- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-06
- Bylos Nr.
- 1-171-986/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Kaltinamasis
- A. Z.
- Nukentėjusysis
- J. N.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorei Ingai Balkūnei, kaltinamajam A. Z., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, nukentėjusiajai J. N.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus:
2012-02-29 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d., 180 str. 1 d. BK 64¹ str., 7 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 (metams),2015-09-28 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 286 str.- 4 mėnesiais viešųjų darbų, 2016-02-10 bausmė pakeista į 15 parų arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 145 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė
A. Z. 2015 m. birželio 24 d., apie 17.00- 18.00 val., kelyje Šeduva- Kėdainiai- Jonava, Kėdainių r., Dotnuvos sen., Bokštų k., ties posūkiu į Jūros gatvę, vairuodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį, tyčia ranka sudavė ne mažiau 10 smūgių per veidą ir galvą automobilio priekinėje keleivio vietoje sėdinčiai savo šeimos narei- sugyventinei J. N., taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai J. N. kaktos sumušimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, jis, turėdamas tikslą sukelti baimę, nerimą, sistemingai baugino savo sugyventinę J. N., naudodamas psichinę prievartą, tai yra būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015 m. rugsėjo 10 d., apie 17.00- 17.30 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, elgėsi agresyviai, be jokios priežasties per langą išmetė televizorių, taip baugino ir kėlė nerimą J. N.; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015 m. spalio 26 d., apie 18.40 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, paprašė J. N. duoti dar vieną cigaretę, o pastarajai atsakius, kad užsidirbtų, turėdamas tikslą sukelti baimę, smogė vieną kartą kumščiu į duris, nukentėjusiajai išsigandus ir pradėjus verkti, prašė duoti pinigų alui, o J. N. pasakius, kad jis yra girtas ir pinigų neduos, pagrasino išdaužti langą bei suduodamas du kartus kumščiu į langą, jį išdaužė, per išdaužto lango stiklą išmetė stiklainį su mišraine bei metė stiklinį bokalą į nukentėjusiąją, tačiau nepataikė, taip baugino, kėlė baimę ir nerimą J. N.; tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2015 m. lapkričio 13 d., apie 06.30 val., gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia garsiai leido muziką, rūkė, kalbino ir judino J. N. ranka, kad po nakties darbo grįžusi nukentėjusioji negalėtų ilsėtis, miegoti, taip kėlė stresą ir nerimą J. N.; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. sausio 21 d., apie 17.37 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, asmeninio ginčo metu, elgėsi agresyviai, priekaištavo dėl to, kad J. N. neatėjo jo pasitikti, kad nukentėjusioji su juo nevartoja alkoholio, metė po kojomis telefonus, grasino J. N. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, grasinimą išreikšdamas žodžiais „užmušiu“, „iš čia išeisiu, bet tu į darbą nebenueisi“, „bijosi iš namų išeiti, koją iškelsi- visus pirštus nukaposiu“, taip baugino, kėlė baimę ir nerimą J. N.; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. vasario 2 d., apie 02.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, naudodamas psichologinį smurtą, prieš nukentėjusiosios norą ir valią, liepė keltis ir važiuoti vartoti alkoholio, o pastarajai atsisakius, pagrasino, kad vis tiek ją išsitemps, tad J. N. bijodama, kad A. Z. nepanaudotų fizinio smurto, išvažiavo iš namų su A. Z., taip baugino, kėlė baimę ir nerimą J. N..
Fizinio skausmo sukėlimas 2015 m. birželio 24 d., apie 17.00-18.00 val.
Kaltinamasis A. Z. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015-06-24 nuvežė savo draugę J. N. pabaliavoti pas draugę I. Su J. buvo sutarę, kad atvažiuos ją paimti. Atvažiavo, bet ji atsisakė važiuoti, sakė, kad dar gers. Vėliau, apie 17- 18 val., jie atsisėdo į mašiną ir išvažiavo. Mašinoje buvo ir jo draugai. Išvažiavo į pagrindinį kelią ir jis J. sudavė. J. sėdėjo automobilio priekyje, jai tyčia sudavė su ranka. Neskaičiavo kiek smūgių sudavė, pripažįsta kad sudavė ne mažiau 10 smūgių per veidą. Buvo susierzinęs, nes ji atsisakė su juo važiuoti, sakė ,,važiuok, paskui vėl atvažiuok“. J. buvo visiškai girta. Jis ant jos pyko, buvo blaivus. Suvokė, kad tokiais veiksmais sukels skausmą sugyventinei, kad gali ją sužaloti.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos, vėliau nukentėjusiąja pripažintos J. N. apklausos protokolų (I t. b. l. 19- 22, 23- 27, 38) matyti, kad 2015 m. birželio 24 d., apie 17.00-18.00 val., tiksliai laiko nepamena, Kėdainių r. sav., Dotnuvos sen., Bokštų kaime, važiuojant automobilyje ir jai sėdint priekinėje keleivio vietoje, jos sugyventinis A. Z., nieko nesakęs, sudavė rankos delnu ne mažiau 10 smūgių per veidą ir galvą. Suprato, kad sugyventinis smūgius sudavė už tai, kad ji neskubėjo važiuoti iš draugės namų. Smūgių sudavimo metu juto skausmą, iš dantenų bėgo kraujas, atsirado gumbai, skaudėjo dešinį žandą. Kitą dieną, vakare, dėl galvos skausmo ir svaigimo kreipėsi į VŠĮ „Kėdainių ligoninė“ priėmimo skyrių, iš kur po medicininės apžiūros buvo paleista gydytis į namus. Medicininės apžiūros metu medikams pasakė, kad nukrito nuo laiptų. Pasakė netiesą, kadangi nenorėjo A. sodinti į kalėjimą, be to jis pažadėjo daugiau taip nesielgti.
Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji J. N. patvirtino savo duotus parodymus ir parodė, kad įvykis įvyko kelyje Šeduva- Kėdainiai- Jonava, Kėdainių r. sav., Dotnuvos sen., Bokštų k., ties posūkiu į Jūros gatvę ( I t. b. l. 57- 60).
Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta I. M. (I t., b. l. 97- 98) parodė, kad 2015 metais, galėjo būti birželio mėnuo, datos nepamena, apie 17.00-18.00 val., pas ją svečiuose buvo draugė J. N. Jos pasiimti automobiliu atvažiavo sugyventinis A. Išlipęs iš automobilio A. šaukė ant J., sakė „važiuojam namo“, buvo agresyviai nusiteikęs, piktas. J. pasakė „aš tavęs bijau“, elgėsi ramiai, nešaukė. Bėgant kviesti pagalbos, automobilis išvažiavo. A. elgėsi taip agresyviai, kad galėjo J. suduoti smūgius, bet ar sudavė ji nematė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G436/2016(02) nurodyta, jog J. N. konstatuotas kaktos sumušimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, padaryti kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek pašalinės jėgos poveikyje, tiek pačiai susižalojant griuvimo metu. Kritimas nuo laiptų šiuo atveju abejotinas (kaip teigė gydymo įstaigose) ( I t. b. l. 50).
Kaltinamasis A. Z. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015-09-10 grįžo į namus girtas. J. buvo kambaryje su drauge M. Paėmė televizorių ir jį išmetė. Paskui nelabai pamena kas buvo. Televizorius neveikė, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jį išmetė. Dėl to sugyventinė išsigando. Tokiais veiksmais siekė, kad J. išsigąstų. Suprato tokio veiksmo pasekmes, kad ji gali išsigąsti. 2015-10-26 vakare, apie 18 val. 40 min., J. grįžo iš darbo. Dienos metu, namuose jis gėrė. J. jam nedavė cigaretės, dėl ko jis ją užsipuolė. Trenkė į duris ir išdaužė lango stiklą. Trenkė todėl, kad susinervino, tai buvo impulsyvus veiksmas. Suprato, kad tokiu veiksmu sukels sugyventinei išgąstį, to siekė. Vėliau jis ranka tyčia išdaužė langą. Į langą galėjo trenkti du kartus Nepamena kas toliau įvyko, galėjo išmesti mišrainę, mesti bokalą. Suprato, kad tokiais veiksmais baugino, kėlė nerimą, baimę savo sugyventinei. 2015-11-13 apie 5 val. 30 min., J. grįžus iš darbo jis jai nedavė miegoti, ilsėtis. Jis buvo išgėręs. Klausėsi muzikos, kibino, rūkė, kalbino, Šiuos veiksmus atliko tyčia. Suprato, kad ji dėl to negalės išsimiegoti, pailsėti. 2016-01-21 vakare jis grįžo į namus išgėręs, susipyko su sugyventine. Pamena, kad metė 2 telefonus į žemę. Į namus buvo atvažiavusi socialinė darbuotoja. Vėlai su J. susitaikė, kalbėjosi, bei galėjo jai sakyti kad, „užmuš, iš čia išeis, ir tu į darbą nenueisi, bijosi iš namų išeiti, koją iškelsi, visus pirštus nukaposiu“, tačiau to gerai nepamena dėl girtumo. Suprato, kad tokiais veiksmais įbaugins sugyventinę, ją terorizuoja, kad kelia jai baimę. 2016-02-02 apie 2 val., nakties jis grįžau į namus išgėręs. Su sugyventine buvo susipykęs, norėjo susitaikyti. Prašė, kad ji kartu važiuotu baliavoti. Ji nenorėjo, bet paskui sutiko. Sutiko, nes greičiausiai išsigando, bijojo. Jis jai pasakė, kad ją išsitemps. Tokiu būdu ją baugino, kėlė jai nerimą. Jis nuo vasario 2 d. negeria. J. ieškodavo kabliukų, o jam buvo pavydas dėl jos turimo kito draugo. Dėl ko ir kildavo tie barniai. Kai būdavo blaivas, to nebūdavo, taigi alkoholis įtakojo jo veiksmus. Suprato, kad J. dėl tokių jo veiksmų jaučiasi nesaugiai, sąmoningai vertė ją nerimauti. Šiuo metu gyvena kartu su sugyventine jos namuose, su sugyventine susitaikė, nesipyksta. Kartu gyvena nuo 2016-02-12, ten jam leidžiama gyventi.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
2016-02-02 Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal 2016-02-02 Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK gautą J. N. pareiškimą (I t. b. l. 1), Pareiškime nurodoma, kad jos sugyventinis A. Z., pastaruosius dvejus metus pastoviai vartoja alkoholį, plūsta ją necenzūriniais žodžiais mažamečių vaikų akivaizdoje, grasina fiziniu smurtu, grasina nužudyti, daužo namuose įvairius daiktus ir taip prieš ją pastoviai naudoja psichinį smurtą.
Iš byloje esančio 2016-02-02 J. N. protokolo- pareiškimo matyti, kad jos sugyventinis A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), pastaruosius du metus vartoja alkoholį, ją plūsta necenzūriniais žodžiais jų mažamečių vaikų akivaizdoje, grasina nužudyti, daužo namuose daiktus, pastoviai naudoja psichinį smurtą, dėl ko ji ir jos vaikai negali ramiai gyventi (I t. b. l. 5- 6).
Nukentėjusioji J. N. parodė, kad su A. Z. gyveno apie 10 metų, vedė bendrą ūkį, turi tris mažamečius vaikus. Paskutinius du metus sugyventinis nuolatos vartoja alkoholinius gėrimus, lošia kazino, todėl kyla konfliktai. A. Z. konfliktų metu rėkaudavo, stumdydavo, mėtydavo daiktus, grasindavo sumušti ir nužudyti. Grasinimai jai atrodė realūs, kadangi vieną kartą jau buvo ją sumušęs. Parodė, kad 2015 m. rugsėjo 10 d., apie 17.00- 17.30 val., tiksliai laiko nepamena, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, A. Z. elgėsi agresyviai, be jokios priežasties per langą išmetė televizorių. Šį įvykį matė draugė E. B. 2015 m. spalio 26 d., apie 18.40 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, A. paprašė duoti cigaretę, o jai atsakius, kad užsidirbtų, jis smogė vieną kartą kumščiu į duris. Išsigandusi pradėjo verkti. Tada A. prašė duoti pinigų alui. Pasakius, kad jis yra girtas ir pinigų neduos, A. pagrasino išdaužti langą ir suduodamas du kartus kumščiu į langą, jį išdaužė. Per išdaužto lango stiklą išmetė stiklainį su mišraine, metė stiklinį bokalą į ją, tačiau nepataikė. 2015 m. lapkričio 13 d., apie 06.30 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, jai grįžus iš darbo A. leido garsiai muziką, rūkė, kalbino, judino ją ranka, kad ji negalėtų ilsėtis, miegoti. 2016 m. sausio mėnesio pabaigoje, tai galėjo būti 21d., tiksliai datos nepamena, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, asmeninio ginčo metu, A. Z. elgėsi agresyviai, priekaištavo dėl to, kad ji neatėjo jo pasitikti, kad su juo nevartoja alkoholio, metė po kojomis telefonus, grasino nužudyti, sutrikdyti sveikatą. 2016 m. vasario 2 d., apie 02.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, prieš jos norą liepė keltis ir važiuoti vartoti alkoholio. Jai atsisakius, pagrasino, kad vis tiek ją išsitemps. Bijodama, kad A. nepradėtų triukšmauti, kad jos nesumuštų, išvažiavo su juo iš namų. Važiuodama rašė SMS žinutes seseriai A. Nuvažiavo pas D. Z. į namus, kur pareigūnai ją surado. Tokiu savo elgesiu A. Z. kėlė jai baimę, nerimą, taip prieš ją naudojo psichologinį smurtą mažamečių vaikų akivaizdoje. Ir šiuo metu jo bijo, nes būdamas girtas yra neprognozuojamas, agresyvus ( I t. b. l. 19- 22, 23- 28).
Iš apžiūros protokolo (I. t. b. l. 9- 16) matyti, kad buvo apžiūrėta ir fotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje nieko nerasta ir nepaimta.
Iš nepilnametės liudytojos A. N. apklausos protokolo ir jo priedo matyti, kad 2016-02-02, po 02.32 val. sesuo J. jai parašė SMS žinutę su įvairių raidžių kombinacija ir ji suprato, kad jai kažkas negerai, tad iš karto apie tai pranešė pagalbos numeriu 112. Bandė sesei prisiskambinti, tačiau tik po kiek laiko į skambutį atsiliepęs A. klausė kodėl ji iškvietė policiją. A. perdavė telefoną J., kuri pasakė, kad yra kažkokiame vienkiemyje, buvo išsigandusi. Apie 07.00 val. grįžusi iš policijos sesuo papasakojo, kad A. būdamas neblaivus, naktį, liepė jai keltis ir važiuoti kartu gerti. Sesuo sakė, kad nenorėjo važiuoti, tačiau jis pasakė, kad ją išsitemps. Važiavo kartu, kadangi bijojo, kad jos nesumuštų ar dar ko nors nepadarytų. Taip pat parodė, kad datos nepamena, tačiau yra buvę, kai J. atsisakius duoti A. cigaretę, šis metė kažkokį daiktą į sieną, ranka išdaužė stiklą. Taip pat 2016 m. sausio 21 d., vakare, konflikto metu A. grasino sesę papjauti, šis faktas buvo įrašytas telefonu. Sesuo jai ne kartą yra sakiusi, kad bijo A., kad jis jai ko nors nepadarytų (I t. b. l. 62- 68).
Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (I t. b. l. 72- 86) matyti, kad A. N. apžiūrai pateikė telefoną HUAWEI su Labas SIM kortele, kuris apžiūrėtas bei fiksuotas šio abonento susirašinėjimo turinys su tel. (duomenys neskelbtini).
Iš liudytojos H. M. K. apklausos protokolo (I. t. b. l. 90- 92) matyti, kad liudytoja H. M. K. parodė, kad jos anūkė J. N. ir A. Z. su vaikais gyvena jos namuose. A. ir J. seniai nesutaria, kadangi jis nedirba, o pinigų prašo, nes nori rūkyti ir gerti alkoholį. Ne kartą grįžęs namo neblaivus rėkaudavo, keikdavo J, mėtydavo ant žemės ir į sieną po ranka pakliuvusius daiktus, yra grasinęs J papjauti ir užmušti. Buvo išdaužęs lango stiklą. Dėl A. elgesio namuose nėra ramybės.
Iš liudytojo P. D. apklausos protokolo (I. t. b. l. 100- 102) matyti, kad liudytojas P. D. parodė, kad 2015 m. spalio mėnesį, tikslios datos nepamena, jis girdėjo kaip A. sakė J. „gauk cigaretę iš kur nori“, vadino ją necenzūriniais žodžiais, trenkė kumščiu į duris, sakė, kad jei J. neduos cigaretės, tada išdauš stiklą. Smogė kumščiu į lango stiklą, taip jį išdauždamas. Per langą išmetė stiklainiuką su mišraine. 2016 m. sausio mėnesį, tikslios datos nepamena, A., grįžęs namo neblaivus, priekaištavo J., kad ji neatėjo jo pasitikti, metė du telefonus ant žemės, grasino J., kad ji ramiai iš darbo negrįš. Jam J. sesuo A. pasakojo, kad kažkada A. per langą išmetė televizorių. Pasak liudytojo, J. N. jaučiasi nesaugi namuose, dėl tokio A. Z. elgesio verkia.
Iš liudytojos K. K. apklausos protokolo (I. t. b. l. 103- 107) matyti, kad liudytoja K. K. parodė, kad ji yra Dotnuvos seniūnijos socialinės darbuotoja, dirbanti su rizikos šeimomis. Patvirtino, kad 2016 m. sausio 21 d., 17.37 val., jai į telefoną paskambino J. ir pasakė, kad neblaivus A. Z. triukšmauja namuose. Nuvykusi į šeimą rado įpykusį A., išpylė jo alų. Mano, kad J. patiria stresą, įtampą, nesaugumo jausmą namuose ir baimę, kai A. Z. grįžta į namus neblaivus. ( I t. b. l. 104-107).
Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (I t. b. l. 111- 118) matyti, kad K. K. apžiūrai pateikė telefoną iPhone su Omnitel SIM kortele, kuris apžiūrėtas ir fiksuotas šio abonento susirašinėjimo turinys su tel. (duomenys neskelbtini).
Iš liudytojos M. B. apklausos protokolo (I. t. b. l. 130- 131) matyti, kad liudytoja M. B. parodė, kad 2015 m. rudenį, datos nepamena, pavakaryje, buvo draugės J. N. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tuomet grįžo neblaivus A. Z., kuris elgėsi agresyviai, be jokios priežasties per langą išmetė televizorių. Dėl to ji ir J. išbėgo iš kambario. J. buvo išsigandusi, išbalo, jai drebėjo rankos. J. jai rodė, kad jos telefonas sudaužytas, jį sudaužė A. kai ji norėjo kviesti policijos pareigūnus. Ji nėra mačiusi, kad A. muštų J., tačiau pastaroji jai pasakojo, kad jis yra sudavęs jai per veidą. Taip pat ji yra girdėjusi, kai A. Z. sakė J., kad užmuš, pakas, padegs namus, tuo metu ji atrodydavo išsigandusi.
Įrodymų vertinimas.
BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šios veikos pripažįstamos alternatyviomis (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-627/2012, 2K-116/2014), todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką. Psichinė prievarta terorizuojant kitą žmogų paprastai reiškiasi kaip įvairaus pobūdžio grasinimai, kuriuos vertinant, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010, 2K-347/2014). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013 ir kt). Sistemingas žmogaus bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013).
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, nustatyta, kad A. Z. 2015-09-10, elgdamasis agresyviai, be jokios priežasties per langą išmetė televizorių; 2015 m. spalio 26 d., paprašęs J. N. duoti dar vieną cigaretę, o pastarajai atsakius, kad užsidirbtų, turėdamas tikslą sukelti baimę, smogė vieną kartą kumščiu į duris, o nukentėjusiajai išsigandus ir pradėjus verkti, prašė duoti pinigų alui, o J. N. atsisakius, pagrasino išdaužti langą ir jį išdaužė, per išdaužto lango stiklą išmetė stiklainį su mišraine bei metė stiklinį bokalą į nukentėjusiąją, tačiau nepataikė; 2015 m. lapkričio 13 d., tyčia garsiai leido muziką, rūkė, kalbino ir judino J. N. ranka, kad po nakties darbo grįžusi nukentėjusioji negalėtų ilsėtis, miegoti, taip kėlė stresą ir nerimą J. N.; 2016 m. sausio 21 d., asmeninio ginčo metu, elgėsi agresyviai, priekaištavo dėl to, kad J. N. neatėjo jo pasitikti, kad nukentėjusioji su juo nevartoja alkoholio, metė po kojomis telefonus, grasino J. N. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, grasinimą išreikšdamas žodžiais „užmušiu“, „iš čia išeisiu, bet tu į darbą nebenueisi“, „bijosi iš namų išeiti, koją iškelsi - visus pirštus nukaposiu“, taip baugino, kėlė baimę ir nerimą J. N.; 2016 m. vasario 2 d., apie 02.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, naudodamas psichologinį smurtą, prieš nukentėjusiosios norą ir valią, liepė keltis ir važiuoti vartoti alkoholio, o pastarajai atsisakius, pagrasino, kad vis tiek ją išsitemps, tad J. N. bijodama, kad A. Z. nepanaudotų fizinio smurto, išvažiavo iš namų su A. Z., taip baugino, kėlė baimę ir nerimą J. N. Taigi A. Z. ne kartą, ne mažiau nei penkis kartus, t. y. sistemingai baugino nukentėjusiąją naudodamas psichinę prievartą. Ši nukentėjusios psichinė prievarta reiškėsi tiesioginiais, anksčiau nurodytais grasinimais. Tokiais sistemingais veiksmais A. Z. siekė sąmoningai sudaryti savo sugyventinei baimės ir nerimo atmosferą, vertė ją jaustis nesaugiai, patirti psichologinį diskomfortą, sudaryti sunkiai pakenčiamas gyvenimo sąlygas. Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, aiškiai suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas, jo atlikti veiksmai- sistemingas grasinimas sugyventinei, kaltinamojo elgesio priešistorė (nukentėjusioji buvo sumušta), jo nusikalstamų veiksmų trukmė ir intensyvumas patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad sistemingai baugina sugyventinę naudodamas psichinę prievartą, ir norėjo taip veikti. Toks kaltinamojo elgesys negali būti traktuojamas kaip civilinio proceso šalių nesutarimai ir teisiniai konfliktai, bendrąja prasme jis atitinka smurto artimoje aplinkoje sampratą (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnis), be to, pasižymi nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui“. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka išaiškinta BK 248 str. 2 d., pagal kurį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai laikomi kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino smurtavęs prieš savo sugyventinę. Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš šeimos narį patvirtina ir nukentėjusiosios, liudytojos parodymai, byloje esanti specialisto išvada. Šiais paminėtais įrodymais teismas neturi pagrindo netikėti.
Nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 2 d. padaromas tik tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes- kad jo smurtavimas prieš sugyventinę, suduodant jai dešimt smūgių į galvą, sukels jai fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės– kaltinamojo sugyventinei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamojo padarytus nusikaltimus sieja realioji nusikaltimų sutaptis, kadangi kaltinamojo nusikalstamos veikos padarytos keliais skirtingais savarankiškais veiksmais per tam tikrą laiką, o ne viena veika tuo pačiu metu, veikos padarytos skirtingomis aplinkybėmis, skiriasi savo pobūdžiu ir apimtimi.
Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad A. Z. padarė nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 2 dalyje.
Bausmės skyrimas.
A. Z. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų veikų (BK 59 str. 1 d. 2 p.), Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad BK 145 str. 2 d. numatytą nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį (nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai ir sveikatos ir gyvybės pavojui), pavojingumo laipsnį (vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimas) į nusikaltimų padarymo žemus motyvus, į tiesioginės tyčinės kaltės formą, į veikų baigtumo stadiją. Smurtauta ir baugintas fiziškai silpnesnis asmuo, kuriam buvo ne tik nežymiai sutrikdyta sveikata, bet sąmoningai sudaryta baimės ir nerimo atmosfera, nukentėjusioji versta jaustis nesaugiai, patirti baimę ir psichologinį diskomfortą. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į A. Z. asmenybę. Jis jo gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas amoraliu, nekorektišku elgesiu artimojoje aplinkoje (t. 2, b. l. 75). A. Z. šeimoje yra trys mažamečiai vaikai (t. 2, b. l. 75). Jis praeityje du kartus teistas, teistumas neišnykęs, pastoviai baudžiamas administracine tvarka (per 2015 m. baustas 7 kartus, iš jų 5 kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir du kartus už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai nepilnamečio interesams; t. 2, b. l. 64- 65). A. Z. nedirba, tačiau yra registruotas darbo biržoje (t. 1. b. l. 70, 71, 72, 73). Nors A. Z. nėra registruotas VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse (t. 2, b. l. 67), tačiau padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 145 str. 2 d., buvo įtakojama alkoholio, ką jis pats pripažino; be to bylos duomenimis jis du metus pastoviai vartoja alkoholį (t. 2. b. l. 68). Tačiau kaip pats paaiškino A. Z. ir patvirtino nukentėjusioji, jis nuo 2016 m. vasario mėn. alkoholio visai nevartoja. A. Z. 2015-09-28 teismo nuosprendžiu nuteistas 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, tačiau vengė juos atlikti, todėl 2016-02-10 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi jam skirta bausmė pakeista į areštą (t. 2. b. l. 60).
Taigi kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, jos yra nulemtos susiformavusių neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Už A. Z. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 2 d., padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmės rūšį. Pagal LR BK 54 str. 1 d. bausmė skiriama tik šio straipsnio sankcijos ribose. Todėl už BK 145 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmės rūšis, taikyti BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatymo, nėra teisinio pagrindo. Teismo vertinimu, už kitos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., padarymą A. Z. taip pat turi būti skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmės rūšis. Paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas subendrintinos tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d., 4 d.).
Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Teismas atsižvelgia į anksčiau nurodytas aplinkybes, bei tai kad jis teisiamajame posėdyje pakankamai kritiškai įvertino savo veiksmus, dėl jų nuoširdžiai gailėjosi, į tai, kad jis nukentėjusiosios yra atsiprašęs, šiuo metu gyvena kartu su nukentėjusiąja ir savo mažamečiais vaikais, alkoholio visiškai nevartoja. Taip pat atsižvelgtina į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tai, kad sunkių pasekmių nebuvo sukelta. Nors kaltinamasis nedirba, tačiau yra registruotas darbo biržoje, ir jo paaiškinimais prisideda prie šeimos išlaikymo. Be to pati nukentėjusioji prašo neskirti jo sugyventiniui realios laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgus į tai teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 str., bei skiriant įpareigojimus. Teismo manymu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą, turės didesnį efektą siekiant BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, todėl kaltinamajam suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą skirtini tokie įpareigojimai, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę pasikeisti. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, A. Z. įpareigojimai: 1) pradėti dirbti ir tęsti darbą arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Pagal Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo 2 str. 5 p., psichiką veikiančios medžiagos yra alkoholis, narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos. Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, tai, kad kaltinamasis ne kartą smurtavo prieš savo šeimos narį, jam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė– įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 75 str. 2 d.).
Kadangi baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, A. Z. prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuotų veikų, šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias jam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Į skirtiną bausmę, realios bausmės atlikimo atveju, įskaitytinas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2016-02-02, 05 val. 25 min. iki 2016-02-03, 16 val. 15 min. (t. 1, b. l. 143- 144, 145)- BK 66 str.
A. Z. nusikalto neatlikęs Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-09-28 nuosprendžiu paskirtos bausmės- ji atlikta tik 2016-04-20 (t. 2, b. l. 45). Tačiau ši aplinkybė nelemia būtinybės bendrinti bausmių pagal BK 64 str. nuostatas. Pagal įstatymų leidėjo valią nauju nuosprendžiu skirtina bausmė turi būti bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme tik tuo atveju, kol ji nėra atlikta, t. y. pridedama visa neatliktos bausmės dalis (bausmes bendrinant visiško bausmių sudėjimo būdu pagal BK 64 str. 2 d.) arba pridedama neatliktos bausmės tik tam tikra dalis (bausmes bendrinant dalinio bausmių sudėjimo būdu pagal BK 64 str. 3 d.). Nors A. Z., neatlikęs paskirtos bausmės, padarė šiuo nuosprendžiu konstatuotus nusikaltimus, tačiau šio nuosprendžio priėmimo metu jis ankstesnę bausmę jau yra atlikęs. Taigi ją skirti pakartotinai, pasinaudojant bendrinimo institutu iš nuosprendžių sutapties, draudžia BK 2 str. 6 d. įtvirtintas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą pačią nusikalstamą veiką) principas (Kauno apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-329-582/2015). Todėl šiuo metu, esant išdėstytiems duomenims dėl A. Z. ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės visiško atlikimo, toks bendrinimas nebūtų teisingas.
Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, 146- 147). Ši kardomoji priemonė paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Civilinio ieškinio nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- skaitmeninė laikmena su garso įrašu, paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia
A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas sugyventinei) ir BK 145 straipsnio 2 dalyje (sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą), ir nuteisti:
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę– laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trejiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad jam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., galutinės subendrintos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, A. Z. viso bausmės vykdymo metu paskiriant įpareigojimus – 1) pradėti dirbti ir tęsti darbą ar būti registruotam darbo biržoje; 2) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72² str., A. Z. įpareigoti bausmės vykdymo metu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., realios bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaityti dviejų parų laikino sulaikymo laiką šioje byloje nuo 2016-02-02, 05 val. 25 min. iki 2016-02-03, 16 val. 15 min.
Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Byloje esančią skaitmeninę laikmeną su garso įrašu, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.