANR_P-71479-2023 dėl to, kad D. M. 2023 m. kovo 11 d., 17.59 val., Klaipėdos rajono sav., kelyje Gargždai-Kretinga 7,76 km, vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz“ “ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais savo veiksmais D. M. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 226 punkto reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 415 straipsnio 1 dalyje. Administraciniu nurodymu D. M. pasiūlyta iki 2023 m. balandžio 24 d. sumokėti 50 Eur piniginę baudą. Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu išsiųstas D. M. valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotu elektroniniu paštu D. M. neįvykdžius administracinio nurodymo, Tarnybos įgaliotas pareigūnas 2023 m. gegužės 10 d. priėmė nutarimą Nr. 39-ANR_N-77556-2023 administracinio nusižengimo byloje Nr. 23201849132 ir skyrė administracinę nuobaudą - 100 Eur piniginę baudą. Priimtas nutarimas D. M. išsiųstas 2023 m. gegužės 10 d. Taip pat valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotu elektroniniu paštu

Tarnyboje 2023 m. birželio 1 d. per Elektroninių paslaugų portalą gautas D. M. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti priimtą nutarimą, kadangi administracinės atsakomybės taikymas du kartu negalimas ir yra jo manymu neteisėtu. Administracinėn atsakomybėn jau yra patrauktas transporto priemonės savininkas P. M.. Institucija skundą perdavė nagrinėti teismui.

Dėl praleisto termino skundui paduoti

Lietuvos kelių policijos tarnyba savo atsiliepime į skundą kelia klausimą dėl praleisto termino skundui paduoti. Aiškina, kad procesiniai dokumentai (administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir nutarimas), vadovaujantis ANK 573, 620 straipsnių nuostatomis, D. M. išsiųsti ir įteikti valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotu elektroninių paštu . Procesinių dokumentų įteikimą sustiprina ir patvirtina tai, kad D. M. kreipėsi į Tarnybą dėl informacijos pateikimo tuo pačiu elektroniniu paštu, bei jį nurodo ir skunde. D. M. 2023 m. gegužės 10 d. priimtas nutarimas Nr. 39-ANR_N-77556-2023 nedelsiant, t. y. 2023 m. gegužės 10d. išsiųstas ir Registre esančiais duomenimis Įteiktas. ANK 623 straipsnyje Įtvirtinta, kad asmuo skundą dėl jo atžvilgiu priimto nutarimo gali paduoti per 20 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo ar įteikimo dienos. D. M. jo atžvilgiu priimta nutarimą turėjo teisę apskųsti iki 2023 m. gegužės 30 d. (imtinai'), tačiau skundą Tarnybai pateikė 2023 m. birželio 1 d. Pateiktame skunde pareiškėjas nenurodo svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą skundui pateikti, bei net neprašo atnaujinti praleisto termino skundui pateikti dėl jo atžvilgiu priimto nutarimo.

Teismas sutinka su Lietuvos kelių policijos tarnybos atsiliepime nurodyta pozicija, jog teismai, formuodami vienodą teismų praktiką, ne vienoje byloje pasisakė, kad „Įstatymo numatyta teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo nėra absoliuti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis numato, jog įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, todėl ANK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Taip pat Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, išskirtinės. Priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais (pvz. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-223-361/2019). Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad terminas skundui praleistas tik 1 (vieną) dieną, todėl, teismas vertina, kad skundą padavęs asmuo terminą (vienos dienos) praleido dėl neatidumo, ir terminą skundui paduoti atnaujina.

Dėl administracinės atsakomybės taikymo D. M.

Iš skundo bylos medžiagos matyti, kad 2023 m. kovo 11 d., 17.59 val., Klaipėdos rajono sav., kelyje Gargždai-Kretinga 7,76 km, D. M. vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz“ “ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Iš Registre esančių duomenų matyti, kad minimos transporto priemonės savininku yra P. M..

ANK 415 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad: „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas “.

Iš D. M. skundo turinio akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju nėra ginčo dėl transporto priemonės „Mercedes-Benz“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dalyvavimo viešajame eisme neapdraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Skundą padavęs asmuo D. M. ginčija administracinės atsakomybės taikymą transporto priemonės savininkui (tėvui P. M.) ir įvykio dieną minimą transporto priemonę vairavusiam asmeniui (jam pačiam - D. M.), nurodant dvigubo atsakomybės taikymo negalimumą ir neteisėtumą.

Teismas nesutinka su šiuo D. M. argumentu dėl dvigubos atsakomybės ir nurodo, kad aptartos ANK 415 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškiai nurodo, kad administracinė atsakomybė dėl minimo administracinio nusižengimo taikoma tiek transporto priemonės savininkui (pareigą turėjusiam apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu jam priklausančią transporto priemonę, konkrečiai P. M.), tiek vairavusiam asmeniui, t.y. D. M.. Kad minėtą dieną, nustatytu laiku ir vietoje a/m „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , vairavo D. M., nėra ginčo, tai patvirtino a/m savininkas, fakto neginčija ir pats skundą padavęs asmuo – D. M..

Pabrėžtina, kad transporto priemonės savininko atsakomybė atsiranda ne dėl transporto priemonės vairavimo, bet dėl to, kad jis neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų, t. y. dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintos pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymo ir leidimo (galimybės sudarymo) neapdrausta transporto priemone naudotis kitiems asmenims (ši aplinkybė skundo nagrinėjimo metu pasitvirtino). „Transporto priemonės savininko pareiga privalomai apdrausti jam priklausančią transporto priemonę ir įstatyme įtvirtintu draudimu nenaudoti ir neleisti naudoti kitiems asmenims neapdraustos transporto priemonės“. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008). Bylos medžiagoje yra duomenys, kad P. M. yra nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, faktas, kad protokolas pastarajam surašytas netinkamai/ar tinkamai nėra šios bylos dalykas, todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako. Teismas atkreipia skundo padavusio asmens dėmesį į tai, kad D. M. turėjo pareigą, prieš pradedant vairuoti nurodytą dieną minimą transporto priemonę, įsitikinti, kad ji yra apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šios pareigos D. M. neatliko.

Įstatymo ir administracinės nuobaudos numatytos ir taikomos sankcijos tikslas yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam tokia sankcija skiriama už teisės pažeidimo įvykdymą. Tuo siekiama prevencijos tikslų. Todėl savaime kyla nepatogumų, kurių išvengti nėra įmanoma. Pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (patiriami finansiniai nepatogumai ir kt.) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančią pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

2023-05-10 nutarimas ne teismo tvarka byloje priimtas išanalizavus visas bylos aplinkybes, konstatavus, kad nėra jokių abejonių dėl administracinio nusižengimo padarymo, nagrinėjimo metu atsižvelgiant į tai, kad administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o skundą padavęs asmuo pažeidimą padarė pakartotinai, todėl tokie jo veiksmai buvo įvertinti kaip sunkinanti aplinkybė ir skirta maksimali sankcijoje numatyta bauda.

Akcentuotina, jog asmenys jiems galimai kilsiančias neigiamas pasekmes turi numatyti dar prieš darydami priešingą teisei veiką. Be to, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ANK 22 straipsnis), todėl tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, skirtą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422, 639 - 643 straipsniais, teismas

nutaria:

D. M. 2023-06-01 skundo netenkinti.

Palikti galioti Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023-05-10 nutarimą Nr. 39-ANR_N-77556-2023 administracinio nusižengimo byloje, ROIK: 23201849132.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.