Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-06 · Administracinė byla Nr. I-327-583/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-06
Bylos Nr.
I-327-583/2017
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02741-2016-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Atsakovas
R. I. V.
Pareiškėjas
UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
Kategorijos
  • 12.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-327-583/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02741-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 12.18; 14.6; 55.1.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 6 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas,sekretoriaujant Dianai Šėperienei,dalyvaujant atsakovei R. I. V.,

2017 m. sausio 3 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei R. I. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės R. I. V. (toliau – ir Atsakovė) 178.69 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31 už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Nurodoma, kad 2007-03-29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais), už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties.

Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam 2007-07-09 Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Atsiliepimas

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog su prašymo argumentais nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė teigia, kad 2008 m. – 2011 m. laikotarpiu kartu su sutuoktiniu gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir tuo metu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vykdė gyvenamojo namo statybos darbus. Pažymi, kad minėto gyvenamojo namo statybos darbų užbaigimo deklaracija VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje įregistruota 2013 m., tačiau faktiškai gyvenamuoju namu pradėjo naudotis tik 2012 m. Nurodo, kad 2012 m. birželio 21 d. iš KRATC gavo vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus, kuriais buvo reikalaujama sumokėti 1146.00 Lt (331.90 Eur) dydžio vietinę rinkliavą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. už gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Atsakovės teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai apskaičiavo vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d., kadangi gyvenamasis namas pastatytas tik 2012 m. Atkreipia dėmesį, jog nuo 2012 m. kiekvienais metais moka KRATC apskaičiuotą vietinę rinkliavą už gyvenamąjį namą, mokėjimo nurodymuose nurodydama už kurį laikotarpį mokama vietinė rinkliava, tačiau pareiškėjas neatsižvelgė į mokėjimo pavedimuose nurodytą informaciją ir gautomis įmokomis padengė nepagrįstai apskaičiuotą vietinę rinkliavą, kurią buvo apskaičiavęs už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašyme prašo administracinę bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008-12-23 Nr. T2-426; 2010-05-06 Nr. T2-114; 2010-11-25 Nr. T2-330; 2011-10-27 Nr. T2-345; 2012-03-29 Nr. T2-86; 2012-07-26 Nr. T2-200; 2012-10-23 Nr. T2-251) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Kaip jau nurodyta, pareiškėjas atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (su vėlesniais pakeitimais). Remiantis aptartu reglamentavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Pareiškėjas reikalauja apmokėti vietinę rinkliavą, kuri apskaičiuota laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31 už nekilnojamojo turto objektą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vietinės rinkliavos apskaičiavimą grįsdamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (b. l. 5-6), kurio 4.1 punkte nurodyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas – gyvenamasis namas, naudojimo paskirtis: gyvenamoji, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2015 m. gruodžio 23 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš paminėto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad anksčiau nekilnojamasis daiktas nuosavybės teise buvo įregistruotas P. V. vardu (registro išrašo 4.5 punktas). Gyventojų registro tarnybos išrašo apie asmenį duomenimis, P. V. mirė 2015 m. rugsėjo 21 d. Pažymėtina, jog atsakovė atsiliepime į pareiškėjo prašymą ir nurodė, kad P. V. buvo jos sutuoktinis, kurio turtą paveldėjo priimdama palikimą. Vadovaujantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ir kitais administracinėje byloje esančiais duomenimis, konstatuotina, jog atsakovė priėmusi buvusio savininko P. V. palikimą, tapo nekilnojamojo daikto savininke, tuo pačiu ir palikėjo turtinių prievolių perėmėja.

Nei Rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu). Todėl šiuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Mokesčių administravimo įstatymas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 7 d.). Šio įstatymo 92 straipsnis įtvirtina, kad „mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka“.

Pats paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Civilinio kodekso 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

Tai, be kita ko, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau būtina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Aptartas teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad atsakovė priėmusi palikimą tapo vietinės rinkliavos mokėtoja ir prievolė mokėti vietinę rinkliavą yra jos kaip naujo turto savininko (įpėdinio) bei palikėjo P. V. turtinių teisių ir pareigų perėmėjos prievolė. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad šiuo atveju atsakovei prievolė mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamąjį daiktą (duomenys neskelbtini), Klaipėda, be kita ko, apima visą laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Vadovaujantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, registro Nr. (duomenys neskelbtini), registruotais duomenimis, nustatyta, jog palikėjo P. V. nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą įregistruota 2013 m. gruodžio 19 d., registravimo pagrindas – 2013 m. gruodžio 3 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) (punktas Nr. 4.5). Teismo posėdžio metu atsakovė pateikė KRATC 2012 m. gegužės 28 d. patikros vietoje aktą Nr. (8.17)-8R-440 iš kurio nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. gegužės 25 d. atliko apžiūrą bei fotofiksaciją adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda ir konstatavo, kad pastatytas nekilnojamojo turto objektas, kuris yra gyvenamas namas ir objektą įtraukė į vietinės rinkliavos registrą bei nusprendė apskaičiuoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. Įvertinus tai konstatuotina, jog nors apie nekilnojamojo daikto – pastato (gyvenamojo namo) statybos užbaigimą deklaruota tik 2013 m. gruodžio 3 d. ir daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre į minėtą namą įregistruotos tik 2013 m. gruodžio 19 d., tačiau analizuojami pačios atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas ir pradėtas eksploatuoti anksčiau nei deklaruota apie jo statybos užbaigimą. Iš pareiškėjo patikros vietoje akto ir fotofiksacijos matosi, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pilnai pastatytas, aptvertas tvora, įstiklinti langai, kabo užuolaidos, kas leidžia teigti, jog jis naudojamas pagal pagrindinę tikslinę paskirtį. 2012 m. gegužės 28 d. patikros vietoje akto Nr. (8.17)-8R-440 grafoje „atlikti veiksmai“, atsakingo asmens VRAS vadybininko 2012 m. birželio 21 d. sprendimu nuspręsta vietinę rinkliavą priskaityti nuo 2008 m. liepos 1 d.

Pagal Nuostatų 3 punktą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamo turto savivaldybės teritorijoje. Byloje nustatyta, kad nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas. Ši aplinkybė atitinka aptarto teisinio reguliavimo sąlygą, nustatančią, kad atsakovė yra šios rinkliavos subjektas, t. y., kad jai tenka pareiga mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, taip pat iš administracinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovei priėmus buvusio gyvenamojo namo savininko P. V. palikimą, jai tenka prievolė sumokėti vietinę rinkliavą ir už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d., jei tokia prievolė nebuvo įvykdyta.

Atsakovė teisminio posėdžio metu pripažino prievolę mokėti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir teigia, jog ši prievolė yra pilnai įvykdyta. Pažymėtina, jog atsakovė nesutinka su tuo, kad nekilnojamojo turto objektas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, į vietine rinkliava apmokestinamų objektų sąrašą įtrauktas nuo 2008 m. liepos 1 d., nes faktiškai gyvenamasis namas pastatytas ir pradėtas eksploatuoti pagal paskirtį tik 2012 m. ir teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai nustatė, jog ji su sutuoktiniu gyveno jau nuo 2008 m., kadangi tuo metu gyvenamas namas nebuvo baigtas statyti ir buvo statomas.

Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojų registravimą (registrą) pavesta organizuoti ir tvarkyti KRATC, kuris tai turi daryti (registruoti vietinės rinkliavos mokėtojus), vadovaudamasis ir naudodamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo, Gyventojų registro, Mokesčių mokėtojų registro, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir kitų subjektų turimais duomenimis. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad teisiniu pagrindu atitinkamus objektus ir jų savininkus, ar teisėtus valdytojus, įrašyti į šį registrą, t. y., pripažinti juos šios rinkliavos mokėtojais, yra valstybės institucijų ir kitų subjektų administruojami registrų duomenys bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir kitų subjektų turimi duomenys apie asmens turimą nekilnojamąjį turtą. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad nekilnojamasis daiktas teisės aktų nustatyta tvarka registre įregistruotas 2013 m. gruodžio 19 d. Iš atsakovės pateikto 2012 m. gegužės 28 d. pareiškėjo atlikto patikrinimo vietoje akto turinio nustatyta, kad jame yra užfiksuoti duomenys apie pastatytą bei naudojamą gyvenamąjį namą, kuris tuo metu priklausė palikėjui P. V.. Šiame akte taip pat padaryta išvada, kad vietinę rinkliavą už šį objektą nekilnojamojo turto savininkui yra tikslinga apskaičiuoti nuo 2008 m. liepos 1 d., tačiau kokiu teisiniu pagrindu bei kokių faktinių aplinkybių pagrindu nutarta P. V. pripažinti šios vietinės rinkliavos mokėtoju nuo 2008 m. liepos 1 d., nenurodyta.

Pažymėtina, kad pagal minėtų Nuostatų 6 punktą, pareiškėjas yra įpareigotas registro duomenis atnaujinti pagal sausio ir liepos 1 d. būklę arba nedelsiant, Vietinės rinkliavos mokėtojui pateikus informaciją KRATC arba paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms. Iš šio teisinio reguliavimo taip pat seka, kad pareiga savalaikiai įrašyti į registrą rinkliavos mokėtojus bei pastoviai atnaujinti registro duomenis, tenka pareiškėjui. Todėl įrodymų vertinimo prasme, apibendrinus minėtas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas įrodė, jog nekilnojamasis daiktas – namas (duomenys neskelbtini), Klaipėda buvo eksploatuojamas pagal paskirtį nuo 2012 metų, tačiau faktiniais duomenimis nepagrindė, o taip pat nepaneigė atsakovės teiginių, kad iki 2012 metų toks objektas, kuris galėjo būti apmokestinamas vietine rinkliava, nebuvo sukurtas.

Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjas turėjo teisę skaičiuoti vietinę rinkliavą už gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuo 2012 m. sausio 1 d. Įvertinus Nuostatų 1 priede nurodytus vietinės rinkliavos už vieno buto gyvenamąjį namą dydžius ir atsakovės pateiktus pareiškėjo siųstus vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus Nr. KL-12-0189512, KL-13-0034201, Nr. K14673204, ir Nr. K15740595 nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojas už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui pagal 2012-06-21 mokėjimo pranešimą Nr. KL-12-0189513 turėjo sumokėti 95.57 Eur (330.00 Lt) už 2012 metus; 80.89 Eur (279.30 Lt) pagal 2013-01-09 mokėjimo pranešimą Nr. KL-13-0034201 už 2013 metus; 80.89 Eur (279.30 Lt) pagal 2014-01-23 mokėjimo pranešimą Nr. K14673204 už 2014 metus; 77.61 Eur pagal 2015-01-15 mokėjimo pranešimą Nr. K15740595 už 2015 metus, iš viso - 334.96 Eur (95.57 + 80.89 + 80.89 + 77.61 = 334.96).

Iš atsakovės pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, jog 2012 m. spalio 26 d, 2013 m. vasario 25 d., 2014 m. sausio 9 d. ir 2015 m. sausio 30 d. buvęs nekilnojamojo daikto savininkas P. V. atliko mokėjimus mokant įmokas už vietinę rinkliavą. Vadovaujantis įmokų mokėjimo kvituose esančiais duomenimis matyti, kad 2012 m. spalio 26 d. sumokėta 330.00 Lt (95.57 Eur) įmoka, 2013 m. vasario 25 d. sumokėta 279.30 Lt (80.89 Eur) įmoka, 2014 m. sausio 9 d. sumokėta 279.30 Lt (80.89 Eur) įmoka ir 2015 m. sausio 30 d. pavedimu sumokėta 77.61 Eur įmoka. Iš viso P. V. pareiškėjui sumokėjo 334.96 Eur.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, konstatuojama, kad Nuostatų VI skyriuje reglamentuotos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimų nenustatytą, atsakovė yra tinkamai įvykdžiusi prievolę mokėti vietinę rinkliavą, kuri atsirado nuo 2012 m. sausio 1 d., ir vietinė rinkliava yra sumokėta už visą apmokestinimą laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., todėl pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas Remigijus Arminas