Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1342-232/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-11-11
Bylos Nr.: 2A-1342-232/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-15225-2013-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jadvyga Mardosevič, Liuda Uckienė
Ieškovas: V. K.
Atsakovas: N. K.
Išvadą teikia: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-1342-232/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15225-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.2.8;3.3.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Jadvygos Mardosevič, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei N. K., institucijai teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir atsakovės N. K. priešieškinį ieškovui V. K., institucijai teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

I. V. K. kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašydamas: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės; 2) nepilnametės dukters J. K. gyvenamąją vietą nustatyti su motina; 3) nepilnametės dukters išlaikymui iš tėvo priteisti po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 4) santuokoje įgytą butą, esantį R k., Vilniuje 38400 Lt vertės padalinti per pusę, po ½ kiekvienam; 51/1770 dalį žemės sklypo, esančio R. k., Vilniuje 6655 Lt vertės padalinti per pusę, t.y. po 25.5/1770 dalį kiekvienam; 5) transporto priemones: keleivinį automobilį VW JETTA, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) kurio vertė 800 Lt; keleivinį automobilį VW JETTA, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) kurio vertė 800 Lt; priekabą MAZ 8114, valst.Nr.KS309, kurios vertė 400 Lt po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti V. K.; 6) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti teisę pasirinkti tą pavardę, kurios ji nori; 7) įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui matytis su dukra ir visapusiškai dalyvauti jos auklėjime; 8) po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovės nereikalavo; 9) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (t.1,b.l.1-6). Nurodė, kad santuoka buvo sudaryta 1991-04-06 Vilniaus miesto CMS. Santuokoje susilaukė dviejų dukrų: K. K., gim., kuri, šiuo metu, yra pilnametė ir J. K., gim. 2003-06-19, kuri yra nepilnametė. Pradžioje sutarė gerai, tačiau vėliau dėl atsakovės itin konfliktiško elgesio, kilusių konfliktų nesugebėjimo išspręsti taikiu būdu, tarpusavio santykiai pašlijo. Ieškovas prašė atsakovės, jog ši pasikeistų, labiau rūpintųsi šeima, tačiau prašymai jokių rezultatų nedavė. Sutikoa, jog nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Pažymėjo, jog dukra rūpinasi abu tėvai. Sutiko nepilnametės dukros J. K. išlaikymui skirti po 450 Lt per mėnesį. Nurodė jog šalys santuokoje įgijo butą, esantį Rodūnios kelias 28-110, Vilniuje, 51/1770 dalį žemės sklypo, esantį R. k., Vilniuje, kurie turi būti dalinami per pusę. Transporto priemones keleivinį automobilį VW JETTA, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) kurio vertė 800 Lt, keleivinį automobilį VW JETTA, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) kurio vertė 800 Lt, priekabą MAZ 8114, valst.Nr.KS309, kurios vertė 400 Lt po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui. Jokio išlaikymo iš atsakovės neprašė. Nurodė kreditorių neturintis, duomenys apie atsakovės kreditorius jam nėra žinomi.

A. N. K. pateikė teismui priešieškinį kuriuo prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su motina; 3) priteisti iš tėvo dukros J. išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, nustatant, kad atsakovei atitenka 2/3 dalys, ieškovui 1/3 dalis, todėl atitinkamai atsakovei priteisti asmeninės nuosavybės teise visą butą, esantį R. k., Vilniuje, kurio vertė 22100 Lt ir 51/1770 dalį žemės sklypo, esančio R. k., Vilniuje, kurio vertė 5403 Lt; 5) priteisti iš atsakovės 9167 Lt kompensaciją ieškovo naudai už atsakovei atitenkantį nekilnojamąjį turtą; 6) ieškovo asmeninėje nuosavybėje palikti automobilius: VW JETTA, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) kurios vertė 800 Lt, keleivinį automobilį VW JETTA, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) kurio vertė 800 Lt priekabą MAZ 8114, valst.Nr.KS309, kurios vertė 400 Lt, Golf, valst.Nr.HPC, kurio vertė 890-1000 Lt; 7) ieškovo asmeninės nuosavybės teise priteisti ektrinį radiatorių-20 Lt vertės, virtuvės stalą-10 Lt vertės, šaldiklį-20 Lt vertės, elektrinę plytelę-20 Lt vertės, sofą-lovą-20 Lt, benzininį pjūklą malkoms-40 Lt vertės, elektrinę žoliapjovę-80 Lt vertės, benzininę žoliapjovę-100 Lt vertės, dujinį suvirinimo aparatą-200 Lt vertės, elektrinių įrankių komplektą-200 Lt vertės, guminę valtį-70 Lt vertės; 8) atsakovės asmeninėje nuosavybėje palikti skalbimo mašiną, kurios vertė 30 Lt, indų plovimo mašiną-50 Lt, boilerį-50 Lt vertės, garų surinktuvą-40 Lt vertės, orkaitę-40 Lt vertės, dujinę viryklę-60 Lt vertės, radijo centrą-30 Lt vertės, šaldytuvą-10 Lt vertės, šaldiklį-20 Lt vertės, siuvimo mašiną-20 Lt vertės, televizorių-20 Lt vertės, puodų rinkinį-30 Lt vertės, medinę valtį-60 Lt vertės, elektrinę mėsmalę-30 Lt vertės, elektrinį radiatorių-20 Lt vertės, palapinę-50 Lt vertės; 9) nustatyti nepilnametės dukros J. K. su tėvu bendravimo tvarką: V. K. bendrauja su nepilnamete dukra J. K. pagal ieškovo ir dukters susitarimą apie bendravimo laiką ir trukmę prieš vieną dieną pranešęs N. K.;10) po santuokos nutraukimo atsakovei grąžinti ikisantuokinę pavardę-Kasparavičiūtė; 5) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes nerėmė nei materialiai, nei moraliai, nepadėjo vaikų priežiūroje, paaiškindamas, kad mergaičių auginimas ir mokymas yra atsakovės pareiga, o jis šiam reikalui neturi laiko. Dėl vaikų auginimo negalėjo dirbti, o ieškovas pinigų šeimos poreikiams ir išlaikymui skirdavo kiekvieną kartą tik po ilgalaikių prašymų. Ieškovas nerodė jokios pagarbos atsakovei, sistemingai žemino ir vartojo atsakovės atžvilgiu necenzūrinius žodžius, nuolatos grasino skyrybomis. Atsakovė bandė išsaugoti šeimą, teismui paskyrus susitaikymo terminą, ieškovas atsisakė gyventi santuokoje, todėl mano, kad dėl santuokos iširimo kaltas yra ieškovas. Prašo teismo dalinant santuokoje įgytą butą ir jam priklausančią žemės sklypo dalį priteisti jai, kadangi butas yra vieno kambario, su ja lieka gyventi šalių nepilnametė ir pilnametė dukros, todėl prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti jai 2/3 dalis nekilnojamojo turto, o ieškovui 1/3 dalį. Jokių kreditorinių įsipareigojimų neturi. Prašė į dalintino turto balansą neįtraukti šalių dukroms skirtus daiktus: dvi sudedamas lovas po 100 Lt, du rašuomuosius stalus po 50 Lt, drabužių spintą-200 Lt, kompiuterį-100 Lt, spausdintuvą-100 Lt, kompiuterio staliuką-30 Lt, radijo grotuvą-30 Lt, gitarą-30 Lt.

Atsiliepimas

I. V. K. atsiliepimu į priešieškinį nurodė, jog visiškai nesutinka su atsakovės priešieškiniu (sutinka tik dalyje dėl pavardės pasirinkimo, tarpusavio išlaikymo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove), nes jame nurodyti melagingi teiginiai. Atsakovės teiginiai yra akivaizdžiai nepagrįsti, visada ieškovas išlaikė ir išlaiko šeimą, nes atsakovė nuo santuokos sudarymo niekuomet nedirbo, realiai dirbti pradėjo gal tik prieš metus laiko. Atsakovė yra baigusi siuvėjos technologės specialybę, todėl susirasti darbą galėjo nesunkiai. Vyresniajai dukrai pradėjus lankyti mokyklą, atsakovė neketino ieškotis darbo ar dirbti, sakydama, jog reikia vaiką iki 4 klasės vedžioti ir pasiimti iš mokyklos. Gimus antrajai dukrai, kuri šiuo metu eina į 4 klasę, atsakovė vis dar nuveda ir pasiima iš mokyklos. Šeimos išlaikymas tiek anksčiau, tiek dabar tekdavo ieškovui vienam, atsakovė prie šeimos poreikių nėra prisidėjusi jokiomis lėšomis, o tik prašydavo pinigų iš ieškovo, o nedavus kildavo barniai. Atsakovei ne kartą aiškino, jog jų finansinė padėtis yra sunki, todėl ir ji turinti ieškotis darbo. Ieškovas atkreipia teismo dėmesį, jog atsakovė neprisidėdavo nei prie būsto komunalinių mokesčių, nei prie maisto ar kitų būtiniausių prekių įsigijimo, nei prie vaikų materialinio išlaikymo. Anksčiau tekdavo dirbti pamaininį darbą po 12 val., kad galėtų išlaikyti šeimą ir netektų prisiimti skolų, todėl pripažįsta, jog su vaikais negalėjo leisti pakankamai laiko. Likusį laisvalaikio laiką skyrė būsto pagerinimui, kad sąlygos vaikams gyventi būtų kuo geresnės. Dėl santuokoje įgytų automobilių nurodė, jog važiavimui skirtas ir tinkamas buvo ir yra tik vienas iš automobilių-VW JETTA, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) tuo tarpu kiti automobiliai buvo įsigyti nebrangiai, išardymui ir detalių panaudojimui, taisant pagrindinį automobilį. Savaitgaliai didžiąją laiko dalį praleidžia remontuodamas ir tvarkydamas šalių būstą, kad gyvenimo sąlygos su vaikais būtų kuo geresnės (iš 33 kv.m. kambario padarė vieno kambario butą su visais patogumais). Su reikalavimu priteisti nepilnametei dukrai 600 Lt išlaikymą nesutinka, kadangi atsakovė nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių prašomą priteisti išlaikymo dydį bei neįrodo, jog pati savo lėšomis taip pat galės teikti dukrai 600 Lt dydžio išlaikymą. Sutinka teikti dukrai 450 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Dėl turto padalijimo nurodo, jog atsakovė neteisingai nurodo, jog ieškovo vardu įregistruota dar viena priekaba, tačiau nepateikia jokių šią informaciją patvirtinančių įrodymų, kadangi iš pateikiamos VĮ „Regitra“ pažymos matyti, jog ieškovo vardu įregistruota tik viena priekaba. Taip pat atsakovė neteisingai nurodo buto bei automobilio VW GOLF, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) rinkos vertes, kadangi buto vertė šiai dienai yra daug didesnė apie 60000 Lt, o automobilio vertė tesiekia 750 Lt. Atsakovė nepagrįstai prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir jai po santuokos nutraukimo palikti didesnę dalį buto bei žemės sklypo. Pažymėjo, jog su būstas yra vieno kambario, todėl jo padalinti kitaip nei per pusę, ar išmokant kompensaciją, yra neįmanoma. Nesutinka, kad jam būtų priteista nelygiavertė kompensacija, kadangi atsakovė finansiškai nei prie buto komunalinių mokesčių, nei prie jo pagerinimo, nei finansiškai, nei darbais neprisidėjo, be to savo vaikus ieškovas visuomet išlaikė ir išlaikys, todėl atsakovė pretenduoti į didesnę bendro turto dalį, neturi pagrindo. Sutiktų, kad atsakovė išmokėtų ½ realios buto ir žemės sklypo vertės kompensaciją (nemažiau nei 35000 Lt), tačiau realiai ji neturi galimybės. Nesutiko su atsakovės nurodytomis kai kurių kilnojamųjų daiktų vertėmis, kadangi jos aiškiai per mažos, bei daiktų padalinimu: kompiuterio vertę nurodė-2000 Lt, prašė priteisti ieškovui, kadangi tai yra ne vaikų asmeninis daiktas, o visos šeimos, į kurio pirkimą, taisymą, programų diegimą ieškovas investavo lėšas; spausdintuvą įvertino-300 Lt, prašė palikti ieškovui, kadangi tai yra ne vaikų asmeninis daiktas, o visos šeimos; skalbimo mašiną įvertino-700 Lt (pirkta prieš 7 metus už 1500 Lt); indų plovimo mašiną įvertino-1000 Lt (pirkta prieš 8 metus už 2000 Lt); garų surinktuvą įvertino-250 Lt (pirktas už 500 Lt), dujinę viryklę įvertino-460 Lt; orkaitę-400 Lt (pirkta už 750 Lt); namų kino centras pirktas prieš 7 metus už 700 Lt (atsakovės nurodytas kaip radijo centras) įvertino-350 Lt; puodų rinkinį (iš nerūdijančio plieno)-250 Lt; medinę valtį-500 Lt; elektrinę mėsmalę (pirkta prieš 4 metus už 300 Lt)-200 Lt; benzininio pjūklo malkoms šalys niekada neturėjo, todėl jis negali būti dalinamas; elektrinę žoliapjovę, įvertino-150 Lt; benzininę žoliapjovę įvertino 1500 Lt (pirkta prieš 5 metus už 2400 Lt). Prašo po santuokos nutraukimo ieškovo asmeninėn nuosavybėn priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus: kompiuterį-2000 Lt, spausdintuvą-300 Lt, namų kino centrą-350 Lt, elektrinį radiatorių-20 Lt, virtuvės stalą-10 Lt, šaldiklį-20 Lt, elektrinę žoliapjovę-150 Lt, dujinį suvirinimo aparatą-200 Lt, elektrinį įrankių komplektą-200 Lt, guminę valtį-70 Lt, viso kilnojamųjų daiktų už 3320 Lt. Taip pat prašo jo asmeninėn nuosavybėn priteisti automobilį VW GOLF, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) kurio vidutinė vertė 750 Lt. Atsakovei palikti visą kitą priešieškinyje išvardintą kilnojamąjį turtą.

Valstybės institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą. Išvadoje nurodyta, kad ieškovas ir atsakovė su dukromis K. K., gim. 1995-09-19, ir J. K., gim. 2003-06-19, gyvena 1 kambario bute, adresu Rodūnios kelias 28-100 Vilniuje. Namuose švaru ir tvarkinga, sudarytos tinkamos sąlygos mergaičių mokymuisi ir poilsiui. N. J. teigimu, ji vienodai gerai sutaria su abiem tėvais, tačiau namuose jaučia įtampą dėl tėvų tarpusavio bendravimo, norėtų likti gyventi su mama, su tėčiu dažnai matytis, bendrauti. Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad atsižvelgiant į nustatytus faktus, vaiko interesus, jo pareikštą norą, faktinę padėtį, ginčo nebuvimą, Skyrius neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, o iš tėvo priteistas išlaikymas, kurio dydis pakankamas tenkinti tik minimalius vaiko poreikius.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą 1991-04-06 Vilniaus m. CMS, įrašo Nr. 1003 tarp V. K. ir N. K. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo atsakovei paliko santuokinę pavardę-K. Nustatė nepilnametės dukros J. K. gyvenamąją vietą su motina N. K.. Priteisė iš tėvo V. K. išlaikymą nepilnametei dukrai J. K. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2014-09-12, kol dukra sulauks pilnametystės, pavedant dukros piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti motinai N. K., priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisė ieškovui V. K. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto, esančio R. kel., Vilniuje, unikalus numeris ir 25,5/1770 dalį žemės sklypo, unikalus numeris, esančio R. kel., Vilnius; automobilį VWJETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: WVWZZZ1GZLW097891; automobilį VWJETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: WVWZZZ1GZLW519375; priekabą MAZ8114, valst. Nr.KS309; kompiuterį; spausdintuvą; kompiuterio staliuką; elektrinį radiatorių; virtuvinį stalą; sofą-lovą; šaldiklį; elektrinę žoliapjovę; benzininę žoliapjovę; dujinį suvirinimo aparatą; elektrinį įrankių komplektą; guminę valtį. Priteisė atsakovei N. K. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto, esančio Rodūnios kel., Vilniuje, unikalus numeris ir dalį žemės sklypo, unikalus numeris, esančio R. kel., Vilnius; namų kino centrą, skalbimo mašiną; indų plovimo mašiną; boilerį; garų surinktuvą; orkaitę; dujinę viryklę; šaldytuvą; šaldiklį; siuvimo mašiną; televizorių; puodų rinkinį; medinę valtį; elektrinę mėsmalę; elektrinį radiatorių; palapinę. Priteisė iš V. K. į valstybės biudžetą 375 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nurodė, jog byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovės ar atsakovo netinkamo elgesio, priešingai nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Teismas taip pat nurodė, jog neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abu sukūrė tokią situaciją savo pasirinkimu, nesupratimu, nekreipimu dėmesio į norus, lūkesčius, kai bendrai neaptariama, ko norima ir tikimasi, kaip įsivaizduoja bendrą gyvenimą. Teismo manymu, abiem sutuoktiniams gyvenant santuokoje trūko tolerancijos, pakantumo bei pagarbos vienas kitam, abu nesistengė gera valia išspręsti kilusių tarpusavio nesutarimų, dėl ko tolimesnis bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Nutraukdamas santuoką teismas pripažino abu sutuoktinius kaltais dėl jų santuokos iširimo. Atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ir nesant tarp šalių ginčo dėl nepilnametės J. K., gimusios 2003-06-19 gyvenamosios vietos nustatymo bei, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais bei jo norais, jos gyvenamąją vietą teismas nustatė su motina N. K. jos gyvenamojoje vietoje. Teismas įvertinęs šalių gaunamas pajamas, sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš ieškovo vaiko išlaikymui priteisė po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametės dukros išlaikymui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės, nurodydamas, jog likusią 400 Lt sumą turėtų skirti pati atsakovė. Teismui nenustačius, kad tėvas vengia bendrauti su dukra ar atsakovė trukdo ieškovui bendrauti su dukra, bendravimo tvarkos nenustatinėjo. Teismas nurodė, kad vien nepilnamečio vaiko likimas gyventi su motina nėra pakankamas pagrindas nustatyti nelygias dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas visada mokėjo ir moka už komunalinius buto patarnavimus, atliko buto rekonstravimo darbus, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2010-06-02 išdavė V. K. statybos leidimą. Nors atsakovė ir siekia jai palankesnio turto padalijimo rezultato, tačiau pakankamai įrodymų, kurie būtų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo jos naudai, nepateikė, ir pagrinde rėmėsi vien tik savo paaiškinimais. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą priteisti atsakovei visą nekilnojamąjį turtą natūra, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nebus pajėgi išmokėti 25 000 Lt kompensacijos ieškovui už jai atitenkančią didesnę turto dalį. Teismas įvertinęs tai, kad šalys iki šiol gyvena tame pačiame bute, konfliktų tarp sutuoktinių nėra, o nutraukus santuoką tarp buvusių sutuoktinių santykiai greitai taps grindžiami nuosavybės tvarkymo ir naudos gavimo interesais, racionalumu ir skaičiavimu priteisė šalims po ½ dalį buto, esančio Rodūnios kel. 28-110, Vilniuje ir po 25,5/1770 dalį žemės sklypo, esančio R. kel. , Vilnius, kurių vertė 50 000 Lt. Teismo posėdžio metu ieškovas prašė transporto priemones priteisti atsakovei. Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutiko, nurodydama, kad ji neturi vairuotojo pažymėjimo. Todėl teismas priteisė pagal realų naudojimą ieškovui - automobilį VWJETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: WVWZZZ1GZLW097891, kurio vertė 800 Lt, automobilį VWJETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: WVWZZZ1GZLW519375, kurio vertė 800 Lt, priekabą MAZ8114, valst. Nr.KS309, kurio vertė 400 Lt. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad kompiuteris reikalingas ieškovui su jo darbu susijusioje veikloje, todėl kompiuterį, kurio vertė 2000 Lt priteisė ieškovui. Taip pat ieškovui priteisė spausdintuvą, kurio vertė 200 Lt ir kompiuterio staliuką, kurio vertė 30Lt, nes jie tiesiogiai yra susiję su kompiuteriu. Atsakovė prašė ieškovui priteisti benzininę žoliapjovę, kurios vertė 800 Lt. Nors atsiliepime į priešieškinį ieškovas nepageidavo, kad šis daiktas būtų priteisiamas jam, teismas benzininę žoliapjovę, kurios vertė 800 Lt priteisė ieškovui. Nesant ginčo tarp šalių, teismas ieškovui priteisė kitus kilnojamuosius daiktus: elektrinį radiatorių-20 Lt vertės, virtuvinį stalą-10 Lt vertės, šaldiklį 85 Lt vertės, elektrinę žoliapjovę-115 Lt vertės, dujinį suvirinimo aparatą-200 Lt vertės, elektrinį įrankių komplektą 200 Lt vertės, guminę valtį 70 Lt vertės, sofa-lovą-20 Lt vertės. Viso ieškovui priteisė kilnojamųjų daiktų kartu su transporto priemonėmis už 5750 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis gali atsisakyti visų kilnojamųjų daiktų, išskyrus kompiuterio, tai namų kino centrą, kurio vertė 215 Lt teismas priteisė atsakovei. Dėl kitų daiktų nesant ginčo, teismas atsakovei priteisė kilnojamuosius daiktus: skalbimo mašiną-390 Lt vertės; indų plovimo mašiną-375 Lt vertės, boilerį-50 Lt vertės, garų surinktuvą-250 Lt vertės, orkaitę-220 Lt vertės, dujinę viryklę-350 Lt, šaldytuvą-80 Lt vertės, šaldiklį-85 Lt vertės, siuvimo mašiną-20 Lt vertės, televizorių-20 Lt vertės, puodų rinkinį-140 Lt vertės, medinę valtį-280 Lt vertės, elektrinę mėsmalę-115 Lt vertės, elektrinį radiatorių-20 Lt vertės, palapinę-50 Lt vertės, viso atsakovei priteisė kilnojamųjų daiktų už 2660 Lt. Viso šalys kilnojamųjų daiktų santuokoje įgijo už 8410 Lt. Ieškovui santuokoje įgytų daiktų atiteko daugiau už 1545 Lt. Atsakovė, tiek priešieškinyje, tiek kelis kartus teismo posėdžio metu patvirtino, jog kompensacijos už ieškovui tenkančią didesnę dalį kilnojamųjų daiktų nereikalauja, tokiu būdu teismas kompensacijos iš ieškovo atsakovei nepriteisė.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Apeliantė (atsakovė) N. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m.rugsėjo 12 d.sprendimo civilinėje byloje Kr. dalį, kurioje kompiuteris, spausdintuvas, kompiuterio staliukas priteisti ieškovui,panaikinti, priimti naują sprendimą, pripažinti, kad šis turtas yra reikalingas nepilnametės dukters J. poreikių tenkinimui ir perduoti šį turtą jai N. K., neišieškant kompensacijos; panaikinti sprendimo dalį dėl nuosavybės teisės priteisimo po 1/2 buto ir žemės sklypo ieškovui V. K. ir N. K., priimti naują sprendimą pripažinti atsakovei asmeninės nuosavybės teises į 2/3 buto, esančio R. K. 28-110,Vilniuje, ir 2/3 51/1770 žemės sklypo, esančio R. kelias,Vilniuje; pripažinti ieškovui V. K. nuosavybės teise į 1/3 buto, esančio R k., Vilniuje, ir 1/3 51/1770 žemės sklypo,kurio kadastrinis Nr., esančio R. k.,Vilniuje; perduoti atsakovės asmeninėn nuosavybėn visą butą, esantį R. k.,Vilniuje,unikalus Nr. ir visą 51/1770 žemės sklypo, esančio R. k.,Vilniuje,kadastrinis Nr., priteisti iš atsakovės, N. K. ieškovui V. K. 16 666 Lt piniginę kompenasiją.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutiko su teismo sprendimu dalyje dėl vieno kambario buto lygiomis dalimis priteisimo. Apeliantės teigimu, teismo išvados, kad atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad yra pagrindas nukrypti nuo turto lygių dalių principo ir kad priteisus natūra atsakovei visą butą, atsakovė nebūtų pajėgi išmokėti ieškovui priklausančią kompensaciją, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir teisminės praktikos. Teismas turėjo pagrindo pripažinti nustatytomis visas CK 3.123 staipsnio. 1 dalyje įvardintas aplinkybes, nes su atsakove lieka gyventi nepilnametė dukra, atsakovės turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovo, be to su ieškove gyvena ir aukštojoje mokykloje studijuojanti dukra. Pažymėjo ir tai, jog palikti vieno kmabario butą buvusiems sutuoktiniams neteisinga ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Teismas turėjo pripažinti, kad palikus naudotis vieno kambario butu po santuokos nutraukimo galimi tolimesni ginčai ne tik dėl jo išlaikymo, bet ir dėl jo naudojimo. Be to kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nedalaus buto palikimas buvusių sutuoktinių bendrojoje nuosavybėje nepriimtinas. Teismas nepagrįstai suabejojo atsakovės galimybėmis išmokėti ieškovui kompensaciją, nes atsakovės mama turi nekilnojamojo turto, paremtų finansiškai, todėl apeliantė galėtų išmokėti ieškovui jam priklausančią kompensaciją. Apeliantės teigimu, skundžiamu teismo sprendimu nepagrįstai netenkintas jos prašymas palikti nepilnametei dukrai jos naudojamą kompiuterį, spausdintuvą, kompiuterio stalelį. Pažymėjo, jog į dalintiną turtą nėra įtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Be to spręsdamas šį klausimą teismas turėjo atsižvelgti ir į tai kad suaugusioji dukra taip pat mokosi ir jai reikalingas kompiuteris.

I. V. K. atsiliepimu su apeliantės apeliaciniu skundu nesutiko. Prašė apeliantės apeliacinį skundą atmesti, vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-12 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog teismas teisingai vertino pagal bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, kad atsakovei priteisus visą butą, ji neturės realios galimybės ieškovui išmokėti l/2 buto vertės piniginės kompensacijos. Atsakovei dabar pateikiant įrodymus, jog jos motina galės išmokėti piniginę kompensaciją ieškovui, kyla klausimas, kodėl tokie įrodymai iš atsakovės pusės nebuvo pateikti anksčiau bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu, kadangi apeliacinė instancija naujų įrodymų, galėjusių būti pateiktais pirmoje instancijoje, nevertina. Be to, jei atsakovei atsirado galimybės sumokėti piniginę kompensaciją ieškovui, po santuokos nutraukimo atsakovei visada lieka galimybė iš ieškovo išpirkti jam po santuokos nutraukimo paliekamą buto dalį. Teismui priteisus didesnį išlaikymą dukrai iš ieškovo nei iš atsakovės, pastaroji neturinti jokio pagrindo reikalauti didesnės dalintino nekilnojamojo turto dalies. Kompiuteris, spausdintuvas, kompiuterio staliukas buvo pirktas ieškovo ir pirktas visai šeimai, jais naudojosi ieškovas, atsakovė ir dukros (vyresnioji mokslui, laisvalaikiui, jaunesnioji paaugus laisvalaikiui dažniausiai). Kyla klausimas, kam dešimtmetei mergaitei reikalingas spausdintuvas, jei ateityje dukrai toks daiktas bus reikalingas, jis jai ir bus nupirktas. Tuo tarpu kompiuterio staliukas yra neatsiejamas nuo kompiuterio, todėl priteisus kompiuterį ieškovui ir kompiuterio staliukas paliekamas ieškovui teisėtai. Teismo sprendimas ieškovo nuomone yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis tiek įstatymus, tiek suformuotą teismų praktiką, o atsakovės apeliacinis skundas nepagrįstas, argumentuotas teisybės neatitinkančia informacija, siekiant nepagrįstai prisiteisti didesnę buto dalį, todėl atmestinas.

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos

Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus: 2014 09 29 VŠĮ Vilniaus „Versmės“ katalikiškosios gimnazijos pažymą (t. 2,b.l.46), kurioje nurodoma, kad J. K. mokosi šioje mokykloje ir kad pamokų atsiskaitymas, vertinimas, užduotys, vyksta internetinėje erdvėje per TAMO dienyną; 2014 09 04 Veterinarijos akademijos pažymą (t.2b.l.47), kad K. K. studijuoja šioje mokslo įstaigoje; D. K. pareiškimą (t.2,b.l. 48) ir išrašą iš sąskaitos, kad ji yra papildžiusi savo sąskaitą 26 000 Lt (t.2,b.l.49). Prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo apeliantė motyvuoja tuo, kad dalies jų pateikti negalėjo, nes jų neturėjo iki teismui priimant sprendimą, dalies jų pateikimo reikalingumas iškilo pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau tekste kasacinis teismas arba LAT) formuodamas praktiką yra nurodęs, kad peliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (LAT 2015 02 13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (LAT 2005 07 11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantės naujai pateiktais rašytiniais įrodymais, mano, kad siekiant visapusiško bei išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo išsprendimo, yra pagrindas priimti apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 314 str.). Pažymėtina, kad šalys su naujai pateiktais įrodymais yra susipažinuę, nes jie buvo išsiųsti kartu su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į apeliacinį skundą.

Dėl išlaikymo nepilnametei šalių dukrai.

Apeliantė klaidingai nurodo jog teismas yra priteisęs nepilnametei šalių dukrai mažesnį nei teismų praktikoje priimta išlaikymą iš ieškovo, kadangi vietoj teismų praktikoje priimto minimalios algos, (ginčo nagrinėjimo metu sudariusios 1000 Lt) dydžio išlaikymo priteisė iš ieškovo tik 600 Lt. Su šiuo teiginiu negalima sutikti kadangi įstatymas (CK 3.192 straipsnio 3 dalis) nustato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kolegijos manymu tinkamai paskirstė išlaikymo prievolę tarp šalių atsižvelgdamas į jų turtinę padėtį ir nepilnametei dukrai reikalingą išlaikymą (1000 Lt) priteisė iš ieškovo 600 Lt t.y. didesnę išlakymo sumą, konstatavęs, kad atsakovei tenka mažesnė išlaikymo dalis 400 Lt. Taigi, teismas nepilnametės dukros išlaikymo pareigas tarp tėvų paskirstė tinkamai, atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes, t.y. į abiejų šalių galimybes teikti išlaikymą dukrai. Apeliantė yra sveikas darbingas asmuo turintis net dvi specialybes, todėl jai tenkanti padengti dukros išlaikymo lėšų dalis nelaikytina nepakeliama našta apeliantei.

Dėl santuokoje įgyto buto nelygių dalių nustatymo dalinant šį santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą

Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovei ryšium su tuo jog su ja lieka gyventi šalių nepilnametė dukra turėjo būti priteista didesnė santuokoje įgyto nekilnojamojo turto dalis 2/3 buto, o ieškovui 1/3, remiantis CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pažymėtina jog šioje įstatymo nuostatoje numatyta galimybė atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svardbias aplinkybes nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Šiuo atveju tiek į nepilnametės dukros interesus, tiek į apeliantės turtinę padėtį jau atsižvelgta paskirstant dukros išlaikymo prievolę, byloje taip pat nustatyta jog ieškovas viso bendro gyvenimo metu rūpinosi tiek abiejų dukrų, tiek ir apeliantės išlaikymu, dėl ko ji turėjo galimybes baigti mokslus, nes ilgą laiką nedirbo ir rūpinosi tik dukrų auklėjimu. Kaip jau minėta apeliantė yra darbingas turintis ne vieną specialybę asmuo, galintis pasirūpinti tiek savimi, tiek nepilnametės dukros išlaikymu. Todėl kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad jai turi būti skirta didesnė turto dalis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (LAT 2006 04 10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006, 2009 11 03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009), kad vien tik faktas, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su vienu iš sutuoktinių, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Be to, kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kurias ji mano esant pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo, pirmosios instancijos teismo jau įvertintos ir pagrįstai pripažintos nepakankamomis tam, kad būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir pažymi, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nepakankamos pagal teismų praktiką priteisti jai didesnę santuokoje įgyto bendro turto dalį. Taip pat būtina atsižvelgti ir į tai, kad ieškovo dukters išlaikymo pareiga siejama su vaiko ir tėvo santykiais ir gali būti reikšminga nustatant išlaikymo ar išlaikymo įsiskolinimo dydį, o santuokoje įgyto turto dalybų klausimas sprendžiamas tarp sutuoktinių ir šiuo atveju reikšmingos yra įstatyme nustatytos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta CK 3.123 straipsnyje nurodytų ar kitų svarbių priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (LAT 2010 05 20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, LAT 2011 06 17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011, 2013 02 06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors, CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis ir teismas gali pripažinti svarbiomis ir leidžiančiomis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir kitas aplinkybes, tačiau, kaip išaiškinta kasacinio teismo, nukrypdamas nuo šio principo „kitų svarbių aplinkybių“ pagrindu, teismas turi nustatyti, kad nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba aplinkybių visumos kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, apsauga (LAT 2008 09 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje teismo pagrįstai konstatuota, jog neegzistuoja pagrįstų ir tam tikrų teisinių gėrių gynybai svarbių aplinkybių, dėl kurių būtų pateisinamas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Apeliantė argumentuodama savo teisę į didesniąją turto dalį rėmėsi kasacinio teismo praktika, 2007 06 20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo faktinių aplinkybių nustatytų šioje byloje. Minėtoje byloje nelygios nekilnojamojo turto dalys sutuoktinės naudai nustatytos pripažinus ieškovės iš jos asmeninių lėšų, iki santuokos sudarymo įsigytą be apdailos butą bendra sutuoktinių nuosavybe dėl santuokoje šalių atliktų pagerinimų ir atsižvelgus, kad su ieškove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai.

Dėl santuokoje įgyto buto padalinimo būdo.

Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (LAT 2004 09 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2004; 2006 10 18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006; ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliantė kelia klausimą dėl tinkamo CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo, ji nesutinka su teismo sprendimu dalijant sutuoktiniams turtą priteisti jiems po vieną antrąją santuokoje įgyto vieno kambario buto esančio adresu Rodūnios kelias 28-110, Vilniuje. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu kolegija sutinka todėl apeliacinį skundą šioje dalyje tenkina.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (LAT 2011 11 11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-430/2011). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra kai objektyviai – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiai, jų galimybė objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (LAT 2008 05 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2011 11 11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011). Taigi, santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (LAT 2006 10 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006). Parenkant turto padalijimo būdą, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį, kitas svarbias aplinkybes (LAT Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 05 20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nekonfliktiškų ir saugių gyvenimo sąlygų užtikrinimas nepilnamečiam vaikui lemia svarbias aplinkybes, dėl kurių turtas negali būti padalijamas natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Ta aplinkybė, kad vienas iš sutuoktinių praranda turėtą gyvenamąją vietą ir neturi kitos, nėra lemiama teisminio ginčo dėl turto padalijimo baigčiai, nes pirmenybę teismas teikia šalių ginčui išspręsti ir užkirsti kelią naujų ginčų atsiradimui (LAT 2008 01 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008). Šiuo atveju dalinamas šalių santuokoje įgytas butas adresu Rodūnios kelias 28-110, Vilniuje (t.1,b.l. 94-96 ) yra vieno kambario 34,32 kv.m. ir aiškiai nedalus, kadangi nėra galimybių priskirti kiekvienai šaliai po atskirą patalpą. Negalima sutikti, kad tarp šalių nėra konflikto, nes jau iš šalių pateiktų procesinių dpkumentų turinio galima spręsti, kad šalys daugeliu buitinių klausimų turį kardinaliai skirtingas nuomones. Todėl tikėtis, kad šalys gali sutarti bendro nekilnojamojo turto eksloatvimo priežiūros ar naudojimosi šiuo turtu bendrai klausimais nėra jokio pagrindo. Kad šeimoje tarp tėvų tvyro įtampa, kuria ji jaučia Vaikų teisių apsaugos tarnybai yra nurodžiusi ir šalių dukra tarnybos apsilankymo šalių namuose metu (t.1,b.l. 62). Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms tikėtis kad šalys po skyrybų sutars bendrosios dalinės nuosavybės (ginčo buto) tvarkymo klausimais nėra pagrindo. Ieškovė tiek savo procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde yra nurodžiusi jog turi galimybę sumokėti ieškovui kompensaciją, kad šiuo klausimu ją sutinka finansuoti jos motina. Nėra pagrindo netikėti šiais jos teiginiais, be to šią faktinę aplinkybę patvirtina ir naujai į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nekilnojamojo turto (ginčo buto) padalinimo klausimą parinko netinkamą buto padalijimo būdą, teismas be pagrindo ne atsižvelgė į konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, nesugebėjimą bendradarbiauti bei taikiai spręsti iškylančius klausimus ir ne atsižvelgė, kad ginčo turto padalijimas natūra neišvengiamai sudarytų sąlygas konfliktams kilti ir ateityje, kad iš esmės viso buto perdavimui natūroje neprieštaravo ir pats ieškovas, jis abejojo tik atsakovės galimybėmis sumokėti jam kompensaciją. Ginčo dėl dalintino turto vertės, pagal atsakovės užsakytą turto vertinimą (t.1,b.l. 160-178) sudarančios 50 000 Lt, taip pat nėra. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad šalims po santuokos nutraukimo naudotis bendru vieno kambario butu kartu gyvenant dar ir dukroms praktiškai nebūtų įmanoma, kad realių galimybių padalyti šį turtą natūra nėra. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir Kad apeliantės motina realiai gali suteikti pagalbą išperkant jos dalį matyti iš su apeliaciniu skundu pateikto sąskaitos išrašo. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas priteisiant visą ginčo butą natūra apeliantei, o ieškovui priteisiant iš apeliantės 25 000 Lt kompensaciją už jam tenkančią vieną antrąją dali buto.

Dėl daiktų neįtraukimo į dalytinų daiktų sąrašą

CK 3.120 straipsnio 1 dalis numato jog į dalytino turto sąrašą neįtraukiami daiktai skirti nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui. Pagal minėto straipsnio 2 dalį šis turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos, tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai vaikai. Šiuo atveju kai su atsakove lieka gyventi abi šalių dukros, iš kurių viena yra studentė studijuojanti stacionare, kita mokinė, akivaizdu jog kompiuteris yra viena iš priemonių jų naudojama mokymosi procese, ką beje patvirtina ir mokyklos, kurioje mokosi jaunesnioji šalių dukra Julija pažyma, todėl jis priskirtinas prie į dalintiną tarp sutuoktinių daiktų sąrašą netrauktinu daiktų, reikalingų dukrų poreikiams tenkinti, prie tokių daiktų taip pat priskirtinas kompiuterio staliukas ir spausdintumas, kurie yra neatskiriami kompiuterio priedai, reikalingi tinkamai kompiuteriu naudotis ir išnaudoti visas jo teikiamas galimybes. Tai, kad, kaip nurodo ieškovas, atsiliepime į apeliacinį skundą kompiuteris pirktas 2008 metais kai vaikai dar buvo maži, negali įtakoti jo priskyrimo ar nepriskyrimo prie daiktų vaikų poreikiams tenkinti, nes teismas šį klausimą turi spręsti pagal daikto ginčo nagrinėjimo metu atliekamą funkciją. Atodėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas kompiuterį, jo staliuką ir spausdintuvą priskiriant prie daiktų reikalingų nepilnametės dukros poreikiams tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teimo 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimą pakeisti dalyje, kuria Š. V. K. ir N. K. asmeninės nuosavybės teise priteista po ½ dalį buto, unikalus numeris ir po 25,5/1770 dalis žemės sklypo, unikalus numeris, esančių R. k., Vilniuje. Butą unikalus numeris ir žemės sklypo, unikalus numeris, 51/1770 dalį esančius R. k. priteisti atsakovei N. K.. Priteisti ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25 000 Lt (dvidešimt penkių tūkstančių litų) kompensaciją, už ½ buto, unikalus numeris ir 25,5/1770 dalis žemės sklypo, unikalus numeris, esančių R. k., Vilniuje

Pakeisti sprendimo dalį, kuria ieškovui V. K. priteisti: kompiuteris, spausdintuvas ir kompiuterio staliukas, priskirti šiuos daiktus prie nedalintinų daiktų skirtų vaikų poreikiams tenkinti.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Liuda UckienėJadvyga MardosevičRūta Veniulytė -Jankūnienė