Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens I. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-2322-558/2020 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Ž. B., I. B., antstolei Angelei Kvaraciejienei dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atsiliepimų į atskirajį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

8. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Šis nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateiktus naujus rašytinius įrodymus – vaikų gimimo liudijimų kopijas, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl atskirojo skundo ir ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos.

9. Šioje byloje kilęs ginčas yra dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas skolininko turto, kuris yra bendras su jo sutuoktine, dalies nustatymas, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė Angelė Kvaraciejienė vykdo skolos išieškojimą iš skolininko Ž. B. išieškotojai UAB „Intrum Lietuva“ (vykdomoji byla Nr. 0133/09/02769). Vykdymo proceso metu antstolė nustatė, kad skolininkas neturi jo vardu registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto, informacijos apie draudėją ir draudžiamąsias pajamas Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nėra. Tačiau antstolė taip pat nustatė, kad skolininkas Ž. B. nuo 2017 m. liepos 21 d. yra sudaręs santuoką su I. B., kuri dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna darbo užmokestį. Antstolė 2020 m. sausio 13 d. patvarkymu areštavo skolininko sutuoktinės I. B. gaunamas pajamas, nurodydama areštuojamos skolos sumą bei reikalaudama iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio išskaičiuoti patvarkyme nurodytas sumas. Antstolė 2020 m. sausio 13 d. siuntė skolininkui ir sutuoktinei Sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka formą bei nurodė, kad skolininkas, pageidaujantis nusistatyti turto dalį arba pasidalinti areštuotą turtą, ne vėliau per dvidešimt dienų nuo šio rašto surašymo dienos turi pateikti antstolei užpildytą sutikimo formą. Patvarkymas dėl lėšų arešto apeliantei įteiktas asmeniškai 2020 m. sausio 17 d. Skolininkui ir jo sutuoktinei neįgyvendinus siūlymo, antstolė 2020 m. vasario 11 d. pasiūlymu pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, ką pareiškėja ir padarė – kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.

12. Byloje nėra ginčo dėl to, kad skolininkas ir apeliantė yra sudarę santuoką. Tačiau apeliantė tvirtina, kad ji jau daugiau negu dvejus metus neveda bendro ūkio su skolininku, jų santuoka yra faktiškai iširusi, jis gyvena su kita moterimi, yra rengiami dokumentai kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nekeičia sutuoktinių turto teisinio režimo, juolab, kad joms pagrįsti apeliantė nepateikė jokių įrodymų. Be to, šias aplinkybes ji nurodė tik apeliacinės instancijos teismui, t. y. nei antstolei, nei pirmosios instancijos teismui tokių aplinkybių nenurodė bei neskundė antstolės patvarkymo dėl lėšų arešto, neteikė paaiškinimų dėl pareiškėjos prašymo nustatyti skolininko turto, esančio bendrojoje nuosavybėje, dalį.

13. Pažymėtina, kad CK 3.87 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju skolininkė su sutuoktiniu nėra sudariusi vedybų sutarties, santuoka nėra nutraukta, todėl jų turtui taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, reiškiantis, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir sutuoktinių dalys yra lygios (CK 3.87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis). O tai, kad apeliantė su sutuoktiniu kartu negyvena, neveda bendro ūkio, kaip minėta, nekeičia turto teisinio režimo, nes sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuotų asmenų I. B. ir Ž. B. buvo nutraukta, kad jie būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė, jog skolininko sutuoktinės po santuokos sudarymo gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurioje nustatė skolininko dalį.

14. Apeliantės teiginiai, kad ji apie skolą nieko nežinojo ir ši skola nebuvo panaudota šeimos gerbūviui, neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, dalies nustatymo. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis, vykdydamas priverstinį skolos išieškojimą iš fizinių asmenų, turi teisę jį nukreipti į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu sutuoktinis savo vardu įgyja asmenines prievoles, pagal jas jis atsako savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Pažymėtina, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, nesant duomenų, kurie paneigtų skolininko ir jo sutuoktinės turto bendrumą ir lygių dalių prezumpciją arba leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, nustačius, kad pareiškėjos reikalavimui patenkinti nepakanka turto, kuris yra skolininko asmeninė nuosavybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

15. Apeliantė atskirajame skunde taip pat tvirtina, kad jos gaunamas darbo užmokestis bei vaiko pinigai yra beveik visos jos šeimos, kurią sudaro ji ir keturi nepilanamečiai vaikai, gaunamos pajamos. Tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti ji pateikė tik vaikų gimimo liudijimus, t. y. nepateikė visas šeimos gaunamas pajamas pagrindžiančių dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaikų turtiniai klausimai. Apeliantės nurodytos aplinkybės šiuo atveju gali būti teisiškai reikšmingos, sprendžiant nukrypimo nuo lygių dalių principo klausimą dalijant patį turtą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), tačiau nėra pagrindas atmesti kreditoriaus pareiškimą dėl skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, dalies nustatymo. Juolab, kad vaikų išlaikymas ir gyvenimo sąlygų užtikrinimas yra abiejų vaiko tėvų pareiga, todėl lėšų skyrimas nepilnamečių vaikų išlaikymui negali eliminuoti kreditoriaus teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus ir iš skolininko turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalies vykdymo procese.

16. Šioje nutartyje aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjos UAB „Intrum Lietuva“ prašymą dėl skolininko Ž. B. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliantės I. B. atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Kauno apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, patvirtina, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, patirtos inicijavus apeliacinį procesą, nagrinėjamoje byloje sudaro 17,43 Eur. Netenkinus atskirojo skundo, šios išlaidos priteistinos iš apeliantės I. B. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens I. B., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), 17,43 Eur (septyniolika Eur 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Išaiškintina, kad valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.