- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- 2YT-18413-840/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00750-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Pareiškėjas
- L. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Pravieniškių pataisos namų, Pravieniškių pataisos namams
- Advokatai
- Laimutė Leonavičienė
suinteresuotų asmenų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos ir valstybės įmonės Turto banko atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Pravieniškių pataisos namams–atvirajai kolonijai, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai ir valstybės įmonei Turto bankui dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. Ž. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad ji įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 2–5).
Pareiškėjos L. Ž. reikalavimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime ir išsakytais bei paaiškintais jos atstovės advokatės Laimutės Leonavičienės teismo posėdžio metu:
- pareiškėja L. Ž., dirbdama (duomenys neskelbtini) (tuo metu – Kauno m. įstaigoje (duomenys neskelbtini) (b. l. 16), 1983 m. buvo įtraukta į įskaitą butui gauti ir tais pačiais metais – 1983 m. – pareiškėjai buvo suteiktas butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kur pareiškėja gyvena iki šiol ir nuo 1983 m. vasario 8 d. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (b. l. 12). Šio buto kadastriniai duomenys sudaryti tik 2014 m. spalio 22 d., ką patvirtina teismui pateikta Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21–27). Daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre į nurodytą butą neįregistruotos (b. l. 17). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Pravieniškių seniūnijos pažymose nurodyta, kad Pravieniškių seniūnijos namų ūkių knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) (namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pareiškėjos L. Ž. vardu užregistruotas namų ūkis, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) Butą pareiškėja L. Ž. išlaikė savo lėšomis, bute registravosi 2001 m. kovo 7 d. (b. l. 13). Namų ūkio pastatai: butas lAlm, bendras plotas – 25,52 kv. m, statybos pabaigos metai – 1946 (b. l. 14). Pravieniškių pataisos namai–atviroji kolonija dar 2014 m. yra nurodžiusi, kad butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), įstaigai nepriklauso ir jos balanse jo nėra (b. l. 15). Sudariusi Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą bei turėdama nurodytas pažymas, pareiškėja L. Ž. kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą prašydama įregistruoti pareiškėjos daiktines teises į nurodytą pareiškėjai priklausantį butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. KAKT-2954 (b. l. 18) pareiškėjos prašymas nepatenkintas motyvuojant tuo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu įrašyti (pakeisti) nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami dokumentai, išvardinti šio straipsnio 1 dalyje, o senų statinių pateikiamų dokumentų sąrašą, kai yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įsigyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pagrindas – Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo 12 straipsnio 4 dalis. Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 dienos reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimas Nr. 1263. Išnagrinėjus kadastro ir registro duomenų byloje esančius dokumentus, nustatyta, kad 1992 m. gruodžio 9 d. Nekilnojamojo turto registre gyvenamas namas, plane pažymėtas lAlm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruotas Kauno m. įstaigos (duomenys neskelbtini) vardu, todėl pateikta 2014 m. lapkričio 5 d. Kaišiadorių r. sav. administracijos Pravieniškių seniūnijos pažyma apie nekilnojamąjį turtą Nr. (duomenys neskelbtini) nėra tinkamas dokumentas pareiškėjos L. Ž. nuosavybės įregistravimui Nekilnojamojo turto registre. Pakartotinai pasikreipus, Pravieniškių pataisos namai–atviroji kolonija 2019 m. informavo (b. l. 16), kad gyvenamasis namas Pravieniškių k. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1992 m. priklausė Kauno m. įstaigai (duomenys neskelbtini). LR VRM 1992 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 619 Pravieniškių įstaigai (duomenys neskelbtini) suteiktas pavadinimas „Pataisos reikalų departamento prie LR VRM Pravieniškių sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonija“. Tuo metu ir vėliau prasidėjo butų privatizacija ir įstaiga tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka visus gyvenamus namus ir butus leido privatizuoti. Konkrečių dokumentų apie privatizacijos eigą įstaigoje nėra išlikę. Šiuo metu įstaiga savo priklausomybėje neturi jokio buto. Pagal teismui pateiktą uždarosios akcinės bendrovės Kaišiadorių butų ūkio 2020 m. pažymą (b. l. 20) pareiškėjos L. Ž. nurodytas butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra neprivatizuotas;
- vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 4.25 straipsniu, valdymas gali atsirasti užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę. Valdymas atsiranda fiziškai užvaldant daiktą, kai tik užvaldęs daiktą asmuo gali paveikti daiktą pagal savo valią. Taip pat užvaldant daiktą turi būti išreikšta asmens valia turėti tą daiktą kaip savą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 4.26 straipsnio 2–3 dalimis, valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai. Sąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai valdyti pradedantis asmuo yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti. Be to, Lietuvos Respublikos CK 4.68 straipsnyje numatyta, kad fizinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnis numato, kad įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Lietuvos Respublikos CK 4.70 straipsnis numato, kad asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagristai įsitikinės, kad niekas, neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Daikto dalies ar kelių dalių nesąžiningas įgijimas ar valdymas netrukdo valdytojui įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti kitas sąžiningai įgytas ir valdomas daikto dalis. Lietuvos Respublikos CK 4.71 straipsnis numato, kad daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąja senatį faktas nustatomas teismo tvarka.
- atsižvelgus visas aukščiau nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad: pareiškėja L. Ž., gavusi butą, atvirai pradėjo jį valdyti kaip savo; raštais, adresuotais įvairioms institucijoms, išreiškė savo valią turėti daiktą kaip savo; niekas nereiškė jai pretenzijų dėl šio daikto valdymo; tiek buto įsigijimo, tiek šiuo metu nėra pagrindo abejoti, kad niekas neturi daugiau teisių už pareiškėją į šį daiktą; niekas neteigia, kad daiktą pareiškėja pradėjo valdyti nesąžiningai, todėl yra visos įstatymo nustatytos prielaidos, kad pareiškėja šį daiktą valdo teisėtai. Visą valdymo laikotarpį, nuo buto įsigijimo iki šio laiko, pareiškėja rūpinasi šiuo daiktu kaip tikra savininkė. Pažymėtina, kad jokie tretieji asmenys per visą pareiškėjos L. Ž. nepertraukiamą buto valdymą nėra pareiškę jokių pretenzijų į šį daiktą. Todėl pagal Lietuvos Respublikos CK nuostatas pareiškėja L. Ž. laikytina sąžininga bei teisėta buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), valdytoja. Pareiškėja nėra buto savininkė, bet yra sąžiningai jį įgijusi, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai kaip savą valdo nuo 1983 m., šiuo metu negali teisiškai įregistruoti savo buto Nekilnojamojo turto registre dėl to, kad nėra išlikusių dokumentų apie privatizacijos eigą įvykusioje darbovietėje ir nuo 1993 m. kito būdo įgyti nuosavybę neturi, yra tik vienas vienintelis būdas – nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, – todėl ir kreipiasi į teismą, nes neturi kitos išeities.
Paklausta, pareiškėjos L. Ž. atstovė advokatė Laimutė Leonavičienė teismo posėdžio metu atsakė, kad pareiškėjai suteiktas nurodytas butas buvo žinybinis, t. y. suteiktas kaip pataisos įstaigos darbuotojai/ tarnautojai. Buto pareiškėja neprivatizavo, nes labai tikėtina, kad tuo metu pareiškėja nebeturėjo reikiamos investicinių čekių sumos.
Suinteresuotų asmenų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos ir valstybės įmonės Turto banko atstovai į teismo posėdį neatvyko, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į pareiškėjos L. Ž. pareiškimą suinteresuoti asmenys Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Pravieniškių pataisos namai–atviroji kolonija, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija ir valstybės įmonė Turto bankas nurodė, jog neprieštarauja dėl pareiškėjos pareiškimo patenkinimo (b. l. 33, 35, 41–42, 45).
Suinteresuotas asmuo Pravieniškių pataisos namai–atviroji kolonija atsiliepime į pareiškėjos L. Ž. pareiškimą (b. l. 41–42) nurodė, kad gyvenamasis namas Pravieniškių k. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1992 m. priklausė Kauno m. įstaigai (duomenys neskelbtini). LR VRM 1992 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 619 Pravieniškių įstaigai (duomenys neskelbtini) suteiktas pavadinimas „Pataisos reikalų departamento prie LR VRM Pravieniškių sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonija“. Vėliau prasidėjo butų privatizacija. Įstaiga tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka visus gyvenamus namus ir butus leido privatizuoti. Konkrečių dokumentų apie privatizacijos eigą įstaigoje nėra išlikę. Pareiškėjos nurodytas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), įstaigai nepriklauso ir įstaigos balanse jo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (Lietuvos Respublikos CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (Lietuvos Respublikos CK 4.23 straipsnio 2 ir 3 dalys).Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (Lietuvos Respublikos CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi Lietuvos Respublikos CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).
Iš bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų matyti, kad:
- pareiškėja L. Ž. (b. l. 9–10; 1982–1985 m. santuokos metu – G.) dar 1983 m. vasario 8 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini) Pravieniškių seniūnijos namų ūkių knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) (namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pareiškėjos L. Ž. vardu užregistruotas namų ūkis, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) Butą pareiškėja L. Ž. išlaikė savo lėšomis, bute registravosi 2001 m. kovo 7 d. Namų ūkio pastatai: butas, lAlm, bendras plotas – 25,52 kv. m, statybos pabaigos metai – 1946 (b. l. 12–14; Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Pravieniškių seniūnijos 2019–2020 m. pažymos). Pagal teismui pateiktą uždarosios akcinės bendrovės Kaišiadorių butų ūkio 2020 m. pažymą (b. l. 20) ši bendrovė pareiškėjai nėra pardavusi nurodyto buto;
- nurodytam 25,52 kv. m bendro ploto butui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), Pravieniškių sen., Kaišiadorių r. sav., yra suteiktas unikalus numeris – (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis butas yra 1946 m. pastatytame gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtame lAlm (b. l. 21–27, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. (duomenys neskelbtini); b. l. 29, Nekilnojamojo turto registro duomenys);
- daiktinės teisės į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (b. l. 17, 28, 38; Nekilnojamojo turto registro duomenys ir valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. pažyma);
- valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. KAKT-2954 (b. l. 18) netenkino pareiškėjos L. Ž. prašymo dėl daiktinių teisių įregistravimo motyvuojant tuo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu įrašyti (pakeisti) nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami dokumentai, išvardinti šio straipsnio 1 dalyje, o senų statinių pateikiamų dokumentų sąrašą, kai yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įsigyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pagrindas – Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo 12 straipsnio 4 dalis. Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 dienos reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimas Nr. 1263. Išnagrinėjus kadastro ir registro duomenų byloje esančius dokumentus, nustatyta, kad 1992 m. gruodžio 9 d. Nekilnojamojo turto registre gyvenamas namas, plane pažymėtas lAlm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruotas Kauno m. įstaigos (duomenys neskelbtini) vardu, todėl pateikta 2014 m. lapkričio 5 d. Kaišiadorių r. sav. administracijos Pravieniškių seniūnijos pažyma apie nekilnojamąjį turtą Nr. G2-59 nėra tinkamas dokumentas pareiškėjos L. Ž. nuosavybės įregistravimui Nekilnojamojo turto registre;
- gyvenamasis namas Pravieniškių k. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1992 m. priklausė Kauno m. įstaigai (duomenys neskelbtini). LR VRM 1992 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 619 Pravieniškių įstaigai (duomenys neskelbtini) suteiktas pavadinimas „Pataisos reikalų departamento prie LR VRM Pravieniškių sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonija“. Vėliau prasidėjo butų privatizacija. Įstaiga tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka visus gyvenamus namus ir butus leido privatizuoti. Konkrečių dokumentų apie privatizacijos eigą Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje nėra išlikę. Butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), Pravieniškių pataisos namams–atvirajai kolonijai nepriklauso ir jos balanse jo nėra (b. l. 15–16; Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2014 ir 2019 m. raštai);
- Kauno regioninio valstybės archyvo 2020 m. pažymoje (b. l. 19) nurodyta, jog Kaišiadorių rajono Rumšiškių apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1983–1985 m. (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygoje, įrašytas Ž. (pavardė perbraukta ir pataisyta į G.) L. V. ūkis. Knygos skiltyje „Darbovietė“ įrašyta „Įst. (duomenys neskelbtini)“. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašų nėra, o skiltyje „Papildomos žinios“ įrašyta „gyvena žinybiniame bute“. 1986–1990 m. (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygoje, įrašytas Ž. L. (vardas taip dokumente) V. ūkis. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašų nėra, o skiltyje „Papildomos žinios“ įrašyta „gyvena žinybiniame bute“. Rumšiškių apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde žinių apie buto suteikimą Ž. (G.) L. V. nėra. Pravieniškių-2 ūkinės knygos Kauno regioniniam valstybės archyvui perduotos iki 1990 m. įskaitytinai;
- gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėto lAlm, kadastro duomenys nustatyti 1992 m. Pastate suformuoti ir įregistruoti 7 atskiri nekilnojamojo kadastro objektai – butai. Daiktinės teisės į butus Nr. 1–2 ir 4–6 įregistruotos (butai priklauso privatiems asmenims), daiktinės teisės į butus Nr. 3 ir 7 neįregistruotos. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų archyvinėje byloje, adresu: (duomenys neskelbtini), yra pirminio teisinio pastatų registravimo 1992 m. išvada, kur nurodyta, kad „žinybinį pastatą lAlm, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės pripažintos Kauno m. įstaigai (duomenys neskelbtini), juridinis įregistravimo pagrindas – Kaišiadorių raj. valdybos 1992-03-23 potvarkis Nr. 150“ (b. l. 38, valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. pažyma).
Įvertinęs pareiškėjos L. Ž. pareiškime išdėstytus ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovės advokatės Laimutės Leonavičienės palaikytus argumentus bei pateiktus paaiškinimus, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju neginčytinai įrodyta, kad 1983 m. tuometinė darbovietė Kauno m. įstaigai (duomenys neskelbtini) pareiškėjai L. Ž. suteikė žinybinį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini)
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus ir į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad šiais dviem atvejais Lietuvos Respublikos CK nustato imperatyvų draudimą įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę. Pasisakydamas dėl pirmojo atvejo, kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyti įgyjamąja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesams ir gali būti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-7-67/2011).
Nagrinėjamu atveju gyvenamasis namas, kuriame yra pareiškėjai L. Ž. suteiktas butas, 1946 m. pastatytas kaip valstybės nuosavybė (daugiabutis negalėjo būti privačios nuosavybės objektu). Pagal pareiškėjos L. Ž. ir Kauno m. įstaigos (duomenys neskelbtini), suteikusios pareiškėjai butą, teisinių santykių susiformavimo metu galiojusių teisės aktų normas, tiek daugiabutis, kuriame yra pareiškėjai, kaip darbuotojai/ tarnautojai, suteiktas butas, tiek pareiškėjai suteiktas butas priklausė valstybiniam butų fondui ir buvo valstybės nuosavybė. Pagal Lietuvos Respublikos butų kodekso 5 straipsnį į butų fondą įėjo gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, priklausančiuose valstybei (valstybinis butų fondas). Į valstybinį butų fondą įėjo ir žinybinis butų fondas (6 straipsnis). Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos CK 97–98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybinį butų fondą) savininkė. Turtą, priskirtą valstybinėms, tarpkolūkinėms, valstybinėms kolūkinėms ir kitokioms valstybinėms–kooperatinėms organizacijoms, tvarkė šios organizacijos. Jos, neviršydamos įstatymų nustatytų ribų, įgyvendino turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teises. Tačiau to turto savininkė likdavo valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008). Taigi, valstybė, 1983 metais, atstovaujama Kauno m. įstaigos (duomenys neskelbtini), pareiškėjai L. Ž. ir kitiems savo darbuotojams/ tarnautojams suteikė galimybę turėti būstą ir juo naudotis bei valdyti. Be to, valstybė, vadovaujantis 1991 m. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu, vėliau priimtais įstatymais, suteikė teisę asmenims, gyvenusiems žinybiniame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), patalpas/ butus privatizuoti, ką patvirtina teismui pateikti Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos ir valstybės įmonės Registrų centro duomenys (b. l. 15–16, 38, 41–42), tačiau šiuo atveju pareiškėja L. Ž. šios savo teisės neįgyvendino.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis) ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačiąją nuosavybę vykdytas 1991 m. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sisteminiu būdu aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačiosios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), ne buvo privati, o valstybės nuosavybė. Šis valstybės turtas nebuvo privatizuotas, tačiau ir nebuvo perleistas/ įtrauktas/ apskaitytas Kaišiadorių rajono savivaldybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiškiai pasisakyta, jog tais atvejais, kai statiniai, šiuo atveju gyvenamajame name esantis butas, buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. Minėtas teisinis reguliavimas leidžia konstatuoti, kad nepaisant to, kad pareiškėja L. Ž. nurodytą butą valdo teisėtai, atvirai, nepertraukiamai jau daugiau nei dešimt metų, tačiau imperatyvus draudimas (valstybei priklausančio daikto) eliminuoja jai galimybę nuosavybės teise įgyti nurodytą butą įgyjamąja senatimi (Lietuvos Respublikos CK.4.68 – 4.71 straipsniai).
Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Ta aplinkybė, kad nuosavybės teisės į pareiškėjos L. Ž. nurodytą butą Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos, neturi teisinės reikšmės, kadangi šis turtas nuosavybės teise priklauso valstybei, o nuosavybės teisė valstybei nėra nuginčyta ar kitokiu būdu panaikinta ar pasibaigusi.
Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjos L. Ž. pareiškimas dėl buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 553 straipsniu, teismas
nusprendžia:
L. Ž. pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.