Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos (išieškotojos) uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ prašymą suinteresuotiems asmenims G. K. (skolininkas vykdymo procese), G. K. (skolininko sutuoktinė), antstolis Artūras Auglys, dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotam asmeniui (skolininkui) G. K. teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 1 dalis), atsiliepimas nustatytu terminu nepateiktas.

Suinteresuotam asmeniui antstoliui Artūrui Augliui teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis), suinteresuotas asmuo teismui atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Skolininkas G. K. ir suinteresuotas asmuo G. K. yra sutuoktiniai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenyse informacijos apie skolininko ir jo sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį nėra. Antstolis 2020 m. balandžio 1 d. areštavo skolininko sutuoktinės G. K. darbo užmokesčio dalį, t. y. 25 procentus nuo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų dalies, kuri viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų dalies, kuri neviršija vieno MMA ir pasiūlė skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkui neįgyvendinus siūlymo, antstolis 2020 m. balandžio 24 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Iš Lietuvos Respublikos Vedybų sutarčių registro išrašo matyti, kad skolininkas su sutuoktine nesudarę Vedybų (Povedybinės) sutarties. Kadangi duomenų, patvirtinančių, kad santuoka tarp skolininko ir jo sutuoktinės būtų nutraukta, o jų turtas padalintas, nėra, todėl teismas sprendžia, kad skolininko ir jo sutuoktinės turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.87 straipsnis). Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Suinteresuotas asmuo G. K. pateiktame atsiliepime nurodžiusi, jog nesutinka su pareiškimu, nes su G. K. nuo 2004 m. kartu negyvena, neveda bendro ūkio, neturi bendro šeimos biudžeto, neturi bendro turto, santuoka faktiškai yra iširusi. Nurodė, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai yra pateiktas prašymas dėl privalomosios mediacijos taikymo šeimos ginče dėl santuokos nutraukimo.

Byloje nėra ginčo, jog tarp skolininko G. K. ir G. K. sudaryta santuoka, kuri nėra nutraukta; vedybų sutarčių registro duomenimis skolininkas su sutuoktine nesudarę Vedybų (Povedybinės) sutarties.

Pažymėtina, kad CK 3.87 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju skolininkė su sutuoktiniu nėra sudariusi vedybų sutarties, santuoka nėra nutraukta, todėl jų turtui taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, reiškiantis, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir sutuoktinių dalys yra lygios (CK 3.87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis). Tai, kad skolininko sutuoktinė nurodžiusi, jog su skolininku kartu negyvena, neveda bendro ūkio, nekeičia turto teisinio režimo, nes sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis) (Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2S-1043-601/2020).

G. K. atsiliepime nurodžiusi, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai yra pateiktas prašymas dėl privalomosios mediacijos taikymo šeimos ginče dėl santuokos nutraukimo, tačiau minėtą aplinkybė pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikta.

Suinteresuotas asmuo G. K. nurodžiusi, kad sutuoktiniai gyvena atskirai, tačiau nesant teismo sprendimo dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, taip pat nesant nutrauktai jų santuokai ir padalytam turtui, teisiškai neturi jokios reikšmės ir nereiškia, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pasibaigusi (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2S-559-796/2019).

Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis CK 3.110 straipsnio, 3.87 straipsnio, 388 straipsnio, CPK 666 straipsnio, 667 straipsnio nuostatomis teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos nustatyti skolininko G. K. turto dalį esantį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine G. K.. Skolininkas ir jo sutuoktinė jokiais įrodymais nepaneigė įstatymų numatytų prezumpcijų dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės ir lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis). Suinteresuoto asmens G. K. į bylą pateikti duomenys apie tai, jog iš gaunamų pajamų išlaiko nepilnametį vaiką, nesuteikia pakankamo pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, nes vaikų išlaikymas ir gyvenimo sąlygų užtikrinimas yra abiejų vaiko tėvų pareiga, todėl lėšų skyrimas nepilnamečių vaikų išlaikymui negali eliminuoti kreditoriaus teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus ir iš skolininko turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalies vykdymo procese.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą yra pagrindas pripažinti, jog skolininkui G. K. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės G. K. gaunamo darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų pajamų (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178 straipsniai, 182 straipsnio 4 punktas, 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad nustačius turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje, dalį, nereiškia, jog išieškojimas į jį bus nukreiptas visa apimtimi. Turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto (tame tarpe ir piniginių lėšų dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 667 straipsniu, 290-292 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos (išieškotojos) uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų.

Nutarties kopiją siųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.