- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- e2-1603-585/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00672-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „IE solutions“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „IE solutions“ vadovo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti uždarosios akcinės bendrovės „IE solutions“ restruktūrizavimo bylą bei iškelta uždarosios akcinės bendrovės „IE solutions“ bankroto byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „IE solutions“ direktorius A. P. prašė iškelti atsakovei UAB „IE solutions“ restruktūrizavimo bylą; restruktūrizavimo administratoriumi skirti Arvydą Bilių; leisti atsakovei UAB „IE solutions“ iš sąskaitų, esančių banke AB SEB bankas atlikti per vieną kalendorinį mėnesį 224 177,08 Eur einamuosius mokėjimus. Nurodė, kad 2019 m. atsakovės finansinė padėtis pablogėjo: atsakovė patyrė 222 432 Eur bendrojo nuostolio (grynasis nuostolis – 657 350 Eur). Iš atsakovės kreditorių sąrašo matyti, kad didžioji dalis prievolių pradelstos. Iš 2020 m. kovo 31 d. balanso matyti, kad bendrovės įsipareigojimai (1 714 232 Eur) viršija bendrovės turto vertę (868 292 Eur). Atsakovė nepajėgi savarankiškai įveikti finansinių sunkumų. Atsakovė 2020 m. balandžio 18 d. išsiuntė kreditoriams pranešimus dėl atsakovės nemokumo proceso inicijavimo. Kreditorė UAB „ECO SPRENDIMAI“ sutiko atidėti 784 050,70 Eur įsiskolinimo mokėjimo terminą keturiems metams, terminą skaičiuojant nuo teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos, kreditorė UAB „Electric Box“ – 404 469,27 Eur įsiskolinimo. Atsakovė gyvybinga, ūkinės komercinės veiklos nesustabdė, tęsia darbo teisinius santykius, planuoja gauti pajamų, kurios leistų atsiskaityti su kreditoriais, susigrąžinus skolas iš debitorių, kurie skolingi 306 616,56 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį panaikino ir perdavė restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. rugpjūčio 31 d. gauti atsakovės UAB „IE solutions“ vadovo A. P. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose papildomai prašoma leisti atsakovei UAB „IE solutions“ iš AB SEB banke esančių sąskaitų atlikti per vieną kalendorinį mėnesį 172 698,19 Eur einamuosius mokėjimus. Juose nurodyta, kad einamųjų mokėjimų suma apskaičiuota atsižvelgiant į 2020 m. balandžio 1 d. – 2020 m. liepos 31 d. veiklos sąnaudas, medžiagų ir paslaugų pirkimus bei 2020 m. liepos atlyginimo žiniaraštį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „IE Solutions“ restruktūrizavimo bylą; iškėlė UAB „IE Solutions“ bankroto bylą; paskyrė UAB „IE solutions“ nemokumo administratoriumi Laimoną Vogulį.
6. Teismas nurodė, kad atsakovė nelikviduojama dėl bankroto, todėl tenkinama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlyga. Teismas pažymėjo, kad patikrinus informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų bazę matyti, kad daugiau pareiškimų dėl nemokumo bylos (JANĮ 2 straipsnio 23–24 straipsniai) iškėlimo atsakovei negauta, tad nėra JANĮ 15 straipsnio 3 dalyje numatytos aplinkybės.
7. Siekiant iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą turi būti nustatyta, kad, kad atsakovė turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Analizuojant atsakovės balansą už 2020 m. sausio 1 d. – 2019 m. gegužės 31 d. matyti, kad per vienerius metus mokėtinos sumos (1 708 912 Eur) viršija į balansą įrašytą atsakovės turto vertę (907 518 Eur). Atsakovė ilgalaikio turto turi už 5 721 Eur, o trumpalaikio – už 900 900 Eur. Trumpalaikį turtą sudaro: 568 391 Eur atsargų, 321 556 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 10 953 Eur pinigai (ir pinigų ekvivalentai). Tad atsakovės turtą iš esmės sudaro trumpalaikis turtas, o gautinos sumos labiau hipotetinio pobūdžio, kadangi faktiškai gali būti gautos ir daug mažesnės sumos. Riziką gauti mažiau lėšų, nei planuojama nurodė ir atsakovė procesiniuose dokumentuose. Dėl šių priežasčių teismas konstatavo, kad atsakovė nemoki, taikant balanso testą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Priešingų duomenų, kad atsakovės turtas būtų didesnis, nei įrašytas į balansą atsakovė nepateikė.
8. Analizuojant atsakovės nemokumą pagal likvidumo testą, iš 2020 m. rugpjūčio 21 d. kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovė turi finansinių prievolių už 1 579 336,01 Eur, iš kurių: 174 354,95 Eur nepradelsti; 99 422,98 Eur pradelsta nuo 1 iki 30 d.; 78 209,30 Eur pradelsti nuo 31 iki 30 d.; 45 441,14 Eur pradelsti nuo 61 iki 90 d.; 1 181 907,64 Eur pradelsta daugiau kaip 90 d. Tai reiškia, kad atsakovė 2020 m. rugpjūčio 21 d. jau buvo pradelsusi 1 404 981,06 Eur, kas rodo, kad atsakovės finansinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymas nėra laikinas. Nors atsakovė pateikė duomenis apie tai, kad jos skola mažėja (1 579 336,01 Eur 2020 m. rugpjūčio 21 d. lyginant su 2020 m. kovo 31 d., kai skola iš viso buvo 1 618 008,77 Eur), tačiau tai vis tiek rodo, kad atsakovės negalėjimas apmokėti pinigines prievoles nėra laikinas. Per artimiausius tris mėnesius atsakovė negalės ženkliai įvykdyti pradelstų finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Tai reiškia, kad atsakovės nemokumas konstatuojamas ir pagal likvidumo testą. Tad teismas sprendė, kad atsakovė laikytina nemokia tiek pagal balanso, tiek pagal likvidumo testus (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis).
9. Tiek JANĮ numatytas teisinis reguliavimas (JANĮ 2 straipsnio 5 dalyje, 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties 70 punkte nurodyta, kad net ir esant atsakovei nemokiai, turi būti vertinamas atsakovės gyvybingumas (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis), kuriam egzistuojant, prioritetas būtų teikiamas ne bankroto (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis), tačiau restruktūrizavimo bylos iškėlimui (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Analizuojant gyvybingumo kriterijų, nustatyta, kad atsakovė ūkinės komercinės veiklos nesustabdė. Tą patvirtina įrodymai, kad atsakovė sudaro naujas sutartis, realiai vykdo ūkinę komercinę veiklą, generuoja pajamas ir vykdo jau sudarytas sutartis (iš viso vykdoma 21 sutartis). Priešingų duomenų nepateikta. Tai, kad atsakovė yra gyvybinga, rodo ir ta aplinkybė, jog 2020 m. rugpjūčio 21 d. atsakovės finansiniai įsipareigojimai neženkliai mažėjo. Atsakovė tęsia darbo teisinius santykius su darbuotojais (atsakovė 2020 m. rugpjūčio 27 d. turėjo 25 darbuotojus). Atsakovė atsiskaitė su smulkias kreditoriais (iš viso 19 kreditorių). Nėra duomenų apie tai, kad atsakovei būtų taikytas turto areštas, antstoliai vykdytų priverstinio vykdymo veiksmus iš atsakovės turto.
10. Teismas nurodė, kad nors atsakovė nėra likviduojama dėl bankroto, turi finansinių sunkumų (yra nemoki), tačiau nutarties priėmimo momentu laikytina gyvybinga. Tai reiškia, kad nėra JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų aplinkybių. Teismas, susipažinęs su atsakovės 2020 m. rugpjūčio 25 d. restruktūrizavimo plano projektu nenustatė, kad jis neatitiktų JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje numatyto teisinio reguliavimo. Tad nėra ir JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės. Pasisakant dėl JANĮ 22 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos, teismas pastebėjo, kad atsakovė sudarė susitarimą dėl pagalbos (JANĮ 2 straipsnio 18 dalis, 10 straipsnis) su kreditoriais UAB „ECO SPRENDIMAI“ bei UAB „Electric box“. UAB „ECO SPRENDIMAI“ sutiko atidėti 784 050,70 Eur piniginės prievolės mokėjimo terminą ketverių metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos, o UAB „Electric box“ – 404 469,27 Eur analogiškomis sąlygomis. Tai reiškia, kad atsakovė susitarė dėl 1 188 519,97 Eur piniginės prievolės įvykdymo termino atidėjimo 4 metams. Šis terminas iš esmės atitinka restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminą (JANĮ 105 straipsnio 1 ir 5 dalys). Po 4 m. atsakovė UAB „ECO SPRENDIMAI“ ir UAB „Electric box“ susitarė tartis dėl piniginės prievolės mokėjimo išdėstymo dalimis atskirais susitarimais. Restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad jog per 4 m. planuojama visiškai atsiskaityti tik su kreditoriais, kurie nesuteikė nuolaidų, kas sudaro 397 288,80 Eur. Atsakovės finansiniame plane restruktūrizavimo laikotarpiui nurodyta, kad likę, t. y. 1 188 519,97 Eur kreditorių finansiniai reikalavimai bus tenkinami po restruktūrizavimo pabaigos. Visgi, nei restruktūrizavimo plano projekte, nei procesiniuose dokumentuose atsakovė nenurodė, kokiais būdais bei priemonėmis sieks atsiskaityti su UAB „ECO SPRENDIMAI“ ir UAB „Electric box“ po restruktūrizavimo bylos pabaigos.
11. Restruktūrizavimo plano projekte nenurodyta, kokį turtą ketina sukaupti atsakovė tam, kad suėjus UAB „ECO SPRENDIMAI“ ir UAB „Electric box“ prievolių terminams nebūtų laikytina nemokia. Teismo vertinimu, restruktūrizavimo plano projektas sukuria tik restruktūrizavimo regimybę. Net ir jį įgyvendinus restruktūrizavimo, atsakovei lieka 1 188 519,97 Eur neįvykdyta piniginė prievolė, tačiau neaišku, iš kokio turto atsakovė ketina ją vykdyti. Iš restruktūrizavimo plano projekto matyti, kad su kreditoriais, kurie nesuteikia pagalbos atsakovei, ketinama atsiskaityti atgavus debitorines skolas (tikimasi susigrąžinti 231 024,33 Eur iš debitorių), taip pat užbaigus užsakovams neperduotus objektus 531 019 Eur sumai. Teismas pažymėjo, kad 531 019 Eur, kaip ir 231 024,33 Eur debitorinės skolos, yra tikėtinos, jų gavimas priklauso nuo įvairių aplinkybių. Be to, atsakovė neturi nekilnojamojo turto ir tokio neketina įsigyti, o visas restruktūrizavimo procesas iš esmės skirtas tik daliai atsakovės kreditorių reikalavimų patenkinti.
12. Teismas vertino ir aplinkybę, kad atsakovės turtinė padėtis po restruktūrizavimo proceso pabaigos liktų sudėtinga. Restruktūrizavimo procesas orientuotas tik į dalies kreditorių reikalavimų patenkinimą. Patenkinus dalies kreditorių reikalavimus (397 288,80 Eur), atsakovės mokumas nebūtų atkurtas. Atsakovė vis dar turėtų 1 188 519,97 Eur prievolių, kurios restruktūrizavimo metu nebūtų dengiamos, be to, nebeturėtų debitorinių reikalavimų ir, tikėtina, neužbaigtų objektų. Teismui atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad ji būtų sudariusi ilgalaikes sutartis (bent jau ilgesniam nei 4 m. laikotarpiui), kurios generuotų pakankamas pajamas ir rodytų atsakovės galimybę vykdyti finansines prievoles ir po restruktūrizavimo plano įgyvendinimo.
13. Teismas vertino ir tai, kad atsakovės gyvybingumas po restruktūrizavimo plano įgyvendinimo neakivaizdus. Atsakovė nepateikė sutarčių, kurių vykdymo terminas būtų ilgesnis nei restruktūrizavimo plano trukmė ir kurios užtikrintų jos finansinį stabilumą po restruktūrizavimo bylos pabaigos. Nėra duomenų apie tai, kad atsakovė po restruktūrizavimo bus sudariusi pakankamai sutarčių gyvybingumui užtikrinti. Iš restruktūrizavimo plano projekto akivaizdu, kad atsakovės gyvybingumas tik tikėtinas padarinys, nei labiau prognozuojamas rezultatas.
14. Restruktūrizavimo plano projekte nenurodyta, kokiu būdu atsakovė ketina padengti 1 188 519,97 Eur prievolę likusiems kreditoriams. Su UAB „ECO SPRENDIMAI“ ir UAB „Electric box“ sudarytų susitarimų turinys neleidžia spręsti apie tai, kad po 4 m. atsakovė tikrai sudarys prievolių išdėstymo grafikus ilgesniam laikotarpiui. Galima ir situacija, kad šie kreditoriai gali pareikalauti visos 1 188 519,97 Eur prievolės įvykdymo iš karto. Kadangi restruktūrizavimo plano projektas orientuotas iš esmės tik į piniginių prievolių grąžinimą, tačiau ne į turto kaupimą, naujos veiklos vykdymą, naujų strategijų įgyvendinimą ir pan., todėl akivaizdu, kad pasibaigus restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminui ir suėjus 1 188 519,97 Eur prievolės įvykdymui, atsakovė vis tiek lieka nemoki. Taigi, teismo vertinimu, JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte – restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto, numatyta aplinkybė egzistuoja.
15. Tad teismas sprendė, kad atsakovė atitinka visas JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytas sąlygas, kurioms esant gali būti keliama restruktūrizavimo byla, tačiau egzistuoja JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta aplinkybė, kuomet restruktūrizavimo byla negali būti keliama. Todėl teismas nusprendė, kad atsakovei restruktūrizavimo byla nekeltina. Kadangi šioje nutartyje konstatuota, kad atsakovė yra nemoki, aplinkybių, trukdančių iškelti bankroto bylą atsakovei, nenustatyta (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1–4 punktai), teismas iškėlė atsakovei bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
16. Pareiškėjas UAB „IE solutions“ direktorius A. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas negali atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylos, motyvuodamas vien tuo, kad restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės nėra labai išsamios ir konkrečios.
16.2. Teismas pabrėžė, kad atsakovė gyvybinga ir tik deklaratyviai pasisakė, kad „atsakovės gyvybingumas po restruktūrizavimo plano įgyvendinimo nėra akivaizdus“. Tuo tarpu norint atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas privalo įrodyti tai, kad atsakovė ateityje tikrai neišsaugos gyvybingumo.
16.3. Teismas atsakovės neakivaizdų gyvybingumą aiškino tuo, kad atsakovė nepateikė sutarčių, kurių vykdymo terminas būtų ilgesnis nei restruktūrizavimo plano trukmė. Atsakovė niekada nesudarinėdavo sutarčių tokiam ilgam terminui. Atsakovė sudaro sutartis tam tikrų darbų atlikimui ir tokių sutarčių terminai gana trumpi: 2, 3, 6 mėnesiai. Tad šis argumentas nėra tinkamas įmonės negyvybingumui pagrįsti.
16.4. Prognozuojamų piniginių srautų ataskaitoje 2020 – 2024 m. matyti, kad įmonė planuoja didinti veiklos apimtis ir gauti papildomų pajamų. Kadangi įprasta atsakovės sutarčių o terminų trukmė iki vienerių metų, įmonės gyvybingumą pagrįsta vertinti pagal šiuo metu egzistuojančią situaciją, t. y. ar įmonė vykdo sudarytas sutartis, ar sudaro naujas, koks sudaromų sutarčių intensyvumas, atsižvelgiant ir į COVID-19 įtaką verslui.
16.5. Teismas neįvertino įrodymo „Atsakovo vykdomos ir pasirašytos, bet dar nevykdomos sutartys“ ir nepagrįstai nustatė, kad įgyvendinus restruktūrizavimo planą atsakovė nebeturės debitorinių reikalavimų ir neužbaigtų objektų, liks nemoki. Sudarius naujas sutartis bei sėkmingai jas įvykdžius, padidės atsakovės debitoriniai reikalavimai. Atitinkamai, padaugės ir neužbaigtų objektų, taigi padidės ir atsakovės turtas. Be to, teismas neįvertino, kad bendrovėje nustatytas naujas projektų valdymo procesas, kuris leis laiku išvengti nuostolių.
16.6. Aplinkybė, kad per 4 m. planuojama atsiskaityti su nuolaidų nesuteikusiais kreditoriais, nereiškia, kad atsakovė negali su atsiskaityti su nuolaidas suteikusiais kreditoriais. Kadangi sutartyse su UAB „ECO SPRENDIMAI“ ir UAB „Electric box“ numatyta, kad atsakovė turi teisę pradėti mokėti įsiskolinimo sumą ir anksčiau, būtų pagrįsta tai įtraukti į restruktūrizavimo planą. Be to, restruktūrizavimo laikotarpiu įmonė dirbs pelningai, todėl įmonei turint papildomų lėšų, bus atsiskaitoma ir su nuolaidas suteikusiais kreditoriais. Be to, jei nesusidarytų nenumatytų nuostolių, atsikaitymui su minėtais kreditoriais atsakovė galėtų skirti po 30 000,00 Eur per metus.
16.7. Sutartyse su UAB „ECO SPRENDIMAI“ ir UAB „Electric box“ numatyta, kad pasibaigus įsiskolinimo mokėjimo moratoriumui, šalys įsipareigoja tartis dėl įsiskolinimo sumos grąžinimo išdėstytais daliniais mokėjimais. Sprendžiant dėl tokio susitarimo realumo būtina įvertinti: UAB „ECO SPRENDIMAI“ ir UAB „Electric box“ intenciją padėti atsakovei atkurti finansinį stabilumą; tai, kad susitarti dėl įsiskolinimo grąžinimo daliniais mokėjimais šiuo metu neracionalu; tai, kad teismas neišsiaiškino, ar pasibaigus restruktūrizavimui nuolaidas suteikę kreditoriai iš karto nepareikalaus įsiskolinimų sumokėjimo.
16.8. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas būtų naudingesnis kreditoriams, nes: per 4 m. planuojama visiškai atsiskaityti su kreditoriais, nesuteikusiais nuolaidų, o jei lėšų bus sukaupta daugiau – iš dalies ir su kreditoriais, suteikusiais nuolaidų; bankroto metu administratoriui būtų perduotas 907 518 Eur turtas, dėl ko atsakovė prarastų 531 019 Eur trumpalaikį turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
18. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta aplinkybė, kuomet restruktūrizavimo byla negali būti keliama. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą, jeigu restruktūrizavimo plano projekte (jei jis turėjo būti pateiktas), numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aptarta JANĮ nuostata įpareigoja teismą vertinti restruktūrizavimo plano realumą finansinių sunkumų įveikimo, gyvybingumo išsaugojimo bei bankroto išvengimo aspektais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai ištyręs į bylą pateiktus įrodymus bei apelianto paaiškinimus, tinkamai įvertino minėtus aspektus bei priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą šioje byloje.
19. JANĮ 2 straipsnio 10 dalis nustato, kad juridinio asmens restruktūrizavimo procesas – visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones. Vadinasi, restruktūrizavimo procesu turi būti siekiama įveikti kilusius finansinius sunkumus, t. y. pašalinti padėtį, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Vadinasi, restruktūrizavimo proceso išdavoje, pasibaigus šiam procesui, turi būti pasiekta (suplanuota pasiekti) tokia juridinio asmens būsena, kurioje jis taptų mokus – galėtų laiku vykdyti turtines prievoles arba įsipareigojimai neviršytų jo turto vertės (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Įstatymu nustatytas reikalavimas restruktūrizavimo plane numatyti atitinkamas priemones, kurios įgyvendinus planą leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 13 punktas) – nors nagrinėjamoje nemokumo proceso stadijoje restruktūrizavimo planas dar nesudaromas ir teismo netiriamas, minima įstatymo nuostata patvirtina aukščiau nurodytus restruktūrizavimo proceso tikslus.
20. Be to, sistemiškai aiškinant JANĮ, jau restruktūrizavimo plano projekte turi būti iškelti atitinkami tikslai – suplanuotos preliminarios priemonės, kuriomis būtų numatyta įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, nes tokių priemonių akivaizdžiai nesant, teismas atsisako kelti restruktūrizavimo bylą (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
21. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negali atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylos, motyvuodamas vien tuo, kad restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės nėra labai išsamios ir konkrečios. Apeliacinės instancijos teismas su minėtu apelianto teiginiu iš esmės sutinka, tačiau šiame kontekste pažymėtini du aspektai. Pirma, teismas negali atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylos, motyvuodamas vien tuo, kad restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės nėra labai išsamios ir konkrečios, jei šis išsamumo ir (ar) konkretumo trūkumas nelemtų teismo išvados, kad preliminariai numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto. Antra, pirmosios instancijos teismas pagrindė savo procesinį sprendimą motyvų visuma, o ne vien tuo, kad restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės nėra labai išsamios ir konkrečios.
22. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą, atsisakydamas iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, nustatęs, kad atsakovės gyvybingumas po restruktūrizavimo plano įgyvendinimo nėra akivaizdus, kai privalėjo įrodyti, kad atsakovė ateityje tikrai neišsaugos gyvybingumo. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Nepaisant teismo aktyvaus vaidmens šios kategorijos bylose, būtent pareiškėjas privalo pagrįsti ir įrodyti reikšmingas pareiškimo patenkinimui aplinkybes, įskaitant aplinkybes, kad juridinis asmuo ateityje išsaugos (sieks išsaugoti) gyvybingumą ir išvengs bankroto. Civiliniame procese įrodinėjimo pareiga tenka bylos šalims, ir restruktūrizavimo bylos procesas nėra išimtis iš šios bendrosios taisyklės. Taip pat pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas pavartojo išsireiškimą „atsakovės gyvybingumas po restruktūrizavimo plano įgyvendinimo nėra akivaizdus“, skundžiamos nutarties motyvų visuma atskleidžia, kad pirmosios instancijos teismas vertino, kad restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės atsakovei išsaugoti gyvybingumo. Visi teismo procesinio sprendimo motyvuojamosios dalies teiginiai turi būti vertinami kaip rišli visuma, paskiro teismo nutarties motyvo interpretavimas negalimas atsiejus jį nuo viso teismo motyvų konteksto.
23. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės gyvybingumą siejo su sutarčių, kurių vykdymo terminas būtų ilgesnis nei restruktūrizavimo plano trukmė, buvimu, kai atsakovė paprastai tokių sutarčių nesudarinėja ir, atitinkamai, atsakovės gyvybingumas turėjo būti vertinamas pagal šiuo metu egzistuojančią situaciją. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu sutinka iš dalies. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės veiklos specifika lemia, kad jos sudaromų sutarčių terminai paprastai nesiekia vienerių metų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo motyvas dėl nepateikimo sutarčių, kurių terminai būtų ilgesni, atsakovės šiuo metu vykdomos veiklos kontekste bei šios aplinkybės sąsajumo su atsakovės gyvybingumu, yra nepagrįstas, tačiau tai nedaro pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nepagrįstu dėl dviejų priežasčių. Pirma, pirmosios instancijos teismas atliko išsamų atsakovės padėties vertinimą, kuris apima ir šiuo metu egzistuojančios situacijos analizę. Antra, nagrinėjamas motyvas yra prasmingas, jei jis būtų pateiktas ne šiuo metu atsakovės vykdomos veiklos, o galimybės diversifikuoti ar kitaip reikšmingai pakeisti atsakovės vykdomą veiklą restruktūrizavimo metu kontekste.
24. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad įgyvendinus restruktūrizavimo planą, atsakovė nebeturės debitorinių reikalavimų ir neužbaigtų objektų, liks nemoki. Pasisakydamas dėl šio apelianto argumento, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra tikėtina, kad po restruktūrizavimo atsakovė vis dar turėtų 1 188 519,97 Eur prievolių, nebeturėtų debitorinių reikalavimų ir neužbaigtų objektų, liktų nemoki, o ne – kad įgyvendinus restruktūrizavimo planą atsakovė nebeturės debitorinių reikalavimų ir neužbaigtų objektų, liks nemoki. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė visapusiškai ir išsamiai įvertinęs restruktūrizavimo plano projektą, jo priedus bei kitus į bylą pateiktus įrodymus ir paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui – bylos duomenys nesudaro pagrindo labiau tikėti nei kad, pasibaigus restruktūrizavimo procesui, atsakovė turės reikšmingų debitorinių reikalavimų, nei kad ji turės neužbaigtų projektų, kurie leis restruktūrizavimo proceso pabaigoje įvykdyti dviejų paminėtų kreditorių atidėtus kreditorinius reikalavimus. To nepatvirtina ir apelianto nurodomas įrodymas „Atsakovo vykdomos ir pasirašytos, bet dar nevykdomos sutartys“. Apelianto teiginiai dėl naujų sutarčių sudarymo, sėkmingo jų vykdymo bei tokiu būdu generuojamo turto yra deklaratyvūs, stokoja pagrindimo, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad restruktūrizavimo metu atsakovė planuoja vykdyti tą pačią veiklą, kuri ją privedė prie esamos situacijos, nenumato jokio veiklų diversifikavimo ar pagrįsto esminio efektyvinimo. Nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo plano projektas didžiąja dalimi yra nukreiptas į esamų prievolių vykdymo atidėjimą ir siekį atsiskaityti su dalimi esamų kreditorių, verčiantis ta pačia veikla, kurią vykdant buvo pasiekta nemokumo būsena. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai vertino esant restruktūrizavimo regimybe, o ne restruktūrizavimo plano projektu, kuris galimai užtikrintų realų restruktūrizavimo procesą. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad nors naujo projektų valdymo proceso įdiegimas galėtų padėti išvengti galimų nuostolių ar juos sumažinti, jei šis procesas būtų tinkamas atsakovei, tinkamai įdiegtas ir tinkamai įgyvendinamas, tačiau jis nėra nukreiptas į pajamų ir turto generavimą, būtiną restruktūrizavimo sėkmei – restruktūrizavimo proceso pabaigoje įvykdyti ir atidėtus 1 188 519,97 Eur vertės mokėjimus, ir šia prasme tai nekeičia aukščiau išdėstyto vertinimo.
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad per 4 metus planuojama atsiskaityti su nuolaidų nesuteikusiais kreditoriais, savaime dar nereiškia, kad atsakovė negali atsiskaityti ir su nuolaidas suteikusiais kreditoriais. Tačiau, kaip minėta, pagal bylos duomenis jis yra neįtikinamas, nes nėra numatyta, kokiu būdu restruktūrizavimo proceso pabaigoje bus sukauptos tam reikalingos lėšos.
26. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė egzistuojant JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą aplinkybę, kuomet restruktūrizavimo byla negali būti keliama, apelianto argumentai dėl to, kad restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimas būtų naudingesnis kreditoriams nei bankroto bylos iškėlimas, neturi teisinės reikšmės, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.
27. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.