Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui P. P. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, sumažino ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iki 2 000 Eur.

7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo prašė ieškinį tenkinti, plačiau paaiškino aplinkybes dėl ieškovės poreikių, savo turtinės padėties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

8. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra ieškovės, pilnametės dukros, D. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Remiantis 2022 m. rugsėjo 6 d. pažyma apie mokymąsi (duomenys neskelbtini), ieškovė 2022 m. rugsėjo 1 d. įstojo į (duomenys neskelbtini) pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, dieninį skyrių, numatoma profesinio mokymo programos baigimo data – (duomenys neskelbtini).

9. Ieškovė šiuo metu gyvena su motina, kuri padedama artimųjų giminaičių ją išlaiko. Ieškovė nuosavybes teise turi šį nekilnojamąjį turtą: 1/2 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2016 m. rugsėjo 8 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. kovo 8 d. mainų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais: 1/2 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato, unikalus (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2016 m. rugsėjo 8 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Atsakovas vykdo individualią veiklą. Atsakovas nuosavybes teise turi šį nekilnojamąjį turtą: butą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); statinių, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini).

Dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui, besimokančiam pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, priteisimo

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl minėtos nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl paramos priteisimo būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, turi būti vertinami du kriterijai: pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

14. Sprendžiant dėl paramos būtinumo, visų pirma turi būti vertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan., taip pat turi būti laikomasi principo, kad vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1951-467/2020). Antra, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.).

15. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad ieškovė neįrodė paramos būtinumo kaip vienos iš išlaikymo priteisimo sąlygų, būtent, ieškovė turi nekilnojamojo turto, nesikreipė į (duomenys neskelbtini) ir (ar) valstybę dėl paramos jai suteikimo, nebandė įsidarbinti. Dėl ieškovės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto teismas atkreipia dėmesį, kad šis turtas – ½ dalis buto, kuriame ieškovė gyvena kartu su trečiuoju asmeniu ir seserimi, ir ½ žemės sklypo su sodo pastatu bei kitais statiniais – yra ieškovės paveldėti ir (ar) įgyti kitu būdu, t. y. ieškovė nėra įgijusi šio turto už nuosavas lėšas. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad minėta ½ dalis buto ieškovei yra reikalinga gyventi, t. y. gauti pajamų iš šio turto ieškovė neturi galimybių. Ieškovei nuosavybės teise priklausančio ½ žemės sklypo su sodo pastatu bei kitais statiniais vidutinė rinkos vertė, pagal ieškovės pateiktą Nekilnojamojo turto registro išrašą, yra 18 802,50 Eur, atsakovo skaičiavimais – 22 380 Eur, tačiau ieškovė nėra vienintelė šio turto savininkė, bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad nesiūlo ieškovei inicijuoti turto atidalijimo proceso, o trečiasis asmuo parodė, jog žemės sklypas ir sodo namas naudojamas pagal paskirtį kaip papildomas poreikio maistui tenkinimo šaltinis (jame auginamos daržovės ir kt.). Taigi nors ieškovei be dalies buto priklauso taip pat dalis žemės sklypo su statiniais, kuriame ieškovė nuolat negyvena, tačiau byloje nenustatyta, kad pastarasis turtas dėl jo teisinio statuso būtų likvidus ir galėtų tenkinti ieškovės kasdienius poreikius visa apimtimi. Jokio kito vertingo turto ieškovė, bylos duomenimis, neturi, pajamų (išskyrus stipendiją) negauna, yra išlaikoma trečiojo asmens, mokosi dieniniame skyriuje, mokymosi rezultatai yra teigiami, gaunama stipendija nėra didelė – iki 49 Eur (el. b. 1 t., b. l. 13, 112; 2 t., b. l. 2). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovei parama apskritai yra reikalinga, todėl byloje spręstina dėl tokios paramos apimties, įskaitant atsakovo galimybes ją teikti. Šiame kontekste atsakovo argumentai, kad ieškovė galėjo kreiptis į (duomenys neskelbtini) ir (ar) valstybę dėl paramos jai suteikimo, tik papildomai patvirtina paramos ieškovei reikalingumą. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) stipendijos mokėjimo ir materialinės paramos teikimo mokiniui, kuris mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdamas įgyti pirmąją kvalifikaciją, nuostatuose, kuriais vadovaujasi atsakovas, yra nustatytos konkrečios sąlygos, kurioms esant mokiniui gali būti suteikta socialinė stipendija ir (ar) kita materialinė parama, tačiau pagal bylos duomenis negalima daryti išvados, kad ieškovei ši (socialinė) parama priklausytų.

16. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo studijų pradžios (2022 m. rugsėjo 1 d.) iki jų pabaigos ((duomenys neskelbtini)). Ieškinyje nurodė, kad jos būtiniausiems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 700 Eur suma, pridėjo poreikių lentelę, pagal kurią, maistui ieškovei kas mėnesį reikalinga apie 165 Eur, drabužiams ir avalynei – 140 Eur, sveikatos priežiūrai – 80 Eur, kultūros ir švietimo renginiams – 50 Eur, mokyklinėms reikmėms – 40 Eur, higienos priemonėms – 50 Eur, komunaliniams mokesčiams – 90 Eur, interneto ir telekomunikacijų paslaugoms – 20 Eur, atostogoms – 40 Eur, visuomeninio transporto paslaugoms – 6 Eur, pramogoms ir laisvalaikiui – 20 Eur.

17. Jau minėta, kad sprendžiant dėl paramos priteisimo pilnamečiam vaikui laikomasi principo, jog vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1951-467/2020). Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės poreikių lentelėje nurodytų išlaidų kultūros ir švietimo renginiams (50 Eur), atostogoms (40 Eur) ir pramogoms bei laisvalaikiui (20 Eur), spręsdamas dėl ieškovei priteistino išlaikymo dydžio, nevertina.

18. Antra, nors atsakovas ginčijo ieškovės poreikių lentelėje nurodytas sumas sveikatos priežiūrai (80 Eur), ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė įrodymus, kad turi ortodontinių problemų, šiam gydymui yra skiriamos pakankamai didelės sumos (el. b. 1 t., b. l. 15, 125; 2 t., b. l. 5), taip pat ieškovei diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriems nors ir nepaskirtas specialusis gydymas, tačiau nors ir minimalios priežiūros, tačiau priemonės reikalingos (el. b. 2 t., b. l. 6–8), todėl vertinant šias išlaidas sistemiškai su faktu, kad ieškovei, pagal trečiojo asmens parodymus, reikalingi ir vitaminai, nurodyta 80 Eur per mėnesį suma laikytina pagrįsta bei įrodyta (CPK 185 straipsnis).

19. Trečia, kitų poreikių lentelėje nurodytų atskirų poreikių dydžio, išskyrus poreikius sveikatai, ieškovė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo; teismo vertinimu, tik poreikių maistui bei transporto paslaugoms dydžiai atitinka realumo bei protingumo kriterijus, likę poreikiai jų dydžio aspektu kelia abejonių dėl jų pagrįstumo bei atitikimo protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijams (drabužiams ir avalynei – 140 Eur; higienos priemonėms – 50 Eur) ir (ar) nėra įrodyti (mokyklinėms reikmėms – 40 Eur, komunaliniams mokesčiams – 90 Eur, interneto ir telekomunikacijų paslaugoms – 20 Eur) (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, suprantama, kad visiems žinomų faktinių aplinkybių, jog ir pilnametis vaikas turi poreikį drabužiams ir avalynei, higienos priemonėms, būstui (o tai reiškia ir komunalinius mokesčius), internetui ir telekomunikacijų paslaugoms ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio, o nagrinėjamu atveju ieškovės nurodoma suma jos poreikiams tenkinti viršija net minimalią mėnesinę algą (atskaičius mokesčius).

20. Bet kuriuo atveju teismas pažymi, kad sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams vaikams daromas skirtumas tarp išlaikymo nepilnamečiams vaikams sąlygų bei paramos pilnamečiams vaikams sąlygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2013 yra pažymėta, kad paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Pilnamečio ir nepilnamečio vaiko išlaikymo apimtis nėra tokia pati dėl to, jog pilnametis vaikas gali dirbti, jei tėvai neturi galimybių jį išlaikyti tokiu būdu, kokio pilnametis vaikas norėtų. Minimali mėnesinė alga yra vertinama kaip suma, kuri skirta būtinųjų poreikių tenkinimui. Įvertinus tai, kad minimalią mėnesinę algą gauna nemaža dalis dirbančiųjų, iš jos dar sumoka mokesčius ir išlaiko paramos reikalingus asmenis, minimali mėnesinė alga vertintina kaip užtikrinanti pakankamai gerą poreikių tenkinimo lygį. Nagrinėjant bylas dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo turi būti įvertinama, ar tėvai gali teikti minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą. Tėvams negalint teikti minimalios mėnesinės algos dydžio paramos, pilnametis vaikas gali pats užsidirbti papildomai, jei turi papildomų poreikių (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1970-580/2016).

21. Bylose, kuriose sprendžiami išlaikymo priteisimo besimokančiam pilnamečiam vaikui klausimai, laikomasi horizontaliosios praktikos, kad pilnamečio būtiniesiems poreikiams tenkinti suma iš vieno tėvo svyruoja nuo 170 Eur iki 200 Eur per mėnesį (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1951-467/2020 47 punktą ir jame nurodytą praktiką). Nors nurodytos sumos, praėjus tam tikram laikui, dėl infliacijos, gali keistis, tačiau nurodyta praktika patvirtina bendrąją nuostatą, kad nepilnamečių ir pilnamečių vaikų išlaikymui taikomi skirtingi kriterijai.

22. Be kita ko, kaip minėta, sprendžiant dėl paramos būtinumo, šiuo atveju – paramos apimties, turi būti vertinama ne tik sunki vaiko turtinė padėtis, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas, bet ir tai, kad paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; taip pat, kaip minėta, turi būti laikomasi principo, kad vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų.

23. 2023 m. gegužės 3 d. pažymoje apie mokymąsi nurodoma, kad pamokos mokykloje vyksta darbo dienomis nuo 8 val. iki 16.30 val. arba nuo 12.15 val. iki 19 val.; pamokų tvarkaraštis yra kintantis (el. b. 2 t., b. l. 4). Ieškovės pateiktame mokymosi tvarkaraštyje nurodoma, kad ieškovė pirmadieniais turi pamokas nuo 9.45 val. iki 14.45 val., antradieniais–trečiadieniais nuo 8 val. iki 15.35 val., ketvirtadieniais nuo 8.50 val. iki 15.35 val., penktadieniais nuo 8 val. iki 16.30 val. (el. b. 1 t., b. l. 102). Taigi ieškovės galimybės dirbti dalį laisvo nuo mokslo laiko (pavyzdžiui, atostogų metu) ir taip bent iš dalies prisidėti prie savo poreikių tenkinimo byloje apskritai nebuvo paneigtos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, kad dalis jos bendrakursių dirba, tačiau, anot ieškovės, gaunamo darbo užmokesčio dydis nėra patrauklus. Trečiojo asmens argumentas, kad ieškovė atrodo kaip suaugusi, tačiau faktiškai tokia nėra, yra teisiškai nereikšmingas, nes įstatymo prasme ieškovė yra pilnametė ir turi visišką tiek darbinį, tiek civilinį veiksnumą. Byloje taip pat nenustatyta, kad ieškovės turimos ortodontinės problemos bei ieškovei nustatytos odos ligos būtų objektyvios kliūtys dirbti, be kita ko, ieškovė pateikė privalomo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, kad dirbti gali (el. b. 2 t., b. l. 3).

24. Antra, kaip minėta, sprendžiant dėl paramos priteisimo būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, turi būti vertinami du kriterijai, t. y. ne tik nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, bet ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Be to, pažymima, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas ir žemės sklypas su statiniais (gretimas ieškovės ir jos sesers žemės sklypui). Atsakovas verčiasi individualia veikla, dirba (-o) (duomenys neskelbtini), jo vidutinės mėnesinės pajamos „į rankas“, kaip pripažįstama atsiliepime į ieškinį, buvo 715 Eur per mėnesį, iš kurių, savaime suprantama, atsakovas taip pat turi tenkinti savo būtinuosius poreikius. Taigi atsakovo pateikti įrodymai apie jo turtinę padėtį pagrindžia, kad ieškovės prašomo dydžio išlaikymo atsakovas nėra pajėgus teikti – sumokėjus ieškovei 350 Eur dydžio išlaikymą, atsakovui liktų pusė jo vidutiniškai gaunamų pajamų (365 Eur), tuo tarpu ieškovei, kartu su ieškovės motinos (trečiojo asmens) teikiamu išlaikymu, tektų iki dviejų kartų didesnė suma (700 Eur). Šiuo metu ieškovė jau yra pilnametė, mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, todėl jai tenka didesnė atsakomybė išnaudoti visas protingas galimybes pačiai pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 350 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra nepagrįstas.

26. Teismo vertinimu, abiejų šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo atsakovo turtinei padėčiai, bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus užtikrintų 180 Eur dydžio išlaikymo priteisimas ieškovei iš atsakovo. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis neatitinka byloje nustatytos atsakovo turtinės padėties, prašomas priteisti neįvertinus būtinybės pačiai ieškovei išnaudoti visas protingas galimybes pačiai pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, tuo tarpu atsakovas, turėdamas profesiją, versdamasis individualia veikla, neturėdamas daugiau jokių išlaikytinių, gali bent iš dalies prisidėti prie paramos reikalingos dukros poreikių tenkinimo. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo (jo atstovo) pozicija, kad dėl pasikeitusios situacijos šiuo metu jam pačiam yra reikalinga pagalba. Aplinkybė, kad 2023 m. gegužės 15 d. atsakovas nutraukė automobilio nuomos sutartį, savaime nereiškia, jog atsakovas liko ir (ar) liks be pajamų šaltinio, nes, kaip minėta, atsakovas turi profesiją, verčiasi individualia veikla ir pats sprendžia, koks jo veiklos modelis jam geriausiai tinka. Be to, atsakovas, priešingai nei ieškovė, viso bylos nagrinėjimo metu naudojosi mokamomis advokato paslaugomis, kas taip pat paneigia atsakovo argumentus, kad jis pats yra reikalingas paramos. Dėl atsakovo argumentų, kad jis turi rimtų sveikatos sutrikimų (susirgimų): stuburo, dvylikapirštės žarnos, plaučių, 2022 metais buvo užpultas ir sumuštas, teismas atkreipia dėmesį, kad, viena vertus, iš pateikto medicinos dokumentų išrašo nematyti, kad atsakovui būtų paskirtas specialus gydymas, paskirti vaistai nuolatiniam vartojimui ir pan., byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų apribotas darbingumas, kita vertus, šiuo teismo sprendimu, siekiant abiejų šalių interesų pusiausvyros, iš atsakovo yra priteistas du kartus mažesnis išlaikymas periodinėmis išmokomis, nei prašė ieškovė.

27. Aplinkybė, kad ikiteisminė mediacija tarp šalių buvo atlikta netinkamai, priešingai nei nurodoma atsiliepime į ieškinį, nėra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Be to, teismas neturi pagrindo spręsti, kad ikiteisminė mediacija, kaip teigia atsakovas, buvo atlikta netinkamai, nes siūlymas atsakovui pasinaudoti mediacija buvo išsiųstas atsakovo elektroninio pašto adresu. Bylą nagrinėjant teisme atsakovas taip pat nesutiko pasinaudoti teismine mediacija.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

28. Ieškovė pareikštame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 3 500 Eur išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį, kol, sulaukusi pilnametystės, ieškovė mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. Bylą nagrinėjant teisme atsakovas pripažino šį ieškinio reikalavimą dėl 2 000 Eur sumos, ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą iki 2 000 Eur.

29. CPK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsakovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Teismas nenustatė, kad atsakovo ieškinio dalies pripažinimas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl ieškinio dalies pripažinimą priima ir priteisia ieškovei iš atsakovo 2 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. rugpjūčio 30 d.

30. Ieškovės atstovė baigiamojoje kalboje pateikė prašymą įpareigoti atsakovą sumokėti išlaikymo įsiskolinimą iki 2023 m. birželio 15 d. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad civilinio proceso įstatyme nenumatyta galimybė tikslinti ieškinio reikalavimų baigiamosiose kalbose, be to, šio teismo sprendimo priėmimo dieną ieškovės nurodytas teismas jau yra suėjęs, šio ieškovės prašymo netenkina.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškinys tenkinamas iš dalies priteisiant ieškovei iš atsakovo išlaikymą, mokamą po 180 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., kol ieškovė mokysis pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, bet ne ilgiau, kol ieškovė sulauks 24 metus, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192¹ straipsnis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

32. Taip pat ieškovei iš atsakovo priteisiamas 2 000 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį kol, sulaukusi pilnametystės, ieškovė mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. rugpjūčio 30 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

34. Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. birželio 2 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą patirta 576,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

35. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 1 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (išrašas iš banko sąskaitos apie sumokėtus 800 Eur ir pinigų perdavimo–priėmimo kvitas 550 Eur sumai, el. b. 1 t., b. l. 83; 2 t., b. l. 27). Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių.

36. Ieškovės ieškinio suma yra 6 200 Eur ((350 Eur x 12 mėn.) + 2 000 Eur = 6 200 Eur)) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Teismo sprendimu ieškovei iš atsakovo priteista 180 Eur periodinių išmokų (kas už 12 mėn. yra 2 160 Eur) ir 2 000 Eur išlaikymo įsiskolinimo, taigi ieškinys patenkintas 67 proc. ((4 160 Eur x 100 proc.) / 6 200 Eur = 67,10 proc.). Taigi proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 386,37 Eur ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (576,67 Eur x 67 proc.), o iš ieškovės atsakovui – 445,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 350 Eur x 33 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas netenkina ieškovės prašymo atleisti ją nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui, nes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Išimtinių aplinkybių, leidžiančių pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, teismas taip pat nenustatė.

37. Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteisiama 93,80 Eur už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio (140 Eur x 67 proc.) = 93,80 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

38. Byloje patirta 15,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteisiama 10,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (15,60 Eur x 67 proc. = 10,45 Eur) (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, kaip minėta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl iš ieškovės šios išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., kol ieškovė mokysis pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, bet ne ilgiau, kol ieškovė sulauks 24 metus, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti ieškovei D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) išlaikymo įsiskolinimo.

Priteisti iš ieškovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 445,50 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus, 50 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 93,80 Eur (devyniasdešimt tris eurus, 80 ct) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 386,37 Eur Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus, 37 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 10,45 Eur (dešimt eurų, 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.