- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-06
- Bylos Nr.
- eII-282-1240/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-15-3-00045-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marius Zubkas
- Nukentėjusysis
- J. J.
- Advokatai
- Manvydas Šivickas
asmens, kurio atžvilgiu priimtas skundžiamas nutarimas I. J., atstovui advokatui Manvydui Šivickui,
nedalyvaujant I. J., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios J. J. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. U. 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas D. U. 2025 m. rugpjūčio 27 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucijos nutarimas), kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną I. J. atžvilgiu, konstatuojant, kad jo veika nelaikytina administraciniu nusižengimu pagal ANK 518 straipsnį, o ginčas yra tik civilinio pobūdžio. Nutarime konstatuota, kad byloje nesurinkta neginčytinų įrodymų, jog I. J. padarė veiką, už kurią atsakomybė numatyta ANK 518 straipsnyje, todėl jo atžvilgiu pradėta administracinė teisena nutraukiama vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Šalies argumentai
2. Teismui pateiktame skunde nukentėjusioji J. J. nurodo, kad su Institucijos nutarimu nesutinka, prašo jį panaikinti. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
2.1. Pareiškėja yra pripažinta nukentėjusiąja administracinio nusižengimo byloje. Pareiškėja gyvena santuokoje su I. J.. Kartu bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra įgiję žemės sklypą bei statinius, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2024-11-23 iki šiol I. J. be jokio teisinio pagrindo atsisako įleisti pareiškėją į minėtą žemės sklypą ir jame esančius statinius, nors tai yra abiejų bendras turtas.
2.2. 2025-02-10 apie 9.20 val. pareiškėja nuvyko į savo nuosavybę. Kadangi vartai buvo užrakinti, telefonu kreipėsi į I. J., prašydama, kad jis nuotoliniu būdu atrakintų vartus. Jis atsisakė. Tuomet pareiškėja iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai patikrino abiejų šalių dokumentus ir nustatė, kad turtas yra bendroji nuosavybė, tačiau I. J. atsisakė pareiškėją įleisti net ir policijos pareigūnų akivaizdoje. Policijos pareigūnai, sutikrinę pareiškėjos ir I. J. pateiktus Registrų centro dokumentus, susijusius su minėta nuosavybe ir įsitikinę jų bendrąja nuosavybe į minėtą turtą, pareikalavo, kad pareiškėja būtų įleista į vidų. I. J. atsisakė tai padaryti. Jos vyras turi teritorijoje esančių pastatų raktus, bet pareiškėjai jų neduoda. Pareiškėja yra registruotų statinių ir žemės sklypo bendrasavininkė. Nors teismas nagrinėja šalių santuokos nutraukimo bylą, turtas dar nėra padalintas, todėl pareiškėja turi teisę juo naudotis kartu su sutuoktiniu. Nepaisant šių aplinkybių, Panevėžio apskrities VPK nutarimu administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta kaip neturinti administracinio nusižengimo sudėties
2.3. Pareiškėjos sutuoktinio I. J. neteisėtas elgesys tęsėsi net ir po 2025-02-10 įvykių. Akcentuotina, jog nors pareiškėjos sutuoktinis I. J. nuo 2025 m. sausio mėnesio faktiškai negyvena statiniuose, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2025-05-01 I. J. ne tik sistemingai neleidžia pareiškėjai patekti į šeimos namų patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau eilinį sykį prieš ją smurtavo. Dėl šių neteisėtų veiksmų I. J. atžvilgiu buvo pritaikytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kurio pagrindu I. J. 15 dienų terminui buvo įpareigotas nesiartinti prie pareiškėjos bei nesilankyti jos, kaip pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).
2.4. 2025-09-09 apie 15.29 val. I. J., pasitelkdamas trečiuosius asmenis, be kaip bendrasavininkės žinios ir sutikimo atliko sklypo vartų, el. vartų sistemų demontavimo darbus. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams bei pareiškėjai aiškiai nesutinkant su atliekamais demontavimo darbais ir reikalaujant juos kuo skubiau nutraukti, I. J. pareiškėjos reikalavimų nepaisė ir jos atžvilgiu rodė įžeidžiančius gestus, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, taip menkindamas ir žemindamas pareiškėją girdint pašaliniams asmenims. Įvykio metu I. J. tiesiogiai jai pagrasino, sakydamas panašiai tokius žodžius: „atsibodai, aš tave nupūsiu nuo vaizdo“. Taigi akivaizdu, jog I. J. jaučiasi nebaudžiamas ir toliau sistemingai vykdo neteisėtus savavaldžiavimo veiksmus, kuriais kelia pareiškėjai didelę turtinę žalą.
2.5. I. J., neleisdamas pareiškėjai naudotis bendru turtu, faktiškai savavališkai įgyvendino tariamą „savo teisę“, nors tokia teisė negali būti vykdoma vienašališkai. Šiais savo veiksmais I. J. sukelia pareiškėjai didelius nepatogumus, ko pasekoje iki šios dienos pareiškėja neturi galimybės patekti į bendrus šeimos namus, naudotis savo asmeniniais daiktais.
2.6. Nors nutarime teigiama, kad tarp šalių yra civiliniai santykiai, tačiau akivaizdu, jog civilinio ginčo buvimas pats savaime nepanaikina atsakomybės už veiką, kuri atitinka administracinio ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tai reiškia, kad ginčus dėl turto naudojimosi galima spręsti civiline tvarka, tačiau kartu negalima ignoruoti akivaizdaus savavaldžiavimo fakto bei tai, jog I. J. veiksmai yra atitinkantys ANK 518 straipsnio sudėtį, šiuos neteisėtus veiksmus asmuo daro pakartotinai, pažeisdamas pareiškėjos, kaip bendraturtės galimybes patekti bei naudotis bendru nekilnojamuoju turtu bei sukeldamas jai turtinę žalą.
2.7. CK 3.92 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktiniai bendru turtu naudojasi tik bendru sutarimu. Vieno sutuoktinio draudimas kitam patekti į bendrą turtą yra šiurkštus įstatymo pažeidimas, tokie laikytini neteisėtais ANK 518 straipsnio prasme. Bylos medžiaga patvirtina I. J. neteisėtus veiksmus, kuriuos asmuo tęsė net ir atvykus policijos pareigūnams, o tiksliau: Registrų centro duomenys, kurie įrodo, jog žemės sklypą ir ant jo esančius statinius, adresu (duomenys neskelbtini) yra bendra pareiškėjos ir I. J. nuosavybė; pareiškime ir papildyme pateikti faktiniai duomenys bei įrodymai; policijos pareigūnų įvykio metu fiksuotos aplinkybės, kad I. J. atsisakė įleisti net jų akivaizdoje; paties I. J. paaiškinimai, jog raktus turi jis, bet pareiškėjai jų neduos.
2.8. Pareiškėjos manymu, nutraukdamas bylą policijos pareigūnas neįvertino surinktų įrodymų visumos, padarė nepagrįstą išvadą dėl civilinio pobūdžio ginčo ir tokiu būdu nepagrįstai apribojo pareiškėjos teisę į teisingą ir veiksmingą teisminę gynybą. Dėl susiklosčiusios situacijos I. J. jaučiasi nebaudžiamas, todėl toliau sistemingai tęsia savavališkus neteisėtus veiksmus, kuriais yra pažeidžiamos pareiškėjos kaip nekilnojamojo turto, adresu(duomenys neskelbtini), bendraturtės teisės ir teisėti interesai, keliama turtinė žala.
2.9. Svarbu pažymėti ir tai, jog priimdamas skundžiamą nutarimą nutraukti AN teiseną, pareigūnas ne tik ignoravo tai, jog I. J. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, tačiau savo nutarimuose daromomis klaidingomis išvadomis akivaizdžiai nukrypo ir nuo teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, kuriose sprendžiamas vieno iš bendraturčių atsakomybės klausimas dėl neteisėtų veiksmų, kuriais keliami nepatogumai, suvaržomos kitų asmenų - bendraturčių teisės.
2.10. Pareiškėja prašo atsižvelgti į teismų praktiką, sprendžiant asmens atsakomybės pagal ANK 518 straipsnį taikymo klausimą, bei vadovaujantis skunde išdėstytais faktiniais ir teisiniais motyvais skundžiamą nutarimą panaikinti.
3. Pareiškėja J. J. teismo posėdžio metu skundą palaikė prašė jį tenkinti, papildomai nurodė, kad I. J. vienašališkai naudojasi jų bendru turtu, nors ji turi tokią pačią teisę naudotis jų bendru turtu, be to jis siekia ją psichologiškai palaužti. Pažymėjo, kad nepaisant to kaip baigsis santuokos nutraukimo byla, jie liks to turto bendrasavininkiais.
4. Pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas Ž. K. teismo posėdžio metu skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad institucijos priimtas nutarimas yra nepagrįstas, priimtas neištyrus visų bylos aplinkybių, klaidingai nurodant, kad tarp šalių susiklostė civiliniai santykiai, nors akivaizdu, jog I. J. veiksmuose yra savavaldžiavimo požymių. I. J. sąmoningai kliudo J. J. naudotis bendru turtu pakeičiant vartų spynas, apsaugos sistemų kodus, neleidžiama patekti į bendrai priklausantį turtą net ir atvykus policijos pareigūnams. Be to I. J. savavališkai demontavo kiemo vartus ir grasino bei įžeidinėjo pareiškėją, nors jo atžvilgiu buvo priimtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.
Atsiliepimas
5. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas A. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Jurgitos skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
5.1. Nurodė, kad su J. J. skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Mano, kad skundžiamas 2025 m. rugsėjo 4 d. įgalioto policijos pareigūno surašytas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad J. J. ir I. J. iki šiol yra santuokoje ir jie kartu su kitais asmenimis yra turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. Dėl minėtų priežasčių akivaizdu, kad esant ginčui tarp jų yra susiklostę išimtinai civiliniai teisiniai santykiai.
5.2. Bylos duomenimis, iki administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos veikos abu sutuoktiniai jau gyveno skyrium ir nei vienas negyveno minėtu adresu. Esminiai nesutarimai dėl naudojimosi ir disponavimo turtu tarp sutuoktinių kilo dėl minėtame sklype naujai pastatytų pastatų (gyvenamojo namo su garažu bei pirties), kurie iki šiol yra neįregistruoti, neįteisinti, todėl apskritai neturėtų būti eksploatuojami. Bylos duomenimis nėra nustatyta nei J. J., nei I. J., dalys dėl šio turto priklausomybės. Dėl šios priežasties minėto turto dalybos turės būti išspręstos civilinio proceso metu.
5.3. Pažymėtina, kad administracinė ar baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinės teisinės atsakomybės formos ir turėtų būti taikomos tik tuomet, kai kilusių teisinių ginčų neįmanoma išspręsti kitomis teisės formomis. Šiuo atveju, turto naudojimo, valdymo ir disponavimo klausimus galima išspręsti vadovaujantis civilinės teisės normomis. Turimomis žiniomis, civilinis procesas tarp minėtų sutuoktinių jau yra prasidėjęs.
5.4. J. J. civilinėje byloje (Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės teismui buvo pateikusi prašymą, jog teismas minėtoje byloje taikytų ieškinio įvykdymo užtikrinimui laikinąsias apsaugos priemones – 1) įpareigoti atsakovą I. J. netrukdyti ieškovei J. J. naudotis šalių bendru nekilnojamuoju turtu: dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sutuoktinių valdomas plotas 0,1756 ha, bei ant šio žemės sklypo pastatytais neįregistruotas statiniais: gyvenamuoju namu su garažu, pirties pastatu; 2) įpareigoti atsakovą I. J. ne vėliau kaip per 3 dienas nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos perduoti ieškovei J. J. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tvoros bei žemes sklype esančių statinių neįregistruoto gyvenamojo namo su garažu bei pirties pastato raktų komplektus bei prieigą prie namo apsaugos sistemos mobiliosios aplikacijos. 2025-04-25 Panevėžio apylinkės teismas priėmęs nutartį netenkino ieškovės J. J. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ši nutartis neįsiteisėjo, nes buvo apskųsta aukštesniajam teismui. Iki šiol nėra galutinio sprendimo dėl priimtos nutarties. Kiti skunde minimi faktai, susiję su sutuoktinių tarpusavio santykiais (apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu skirti įpareigojimai ir kt.), Institucijos manymu, nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
6. I. J. atstovas advokatas Manvydas Šivickas teismo posėdžio metu nurodė, kad skundžiamas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį nėra jokio teisinio pagrindo, o J. J. skundą prašo atmesti. Skundžiamame nutarime nustatyta, kad nėra jokios administracinio nusižengimo sudėties ir šis ginčas turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Pažymėjo, kad teismas yra panaikinęs apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderius konstatavęs, jog jokio smurto nebuvo, todėl yra nepagrįsti J. J. teiginiai, kad I. J. vartojo smurtą jos atžvilgiu. Nurodė, kad tarp sutuoktinių vyksta skyrybų procesas, J. J. minimi pastatai į kuriuos ji nori patekti yra pastatyti savavališkai, jiems surašytas savavališkos statybos aktas, pastatai neįregistruoti įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat pažymėjo, kad J. J. iš pastatų yra pasiėmusi visus savo asmeninius daiktus, o jos teiginiai, kad turtas yra neprižiūrimas visiškai nepagrįsti.
J. J. skundas netenkinamas
7. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
8. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tokiu būdu, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Svarbu tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Motyvuojamoji dalis
9. ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
10. ANK 518 straipsnis numato administracinę atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kai nepadaryta esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Pagal CK 1.137 straipsnio 2-3 dalių nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę.
12. Tuo tarpu CK 3.92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai nustatyti CK 3.100 straipsnyje.
13. 2025 m. gegužės 6 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas I. J. atžvilgiu nurodant pažeidimo esmę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių, susijusių su bendru turtu, nesant bendro sutarimo tarp sutuoktinių dėl bendro turto naudojimo, valdymo ir jo disponavimo (CK 3.92 str. 1 d.) įgyvendinimas t. y. 2025 m. vasario 10 d. 9.23 val. neįleidžiant J. J. į teritoriją, namą, kuriame faktiškai jis negyvena, vykdė savo tikrą teisę nesilaikant civiliniame kodekse nustatytos tvarkos, kuriame įtvirtinti teisių, susijusių su bendru turtu, gynimo būdai t. y. savavaldžiavo.
14. Skundžiamame Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. U. 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nurodyta, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, jog I. J. padarė veiką, už kurią atsakomybė numatyta ANK 518 straipsnyje, todėl jo atžvilgiu pradėta administracinė teisena nutraukiama vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu.
15. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, kurio plotas 0,2341 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės patikėjimo teise priklauso Biržų rajono savivaldybei. 2023 m. kovo 14 d. Valstybinės žemės nuomos pagrindu J. J. ir I. J. naudojasi šio sklypo dalimi – 0,0145 ha (nuo 2023 m. kovo 14 d. iki 2027 m. kovo 14 d.). Nekilnojamasis turtas – gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne tik J. J. ir I. J., bet ir tretiesiems asmenims. Nekilnojamojo turto registro duomenų išraše nėra duomenų apie kitą gyvenamąjį namą ir pirtį. Minėtame registro išraše tik nurodyta apie formuojamus du pagalbinio ūkio pastatus, kuriems suteikti unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
16. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui I. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų su tuo susijusių klausimų. Byloje buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo J. J. grindė tuo, kad nuo 2024 m. lapkričio 23 d. iki ieškinio pateikimo dienos I. J. neįleidžia J. J. į bendrus šeimos namus, adresu (duomenys neskelbtini). I. J. savavališkai pakeitė visas spynas, ištrynė J. J. duomenis iš namo apsaugos sistemos mobiliosios aplikacijos. Dėl to ne kartą buvo kviesta policija. I. J. nepaisė į įvykio vietą atvykusių pareigūnų raginimo sudaryti J. J. galimybes patekti į namus bei žemės sklypo teritoriją. Dėl tokių neteisėtų veiksmų I. J. atžvilgiu buvo inicijuota administracinių nusižengimų teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį. J. J. nuomone, prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir užtikrinančios proceso šalių lygiateisiškumo principą. J. J. kaip ir I. J. turi tokias pat teises naudotis bendru nekilnojamuoju turtu, todėl I. J. veiksmai, trukdant J. J. patekti į šeimos namus, pažeidžia J. J. kaip bendrasavininkės teisę į nuosavybę, sukelia J. J. didelius nepatogumus bei emocinį stresą. Dėl tokio I. J. neteisėto elgesio ji ne tik negali naudotis nekilnojamuoju turtu, tačiau ir pasiimti savo asmeninių daiktų. Teismui atsisakius tenkinti laikinąsias apsaugos priemones, susiklostys situacija, kai civilinės bylos dėl šalių santuokos nutraukimo metu, I. J. bus geresnėje ir patogesnėje padėtyje, nei J. J., o tai prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams bei sutuoktinių lygiateisiškumo principo įgyvendinimui (CK 3.26 straipsnis). Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nutartimi netenkintas ieškovės J. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių: įpareigoti atsakovą I. J. netrukdyti ieškovei J. J., naudotis šalių bendru nekilnojamuoju turtu: dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sutuoktinių valdomas plotas 0,1756 ha, bei ant šio žemės sklypo pastatytais neįregistruotas statiniais: gyvenamuoju namu su garažu, pirties pastatu; 2) Įpareigoti atsakovą I. J., ne vėliau kaip per 3 dienas nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos perduoti ieškovei J. J. žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tvoros bei žemes sklype esančių statinių neįregistruoto gyvenamojo namo su garažu bei pirties pastato raktų komplektus bei prieigą prie namo apsaugos sistemos mobiliosios aplikacijos – taikymo. Apskundus minėtą teismo nutartį, Kauno apygardos teismas 2025 m. spalio 21 d. priėmė nutartį, kuria J. J. skundo netenkino, o Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
17. J. J. ir I. J. kaip sutuoktinių ir kaip bendraturčių teisės į nekilnojamojo turto objektus, į kuriuos J. J. teigimu neturi galimybės patekti, nėra pasibaigusios, todėl visi ginčai dėl valdymo, naudojimosi ir disponavimo bendru turtu turėtų būti sprendžiami bendru sutarimu, o jo nepasiekus – teisme civilinio proceso tvarka. Tarp bendraturčių kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant civilinės teisės priemonių veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties (pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-417/2018). ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Kaip minėta, administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Nagrinėjamu atveju, tarp sutuoktinių esant ilgalaikiam ginčui dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei kitų reikalavimų, vienareikšmiškai spręsti, kad I. J. tyčia piktnaudžiavo savo teisėmis, sąmoningai ignoravo įstatymo reikalavimus ir savavališkai vykdė savo teises, negalima.
18. Pažymėtina, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos, ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas.
19. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Institucija priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. U. 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti administracinio nusižengimo teiseną paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. U. 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir J. J. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.