- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- e2-1227-450/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01715-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Asta Radzevičienė, Vilija Mikuckienė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Aluotinfra“, uždarosios akcinės bendrovės „Algesa“
- Kategorijos
- 3.4.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Aluotinfra“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Algesa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas patvirtinti finansinius reikalavimus restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Švarus kiemas“ restruktūrizavimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Švarus kiemas“ restruktūrizavimo bylą. Restruktūrizavimo administratore paskyrė UAB „MaxContract“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 31 d. 2020 m. balandžio 9 d. ir 2020 m. gegužės 28 d. nutartimis patvirtintas ir patikslintas RUAB „Švarus kiemas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, į kurį, be kita ko, įtrauktos kreditorės UAB „Aluotinfra“ ir UAB „Algesa“ (toliau – ir kreditorės) atitinkamai su 4 071,94 Eur ir 8 135,42 Eur finansinių reikalavimų sumomis.
2. Kreditorės UAB „Aluotinfra“ ir UAB „Algesa“ kreipėsi į administratorę, prašydamos patvirtinti kreditorės UAB „Aluotinfra“ 13 365,66 Eur dydžio finansinį reikalavimą ir kreditorės UAB „Algesa“ 30 734,41 Eur dydžio finansinį reikalavimą bei iki atliekų išvežimo iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), įtraukti 2017 vasario 6 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. 2017/02/06-1 numatytą 370 Eur + PVM dydžio nuomos mokesčio sumą, 2018 m. kovo 30 d. Lauko sandėlių nuomos sutartyje Nr. 2018/03/30-2 numatytą 156 Eur + PVM dydžio nuomos mokesčio sumą bei 2018 m. kovo 30 d. Lauko sandėlių nuomos sutartyje Nr. 2018/03/30-1 numatytą 1 209,54 Eur + PVM dydžio nuomos mokesčio sumą į restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir RUAB) „Švarus kiemas“ einamųjų mokėjimų sąrašą.
3. Administratorė su kreditorių prašymu nesutiko, vertino, kad reikalavimai pateikti praleidus įstatyme nustatytą terminą. Be to, nėra pateikta įrodymų, kad nuomos sutartys, iš kurių kreditorės kildina reikalavimus, buvo tęsiamos tokiomis sąlygomis, kokios yra nurodytos sutartyse. Sutartys buvo terminuotos ir yra pasibaigusios. Sutartys nebuvo vykdomos taip, kaip susitarta, todėl RUAB „Švarus kiemas“ nekilo prievolė sumokėti kreditorių nurodytas sumas.
4. Kreditorės su administratore nesutiko ir nurodė, kad nors visų trijų nuomos sutarčių terminai yra pasibaigę, tačiau išnuomotos patalpos šiai dienai nėra atlaisvintos – jose yra paliktas bendrovei priklausantis turtas (didelės vertės atliekos), dėl to kreditorės patiria nuostolius. Atliekas privalo tvarkyti jų savininkai (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 2 straipsnio 17 dalis), todėl kreditorės pačios bendrovės vardu atliekų išvežti negali. Bendrovei buvo teikiamos pretenzijos, be kita ko, 2019 m. vasario 14 d. UAB „Aluotinfra“ siuntė bendrovei pretenziją „Dėl nuomos sutarčių pažeidimų“, kurioje akcentavo, kad bendrovė negrąžina (tvarkingų) patalpų, nors 2017 m. vasario 6 d. sutartis yra pasibaigusi bei tai, jog bendrovė plotą, kurį išsinuomojo 2018 m. kovo 30 d. sutarties pagrindu, naudoja ne pagal paskirtį, pažeisdama priešgaisrinės saugos bei sanitarinius reikalavimus. Administratorė, ignoruodama kreditorių prašymus įtraukti jų pateiktas sąskaitas į bendrovės įsiskolinimus, taip pat neatskleisdama kreditoriams informacijos, kad bendrovė nėra į balansą įtraukusi didelės vertės turto (šiukšlių), pažeidė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu (toliau – ir JANĮ) jai nustatytas pareigas. Tuo atveju, jeigu teismas vertintų, kad kreditorės praleido JANĮ 41 straipsnyje nustatytus terminus (ar vieną iš jų), prašė šiuos terminus (terminą) atnaujinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi netenkino UAB „Aluotinfra“ ir UAB „Algesa“ prašymo patvirtinti 13 365,66 Eur ir 30 731,41 Eur dydžio finansinius reikalavimus.
6. Teismas nenustatė duomenų, kad UAB „Aluotinfra“ ir UAB „Algesa“, JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodytu terminu (iki 2020 m. sausio 31 d.), būtų kreipusios į administratorę dėl 13 365,66 Eur ir 30 731,41 Eur reikalavimų patvirtinimo. Kreditorių 2021 m. kovo 19 d. išrašytos išankstinės sąskaitos atsakovei buvo pateiktos tik 2021 m. gegužės 13 d., t. y. praėjus daugiau nei 16 mėnesių nuo JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino pabaigos (2020 m. sausio 31 d. ).
7. Teismas nurodė, kad kreditorės 2021 m. kovo 19 d. išankstinėse sąskaitose paskaičiuotų reikalavimų už laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2021 m. vasario mėn. atsakovei nepateikė iki pat 2021 m. gegužės 13 d., nors finansinių reikalavimų dydis buvo žinomas tiek iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo momento, tiek po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, t. y. iki JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pabaigos. Teismas pažymėjo, kad nuo paskutinės kreditorių reikalavimo dalies (už 2021 m. vasario mėn.) susidarymo iki kreditorių kreipimosi į RUAB „Švarus kiemas“ administratorę (2021 m. gegužės 13 d.), yra praėjęs daugiau nei 30 dienų terminas.
8. Teismas nenustatė, kad po atitinkamų finansinių reikalavimų dalių atsiradimo kreditorės būtų veikusios operatyviai ir aktyviai, kreipusios į RUAB „Švarus kiemas“ ar administratorę dėl įsipareigojimų vykdymo / reikalavimų patvirtinimo, ėmusios veiksmų reikalavimo teisėms į pinigines sumas įgyvendinti.
9. Teismo vertinimu, kreditorės nenurodė svarbių JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežasčių, o vien aplinkybės, jog jos tikėjosi, kad RUAB „Švarus kiemas“ įvykdys prievoles gera valia, nelaikytinos svarbiomis, nuo kreditorių valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, sukliudžiusioms kreditorėms ginti jų galimai pažeistas teises įstatyme nustatytais terminais.
10. Teismas nurodė, kad kreditorės turėjo ir galėjo įvertinti RUAB „Švarus kiemas“ teisinio statuso ypatumus, galimybes vykdyti prievoles, veiksmus (neveikimą) neatliekant kreditoriams periodinių mokėjimų, ir vadovaujantis bonus pater familias (racionalaus, protingo asmens) elgesio standartu įstatyme nustatytu terminu kreiptis į RUAB „Švarus kiemas“ administratorę dėl reikalavimų tvirtinimo.
11. Nustatęs, kad kreditorės, nesant svarbių priežasčių, praleido finansinių reikalavimų pateikimo terminą, teismas nusprendė nenagrinėti kreditorių argumentų, susijusių su jų reikalavimų materialiuoju pagrįstumu, nes nepriklausomai nuo išvados, ar realiai egzistavo aptarti kreditorių finansiniai reikalavimai, jie negalėtų būti tvirtinami, kaip pateikti praleidus įstatyme nustatytą terminą.
12. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad kreditorių reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu yra pasibaigę, todėl kreditorių finansiniai reikalavimai negali būti teismo tvirtinami RUAB „Švarus kiemas“ restruktūrizavimo byloje.
13. Teismas atmetė kreditorių prašymą iki atliekų išvežimo iš (duomenys neskelbtini) teritorijos, įtraukti 2017 m. vasario 6 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. 2017/02/06-1 numatytą 370 Eu + PVM dydžio nuomos mokesčio sumą, 2018 m. kovo 30 d. Lauko sandėlių nuomos sutartyje Nr. 2018/03/30-2 numatytą 156 Eur + PVM dydžio nuomos mokesčio sumą bei 2018 m. kovo 30 d. Lauko sandėlių nuomos sutartyje Nr. 2018/03/30-1 numatytą 1 209,54 Eur + PVM dydžio nuomos mokesčio sumą į RUAB „Švarus kiemas“ einamųjų mokėjimų, kuriuos RUAB „Švarus kiemas“ turi mokėti kiekvieną kalendorinį mėnesį, sąrašą, nes RUAB „Švarus kiemas“ restruktūrizavimo proceso laikotarpiu veiklą vykdo pagal restruktūrizavimo planą, o duomenų, jog toks RUAB „Švarus kiemas“ įsipareigojimas būtų įtrauktas į restruktūrizavimo planą ir patvirtintas įstatyme nustatyta tvarka byloje nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Tretieji asmenys UAB „Aluotinfra“ ir UAB „Algesa“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – jų prašymą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismo pozicija atsietai nuo kreditorių pateiktų argumentų dėl reikalavimų pagrįstumo nagrinėti klausimą dėl procesinio termino praleidimo bei jo atnaujinimo galimybės, yra priešinga teismų praktikos išaiškinimams dėl JANĮ 41 straipsnio 4 dalies taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-806-823/2018; 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-767-407/2020). Teismas, nenagrinėdamas reikalavimų pagrįstumo, negalėjo daryti išvados, kad JANĮ 41 straipsnio 1 ir 8 dalyje nurodyti terminai yra praleisti bei neegzistuoja JANĮ 41 straipsnio 4 dalyje numatytos svarbios priežastys juos atnaujinti.
14.2. Kreditorės dėl atsakovės veiksmų neatlaisvinant sutarčių objektų patiria tęstinius nuostolius, nes nors sutartys, iš kurių kildinami kreditorių reikalavimai, baigėsi atitinkamai 2019 m. vasario 6 d. ir 2020 m. kovo 31 d., tačiau atsakovės atliekos iš objektų nėra išvežtos. Atsakovė šių aplinkybių neneigė. Atitinkamai 2020 m. sausio 31 d. kreditorės negalėjo numatyti, kad atsakovė neatlaisvins sutarčių objektų net iki 2021 m. rugsėjo 21 d. Taigi, didelė dalis nuostolių 2020 m. sausio 31 d. net nebuvo atsiradę. Paskutinį kartą pretenzija atsakovei buvo siųsta 2021 m. gegužės 13 d. Kreditorės kreipėsi su prašymu sutarčių objektus atlaisvinti ir, tik bendrovei nesutinkant to padaryti, pareikalavo kartu atlyginti ir dalį patirtų nuostolių. Todėl laikytina, kad terminas, remiantis JANĮ 41 straipsnio 8 dalimi, pateikti reikalavimus prasidėjo išsiuntus 2021 m. gegužės 13 d. pretenziją.
14.3. Reikalavimų sumos į atsakovės skolinių įsipareigojimų sąrašą restruktūrizavimo plane privalėjo būti įtrauktos atsakovės iniciatyva. Atsakovė apie objektuose likusias jos atliekas negalėjo nežinoti, kadangi savo valia yra sudariusi sutartis su kreditorėmis ir nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2021 m. gegužės 13 d. jai buvo siųstos pretenzijos dėl patalpų atlaisvinimo.
14.4. Nepanaikinus skundžiamos nutarties, būtų pritarta pozicijai, kad JANĮ 41 straipsnio 1 ir 8 dalyje numatytų terminų praleidimas yra kreditorių nubaudimas, o tokia situacija prieštarauja teismų praktikai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-263-178/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1206/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/1999).
14.5. Restruktūrizavimo plano patvirtinimas neužkerta galimybės naujiems reikalavimams tvirtinti, o atvirkščiai – naujai tvirtinami kreditorių reikalavimai užtikrina kreditorių lygiateisiškumą ir patvirtina realią įmonės finansinę būklę.
14.6. Teismas nenustatė kreditorių neteisėtų, proceso vilkinimo ar piktnaudžiavimo veiksmų, o tik formaliai konstatavo, kad reikalavimai pateikti praleidus JANĮ 41 straipsnyje numatytus terminus. Kreditorės dėl objektų atlaisvinimo kreipėsi kelis kartus, t. y. ir iki, ir po restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Taigi, kreditorės nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2021 m. gegužės 13 d. bandė užbaigti bendradarbiavimą su atsakove. Kreditorės, matydamos, kad atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais ir nebendradarbiauja, pareikalavo atlyginti dalį nuostolių dėl neatlaisvintų objektų.
14.7. Nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK), nei JANĮ nenumatyta aiškių, konkrečių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, ar termino praleidimo priežastys gali būti pripažintos svarbiomis, todėl svarbiomis laikytinos šios aplinkybės: 1) kreditorės dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patiria tęstinius nuostolius (neatlaisvina objektų); 2) kreditorės reikalavo patalpų atlaisvinimo (siuntė pretenzijas); 3) objektai nėra atlaisvinami atsakovei atsisakant bendradarbiauti su kreditorėmis; 4) reikalavimams pareikšti nėra suėjęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas terminas; 5) reikalavimų sumos į įsipareigojimų sąrašą restruktūrizavimo plane privalėjo būti įtrauktos restruktūrizuojamos bendrovės iniciatyva.
14.8. Sąskaitų išrašymo aplinkybės yra susijusios su kreditorių siekiu bendradarbiauti su atsakove, tačiau nei sąskaitų išrašymo data, nei jose nurodytas laikotarpis negali lemti išvados, kad atsakovė sąskaitų apmokėti neturi pareigos.
14.9. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimus įtraukti nuomos sumas iki atliekų išvežimo, nes tuo atveju, kai nustatoma, jog po restruktūrizavimo bylos iškėlimo susidariusi skola atsirado atliekant restruktūrizavimo procedūras, užtikrinant įmonės ūkinę komercinę veiklą, tai tokios išlaidos pagal teisinę prigimtį ir paskirtį vertinamos einamosiomis įmokomis, kurias įmonė turi mokėti restruktūrizavimo bylos metu; atitinkamai, jeigu įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, tai ji negali būti restruktūrizuojama.
Atsiliepimas
15. Atsakovės RUAB „Švarus kiemas“ administratorė UAB „MaxContract“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Nutartis dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo priimta 2019 m. gruodžio 23 d. ir įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 31 d. Taigi, kreditoriai įgijo teisę pareikšti reikalavimus nuo 2020 m. sausio 1 d., todėl kreditorių reikalavimų pateikimo ir jų tvirtinimo procedūra prasidėjo galiojant JANĮ nuostatoms. Ginčo atveju privaloma vadovautis JANĮ nuostatomis ir dėl šios priežasties teismų praktikoje suformuotos ĮBĮ ir ĮRĮ teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklės turi būti taikomos, atsižvelgiant į pasikeitusį restruktūrizavimo proceso teisinį reglamentavimą, įtvirtintą JANĮ. Pareiškėjų nurodyta teismų praktika negali būti taikoma, kadangi JANĮ 41 straipsnio 6 dalies norma buvo pakeistas iki tol nereglamentuotas teisinis santykis – prievolių (reikalavimų) pabaiga specialiu teisiniu pagrindu, nepareiškus reikalavimo restruktūrizavimo byloje.
15.2. Tiek jau patvirtinti pareiškėjų reikalavimai, tiek naujai pareikšti reikalavimai yra grindžiami Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 2017/02/06-1, Lauko sandėlių nuomos sutartimi Nr. 2018/03/30-2 bei Lauko sandėlių nuomos sutartimi Nr. 2018/03/30-1, todėl pareiškėjos privalėjo reikalavimus, kurie atsirado iki 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties įsiteisėjimo dienos, pareikšti restruktūrizavimo byloje per nutartimi nustatytą terminą.
15.3. Kreditorės nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki prašymo patvirtinti reikalavimus pateikimo dienos PVM sąskaitų faktūrų atsakovei neteikė ir mokėti nuomos mokesčio pagal sutartis nereikalavo. Kreditorės tik 2021 m. kovo 19 d. pateikė išankstines sąskaitas apmokėjimui, nurodant trijų metų nuomos pagal sutartis laikotarpį.
15.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-16753-545/2019 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 12 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-16693-566/2019 patvirtina, kad kreditorės pagal sutartis už turto nuomą atsakovei kiekvieną mėnesį išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, tai reiškia, jog tarp šalių nebuvo susiformavusi išankstinių sąskaitų apmokėjimui išrašymo ar sąskaitų išrašymo už ilgesnį nei vieno mėnesio nuomos terminą praktika.
15.5. Apeliantės nuo restruktūrizavimo bylos pradžios buvo kreditorėmis, gaudavo visą reikiamą informaciją. 2020 m. liepos 28 d. kreditorių susirinkimo metu buvo tvirtinamas atsakovės restruktūrizavimo planas, tačiau kreditorės nei iki plano patvirtinimo, nei po jo nereiškė atsakovei reikalavimų dėl to, kad ji netinkamai vykdo sutartis dėl nuomos mokesčio mokėjimo. Taigi, nėra teisinio pagrindo kreditorių nurodytas termino reikalavimams pateikti praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis.
15.6. Kreditorės, teikiamus reikalavimus siejo su neįvykdyta atsakovės prievole sumokėti sutartyse numatytą nuomos mokestį, tačiau atskirajame skunde pakeitė reikalavimų tvirtinimo pagrindą, nurodant, kad reikalavimų suma yra patirti nuostoliai. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šios aplinkybės nebuvo vertinamos, todėl atskirajame skunde išeinama už pareiškimo nagrinėjimo ribų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi RUAB „Švarus kiemas“ iškelta restruktūrizavimo byla; nutartis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 31 d. 2020 m. balandžio 9 d. ir 2020 m. gegužės 28 d. nutartimis patvirtintas ir patikslintas RUAB „Švarus kiemas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, į kurį, be kita ko, įtrauktos kreditorės UAB „Aluotinfra“ ir UAB „Algesa“ su atitinkamai 4 071,94 Eur ir 8 135,42 Eur finansinių reikalavimų sumomis. 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi patvirtintas RUAB „Švarus kiemas“ restruktūrizavimo planas. 2021 m. gegužės 13 d. kreditorės kreipėsi į administratorę, prašydamos patvirtinti UAB „Aluotinfra“ reikalavimą 13 365,66 Eur sumai ir UAB „Algesa“ – 30 734,41 Eur. Administratorė su prašymu nesutiko.
18. Byloje nustatyta, kad UAB „Aluotinfra“ ir UAB „Algesa“ prašomus patvirtinti reikalavimus atitinkamai 13 365,66 Eur ir 30 734,41 Eur sumoms grindžia tarp jų ir RUAB „Švarus kiemas“ sudarytomis: Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 2017/02/06-1, Lauko sandėlių nuomos sutartimi Nr. 2018/03/30-1, Lauko sandėlių nuomos sutartimi Nr. 2018/03/30-2 bei kreditorių RUAB „Švarus kiemas“ išrašytomis išankstinėmis sąskaitomis.
19. 2017 m. vasario 6 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 2017/02/06-1 UAB „Aluotinfra“ laikotarpiui nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2019 m. vasario 6 d. išnuomojo RUAB „Švarus kiemas“ 900 kv. m ploto lauko sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), o RUAB „Švarus kiemas“ įsipareigojo mokėti 370 Eur (neskaitant PVM) nuomos mokestį per mėnesį, vykdyti kitus sutartyje nurodytus įsipareigojimus. 2018 m. kovo 30 d. Lauko sandėlių nuomos sutartimi Nr. 2018/03/30-2 UAB „Aluotinfra“ laikotarpiui nuo 2018 m. kovo 31 d. iki 2020 m. kovo 31 d. išnuomojo RUAB „Švarus kiemas“ 260 kv. m ploto lauko sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), o RUAB „Švarus kiemas“ įsipareigojo mokėti 156 Eur (neskaitant PVM) nuomos mokestį per mėnesį, vykdyti kitus sutartyje nurodytus įsipareigojimus. 2018 m. kovo 30 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 2018/03/30-1 UAB „Algesa“ laikotarpiui nuo 2018 m. kovo 31 d. iki 2020 m. kovo 31 d. išnuomojo RUAB „Švarus kiemas“ 769,59 kv. m ploto lauko sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), o RUAB „Švarus kiemas“ įsipareigojo mokėti 1 209,54 Eur (neskaitant PVM) nuomos mokestį per mėnesį, vykdyti kitus sutartyje nurodytus įsipareigojimus.
20. 2021 m. kovo 19 d. UAB „Aluotinfra“ išrašė RUAB „Švarus kiemas“ išankstinę sąskaitą apmokėjimui 13 365,66 Eur sumai, kurioje nurodė, kad suma paskaičiuota, kaip nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2021 m. vasario mėn., pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2017/02/06-1 ir Lauko sandėlių nuomos sutartį Nr. 2018/03/30-2. UAB „Algesa“ 2021 m. kovo 19 d. išrašė RUAB „Švarus kiemas“ išankstinę sąskaitą apmokėjimui 30 734,41 Eur sumai, kurioje nurodė, kad paskaičiuoja nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2021 m. vasario mėn. pagal nuomos sutartį.
21. Kreditorės 2020 m. spalio 27 d. pretenzija kreipėsi į RUAB „Švarus kiemas“, reikalaudamos nedelsiant, ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 13 d., sutvarkyti ir atlaisvinti nuomos sutarčių Nr. 2017/02/06-1, Nr. 2018/03/30-2 bei Nr. 2018/03/30 objektus – išsivežti iš teritorijos RUAB „Švarus kiemas“ priklausančias šiukšles, suderinant jų išvežimo laiką. 2021 m. gegužės 13 d. UAB „Aluotinfra“ ir UAB „Algesa“ kreipėsi į RUAB „Švarus kiemas“, reikalaudamos per 10 dienų nuo šio reikalavimo išsiuntimo dienos, atlaisvinti RUAB „Švarus kiemas“ išsinuomotas patalpas ir lauko teritoriją, iš šios teritorijos išvežti RUAB „Švarus kiemas“ neteisėtai laikomas šiukšles; patalpų ir teritorijos atlaisvinimo bei šiukšlių išvežimo laiką iš anksto suderinti su UAB „Aluotinfra“ projektų vadovu. Kartu su 2021 m. gegužės 13 d. reikalavimu pateikė 2021 m. kovo 19 d. išankstines sąskaitas apmokėjimui – 13 365,66 Eur ir 30 731,41 Eur dydžiu.
22. Nagrinėjamu atveju byloje keliami klausimai dėl finansinių reikalavimų (nuomos mokesčio įsiskolinimo), atsiradusių iki restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, patvirtinimo ir dėl termino tokiems reikalavimams pareikšti (ne)praleidimo / (ne)atnaujinimo bei dėl finansinių reikalavimų (einamųjų įmokų), atsiradusių po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, (ne)pagrįstumo.
Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo
23. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ ir neteko galios ĮRĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šioms nurodytoms išimtims taikomas ĮRĮ (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis).
24. Jeigu įmonės restruktūrizavimo procesas pradėtas iki JANĮ įsigaliojimo, taikytinos ginčo klausimo sprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio ĮRĮ nuostatos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502-585/2020). JANĮ 155 straipsnyje nustatyta išimtis, pagal kurią iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams netaikomos šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, reiškia, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka tokiu atveju nustatoma pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusias materialiąsias ĮRĮ normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-421/2021, 34 punktas).
25. Atsakovei RUAB „Švarus kiemas“ restruktūrizavimo byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 31 d. Šiai nutarčiai įsiteisėjus, prasidėjo 45 dienų terminas kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareikšti. Taigi, tiek atsakovės restruktūrizavimo procedūra, tiek kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūra, numatant 2019 m. gruodžio 23 d. nutartyje, kuri įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 31 d., kreditoriams 45 dienų terminą finansiniams reikalavimams pareikšti, buvo pradėta iki JANĮ įsigaliojimo, todėl apeliančių finansinių reikalavimų (ne)tvirtinimo klausimas spręstinas pagal ĮRĮ nuostatas.
Dėl termino finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareikšti (ne)atnaujinimo
26. ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įmonės restruktūrizavimas – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones. Restruktūrizavimo byla gali būti keliama įmonei, kuri turi finansinių sunkumų, tačiau dar nėra nutraukusi veiklos ir nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi (ĮRĮ 4 straipsnio 1–3 punktai). Įmonės restruktūrizavimu siekiama sudaryti sąlygas laikinų finansinių sunkumų turinčioms įmonėms pasinaudoti restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis, tęsiant įmonės veiklą ir sudarant sąlygas išsaugoti darbo vietas, kartu apsaugant tiek įmonės kreditorių, tiek ir pačios įmonės bei jos darbuotojų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-684/2016).
27. Kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-327-915/2018) nurodoma, kad ĮRĮ normos turi būti aiškinamos tokiu būdu, kad užtikrintų kuo platesnį kreditorių įtraukimą į restruktūrizavimo procesą, siekiant sudaryti jiems galimybę spręsti dėl restruktūrizavimo plano, taip pat kad restruktūrizavimo planas apimtų kiek įmanoma daugiau kreditorių, kurių reikalavimai galėtų būti modifikuojami restruktūrizavimo planu, siekiant išvengti vėlesnio reikalavimų pareiškimo įgyvendinus restruktūrizavimo planą. Toks aiškinimas yra grindžiamas siekiu užtikrinti visų kreditorių lygiateisiškumą (kreditoriai, nepareiškę reikalavimų restruktūrizavimo byloje, įmonei įgyvendinus restruktūrizavimo planą, išsaugotų nemodifikuotą reikalavimą skolininkui, kai kitų kreditorių, dalyvavusių restruktūrizavimo procese, reikalavimai būtų modifikuojami), išvengti naujų įmonės mokumo problemų po restruktūrizavimo proceso užbaigimo, o kartu siekiant užtikrinti pačių kreditorių interesus, kadangi tokiu atveju jie įgyja teisę spręsti dėl įmonės restruktūrizavimo ir dalyvauti tenkinant kreditorių reikalavimus restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka. Vis dėlto išdėstytos aplinkybės nereiškia, kad kreditorių teisė reikšti restruktūrizavimo procese reikalavimus, atsiradusius iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, yra neribota ir kreditoriai gali juos pareikšti bet kurioje restruktūrizavimo proceso stadijoje. Ši kreditorių teisė turi būti įgyvendinama ĮRĮ nustatyta tvarka ir terminais.
28. Vadovaujantis ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 3 punktu, nutartyje iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą nurodomas laikotarpis, ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos. ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad kreditoriai per teismo nustatytą laikotarpį perduoda restruktūrizavimo administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismas turi teisę iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos priimti iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.
29. Taigi, ĮRĮ nustatyti du terminai, per kuriuos kreditoriai turi teisę pareikšti kreditorinius reikalavimus, o teismas – juos priimti: 1) per teismo nustatytą laikotarpį, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (atnaujinamasis terminas); 2) ne vėliau kaip iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme, jeigu kreditoriai dėl svarbių priežasčių negalėjo reikalavimų pateikti nustatytu laiku (naikinamasis terminas). Sprendžiant dėl kreditorių teisių apsaugos ir nustatant, koks terminas turi būti taikomas kreditorių reikalavimams, svarbu fiksuoti teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dieną ir kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą, nes taikoma teisinė apsauga ir ginami tik įstatymų nustatyta tvarka pareikšti reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-684/2016).
30. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi RUAB „Švarus kiemas“ iškelta restruktūrizavimo byla, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi patvirtintas atsakovės restruktūrizavimo planas 4 metų (2020 m. rugpjūčio 6 d. – 2024 m. rugpjūčio 6 d.) laikotarpiui. Apeliančių reikalavimai, atsiradę iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, gali būti tenkinami tik ĮRĮ nustatyta tvarka. Šios nutarties 29 punkte minėta, kad ĮRĮ yra nustatytas naikinamasis terminas finansiniams reikalavimams restruktūrizuojamai bendrovei pareikšti – finansiniai reikalavimai gali būti pareikšti vėliausiai iki nutarties, kuria patvirtintas restruktūrizavimo planas, priėmimo dienos. Šiuo atveju toks terminas baigėsi 2020 m. rugpjūčio 7 d. Apeliantės administratorei prašymą patvirtinti UAB „Aluotinfra“ reikalavimą 13 365,66 Eur sumai ir UAB „Algesa“ reikalavimą 30 734,41 Eur sumai pateikė tik 2021 m. gegužės 13 d. Taigi, apeliantės pareiškė reikalavimus, atsiradusius iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, praleidusios ĮRĮ nustatytą naikinamąjį terminą tokiems reikalavimams pareikšti. Atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus naikinamajam terminui išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga ir šis terminas negali būti teismo atnaujintas (CK 1.117 straipsnio 6 dalis), apeliančių reikalavimai, kilę iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turėjo būti atmesti, ką pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai ir nusprendė, nurodydamas, jog kreditorių finansiniai reikalavimai negali būti teismo tvirtinami RUAB „Švarus kiemas“ restruktūrizavimo byloje.
31. Tokias teisėjų kolegijas išvadas pagrindžia ir kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-684/2016 išaiškinta, kad „atsakovas, byloje pareikšdamas priešieškinį, formuoja pagrindą pateikti reikalavimą įmonės restruktūrizavimo byloje. Tačiau toks reikalavimas, pareikštas priešieškinio forma, pateiktas praleidus įstatymo nustatytą naikinamąjį terminą, t. y. po restruktūrizavimo plano patvirtinimo. <…> teismas neturėjo teisinio pagrindo patenkinti atsakovo reikalavimą ir tokiu būdu suteikti jam restruktūrizuojamos įmonės kreditoriaus statusą. Vadinasi, atsakovo pareikšto reikalavimo tenkinimas šioje byloje negali sukelti materialiųjų teisinių padarinių, nes, ieškovės restruktūrizavimo byloje patvirtinus restruktūrizavimo planą, laikoma, kad pasibaigė naikinamasis terminas ir kreditoriaus reikalavimas negali būti priimamas“.
32. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliantės reiškia reikalavimus patvirtinti finansinių reikalavimų dalį, atsiradusią iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, praleidusios ĮRĮ nustatytą naikinamąjį terminą tokiems reikalavimams pareikšti, neturi teisinės reikšmės jų argumentai dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo bei dėl reikalavimų pagrįstumo. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantės iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo susidariusių skolų atžvilgiu turėjo elgtis apdairiai ir protingai, domėtis skolininke, dėl skolos išieškojimo kreiptis per protingą terminą. Juo labiau, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. ir 2020 m. gegužės 28 d. nutartimis buvo patvirtinti ir patikslinti apeliančių finansiniai reikalavimai, tai teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog apeliantėms finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra atsakovės restruktūrizavimo byloje buvo žinoma.
33. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad, priešingai nei teigia apeliantės, ginčo reikalavimai nepatenka į tų kreditorių ratą, kurių reikalavimai į restruktūrizavimo planą įtraukiami be jų pačių, kaip kreditorių, pareiškimo. Į restruktūrizavimo planą be paties kreditoriaus specialaus pareiškimo įtraukiami kreditorių reikalavimai, kurie patvirtinti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu arba įsigaliojusiu kitos institucijos vykdytinu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-327-915/2018). Taigi, nagrinėjamu atveju tam, kad apeliančių reikalavimai būtų patvirtinti restruktūrizavimo byloje, yra reikalingas šių asmenų pareiškimas ir ĮRĮ 23 straipsnyje nustatytų reikalavimų pareiškimo terminų ir procedūrų laikymasis, tačiau, kaip jau nustatyta, apeliantės šiuo atveju yra praleidusios naikinamąjį terminą reikalavimams, susidariusiems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareikšti.
34. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmiau išdėstytos aplinkybės nepaneigia apeliančių teisės atgauti iš atsakovės nuomos mokesčio įsiskolinimą, atsiradusį iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą restruktūrizavimo byloje nepareikštas reikalavimas nepasibaigia, nes teisės aktuose nenustatytas toks prievolės pasibaigimo pagrindas. Nei CK, reglamentuojantis bendruosius prievolių pabaigos pagrindus, nei ĮRĮ, kaip specialusis teisės aktas, nenustato, kad pasibaigtų reikalavimas, kuris nebuvo pareikštas skolininko restruktūrizavimo byloje. Dėl šios priežasties, nesant specialaus įstatyme nustatyto teisinio pagrindo, kuris leistų laikyti restruktūrizavimo byloje nepareikštą reikalavimą pasibaigusiu, kreditoriaus, kuris nedalyvavo restruktūrizavimo byloje, reikalavimo teisė skolininkui neišnyksta ir gali būti įgyvendinama restruktūrizavimo procesui pasibaigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-327-915/2018). Tai reiškia, kad pasibaigus atsakovės restruktūrizavimo procesui, apeliantės galėtų realizuoti teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti nuomos mokestį už mokestinius laikotarpius iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, jei tam būtų nustatytas teisėtas pagrindas.
Dėl finansinių reikalavimų, atsiradusių po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, (ne)pagrįstumo
35. Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl apeliančių reikalavimo, atsiradusio po restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas nusprendė atmesti kreditorių reikalavimą iki atliekų išvežimo iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), įtraukti 2017 m. vasario 6 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. 2017/02/06-1 numatytą 370 Eur + PVM dydžio nuomos mokesčio sumą, 2018 m. kovo 30 d. Lauko sandėlių nuomos sutartyje Nr. 2018/03/30-2 numatytą 156 Eur + PVM dydžio nuomos mokesčio sumą bei 2018 m. kovo 30 d. Lauko sandėlių nuomos sutartyje Nr. 2018/03/30-1 numatytą 1 209,54 Eur + PVM dydžio nuomos mokesčio sumą į RUAB „Švarus kiemas“ einamųjų mokėjimų, kuriuos RUAB „Švarus kiemas“ turi mokėti kiekvieną kalendorinį mėnesį, sąrašą. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad RUAB „Švarus kiemas“ restruktūrizavimo proceso laikotarpiu veiklą vykdo pagal restruktūrizavimo planą, o duomenų, jog toks RUAB „Švarus kiemas“ įsipareigojimas būtų įtrauktas į restruktūrizavimo planą ir patvirtintas įstatyme nustatyta tvarka, byloje nėra.
36. Iš byloje esančios 2021 m. kovo 19 d. UAB „Aluotinfra“ išrašytos išankstinės sąskaitos 13 365,66 Eur sumai matyti, kad nurodyta suma paskaičiuota kaip nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2021 m. vasario mėn. pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2017/02/06-1 ir Lauko sandėlių nuomos sutartį Nr. 2018/03/30-2; iš 2021 m. kovo 19 d. UAB „Algesa“ išrašytos išankstinės sąskaitos apmokėjimui 30 734,41 Eur sumai matyti, jog aptariama suma paskaičiuota kaip nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2021 m. vasario mėn. pagal nuomos sutartį, t. y. dalis prašomų patvirtinti finansinių reikalavimų apima laikotarpį po RUAB „Švarus kiemas“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Pačios kreditorės atskirajame skunde taip pat teigia, kad didelė dalis reikalavimų 2020 m. sausio 31 d. net nebuvo atsiradę.
37. Pagal ĮRĮ 8 straipsnio 4 punktą restruktūrizuojama įmonė moka visas einamąsias įmokas. Restruktūrizuojamos įmonės einamosios įmokos – visi įmonės ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias, kurie (kurios) mokami (mokamos) įmonės restruktūrizavimo metu, pradedant nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (ĮRĮ 2 straipsnio 9 dalis).
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad draudimas restruktūrizuojamai įmonei vykdyti pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, atsiranda įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas), tačiau šis draudimas apima tik draudimą vykdyti prievoles, kurių vykdymo terminai suėjo iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (t. y. senąsias prievoles, dėl kurių pakeitimo iškelta restruktūrizavimo byla). Naujosios įmonės prievolės, kurios ĮRĮ įvardytos kaip „einamosios įmokos“, turi būti vykdomos bendra tvarka (ĮRĮ 8 straipsnio 4 punktas) ir restruktūrizuojamos įmonės statusas šiuo aspektu nesuteikia skolininkui jokių privilegijų.
39. Taigi, kai nustatoma, kad po restruktūrizavimo bylos iškėlimo susidariusi skola atsirado atliekant restruktūrizavimo procedūras, užtikrinant įmonės ūkinę komercinę veiklą, tai tokios išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį laikytinos einamosiomis įmokomis, kurias įmonė turi mokėti restruktūrizavimo bylos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018).
40. Nagrinėjamu atveju apeliantės įrodinėja, kad atsakovei iš apeliančių patalpų neišsivežant jai priklausančių atliekų, tarp šalių susiklostė tęstiniai santykiai, todėl pastarajai kyla pareiga mokėti išsinuomotų patalpų, kuriuose, anot apeliančių, iki šiol yra sandėliuojamos atsakovei priklausančios atliekos, nuomos mokestį. Minėta, kad prasidėjus restruktūrizavimo procesui, atsakovei išlieka pareiga mokėti einamąsias įmokas (ĮRĮ 2 straipsnio 9 dalis, 8 straipsnio 4 punktas). Tai reiškia, kad, visų pirma, turi būti nustatyta, ar šalis sieja tęstiniai santykiai, atsakovei iš apeliančių patalpų neišsivežant atliekų, ir dėl to atsakovė turi pareigą mokėti patalpų, kuriuose, anot apeliančių, iki šiol yra sandėliuojamos atsakovei priklausančios atliekos, nuomos mokestį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino ir nevertino nei šių nurodytų aplinkybių, nei šalių santykių pobūdžio, t. y. visiškai nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su reikalavimo, atsiradusio po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teisėtumu ir pagrįstumu bei jo apimtimi, dėl to galėjo būti neteisingai išspręstas šioje dalyje kilęs ginčas.
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
41. Apibendrindama aptartus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės praleido terminą, kuris yra naikinamasis ir negali būti atnaujinamas, pareikšti reikalavimus, susidariusius iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog kreditorių finansiniai reikalavimai, susidarę iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, negali būti tvirtinami RUAB „Švarus kiemas“ restruktūrizavimo byloje. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatskleidė klausimo dėl finansinių reikalavimų, atsiradusių po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, esmės, dėl ko egzistuoja nutarties panaikinimo ir klausimo perdavimo pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo pagrindas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, kadangi dėl tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais.
42. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimas lemia už atskirąjį skundą sumokėto žyminio mokesčio grąžinimą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Iš byloje esančio 2021 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo nurodymo Nr. 128 matyti, kad klienčių (apeliančių) vardu 38 Eur žyminį mokestį valstybei sumokėjo advokatų profesinė bendrija, tačiau remiantis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimu, jog mokesčio mokėtojas yra asmuo, turintis procesinę pareigą sumokėti žyminį mokestį, o ne jo atstovas, sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas apeliantėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-361-585/2021). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
43. Nusprendus teismo nutartį panaikinti ir kreditorių finansinių reikalavimų, atsiradusių po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, (ne)tvirtinimo klausimą perdavus pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, byloje dalyvaujančių asmenų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas apeliaciniame teisme nespręstinas, šį klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, ginčą išnagrinėjęs iš esmės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Aluotinfra“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Algesa“ finansinių reikalavimų tikslinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Aluotinfra“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Algesa“ 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 128.