Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2023-01-30 · Civilinė byla Nr. e2YT-873-674/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-30
Bylos Nr.
e2YT-873-674/2023
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-01726-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė
Pareiškėjas
R. J.
Suinteresuotas asmuo
E. B., Z. V., R. R., B. J., K. J., S. J., VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-873-674/2023Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01726-2022-6)Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TESMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 30 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,

Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. B., Z. V., R. R., B. J., K. J., S. J., K. J., VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja pateikė pareiškimą teismui ir prašo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. J., po brolio A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė mama A. J.. Po mamos A. J. mirties liko palikimas: registruotas palikimo atsiradimo momentu nekilnojamasis turtas - žemės sklypas ir neregistruotas palikimo atsiradimo momentu nekilnojamasis turtas, kuris buvo įregistruotas tik 2022 m. spalio 19 d. - gyvenamasis namas. Iki A. J. mirties, turtas nuosavybės teise priklausė A. J.. A. J. testamentų nepaliko, todėl palikimą lygiomis dalimis priėmė vaikai, tai yra jos įstatyminiai įpėdiniai: R. J. ir E. B., Z. V., R. R., B. J., J. J., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir A. J., kuris mirė (duomenys neskelbtini).

3. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė vienas iš paveldėto turto bendrasavininkų ir tuo pačiu pareiškėjo ir trečiųjų asmenų brolis A. J.. Palikėjas testamentų nepaliko. Palikėjas turėjo tris vaikus: K. J., S. J. ir K. J., kurie per įstatymo numatytą laiką nepateikė pareiškimo notarui dėl aplikimo priėmimo. Niekas iš pareiškime nuodytų asmenų – nei pareiškėjas, nei visi kiti pareiškime nurodyti suinteresuoti asmenys per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, po palikėjo mirties, tačiau pareiškėjas faktiškai pradėjo paveldėtą turtą valdyti. Notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą dėl turto paveldėjimo, nes pareiškėjo pareiškimas dėl palikimo priėmimo paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą.

4. Pareiškėjas R. J. po palikėjo mirties naudojosi turtu ir kitų turto bendrasavininkų sutikimu, t.y. palikėjui priklausiusią nekilnojamojo turto dalį - žemės sklypo, tvarkė ir valdė kaip savo, naudojosi juo kaip savo, mokėjo mokesčius, administravo žemės sklypo nuomos sutartį, pasiėmė turto dokumentus, t. y. pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Palikimo priėmimo faktą, priėmus paveldimą turtą valdyti, patvirtina pareiškėjo veiksmai, t.y. jis atliko neregistruoto palikimo atsiradimo momentu esančio nekilnojamojo turto, kuris buvo įregistruotas tik 2022 m. spalio 19 d., kadastrinių matavimų parengimą ir šio turto registravimą teisės aktų nustatyta tvarka. Turto valdymo, priežiūros ir naudojimosi juo faktus gali patvirtinti E. B., Z. V., R. R. ir B. J.. Pareiškėjas R. J., priimdamas palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, savo valią išreiškė konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti turto savininku.

5. (duomenys neskelbtini) mirė ir dar vienas iš turto bendrasavininkų J. J.. J. J. įstatyminiai paveldėtojai - R. J., E. B., Z. V., R. R. ir B. J., nesant kitų aukštesnės eilės įpėdinių, priėmė palikimą.

6. Kadangi kitais būdais gauti paveldėjimo teisės liudijimo R. J. neturi galimybių, todėl kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad palikimą jis priėmė, paveldimą turtą pradėdamas faktiškai valdyti. Prašomas nustatyti faktas sukurs teisinius padarinius (turtinių teisių atsiradimo ir pasikeitimo), nes šio juridinio fakto pagrindu turtas bus registruotas R. J. asmenine nuosavybės teise, t.y. šiuo atveju juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikšmingas palikimo priėmimo įforminimui ir teisinei registracijai viešame registre.

Atsiliepimas

7. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, nurodė, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. J. palikimo priėmimą valstybei, taip pat neturi jokių dokumentų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo tenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

8. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad mirusio A. J. turtas paveldėjimo teise pereitų valstybei tik tuo atveju, jeigu palikėjas neturėtų įpėdinių. Prašo civilinę bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Sutinka, kad teismo sprendimas šioje byloje būtų priimtas teismo nuožiūra.

9. Suinteresuotas asmuo K. J. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su pareiškėjo R. J. pareiškimu sutinka. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

10. Suinteresuotas asmuo S. J. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad ji su pareiškėjo R. J. pareikštu reikalavimu sutinka. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

11. Suinteresuotas asmuo E. B. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su brolio R. J. pareiškimu sutinka. Paaiškino, kad jis tvarkė sodybą, rūpinosi kapais, organizavo laidojimo išlaidas. Po mamos A. J. mirties, jis tvarkė pastatų ir kitus nekilnojamojo turto reikalus, nes nebuvo sutvarkyti. Ji mano, kad brolio R. J. pareiškimas turi būti patenkintas.

12. Suinteresuotas asmuo B. J. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad jo manymu, brolio R. J. pareiškimas turėtų būti patenkintas.

13. Suinteresuotas asmuo R. R. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su brolio R. J. pareiškimu sutinka, nes jis organizavo brolio A. J. laidotuves, rūpinosi jo žemės reikalais nors jie ir yra keli bendrasavininkiai. Jis tvarko ir kito nekilnojamojo turto – pastatų, kurie liko po mamos A. J. mirties, įregistravimo. Mano, kad pareiškimas turėtų būti tenkinamas.

14. Suinteresuotas asmuo Z. V. į bylą atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro duomenimis, po palikėjo A. J. mirties (duomenys neskelbtini), dėl jo turto paveldėjimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo bylos nėra. Pagal Panevėžio 3-ojo notarų biuro 2008 m. lapkričio 7 d. išduota Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, po A. J. mirties, jos turtą lygiomis dalimis paveldėjo sunūs: A. J., R. J., J. J., B. J. ir dukros: Z. V., R. R., E. B., notarinio registro Nr. 5747. Pagal Panevėžio 9-ojo notarų biuro 2022 m. lapkričio 24 d. išduotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, A. J. turtą paveldėjo E. B., Z. V., R. R., R. J., J. J., B. J., notarinio registro Nr. 9814. J. J. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro 2022 m. balandžio 14 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, J. J. turtą paveldėjo B. J., Z. J., E. B., R. R., R. J., notarinio registro Nr. 2414. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą ant 0,35 ha žemės sklypo, UN (duomenys neskelbtini), priklausantis pastatas – gyvenamasis namas, Un (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), po 1/7 dalį priklauso R. J., E. B., B. J., J. J., R. R., Z. V., pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 9814; A. J. pagal 2022 m. rugpjūčio 23 d. pažymą Nr. 10-23 (1.11); 2,6000 ha žemės sklypas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), po 1/35 dalį priklauso E. B., R. R., R. J., Z. V., R. J. pagal 2022 m. balandžio 14 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2414, o po 1/7 dalį priklauso A. J., R. J., Z. V., R. R., R. J., E. B. pagal 2008 m. lapkričio 7 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5747.

16. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po A. J. mirties yra jo vaikai. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Kaip nurodė pareiškėjas, po savo tėvo mirties jie į notarų biurą per įstatymo numatytą laiką nesikreipė. Pareiškėjas yra ketvirtos eilės įpėdinis (CK 5.11 str. 1 d. 4 p.) byloje nėra duomenų, kad būtų aukštesnės eilės įpėdinių. Taip pat nėra duomenų apie palikėjo sutuoktinę. Iš Raseinių rajono 1-ojo notrų biuro rašto matyti, kad dėl A. J. turto paveldėjimo niekas nesikreipė. Visi suinteresuoti asmenys sutinka su R. J. pateiktu pareiškimu, nurodė, kad jis vienas rūpinosi visais reikalais, mirusiojo turto išlaikymu ir priežiūra.

17. Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą.

18. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose: Nr. 3K-3-434/2013; 3K-3-273/2014; 3K-3-165-313/2019 ir kt).

19. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nustatyta, kad R. J., po savo brolio A. J. mirties pasiėmė jo palikimą – t.y. žemės sklypo dalį, rūpinosi jos priežiūra, nuomos reikalais. Pareiškėjas ta žemės dalimi rūpinosi kaip sava. Tas aplinkybes patvirtino ir suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytos aplinkybės. Iš aptarto laikytina, kad R. J. kaip palikėjo brolis perėmė, pradėjo valdyti ir naudotis turtu priklausiusiu palikėjui. (CK 5.50 str. 2 d.)

20. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes R. J. turėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą po A. J. mirties. Pareiškėjas R. J. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad R. J. po A. J. mirties perėmė jam priklausiusį turtą, jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo naudojosi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti ir tvarkyti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Aurelija Petkevičienė