Šiaulių apygardos teismo nutartis

2025-05-21 · Civilinė byla Nr. e2S-412-883/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-21
Bylos Nr.
e2S-412-883/2025
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03713-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-412-883/2025 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03713-2023-2 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.14.; 3.3.1.14.; 3.3.2.6.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2025 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovui (duomenys neskelbtini) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas teismo nustatyti bendravimo su vaiku (duomenys neskelbtini), gimusiu (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką.

2. Atsakovė (duomenys neskelbtini) pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo nustatyti vaiko (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove, nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 400 Eur mokamų periodinių išmokų per mėnesį, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, iki vaiko pilnametystės, nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką.

3. 2023 m. lapkričio 20 d. d. teisme gautas šalių prašymas patvirtinti taikos sutartį ir bylą Nr. e2-6518-838/2023 nutraukti. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta.

4. 2024 m. lapkričio 14 d. teisme gautas ieškovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, t. y. dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovas nurodo, kad atsakovė sistemiškai ir savavališkai nevykdo taikos sutarties, t. y. netinkamai vykdo 3.4.1, 3.5.2, 3.5.14 bei 3.5.16 papunkčius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2025 m. kovo 13 d. nutartimi ieškovo (duomenys neskelbtini) prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino.

6. Teismas nurodė, kad ieškovas savo prašymą grindžia tuo, kad atsakovė pažeidinėja taikos sutarties 3.4.1, 3.5.2, 3.5.14 bei 3.5.16 punktus. Atsakovė neperduoda ieškovui vaiko, nurodydama, kad vaikas serga, bei nesilaiko taikos sutarties dėl ieškovo ir vaiko atostogų planavimo.

7. Teismas pažymėjo, kad šalys taikos sutarties 3.4.1 punktu, atitinkamai teismo patvirtintu taikos sutarties 3.1.1 punktu susitarė: „Ieškovas sūnų pasiima iš vaiko gyvenamosios arba ugdymo įstaigos ((duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini)) lyginių savaičių ketvirtadienį 19 val. ir grąžina jį į vaiko gyvenamą vietą tos pačios lyginės savaitės sekmadienį 19 val.“ Taikos sutarties 3.5.14, atitinkamai teismo patvirtintas sutarties 3.3.13 punktas nurodo, jog: „Ligos atveju vaikas lieka pas Atsakovę arba yra grąžinamas Ieškovo į vaiko gyvenamą vietą. Šiuo atveju kliūtimi paimti vaiką nėra sloga, alergija, lėtinės ligos ar kitokie susirgimai, kuriems esant sūnaus priežiūra ir gydymu tinkamai gali pasirūpinti ieškovas.“ Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašyme nurodo, kad atsakovė piktybiškai neperduoda vaiko ieškovui, nurodydama, kad vaikas serga.

8. Teismas, susipažinęs su pateiktais atsakovės rašytiniais įrodymais bei ieškovo nurodytais argumentais, sprendė, jog visais 2024 m. liepos 25 d., 2024 m. rugsėjo 5 d. ir 2024 m. lapkričio 5 d. vaiko ligų atvejais atsakovė vykdė nutartį laikantis protingumo kriterijų, orientuojantis į gydytojo nurodymus, laikinai, kol sūnus pasveiks, bendravimo tvarką vykdo. Tai patvirtina byloje pateikti e.sveikata išrašai, šalių susirašinėjimas bei kiti dokumentai. Teismas darė išvadą, kad duomenų pagrindžiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovė tyčia neperduoda ieškovui vaiko prisidengdama vaiko liga, nėra. Vien tai, kad vaikas nebuvo perduodamas tėvui tą dieną, kai vaikas sirgo ir yra ligą patvirtinantys įrodymai, negali būti laikoma sutarties pažeidimu.

9. Teismas, spręsdamas dėl Taikos sutarties 3.5.2 punkto, atitinkamai teismo patvirtinto sutarties 3.3.1 punkto, nurodė, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų nėra pagrindo manyti, kad atsakovė nesilaiko taikos sutartyje nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Iš šalių susirašinėjimų matyti, kad šalys derėjosi dėl atostogų datos, šalys informuoja viena kitą iš anksto, t. y. laiku, apie planuojamas atostogas su vaiku. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovė nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė anksčiau už ieškovą pranešė apie planuojamas atostogas, kur padarė rašymo apsirikimo klaidą nurodydama datą, vietoj nuo „2024-07-29 iki 2024-08-12“, nurodydama „2024-09-29 iki 2024-08-12“, kurios pradžia sutapo su vėliau atsiųsta ieškovo data. Teismas darė išvadą, kad tarp šalių kilo ginčas, kuris pirmesnis nurodė atostogų laikotarpius, nors ieškovas buvo informuotas apie rašymo apsirikimą.

10. Teismas, vertindamas Taikos sutarties 3.5.14 punkto, atitinkamai teismo patvirtintos taikos sutarties 3.3.13 punkto vykdymą, nustatė, kad e.sveikata išrašai, šalių susirašinėjimas bei kiti dokumentai patvirtina, kad 2024 m. liepos 25 d., 2024 m. rugsėjo 5 d. ir 2024 m. lapkričio 5 d. ligų atvejais atsakovė vykdė nutartį laikantis protingumo kriterijų, orientuojantis į gydytojo nurodymus, laikinai, kol sūnus pasveiks, bendravimo tvarką vykdo taip, kad nepablogintų vaiko sveikatos būklės. Teismas taip pat pažymėjo, kad šalių tarpusavio santykiai vienas kito atžvilgiu yra konfliktiški, atsakovė paprašė, kad ieškovas pasimatytų su vaiku nuotoliniu būdu dėl įtemptų ieškovo santykių su jos mama. Teismas vertino, kad atsakovui ir nebuvo suteikta galimybė tiesiogiai aplankyti sergantį vaiką, tačiau vaiko lankymas esant įtemptiems tarpusavio santykiams, gali pakenkti geriausiems vaiko interesams, ypatingai vaikui sergant.

11. Teismo vertinimu, susirgus vaikui, sergančio vaiko vežiojimas iš vienų namų į kitus kelia riziką dar labiau susargdinti vaiką, todėl yra didesnis vaiko interesų pažeidimas, negu teisė matytis su tėvu pagal nustatytą grafiką. Be to, teismas pažymėjo, kad duomenų, kad ieškovui buvo neleista aplankyti vaiko 2 valandas per dieną, kaip tai numatyta sutartyje, nėra. Kaip ir nėra jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovas siekė aplankyti vaiką, tačiau jam nebuvo sudarytos sąlygos/trukdoma aplankyti vaiką.

12. Teismas, spręsdamas dėl Taikos sutarties 3.5.16 punkte, atitinkamai teismo patvirtinto taikos sutarties 3.3.15 punkto vykdymo, nurodė, kad atsakovė nurodė asmenį, kuris perims vaiką ir rūpinsis vaiku atitinkamomis dienomis. Tai, kad ieškovui ši informacija yra suteikta kitą dieną, nesudaro pagrindo teigti, jog minėtas taikos sutarties punktas yra nevykdomas.

13. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė piktybiškai nesilaiko taikos sutarties sąlygų. Teismas pažymėjo, kad tėvų bendravimas su nepilnamečiu vaiku turi atitikti geriausius vaiko interesus ir sureguliuoti kiekvieną veiksmą nėra įmanoma jokiais susitarimais dėl gyvenimiškų įvykių dinamikos, todėl tėvai, gyvenantys skyrium ir turėdami nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, prioritetu turi laikyti geriausius vaiko interesus, o ne savo ambicijas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Atskiruoju skundu ieškovas (duomenys neskelbtini) prašo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2025 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1. Teismas, vertindamas taikos sutarties 3.4.1 punkto ir 3.5.14 turinį niekaip ir jokia apimtimi neatsižvelgė į Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartimi pateiktus išaiškinimus, kad pirmosios instancijos teismas turi pareigą įvertinti aplinkybes, susijusias su vaiko neperdavimu ieškovui tais atvejais, kai vaiko būklė (sloga, alergija, lėtinės ligos ar kitokie susirgimai) leidžia ieškovui juo pasirūpinti.

14.2. Teismas, pripažindamas, kad atsakovė nepažeidė taikos sutarties reikalavimų neperduodama vaiko ieškovui, niekaip ir jokia apimtimi netyrė ir nepasisakė dėl ieškovo nurodytų įrodymų. Ieškovas kreipėsi į gydymo įstaigą, kurioje lankėsi vaikas, prašydamas pateikti išaiškinimą, ar esant tokiai vaiko būklei juo pasirūpinti gali ir ieškovas, į ką buvo atsakyta teigiamai. Tai, kad vaikas negalėtų būti perduotas ieškovui nerodo ir byloje esantys e.sveikata išrašai.

14.3. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas niekaip ir jokia apimtimi nepasisakė dėl ieškovo argumentų bei pateiktų įrodymų, kad tiek gydymo įstaiga, tiek e.sveikatos duomenys patvirtina, kad nurodyti vaiko susirgimai nebuvo kliūtimi vaiką perduoti ieškovui, kuris galėtų pasirūpinti vaiko priežiūra ir gydymu. Be to, pateiktas šalių susirašinėjimas rodo, kad vaikas ieškovui nebuvo perduotas atsakovei pačiai nesant Lietuvoje ir vienašališkai sprendžiant, kada vaiką perduoti, kada ne.

14.4. Apeliantas nurodė, kad 2024 m. liepos 25 d. – liepos 28 d. dienomis ieškovui vaikas nebuvo perduotas dėl to, kadangi tarp šalių kilo ginčas dėl atostogų su vaiku nuo 2024 m. liepos 28 d., taip atsakovei siekiant nesudaryti galimybių ieškovui pasiėmus vaiką 2024 m. liepos 25 d. su juo pradėti bendras atostogas nuo 2024 m. liepos 28 d., tačiau nurodytų aplinkybių priimant nutartį teismas taip ir nevertino. Be to, apeliantas kritiškai vertino nutarties teiginį, kad atsakovė nepažeidė taikos sutarties 3.5.14 punkte nurodytos pareigos sudaryti ieškovui galimybę lankyti vaiką ligos atveju namuose ne mažiau kaip po 2 valandas per dieną.

14.5. Atsakovė, siekdama nevykdyti taikos sutarties ir nesudaryti galimybės ieškovui lankyti sergančio vaiko net tais atvejais, kai jos pačios nėra Lietuvoje, gali bandyti grįsti nurodyta taikos sutarties pažeidimą konfliktiškais ieškovo santykiais su atsakovės motina, bet akivaizdu, kad nurodytos aplinkybės turi būti pagrįstos ne tik pačios atsakovės teiginiais, bet ir įrodymais. Atsakovei ir asmeniui, su kuriuo yra paliktas vaikas jai pačiai esant užsienyje, yra nustatyta pareiga užtikrinti ieškovo galimybę pasimatyti su sergančiu vaiku, kaip tai numato taikos sutarties 3.5.14 punktas.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė (duomenys neskelbtini) prašo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2025 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą, atmesti ieškovo atskirąjį skundą ir priteisti iš ieškovo 937,70 Eur atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1. Ieškovas vertina, jog teismo sprendimas (taikos sutartis) visais be išlygų atvejais turi būti vykdoma pažodžiui, nepriklausomai nuo aplinkybių. Atsakovės nuomone, gyvenime atsitinka situacijų kada objektyviai (trumpam) negalima vykdyti pažodžiui sutarties dėl paties vaiko geriausių interesų ir ne tik. Per laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 23 d. iki 2025 m. balandžio 1 d. buvo 4 kartai, dėl kurių objektyviai negalima trumpam vykdyti nutarties – t. y. ieškovo nurodomi vaiko ligos atvejai. Tai yra išimtinės situacijos, o ne pasikartojantis piktybinis atsakovės elgesys, todėl teismas pagrįstai pasisakė, kad nėra nustatyta, kad atsakovė tyčia ar piktybiškai nevykdo sutarties, o ieškovo argumentas, jog sprendžiant dėl taikos sutarties nevykdymo, kaip juridinio fakto, neturi būti vertinamas jos nevykdymo piktybiškumo laipsnis ar nevykdymo tyčia laipsnis, yra nepagrįstas.

15.2. Ieškovo santykiai su vaiko močiute nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o ieškovo argumentas, kad siekdama nevykdyti taikos sutarties ir nesudaryti galimybės ieškovui lankyti sergančio vaiko net tais atvejais, kai jos pačios nėra Lietuvoje, gali bandyti grįsti nurodyta taikos sutarties pažeidimą konfliktiškais ieškovo santykiais su atsakovės motina, yra nepagrįstas.

15.3. Ieškovas nepageidauja lankyti vaiko namuose, ir taip užtikrinti savo ir sūnaus bendravimą ligos atveju. Ieškovas niekada neprašė vaiko lankyti namuose jo ligos atveju, neprašė su vaiku matytis dvi valandas pagal 3.3.13 punktą namuose, jis prašė vaiką perduoti 2 valandoms pagal 3.3.15 punktą vaiką pasiimant dviem valandom iš gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į gyvenamą vietą, motinos išvykimo atveju.

15.4. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovas siekė aplankyti vaiką, tačiau jam nebuvo sudarytos sąlygos/trukdoma aplankyti vaiką. Atsakovės vertinimu, ieškovas teigdamas prioritetą nutarties sąlygai perduoti vaiką net ir ligos metu, kai šiuo atveju yra veikianti kita nutarties sąlyga 3.3.13 „Vaiko ligos atveju ieškovas turi teisę lankyti sūnų namuose ne mažiau kaip po 2 valandas per dieną“ pažeidžia sergančio vaiko interesus, vien dėl to, kad ieškovas teikia prioritetui 3.1 nutarties punkte nurodytai bendravimo tvarkai, pats nepasinaudodamas 3.3.13 punkte nurodyta sąlyga ligos atveju, negali būti traktuojama kaip nutarties nevykdymas ir pagrindas išduoti vykdomąjį raštą.

15.5. Atsakovė atkreipė dėmesį į paties ieškovo pateiktus įrodymus byloje, kuriuose yra 2025 m. kovo 12 d. laiškas, kuriame pati atsakovė nurodė „šiandien grįžtu“, tai reiškia, kad atsakovė 2025 m. kovo 12 d. jau grįžo į Lietuvą, be to, net jai būnant ne Lietuvoje, buvo suorganizuota sergančio vaiko gydytojo apžiūra. 2025 m. kovo 10 d. atsakovė rašė, jog praneš ieškovui apie vaiko savijautą kitos dienos ryte, ir ieškovas galės atvažiuoti aplankyti, tačiau ieškovas nepageidavo vaiko matyti namuose ir nematė jo tik vieną jam bendrauti priklausančią dieną. Ieškovė neneigia, kad pasveikus vaikui ji su abiem vaikais (savo bendravimo metu) savaitgalį išvyko iš anksto suplanuotą ir apmokėtą kelionę. Vaikas sirgo nuo 2025 m. kovo 8/9 d. ir 2025 m. kovo 13 d. apžiūrėjus gydytojai vaikas jau buvo sveikas, todėl nebebuvo pagrindo atšaukti suplanuotos kelionės.

15.6. Atsakovė pažymėjo, kad nutartis vykdoma yra tinkamai, tiesiog šalys turi skirtingą požiūrį į geriausius vaiko interesus jo ligos metu. Tai, kad šalys skirtingai supranta vaiko geriausius interesus, nėra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą. Atsakovės vertinimu, esant gydytojo apžiūroms, įrašams e.sveikata portale apie vaiko ligą yra pakankamas pagrindas vaiko ir tėvo bendravimą vykdyti namuose 2 valandas, pagal 3.3.13 punktą, ir nei teismas nei antstolis negali nuspręsti, kad sergančio vaiko vežimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, nepakenks dar labiau vaiko sveikatai ir labiau užtikrins vaiko poreikius, nei tėvo ir vaiko bendravimas vaiko namuose 2 valandas ligos metu. Sprendžiant priešingai būtų tenkinamos tėvo ambicijos, ignoruojant vaiko teisę į sveikatą ir vaiko geriausius interesus.

15.7. Atsakovė, pasisakydama dėl ieškovo argumento, kad gydytoja patvirtino, kad vaiko ligos atveju jis gali prižiūrėti vaiką, atkreipė dėmesį, kad nėra aišku į kokius klausimus gydytoja atsakinėjo, o sakinys „slaugyti sergantį vaiką gali vienas arba abu tėvai arba tėvų (vieno iš tėvų) įgaliotas asmuo“ yra akivaizdžiai bendro pobūdžio informacija, kuri ir taip visuotinai žinoma ir nėra taikoma, būtent kurios nors šalių sūnaus ligos atveju. Visuotinai žinoma, kad slaugyti vaiką gali tiek tėvas, tiek mama, tiek močiutė, auklė ar kiti asmenys, tačiau gydytojų atsakymas yra bendro pobūdžio, nežinant 2023 m. lapkričio 23 d. nustatytos bendravimo tvarkos ar aplinkybių. Rašte taip pat nėra nurodyta, kad slaugomas sergantis vaikas gali būti vedamas per lauką, keičiant jo gyvenamą vietą, ir jog tokie tėvų veiksmai nepakenks vaiko interesams.

Šalies argumentai

15.8. Ieškovas, visiškai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas Šiaulių apygardos teismo nurodytų aplinkybių nevertino. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas išduoti vykdomąjį raštą, išsamiai ištyrė visus pateiktus įrodymus byloje, t. y. išsamiai pasisakė ir dėl e.sveikata pateiktų išrašų, šalių esančių susirašinėjimų, kitų dokumentų byloje, bei padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovė vykdė nutartį laikantis protingumo kriterijų, orientuojantis į gydytojo nurodymus, duomenų pagrindžiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovė tyčia neperduoda ieškovui vaiko prisidengdama vaiko liga, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties nevykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Apeliantas (duomenys neskelbtini) pateikė fotonuotrauką iš socialinio tinklo su atsakove bei dviem nepilnamečiais vaikais. Apeliantas pažymėjo, kad fotonuotrauka patvirtina aplinkybes, susijusias su vaiko išvykimu su atsakove į užsienį ir jo būkle laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 13 d. iki 2025 m. kovo 14 d. ir šios aplinkybės paaiškėjo jau po nutarties priėmimo, ieškovas nurodytų duomenų negalėjo teismui pateikti anksčiau.

19. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Žemesnės instancijos teismas

21. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio pridėti prie bylos teikiamus įrodymus pažymi, kad pateiktoje fotonuotraukoje yra atsakovė su šalių nepilnamečiu vaiku, o iš fotonuotraukos galima spręsti, kad atsakovė yra oro uoste, tačiau iš pateiktos fotonuotraukos nėra aišku, kada atsakovė vyko į kelionę, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujai pateiktą įrodymą ir jo nevertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

22. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje.

23. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, 14 punktas). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) miesto rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi patvirtinta ieškovo (duomenys neskelbtini) ir atsakovės (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 17 d. sudaryta taikos sutartis nutartyje nurodytomis sąlygomis.

26. Ieškovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą dėl taikos sutarties 3.4.1. papunkčio, patvirtinto minėtos nutarties 3.1.1. papunkčiu, 3.5.2. papunkčio, patvirtinto nutarties 3.3.1 papunkčiu, 3.5.14. papunkčio, patvirtinto nutarties 3.3.13. papunkčiu bei 3.5.16. papunkčio, patvirtinto nutarties 3.3.15. papunkčiu, netinkamo vykdymo.

27. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas taikos sutarties 3.4.1. punkto ir 3.5.14. turinį niekaip ir jokia apimtimi neatsižvelgė į Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartimi pateiktus išaiškinimus, kad pirmosios instancijos teismas turi pareigą įvertinti aplinkybes, susijusias su vaiko neperdavimu ieškovui tais atvejais, kai vaiko būklė (sloga, alergija, lėtinės ligos ar kitokie susirgimai) leidžia ieškovui juo pasirūpinti. Be to, apeliantas pažymėjo, kad bet kokiu atveju, kai yra nustatoma bet kokia vaiko liga (peršalimas, sloga ar kt.) vaikas gali būti neperduodamas ieškovui, kas yra tiesiogiai nesuderinama ne tik su vaiko interesais, bet ir taikos sutarties 3.3.14 punktu. Su šiais ieškovo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka toliau nurodomų motyvų pagrindu.

28. Taikos sutarties 3.4.1. papunktyje (nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo 3.1.1. papunktis) numatyta, kad „Ieškovas sūnų pasiima iš vaiko gyvenamosios arba ugdymo įstaigos ((duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini)) lyginių savaičių ketvirtadienį 19 val. ir grąžina jį į vaiko gyvenamą vietą tos pačios lyginės savaitės sekmadienį 19 val.“. Atitinkamai taikos sutarties 3.5.14. papunktis (nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo 3.3.13. papunktis) numato, kad „Ieškovas informuoja atsakovę savalaikiai telefonu apie sūnaus sveikatą, atsakovė informuoja ieškovą savalaikiai telefonu apie sūnaus sveikatą, jei jis serga, abi šalys laikantis protingumo kriterijų, orientuojantis į gydytojo nurodymus, laikinai, kol sūnus pasveiks, bendravimo tvarką vykdo taip, kad nepablogintų sūnaus sveikatos būklės. Ligos atveju vaikas lieka pas atsakovę arba yra grąžinamas Ieškovo į vaiko gyvenamą vietą. Šiuo atveju kliūtimi paimti vaiką nėra sloga, alergija, lėtinės ligos ar kitokie susirgimai, kuriems esant sūnaus priežiūra ir gydymu tinkamai gali pasirūpinti Ieškovas. Vaiko ligos atveju Ieškovas turi teisę lankyti sūnų namuose ne mažiau kaip po 2 valandas per dieną“.

29. Iš ieškovo pateikto prašymo išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties nevykdymo bei 2025 m. kovo 13 d. rašytinių paaiškinimų, matyti, kad ieškovas nurodė, kad atsakovė 2024 m. liepos 25 d., 2024 m. rugsėjo 5 d., 2024 m. lapkričio 5 d., 2025 m. kovo 12 d. neperdavė vaiko ieškovui, kaip tai numato taikos sutarties sąlygos. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 1) atsakovė 2024 m. liepos 25 d. informavo ieškovą, kad šalių vaikas serga, 2024 m. liepos 25 d. šalių nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas (duomenys neskelbtini); 2) 2024 m. rugsėjo 5 d. atsakovė informavo ieškovą, kad šalių vaikas serga, 2024 m. rugsėjo 6 d. šalių nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas (duomenys neskelbtini); 3) 2024 m. lapkričio 5 d. atsakovė informavo ieškovą, kad šalių vaikas serga, 2024 m. lapkričio 6 d. šalių nepilnamečiam vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 8 d. - (duomenys neskelbtini); 4) 2025 m. kovo 9 d. atsakovė informavo ieškovą, kad šalių vaikas serga, 2025 m. kovo 10 d. šalių nepilnamečiam vaikui nustatyta (duomenys neskelbtini).

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė taikos sutarties 3.4.1. papunkčiu (nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo 3.1.1. papunktis) susitarė dėl konkretaus atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo laiko, o taikos sutarties 3.5.14. papunkčiu (nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo 3.3.13. papunktis) ieškovas su atsakove aptarė bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką sergant jų nepilnamečiam vaikui. Šalys susitarė dėl ligos atvejų, kurie nėra laikomi kliūtimi perduoti nepilnametį vaiką tėvui. Apeliantas nurodo, kad atsakovė pažeidė minėtus taikos sutarties punktus ir jo nurodytais vaiko ligos atvejais vaikas tėvui perduotas nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, pažymi, kad atsakovė visais apelianto akcentuojamais vaiko ligos atvejais tinkamai ir laiku informavo ieškovą apie vaiko ligą, suteikdama visą informaciją apie ligos eigą bei vaiko savijautą. Be to, pateikti e.sveikatos ligos išrašai patvirtina, kad šalių nepilnametis vaikas, ieškovo nurodytomis dienomis, kada vaikas nebuvo perduotas tėvui, sirgo ir jo sveikata buvo tikrinama gydymo įstaigoje.

31. Be to, nagrinėjant, ar atsakovė pažeidė taikos sutarties 3.4.1. papunkčio (nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo 3.1.1. papunktis) ir 3.5.14 papunkčio (nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo 3.3.13. papunktis) reikalavimus, svarbu išanalizuoti taikos sutarties 3.5.14. papunkčio visumą. Kaip minėta, taikos sutarties 3.5.14. papunktis numato, kad „<...>Atsakovė informuoja ieškovą savalaikiai telefonu apie sūnaus sveikatą, jei jis serga, abi šalys laikantis protingumo kriterijų, orientuojantis į gydytojo nurodymus, laikinai, kol sūnus pasveiks, bendravimo tvarką vykdo taip, kad nepablogintų sūnaus sveikatos būklės. Ligos atveju vaikas lieka pas Atsakovę arba yra grąžinamas Ieškovo į vaiko gyvenamą vietą. Šiuo atveju kliūtimi paimti vaiką nėra sloga, alergija, lėtinės ligos ar kitokie susirgimai, kuriems esant sūnaus priežiūra ir gydymu tinkamai gali pasirūpinti Ieškovas. Vaiko ligos atveju Ieškovas turi teisę lankyti sūnų namuose ne mažiau kaip po 2 valandas per dieną“. Kaip matyti, taikos sutarties 3.5.14. papunktis yra pakankamai plačiai aptariantis bendravimo tvarką nepilnamečio vaiko ligos atveju, t. y. šalys sūnaus ligos atveju turi vykdyti bendravimo tvarką taip, kad ji nelemtų sūnaus būklės pablogėjimo, numatyta, kad ligos atveju vaikas lieka pas motiną arba yra tėvo grąžinamas į vaiko gyvenamąją vietą, be to, šalys numatė, kad tam tikri vaiko susirgimai nėra kliūtis tėvui paimti vaiką. Pažymėtina, kad taikos sutarties 3.5.14. papunktis turi būti aiškinamas plečiamai atsiribojant nuo pažodinio sąlygų vertinimo, t. y. matyti, kad minimame papunktyje šalys nors ir susitarė, kad vaikas tėvui gali būti perduodamas sergant tam tikra liga, tačiau tame pačiame taikos sutarties papunktyje yra numatyta, jog ieškovas su atsakove turi vykdyti bendravimo tvarką taip, kad nepablogintų vaiko sveikatos būklės. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė vykdė nutartį laikydamasi protingumo kriterijų, orientuodamasi į gydytojo nurodymus, laikinai, kol sūnus pasveiks. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra pateikti gydytojų išrašai, patvirtinantys, kad ieškovo ir atsakovės sūnus sirgo, o atsakovė tinkamai ir laiku informuodavo ieškovą, kad bendravimo tvarka turi būti derinama pagal sūnaus sveikatos būklę ir ligos eigą.

32. Be to, apeliantas nurodė, kad jis kreipėsi į gydymo įstaigą, kurioje lankėsi vaikas, prašydamas pateikti išaiškinimą, ar esant tokiai vaiko būklei juo pasirūpinti gali ir ieškovas, į ką buvo atsakyta teigiamai. Ieškovas pažymėjo, kad tai, jog vaikas negalėtų būti perduotas ieškovui, nerodo ir byloje esantys e.sveikata išrašai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo argumentus bei byloje esančius duomenis, pažymi, kad, kaip teisingai nurodė atsakovė, byloje esantis gydytojos atsakymas, kad ligos metu vaiką turi prižiūrėti vienas iš tėvų, reiškia, kad vaiko ligos atveju juo turi būti tinkamai pasirūpinta, tačiau gydytojos pateiktas atsakymas nereiškia, kad vaikas ligos atveju turi būti konkrečiai perduodamas tėvui; atsakymas yra bendro pobūdžio, kuriame nėra analizuota konkreti ieškovo, atsakovės ir jų šalių vaiko situacija pagal taikos sutarties sąlygas.

33. Apeliantas atskirajame skunde taip pat kritiškai vertino skundžiamos teismo nutarties teiginį, kad atsakovė yra nepažeidusi taikos sutarties 3.5.14. papunktyje nurodytos pareigos sudaryti ieškovui galimybę lankyti vaiką ligos atveju namuose ne mažiau kaip po 2 valandas per dieną. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su apelianto argumentais, pažymi, kad įvertinus ieškovo ir atsakovės susirašinėjimą, matyti, kad 2024 m. liepos 25 d. sergant ieškovo ir atsakovės sūnui bei atsakovei išvykus iš Lietuvos, apeliantas elektroniniu paštu informavo, kad atsakovei esant užsienyje jis turi teisę kas dvi dienas po dvi valandas bendrauti su vaiku paimant vaiką iš gyvenamosios vietos. Be to, ieškovas akcentavo ir savo teisę bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje vaikui sergant. Atsakovė 2024 m. liepos 25 d. ieškovui atrašė, kad „Mano mama tavęs bijo, nes tu elgiesi agresyviai jos atžvilgiu. Todėl pasimatyt gali tik nuotoliu jeigu yra noro. Galėsi pasimatyt šeštadienį kai būsiu aš“ (kalba netaisyta). Taigi, esamos situacijos analizė leidžia daryti išvadą, kad ieškovas taikos sutarties 3.5.14. papunktį (patvirtintą nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo 3.3.13. papunkčiu) ir 3.5.16. papunktį (patvirtintą nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo 3.3.15. papunkčiu) sutapatina ir prašo perduoti vaiką atsakovei išvykus į užsienį, neatsižvelgdamas į vaiko ligos situaciją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovui nebuvo suteikta galimybė tiesiogiai aplankyti sergantį vaiką, tačiau jam pasiūlyta su sūnumi pabendrauti nuotoliu, be to, atsakovė nurodė savo grįžimo į Lietuvą laiką ir pasiūlė ieškovui tuo metu pasimatyti su vaiku, t. y. derino su ieškovu tinkamiausią bendravimo būdą jai nebūnant Lietuvoje ir sergant vaikui.

34. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas nurodė, kad 2024 m. liepos 25 d. – liepos 28 d. ieškovui vaikas nebuvo perduotas tarp šalių kilus ginčui dėl atostogų su vaiku nuo 2024 m. liepos 28 d., taip atsakovei siekiant nesudaryti galimybių ieškovui pasiėmus vaiką 2024 m. liepos 25 d. su juo pradėti bendras atostogas nuo 2024 m. liepos 28 d. Apelianto nuomone, nurodytų aplinkybių teismas taip ir nevertino.

35. Vertinant ieškovo nurodytus argumentus, svarbu pažymėti, kad šalys atostogų su sūnumi planavimo tvarką numatė taikos sutarties 3.5.2. papunktyje, patvirtinto nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo 3.3.1. papunkčiu, kuriame numatyta, kad <...> Šalys informuoja viena kitą numatomų atostogų laiką likus ne mažiau nei dviem savaitėms iki jų pradžios. Pirmenybė teikiama tai šaliai, kuri pirmoji pranešė dėl numatyto atostogų laiko, taip pat pirmenybė teikiama Atsakovės atostogoms sesers (duomenys neskelbtini) mokinių atostogų metu. Apie vasaros atostogų laiką šalys privalo informuoti viena kitą ne vėliau kaip iki einamųjų metų balandžio mėn. pirmos dienos. Pirmenybė vasaros atostogų laiko yra pirmiau pranešusiai šaliai <…>”. Kaip nustatyta byloje, 2024 m. liepos 25 d. šalių nepilnamečiui vaikui (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai įvertino ieškovo ir atsakovės 2024 m. vasaros atostogų planavimą ir vienas kito informavimą, t. y. jog atsakovė pirmiau už ieškovą pranešė apie planuojamas atostogas, kur padarė rašymo apsirikimo klaidą nurodydama datą, vietoj nuo „2024-07-29 iki 2024-08-12“, nurodydama „2024-09-29 iki 2024-08-12“, kurios pradžia sutapo su vėliau atsiųsta ieškovo data. Taigi, įvertinus bylos duomenis, matyti, kad ieškovas atostogų derinimo bei vaiko ligos atvejį vertina atsietai, t. y. byloje nustatyta ir nepaneigta, kad atsakovė pirma susiplanavo atostogas su šalių sūnumi nuo 2024 m. liepos 28 d., todėl ieškovo teiginiai, kad atsakovė siekė nesudaryti galimybių ieškovui nuo 2024 m. liepos 28 d. atostogauti kartu su sūnumi, yra teisiškai nepagrįsti. Be to, byloje esantys objektyvūs įrodymai apie ieškovo ir atsakovės sūnaus 2024 m. liepos 25 d. ligos atvejį paneigia ieškovo argumentus, kad atsakovė piktnaudžiavo vykdydama taikos sutartį.

36. Kaip jau minėta, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos; įvertinti, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis.

37. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas taikos sutarties sąlygas, pastebi, jog šalys skirtingai aiškina taikos sutarties sąlygas dėl bendravimo su vaiku tvarkos sergant vaikui: ieškovas teigia, kad tam tikros ligos atvejais vaikas jam gali būti perduodamas, tuo tarpu atsakovė nurodo, kad ji vertina vaiko ligos eigą, sunkumą ir pan. Įvertinus taikos sutarties 3.5.14. papunkčio (nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo 3.3.13. papunktis) konstrukciją, pastebėtina, kad šalys gana plačiai aptaria bendravimo tvarkos sąlygas susirgus šalių vaikui – šalys numatė bendravimą su sergančiu vaiku organizuoti taip, kad nepablogintų sūnaus sveikatos būklės, taip pat susitarė, kad vaiko ligos atveju vaikas lieka pas atsakovę arba yra grąžinamas ieškovo į vaiko gyvenamą vietą. Be to, pastebėtina, kad šalys susitarė, kad kliūtimi paimti vaiką nėra sloga, alergija, lėtinės ligos ar kitokie susirgimai, kuriems esant sūnaus priežiūra ir gydymu tinkamai gali pasirūpinti ieškovas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptariamas taikos sutarties papunktis, kuriame pakankamai plačiai aptariamas bendravimas su vaiku jo ligos atveju, bet kartu ir šalims siekiant ne tik konkretinti vaiko ligos atvejus, bet ir paliekant konstrukciją „kitokie susirgimai“, gali kelti šalims skirtingus vertinimus ir interpretacijas.

38. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nustačius, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 26 punktas).

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas išsamiai vertino byloje pateiktus įrodymus, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, tačiau neišaiškino šalims apie galimybę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka ar, pasikeitus aplinkybėms, reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju tai nekeičia proceso baigties ir teismo sprendimo neišduoti vykdomojo rašto ieškovui pagal jo prašymą, ir vien šiuo formaliu pagrindu skundžiama nutartis negali būti naikinama (CPK 328 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad apelianto atskirasis skundas atmestas, atsakovė turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

41. Atsakovė (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme patyrė 931,70 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos), 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį.

42. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio, atsakovės patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos jos naudai iš ieškovo.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2025 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) 931,70 Eur (devynis šimtus trisdešimt vieną eurą 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Irena Stasiūnienė