- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-31
- Bylos Nr.
- 1-96-984/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-66865-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Kaltinamasis
- Š. L.
- Nukentėjusysis
- A. K., D. D.
- Advokatai
- Svetlana Naidenkas
Įžanginė dalis
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. L., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)), vedęs, Sodros duomenimis, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Š. L., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent: 2015 m. gruodžio 5 d., apie 13.45 val., Širvintų rajone, ties magistraliniu keliu (A2) Vilnius – Panevėžys, t. y., kelio 52 km 181 m, prie kavinės „Suzana“, esančios Žemųjų Viesų k., Širvintų sen., Širvintų r., esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuojamu A. R. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu VW Transporter, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkdamas kitą transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir Kelių eismo taisyklių 217.3 punkto reikalavimą, numatantį draudimą tiek standžia, tiek lanksčia vilktimi vilkti transporto priemonę, be velkamosios transporto priemonės vairuotojo, tai yra, prieš vairuojamu automobiliu pradėdamas vilkti automobilį Mercedes Benz, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė būtinų atsargumo priemonių ir neįsitikino, kad velkamojoje transporto priemonėje yra vairuotojas L. D., automobilių stovėjimo aikštelėje vairuojamu automobiliu lanksčia vilktimi vilko automobilį Mercedes Benz, be vairuotojo. Jį mėginančiam sustabdyti L. D., bėgant ties jo vairuojamo automobilio VW Transporter, dešiniu šonu, prie galinio dešinės pusės kampo, dėl ko važiavimo metu jam keičiant judėjimo kryptį į kairę pusę, link išvažiavimo iš aikštelės į magistralinį kelią judėjimo krypties, nepakeitęs ir pirmine kryptimi toliau be vairuotojo važiavęs automobilis Mercedes Benz, partrenkė ir pervažiavo priekyje jo buvusį ir paskui automobilį VW Transporter, bėgusį L. D.. Šio eismo įvykio metu L. D. patyrė sunkius sužalojimus, nuo kurių mirė eismo įvykio vietoje. Šiais veiksmais Š. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.
Kaltinamasis Š. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir nurodė, kad 2015 m. gruodžio 5 d. prekiavo turguje, ten prekiavo ir L. D.. Paskambinęs L. D. paprašė jo parvilkti automobilį Mercedes Benz, kuris stovėjo kavinės „Suzana“ aikštelėje. Kai jis atvyko, L. D. jau buvo prikabinęs vieną vilkties galą prie savo automobilio Mercedes Benz. L. D. jam aiškino, kaip nuvažiuoti iki jo kaimo; skubino greičiau važiuoti, kol nesutemo, važiuoti, nes baiminosi, kad „nusės“ akumuliatorius ir nebeveiks automobilio šaldytuvas, kuriame buvo maisto produktai. Pasakius, kad gerai nežino kelio, L. D. nurodė, kad važiuojant kelyje jį aplenks A. K., kuri važiuodama priekyje parodys kelią. Atsisėdęs į automobilį, jį užvedė, pritildė muziką, atsidarė langą, pažiūrėjo pro veidrodėlius ir pamatė tempiamo automobilio dureles jau uždarytas, todėl pamanė, kad L. D. jau buvo įsėdęs į automobilį, todėl pradėjo jį tempti. Pajutęs kliūtį ir pažiūrėjęs pro veidrodėlį, pamatė gulintį žmogų. Jis negirdėjo ir nematė, kad L. D. bėgdamas jam šaukė. Sustojęs iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nukentėjusiųjų atsiprašė, laidotuvių išlaidoms davė 200 eurų, nurodė, jog labai gailisi.
Nukentėjusioji A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad žuvusiojo automobilis pradėjo gesti dar 2015 m. gruodžio 4 d. 2015 m. gruodžio 5 d. važiuojant L. D. matė, kad nepavyks grįžti juo iki namų, todėl nutarė sustoti prie kavinės „Suzana“ ir paprašyti pagalbos. Iš pradžių pagalbos skambino kitam asmeniui, tačiau jis negalėjo atvykti padėti, todėl paskambino Š. L.. Jam atvažiavus, L. D. prikabino virvę prie Š. L. automobilio, o jai nurodė važiuoti pirma ir rodyti kelią. Kalbant su L. D. pamatė, kad automobilis be vairuotojo yra tempiamas. L. D. pradėjo bėgti, mosikuoti rankomis ir šaukti, tačiau nespėjo pasitraukti ir buvo partrenktas savo automobilio. Supranta, kad kaltinamasis taip pasielgė netyčia. Nurodė, kad kaltinamasis atsiprašė, laidotuvėms davė 200 eurų.
Nukentėjusysis D. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykyje nedalyvavo ir jo nematė. Patvirtino, kad kaltinamasis atsiprašė, laidotuvėms davė 200 eurų.
Kaltinamasis Š. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio 5 d. pažįstamas L. D. paprašė parvilkti jo automobilį Mercedes Benz, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintį kavinės „Suzana“ aikštelėje. Į nurodytą vietą atvyko vairuojamu draugui A. R. priklausančiu automobiliu VW Transporter, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). VW Transporter pastatė priekyje automobilio Mercedes Benz. Tuo tarpu už automobilio Mercedes Benz stovėjo automobilis Citroen, kurį, kaip suprato, galėjo vairuoti L. D. sugyventinė A. K.. Automobilių stovėjimo aikštelėje automobilis Citroen stovėjo aikštelės viduryje. Kai atvyko, L. D. jau buvo prikabinęs vieną vilkties galą prie savo automobilio Mercedes Benz ir iš karto prikabino kitą vilkties galą prie jo automobilio VW Transporter. Kurį laiką jis su L. D. ir A. K. stovėjo ir kalbėjo prie automobilio Mercedes Benz dešinės pusės kabinos durelių. Tuo metu matė, kad automobilio Mercedes Benz vairuotojo durelės buvo atidarytos. L. D. jam aiškino, kaip nuvažiuoti iki jo kaimo. Pastarasis jį vis skubino važiuoti, kol nesutemo, nes baiminosi, jog neišsikrautų akumuliatorius, nes nebeveiks automobilio šaldytuvas, kuriame buvo maisto produktai. Pasakius L. D., kad jis žino kelią tik iki Ukmergės, pastarasis nurodė, kad važiuojant kelyje jį aplenks A. K., kuri, važiuodama priekyje, parodys kelią. Aptarus šį klausimą, L. D. atidarė automobilio Mercedes Benz dešinės pusės dureles ir ant keleivio sėdynės numetė savo striukę. Tuo metu A. K. jau buvo nuėjusi prie savo automobilio. Kuriuo tiksliai metu prie savo automobilio nuėjo A. K., jis tiksliai neprisimena, tačiau kai L. D. į automobilį dėjo savo striukę, pastarosios jau nebuvo. Iš karto po to L. D. jam pasakė: „Šarai, skubam, skubam, važiuojam“. Po to jis kartu su L. D. tarp automobilių Mercedes Benz ir VW Transporter esančiu tarpu praėjo prie šių automobilių kairiojo šono. Jis pasuko link automobilio VW Transporter, o L. D. link automobilio Mercedes Benz vairuotojo durelių. Automobilio Mercedes Benz vairuotojo durelės, kaip minėjo, tuo metu buvo atidarytos. Įsėdęs į automobilį VW Transporter, jis užvedė variklį, pritildė radiją ir atidarė abiejų pusių durų šoninius langus. Apsidairęs per langus ir pažiūrėjęs į šoninius galinio vaizdo veidrodėlius, jis per kairįjį veidrodėlį pamatė, kad automobilio Mercedes Benz vairuotojo durelės jau buvo uždarytos. Galinį vaizdą iš savo automobilio galėjo stebėti tik per šoninius veidrodėlius, automobilio salone veidrodėlio nėra. Atsižvelgdamas į tai, kad prieš tai L. D. labai jį skubino, kartu su juo jam matant ėjo link savo automobilio Mercedes Benz vairuotojų durelių, kurios vėliau, kaip matė per šoninį veidrodėlį, jau buvo uždarytos, jis padarė išvadą, kad L. D. jau pasiruošęs ir laukia kada jis pradės važiuoti. Tada jis vairuojamu automobiliu pradėjo lėtai važiuoti. Važiuodamas pajuto, kad vilktis įsitempė, o po to pajudėjo ir velkamas automobilis Mercedes Benz. Nuvažiavus apie 10 – 15 metrų atstumą, pradėjo didinti greitį ir sukti į greitėjimo juostą. Tuo metu jo automobilis netikėtai pradėjo stabdytis. Pažiūrėjus per galinio vaizdo veidrodėlius, jis pamatė, kad jam iš kairės pusės į šoną juda velkamas automobilis Mercedes Benz, o iš dešinės – greitėjimo juostoje guli L. D.. Iš karto sustabdė vairuotą automobilį. Prieš tai nematė iš paskos bėgančio L. D.. Prieš pradėdamas važiuoti, žiūrėjo per veidrodėlius ir matė, kad arti jo automobilio aikštelėje nėra žmonių. Apie įvykį telefonu pranešė bendrajam pagalbos centrui. Jo nuomone, prieš įvykį buvo pakankamai ženklų, liudijančių, kad L. D. įsėdo į jo ketinamą vilkti automobilį ir buvo pasiruošęs važiuoti. Nesitikėjo, kad jis jo žodžiu neįspėjęs neįsės į automobilį, o kažkur nueis (b. l. 114).
Nukentėjusioji A. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2015 m. gruodžio 4 d. L. D. vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį Mercedes Benz, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir informavo ją, kad „nusimušė degimas“. Ji pati matė, kad važiuojant automobilis prarado greitį. Automobilio stabdžiai ir vairas veikė gerai. 2015 m. gruodžio 5 d., L. D., šiuo automobiliu, iš Širvintų važiavo į namus. Tuo metu ji važiavo vairuojamu automobiliu Citroen. Sustojo kelio Vilnius – Panevėžys 52 kilometre, esančios kavinės aikštelėje, nes L. D. pasakė, jog automobilis Mercedes Benz visiškai sugedo ir juo pasiekti namų nebus galimybės. L. D. teigė, kad nebegali jo užvesti. L. D. automobilį Mercedes Benz pastatė prie kairiojo aikštelės krašto. Ji vairuotą automobilį Citroen pastatė prie kavinės pastato, greta automobilio Mercedes Benz, tik dešinėje aikštelės pusėje. Jie laukė Š. L., su kuriuo L. D. susitarė dėl automobilio nuvilkimo. Atvažiavęs Š. L. automobilį VW Transporter pastatė priešais automobilį Mercedes Benz. Vilktį užkabino Š. L., nors to tvirtinti negali. Po to Š. L. įsėdo į savo automobilį VW Transporter, o L. D. atėjo prie jos automobilio Citroen ir jai paaiškino, kad ji turės aplenkti Š. L. vairuojamą automobilį ir rodyti jam kelią. Jų pokalbis truko apie 1-2 minutes. Po to L. D. nuėjo per aikštelę link stovinčių automobilių. Kai L. D. iki šių automobilių dešinės pusės šonų buvo likęs maždaug 2-3 metrų atstumas, Š. L. užvedė automobilį VW Transporter ir pradėjo lėtai važiuoti tiesiai, link išvažiavimo iš aikštelės, iki kurio nuo automobilio stovėjimo vietos buvo apie 15 metrų atstumas. Tada L. D. pradėjo bėgti link automobilio VW Transporter. Automobilis VW Transporter važiavo lėtai, tačiau L. D. jo negalėjo pavyti. Pastarasis bėgdamas šaukė ir mojavo rankomis. L. D. bėgo paskui automobilio VW Transporter galą iš dešinio jo šono. Todėl jos nuomone, Š. L. per dešinį galinio vaizdo veidrodėlį turėjo galimybę pamatyti L. D.. Privažiavęs išvažiavimą iš aikštelės, Š. L. padidino važiavimo greitį ir pasuko kairiau, įvažiuodamas į išvažiavimą iš aikštelės. Tuo tarpu be vairuotojo velkamas automobilis Mercedes Benz, toliau judėjo tiesiai pradine tempimo kryptimi ir skersai kirsdamas išvažiavimą priekine dalimi, parbloškė L. D.. L. D. parbloškimas įvyko vietoje, kur baigiasi aikštelė ir prasideda išvažiavimas. Po to, automobilis Mercedes Benz nuo kelio nenuvažiavo, bet prie pat išvažiavimo dešinio krašto dėl tempimo jėgos pakeitė judėjimo kryptį paskui automobilį VW Transporter. Išvažiuodamas iš aikštelės, automobilis VW Transporter nuvažiavo apie 10 metrų atstumą iki greitėjimo juosta pasidarė lygiagreti kelio Vilnius – Panevėžys važiuojamajai daliai ir sustojo. Turbūt tuo metu Š. L. pastebėjo, kad kažkas negerai. Tuo tarpu automobilis Mercedes Benz, kol leido lanksčioji vilktis tebejudėjo tempimo kryptimi ir sustojo įstrižai įvažiavęs į kelio Vilnius – Panevėžys važiuojamąją dalį. Prieš tai, kai L. D. aikštele dar ėjo link stovinčių automobilių, ji pati įsėdo į savo automobilį Citroen ir jį užvedė. Kai pamatė, kad L. D. buvo partrenktas, ji vairuojamu automobiliu pradėjo važiuoti į priekį ir artėti prie išvažiavimo. Po to ji vairuojamą automobilį sustabdė ir bėgo link partrenkto L. D.. Tuo metu parblokštą L. D. velkamas automobilis Mercedes Benz priekiniais ratais pervažiavo. Po to L. D. tikriausiai užkabino automobilio dugnas, nes jis buvo nutemptas iki išvažiavimo pabaigos. Pribėgusi prie gulinčio L. D., buvo labai susijaudinusi. Mėgino skambinti ir apie įvykį pranešti bendrajam pagalbos centrui. Netrukus į įvykio vietą atbėgo vyras ir moteris, kurie padėjo jai iškviesti pagalbą. Nežino, ar pastarieji matė eismo įvykį. Kartu su L. D. gyveno beveik 9 metus. Jie nebuvo vedę, tačiau kartu tvarkė namų ūkį. Gyvenamąjį namą taip pat pirko kartu. Ji dirbo pagal verslo liudijimą. L. D. buvo pensininkas, tačiau turėjo teisę vairuoti „C“ kategorijos transporto priemones. Todėl jie visur važinėdavosi kartu, L. D. vairavo jos automobilį. L. D. laidojo savo ir jo sūnaus D. D. lėšomis. Š. L. laidotuvėms davė 200 eurų. Nurodė, jog dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ketina kreiptis į draudimo bendrovę AB „Lietuvos draudimas“, kurioje buvo draustas Š. L. vairuotas automobilis VW Transporter, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji A. K. parodė, jog matė, kaip L. D. buvo kliudytas velkamo automobilio Mercedes Benz priekine dalimi, dėl ko pastarasis iškart nugriuvo po šio automobilio priekiniu dešinės pusės ratu, vėliau pervažiuotas priekiniu dešinės pusės ratu, po to jis dar po automobilio dugnu kelis kartus buvo perverstas. Po to, L. D. lyg ir dar kartą buvo pervažiuotas automobilio galiniais dviem ratais (b. l. 94-95).
Nukentėjusysis D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio 5 d. eismo įvykio metu žuvo jo tėvas L. D.. Eismo įvykio aplinkybės jam žinomos iš tėvo sugyventinės A. K. pasakojimų. Kiti įvykio liudytojai jam nėra žinomi. Tėvą laidojo kartu su A. K.. Taip pat Š. L. laidojimo išlaidoms davė 200 eurų. Dėl tėvo žūties padarytos turtinės ir neturtinės žalos ketina kreiptis į draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“, kurioje buvo draustas automobilis VW Transporter, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 82).
Eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų metu nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 5 d., eismo įvykis įvyko Širvintų rajone, ties magistraliniu keliu (A2) Vilnius – Panevėžys (ties jo 2 juostų eismo puse, skirta važiuoti nuo Vilniaus pusės link Panevėžio), ties kelio 52 km 181 m, prie kavinės „Suzana“, esančios Žemųjų Viesų k., Širvintų sen., Širvintų r., esančioje asfaltuotoje kelio ženklais pažymėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Š. L. vairuotas automobilis VW Transporter, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – A. R., gim. (duomenys neskelbtini); civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas AB „Lietuvos draudimas“, draudimo liudijimo Nr. LT/AEC 4574287; techninė apžiūra atlikta). Automobilis Mercedes Benz, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – A. K., gim. (duomenys neskelbtini); civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje, draudimo liudijimo Nr. AJA 6430759, techninė apžiūra atlikta) (b. l. 9-55).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1667/2015 (01) nustatyta, kad L. D. mirė nuo kūno sužalojimų visumos: daugybinių nubrozdinimų ir kraujosruvų kūne, žaizdų galvoje, daugybinių abipusių šonkaulių lūžių su krūtinplėvės pažeidimais, krūtinkaulio kūno lūžio, plaučių ir kepenų plyšimų, kairio inksto sumušimo, kairio smilkinkaulio, pakauškaulio ir galvos pamato lūžių, pakraujavimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, pirmojo kaklo slankstelio – pakauškaulio jungties priekinių išilginių raiščių plyšimo, daugybinių dubenkaulių lūžių, dešinės mentės lūžio, kairio šlaunikaulio – blauzdikaulio sąnario lūžio ir kairio šeivikaulio kūno lūžio. Sužalojimai komplikavosi plaučių suspaudimu išsiliejusiu krauju ir oru krūtinplėvėje, ūmiu kvėpavimo veiklos sutrikimu ir nukraujavimu. L. D. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta (b. l. 68-77). L. D. kūne nustatyti sužalojimai padaryti eismo įvykio metu automobiliui nukentėjusįjį partrenkus ir jį pervažiavus, velkant nukentėjusiojo kūną kelio danga. Per kūną galėjo būti pervažiuota kelis kartus, t. y. priekiniu ir galiniu ratais (b. l. 79, 80).
Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.
Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalis nustato, kad tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimo iki aštuonerių metų.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis, padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismas konstatuoja, kad 2015 m. gruodžio 5 d., apie 13.45 val., Širvintų rajone, ties magistraliniu keliu (A2) Vilnius – Panevėžys, ties kelio 52 km 181 m, prie kavinės „Suzana“, esančios Žemųjų Viesų k., Širvintų sen., Širvintų r., esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje vairuojamu A. R. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu VW Transporter, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš vairuojamu automobiliu pradėdamas vilkti automobilį Mercedes Benz, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė būtinų atsargumo priemonių ir neįsitikino, kad velkamojoje transporto priemonėje yra vairuotojas L. D., automobilių stovėjimo aikštelėje vairuojamu automobiliu lanksčia vilktimi vilko automobilį Mercedes Benz, be vairuotojo, jį mėginančiam sustabdyti L. D. bėgant ties jo vairuojamo automobilio VW Transporter, dešiniu šonu, prie galinio dešinės pusės kampo, dėl ko važiavimo metu jam keičiant judėjimo kryptį į kairę pusę, link išvažiavimo iš aikštelės į magistralinį kelią judėjimo krypties nepakeitęs ir pirmine kryptimi toliau be vairuotojo važiavęs automobilis Mercedes Benz, partrenkė ir pervažiavo priekyje jo buvusį paskui automobilį VW Transporter, bėgusį L. D., kuris patyrė sunkius sužalojimus, nuo kurių mirė eismo įvykio vietoje. Minėtais veiksmais Š. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, ir Kelių eismo taisyklių 217.3 punkto reikalavimą, numatantį draudimą tiek standžia, tiek lanksčia vilktimi vilkti transporto priemonę be velkamosios transporto priemonės vairuotojo. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis kaltu prisipažino. Kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik teismo posėdžio metu duoti kaltinamojo ir nukentėjusiosios A. K. parodymai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo (b. l. 114), nukentėjusiosios A. K. parodymai (b. l. 88-91, 94-95), 2015 m. gruodžio 5 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, su fotolentelėmis (b. l. 9-17), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 1667/2015 (b. l. 68-77) ir specialisto paaiškinimų protokolas (b. l. 79-80).
Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti, pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, kadangi kaltinamasis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus.
Dėl bausmės skyrimo
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam Š. L., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika – neatsargus nusikaltimas (nusikalstamas pasitikėjimas), kurio metu žuvo žmogus. Teisiamojo posėdžio metu Š. L. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl spręstina, kad yra pagrindas konstatuoti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, buvimą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis nukentėjusiųjų atsiprašė, prididėjo prie laidotuvių išlaidų, kaltinamasis neteistas (b. l. 117), baustas administracine tvarka (b. l. 119-124), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 126); priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje neįrašytas (b. l. 127), Sodros duomenimis nedirba, nors bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dirba tėvo ūkyje. BK 281 straipsnio 5 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta Š. L. paskyrus mažesnę nei BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, skiriant jam 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant 2 metams (BK 75 straipsnis) ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – 10 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą bei įpareigojimą dirbti (BK 68 straipsnis, 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008). Automobilio vairavimas yra gan rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju, Š. L. nebuvo atidus ir apdairus, nevykdė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Be to, jis nusikalstamą veiką padarė jau būdamas baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Kaltinamojo gynėja posėdžio metu prašė neatimti Š. L. teisės vairuoti transporto priemones, kadangi ši teisė jam reikalinga dirbant tėvo ūkyje. Tačiau kasacinio teismo išaiškinta, kad vien tai, jog BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų atėmimą teisės dirbti šį darbą). Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010). Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į ankstesnius jo baustumus administracine tvarka (118, 119-124 b. l.), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 116) – paliekama galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, naikintina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 302 straipsniu, 304 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Š. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, Š. L. bausmės vykdymą atidėti 2 metams.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, per 2 metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį Š. L. paskirti įpareigojimą dirbti bei uždrausti jam dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.
Skirti Š. L. 10 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis turi sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Š. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.