Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, taikymo nuteistajai A. S. patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2018 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. Ji suimta 2019 m. kovo 26 d.

Bausmės pradžia – 2019 m. kovo 26 d., bausmės pabaiga – 2027 m. kovo 10 d., atliko mažiau nei ¹/₂ paskirtos bausmės laiko (¹/₂ – 2023 m. kovo 10 d.), 2022 m. rugsėjo 28 d. faktiškai atliko 3 metus 6 mėnesius 18 dienų paskirtos bausmės.

2022 m. spalio 3 d. nutarimu Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė nuteistajai A. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. Savo sprendimą komisija motyvavo tuo, kad nuteistoji vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra mažėjanti, ties žemutine riba išlikusi, vidutinė, kad nuteistosios elgesys bausmės atlikimo metu (mokosi, dirba už pataisos įstaigos ribų, įgijo dvi specialybes, moka alimentus ir ieškinį, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, 6 kartus paskatinta), apsauginiai, riziką mažinantys veiksniai (įgytos kelios profesinės kvalifikacijos; palaikantys ryšiai su šeimos nariais; stebima teigiama nuostata į darbinę veiklą, motyvuota dirbti; priima siūlomas intervencines priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą) ir kitos reikšmingos aplinkybės (priskirta lengvajai nuteistųjų grupei; du kartus nuteistajai buvo suteiktos trumpalaikės išvykos į namus) sudaro pagrindą manyti, kad A. S. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Prokuroras atsiliepimo nepateikė.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas netvirtinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, tie, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Lygtinis paleidimas taikomas teismui padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Sprendžiant klausimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo būtina atsižvelgti į atliktą tam tikrą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (t. y. formalųjį pagrindą) bei įvertinti, ar yra materialusis pagrindas – galimybė daryti išvadą, kad nuteistąją įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Pagal BVK 157 straipsnio 4 dalies nuostatas nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Kaip matyti iš teismui pateikto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo ir nuteistosios asmens bylos medžiagos, nuteistoji A. S. yra pateikusi prašymą dėl jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą ir ji yra atlikusi lygtinio paleidimo klausimo svarstymui privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Taigi, formalus nuteistosios lygtinio paleidimo, taikant intensyvią priežiūrą, taikymo pagrindas yra, tačiau be pastarojo, kaip minėta, būtinas ir materialus lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, kurį sudaro įvykdytos individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, kitos reikšmingos aplinkybės: nuteistosios asmenybė, ankstesni teistumai, kriminogeniniai veiksniai, nusikaltimo (-ų) sunkumas, neatlikta bausmės dalis, ankstesnis lygtinio paleidimo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, žalos atlyginimas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistoji A. S. priskirta lengvajai nuteistųjų grupei, ji nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, nebausta, šešis kartus skatinta už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistajai du kartus buvo suteiktos trumpalaikės išvykos į namus, į pataisos įstaigą sugrįždavo laiku, pažeidimų nefiksuota. Bausmės atlikimo metu išreiškė motyvaciją mokytis ir užsiimti darbine veikla. Dirba UAB (duomenys neskelbtini) virėja-stažuotoja, darbdavio charakterizuojama kaip suprantanti darbo užduotis, požiūris į darbą teigiamas, paskirtą darbą atlieka kokybiškai ir pareigingai, laikosi nustatyto grafiko, nevėluoja. Nuteistoji atlikdama bausmę padengė keik daugiau nei pusę turimo įsiskolinimo. Nuteistoji yra išklausiusi adaptacijos programą, dalyvauja pataisos programose, šiuo metu mokosi 6 klasėje, (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre įgijo virėjo ir siuvėjo kvalifikacijas, pagal galimybes dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose, lankė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos, jos požiūris į užimtumą pozityvus. Šie bylos duomenys patvirtina, kad nuteistoji charakterizuojama iš esmės teigiamai, tačiau jie taip pat parodo, kad A. S. atlikdama paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, o vien tai, teismo manymu, nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juo labiau, kad vienas iš bausmės tikslų yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo požiūrį, o esama nuteistosios elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo metu taikoma bausmė yra efektyvi.

Pastebėtina, kad teismui pateikti bylos duomenys rodo ne tik teigiamai nuteistąją A. S. charakterizuojančias aplinkybes. Iš nuteistosios asmens bylos matyti, jog A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pirminio vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė, o paskutinio vertinimo metu nustatyta mažėjanti, ties žemutine riba išlikusi, vidutinė rizika, tačiau pastebėtina, kad A. S. nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeniniai veiksniai yra net devyni (ankščiau teista 1 kartą, būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimai sunkėja; turi mažą darbo patirtį; finansiniai sunkumai dėl neišmokėtų teisminių ieškinių bei turimų skolų; gyvenimo stiliaus ypatumai neskatinantys prosocialaus elgesio; pasidavimas kitų įtakai; problemų sprendimo įgūdžių stoka; neigiamų pasekmių ignoravimas), kai tuo tarpu apsauginių, riziką mažinančių veiksnių yra tik keturi (įgytos kelios profesinės kvalifikacijos; palaikantys ryšiai su šeimos nariais; stebima teigiama nuostata į darbinę veiklą; motyvuota dirbti; priima siūlomas intervencines priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą). Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, nuteistoji, vykdydama individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Teismas įvertina ir tai, kad A. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo ir apysunkio nusikaltimo padarymą, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistosios požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju ji nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistosios pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistoji atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Pažymėtina, jog nuteistoji nusikaltimus darė dėl savanaudiškų paskatų, siekė finansinės naudos, o jos vaidmuo bendrininkų grupės padarytame nusikaltime buvo itin reikšmingas ir aktyvus.

Toliau pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistoji turi finansinių įsipareigojimų – teismo nuosprendžiu priteistas 4956,45 Eur ieškinys. Turimi finansiniai įsiskolinimai reikalauja tinkamų lėšų paskirstymo įgūdžių ir pastovaus pajamų šaltinio užtikrinimo, todėl nuteistosios noras įgyti pinigų neteisėtais ir visuomenėje nepriimtinais būdais gali būti vertinama kaip kriminogeninis veiksnys. Nors šiuo metu nuteistoji dirba ir yra motyvuota sumokėti turimas skolas, tai tik leidžia kelti prielaidą, kad nuteistajai save įtvirtinus darbinėje veikloje finansiniai sunkumai gali būti sprendžiami ir tai mažintų pakartotinio nusikalstamo elgesio raišką.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. S. neatliktos bausmės dalis (bausmės pabaiga – 2027 m. kovo 10 d.), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistosios pataisos procesas jau yra baigtas, o jai paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąją, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. S. jau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės.

Teismo vertinimu, nors nuteistoji A. S. bausmės atlikimo metu elgėsi gerai, jos asmenybė, padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, rodo jos pavojingumą visuomenei ir neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistoji jau pasitaisė ir būdama laisvėje nedarys naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų. Teigiamas nuteistosios elgesys bausmės atlikimo metu tik patvirtina, jog nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepaisant nuteistosios deklaravimo apie jos teigiamus pokyčius ir ją pozityviai apibūdinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad visuma aptartų aplinkybių šiuo metu nesuteikia pagrindo manyti, kad nuteistoji per bausmės atlikimo laiką būtų taip pasikeitusi, kad ją toliau būtų įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės bei ji laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Tokiu būdu taikyti nuteistajai A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos šiuo metu nėra pagrindo, todėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas netvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, taikymo nuteistajai A. S..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nurašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.