- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-23
- Bylos Nr.
- II-25-1036/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00768-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. B. (V. B.) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. vasario 3 d. nutarimo, kuriuo V. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 5 dalį, 170 eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2020 m. vasario 3 d. nutarimu (toliau – Skundžiamas nutarimas) V. B. nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį, 170 eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams už tai, kad jis 2020 m. sausio 7 d., 15:13 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 11 km., vairavo automobilį Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kelyje su asfalto danga, neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, viršijo leistiną 80 km/h greitį, kai įvertinus matavimo prietaiso paklaidą, važiavo 126 km/h greičiu, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 127, 131.2 punktus.
Šalies argumentai
V. B. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti Skundžiamą nutarimą ir už padarytą administracinį nusižengimą neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skundu V. B. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas atsižvelgiant į tai, kad yra pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn, visiškai prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl padaryto labai gailisi. Su paskirta pinigine nuobauda sutinka, jos nesumokėjo tik dėl to, kad administracinio nusižengimo bylą Institucijoje prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taip pat pareiškėjas skunde nurodo, kad yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, niekada gyvenime nepažeidęs įstatymų, padarytas administracinis nusižengimas neigiamų pasekmių nesukėlė, tačiau tai jam bus pamoka visam gyvenimui bei pažymėjo, kad yra dirbantis, darbe charakterizuojamas gerai, prie skundo pateikė darbovietės tarpininkavimo raštą, kuriame prašoma jo atžvilgiu netaikyti administracinės poveikio priemonės.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 5 dalyje, V. B. skirta minimali piniginė bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Administracinis nusižengimas yra įrodytas išnagrinėjus surinktą medžiagą bei prie medžiagos papildomai pateiktus dokumentus, byla išnagrinėta išsamiai ir priimtas motyvuotas sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl nuobaudos individualizavimo
Iš skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija padaręs KET pažeidimus, nustatytų faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo, tačiau ginčija administracinės atsakomybės individualizavimą. Prašo ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
ANK 416 straipsnio 7 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad už ANK 416 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Taigi individualizuodami nusižengimą padariusiems asmenims skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 nutarimai). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-188-211/2018). Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik tais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas, ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-54-489/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-51-489/2017).
Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gailisi padaręs administracinį nusižengimą, pagrindas svarstyti ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą yra, tačiau teismų praktikoje nurodytų ypatingų, išskirtinių aplinkybių dėl kurių administracinė poveikio priemonė būti švelninama ar naikintina nenustatyta. Akivaizdu, kad V. B. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, t. y. būdamas pradedančiuoju vairuotoju, vairavo automobilį viršydamas leistiną greitį 46 km/h. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei pasyvų požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Pažymėtina, kad V. B. 126 km/h greičiu važiavo kelyje, kuriame leistinas greitis yra tik 80 km/h, bei šį šiurkštų nusižengimą padarė dienos metu, kai eismas ir žmonių judėjimas yra intensyvus. Nors V. B. padarytas nusižengimas šiuo atveju jokių realių neigiamų padarinių nesukėlė, tačiau pabrėžtina, kad šio administracinio nusižengimo sudėtis nereikalauja padarinių kilimo. Skundžiamu nutarimu V. B. buvo skirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, nustatant minimalų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, buvo atsižvelgta į V. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Pareiškėjo skunde ir tarpininkavimo rašte nurodomos aplinkybės dėl galimai neigiamų padarinių jo darbinei veiklai atėmus teisę vairuoti transporto priemones, nesudaro pagrindo spręsti, kad šiuo atveju turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalis nuostatos, kadangi jo darbo aplinkybės jam buvo žinoma ir administracinio nusižengimo padarymo metu ir jos nebuvo pakankamos sulaikyti pažeidėją nuo pavojingo administracinio nusižengimo padarymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsižvelgdamas į galimas greičio viršijimo pasekmes, įstatymo leidėjas, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Tokiu būdu, tai, kad V. B. teisės vairuoti transporto priemones reikalingos atliekant darbines funkcijas, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio –
transporto priemonės vairavimo, pavojus tampa dar didesnis. Pažymėtina, jog ir teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-273/2015, Nr. ATP-567/2015, Nr. ATP-290/2016, Nr. ATP-303/2016, Nr. ATP-403/2016 ir kt.).
Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ypatingai neigiamai vertinama aplinkybė, jog grubų KET pažeidimą V. B. padarė būdamas pradedančiuoju vairuotoju. Įstatymų leidėjas išskiria šią vairuotojų grupę ir numato jai griežtesnį teisinį reguliavimą. Tai, jog pažeidėjas pirmą kartą padarė KET pažeidimą, necharakterizuoja jo kaip pareigingo ir atsakingo vairuotojo. Priešingai, būdamas pradedančiuoju vairuotoju V. B. turėjo būti itin pareigingas ir atsargus, jis padarė itin grubų administracinį nusižengimą ir tai vertinama neigiamai.
Jau buvo minėta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats administracinį nusižengimą padaręs asmuo, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Skiriama nuobauda turėtų nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, sukelti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui atitinkamas neigiamas pasekmes, o neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes ir nepatogumus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas sušvelninti nuobaudą. Prieš darydamas administracinį nusižengimą asmuo privalo galvoti apie galimas jam kilsiančias pasekmes, o tam tikri laikini nepatogumai yra natūralus administracinės atsakomybės taikymo rezultatas, o per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. V. B. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu V. B. galima būtų netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar sutrumpinti šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, kaip nurodyta pareiškėjo skunde, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Visos pareiškėjo išdėstytos aplinkybės jau buvo įvertintos priimant skundžiamus procesinius sprendimus ir paskiriant jam minimalų ANK 416 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę sutrumpinant jos taikymo terminą ar visai jos neskiriant tais pačiais motyvais, nėra pagrindo. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje pakartotinai pažeidinėti įstatymus. Tuo pačiu teismas pažymi, kad už šio KET pažeidimo padarymą visai neskyrus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tiek atsakomybėn patrauktam asmeniui, tiek visuomenei gali sudaryti nebaudžiamumo nuotaikas. Pažymėtina, kad analogiško teisės aiškinimo skiriant nuobaudas už analogiškus administracinius nusižengimus laikosi ir aukštesnės instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-10-574/2020, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-44-315/2019). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skundą atmesti.
Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. vasario 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Įsiteisėjus nutarčiai bylą ROIK: 20109540987 grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.