Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-01-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-10-574/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-06
Bylos Nr.
AN2-10-574/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03889-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Jurgita Mačionytė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-10-574/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03889-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2.; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atmestas D. B. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-14527-2019, kuriuo ji pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 5 dalyje, ir jai paskirta nuobauda - 170 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 31 d. nutarimu (toliau – nutarimas) Nr. 10-ANR_N-14527-2019 pripažinta kalta pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį, dėl to, kad ji, 2019 m. birželio 7 d. 10.08 val. vairuodama automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną 60 km/h greitį, važiuodama 106 km/h (matavimo paklaida +/–2 km/h) greičiu. Šiais veiksmais D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto reikalavimus ir už tai jai buvo paskirta 170 Eur dydžio bauda bei specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 21 d. nutartimi atmetė D. B. skundą ir paliko galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 31 d. nutarimą, patikslinant, jog D. B. administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams paskirta vadovaujantis ANK 416 straipsnio 7 dalimi.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu D. B. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodo, kad greičio matavimui naudotas lazerinis transporto priemonių važiavimo greičio matavimo prietaisas „Unipar SL 700“, kuris skirtas naudoti stacionariai, nefiksuoja vaizdo įrašo, kas labai apsunkina konkretaus pažeidėjo nustatymą dideliame eismo sraute. Kadangi Vilniaus mieste yra didelis transporto priemonių srautas ir būtent galimo pažeidimo padarymo vietoje ir metu (darbo dieną, 10 val. 08 min.) apeliantės važiavimo kryptimi (trejomis eismo juostomis) važiavo ne viena transporto priemonė, todėl kyla pagrįstos abejonės, kurios transporto priemonės greitis buvo užfiksuotas. Vienintelis įrodymas, kad buvo užfiksuotas būtent jos vairuojamo automobilio greitis, yra D. J. patvirtinimas, kad greičio matavimo prietaisas buvo nukreiptas į jos automobilį. Pareigūnas patvirtina aplinkybes, kad galimo pažeidimo fiksavimo vietoje eismas viena kryptimi vyksta daugiau negu viena eismo juosta, tačiau tarnybiniame pranešime klaidingai nurodė eismo juostų skaičių, kadangi toje vietoje yra ir papildoma lėtėjimo juosta, kurios dalyje sustojo ir stovėjo policijos tarnybiniai automobiliai. Taip pat institucija, priėmusi nutarimą administracinėje byloje, pateikė 2019 m. rugpjūčio 29 d. įvykio vietos schemą, kurioje nėra pateikta tiksli faktinė situacija, yra pateikta tik vienos transporto priemonės judėjimo trajektorija, tačiau galimo pažeidimo fiksavimo metu kelyje, ta pačia kryptimi važiavo daugiau transporto priemonių.

5. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad tyrimą atliko ir protokolą su nurodymu surašė patrulė A. V., tačiau apeliantę sustabdė policijos pareigūnas patrulis D. J.. Ją sustabdė policijos pareigūnas, ji labai sutriko ir pasimetė, jai buvo parodytas rankinis greičio matavimo prietaisas ir nurodyta, kad ji viršijo leistiną greitį, vėliau buvo pateikti dokumentai, kuriuos reikėjo pasirašyti, bet dėl ko konkrečiai ji negali pasakyti, kadangi jai pateiktuose dokumentuose nepasirašė. Tik esant namuose, perskaičius dokumentus, suprato, kad jai gresia administracinė atsakomybė, tačiau kokia konkrečiai, pagal turimus dokumentus bei nurodytas pažeistas teisės normas, jai nebuvo aišku.

6. Negali nurodyti, kokiu konkrečiu greičiu ji važiavo iki galimo pažeidimo konstatavimo, tačiau visuomet vairuoja transporto priemones atsižvelgdama į kelio ženklų lentelėse ar KET nurodytą maksimalų (saugų) greitį. Tai patvirtina ir tai, kad ji niekada anksčiau nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus.

7. ANK 416 straipsnio 5 dalies sankcijoje nėra numatytas specialiosios teisės vairuoti atėmimas, taigi protokolas ir nurodymas bei nutarimas surašyti klaidingai. Taip pat, kaip patvirtino institucija, priėmusi nutarimą, administracinio nusižengimo byloje yra nurodyti klaidingi duomenys dėl pareigūno, kuris nustatė galimą KET pažeidimą. Šiais procesiniais veiksmais buvo grubiai pažeistos jos teisės, nes procesiniuose dokumentuose buvo aiškiai nurodytos galimai pažeisto ANK 416 straipsnio 5 dalies nuostatos, o sankcijoje nėra numatytas specialiosios teisės vairuoti atėmimas, taigi nebuvo teisingai kvalifikuotas galimas administracinis nusižengimas, ko pasėkoje asmuo yra klaidinamas.

8. Nagrinėjant jos prašymus byloje, nebuvo pateikti jos prašomi dokumentai ir informacija susijusi su galimu pažeidimu, t. y. nepateikta greičio matavimo prietaiso „Unipar SL 700“ Nr. SL70192 gamintojo techninės charakteristikos duomenų lapo kopija, o pateikta tik naudojimosi instrukcija.

9. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimui taisyklė: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ši nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416/2005). Surašyti procesiniai dokumentai byloje dėl galimo KET pažeidimo neatitinka teisės normų reikalavimų ir jų pagrindu negalėjo būti priimtas nutarimas.

10. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo jos skundą, nevertino kai kurių skunde nurodytų aplinkybių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N-l-1662/2007 pažymėjo, kad taikant administracinę atsakomybę turi būti pašalintos bet kokios abejonės dėl asmens kaltės, priešingu atveju gali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Šioje administracinėje byloje yra nepašalintų abejonių dėl pažeidimo aplinkybių, svarbių nustatinėjant jos kaltę. Laikantis nekaltumo prezumpcijos principo, nustatant kaltę turi būti įrodyta, kad buvo užfiksuotas būtent jos vairuojamo automobilio greitis, tačiau tokie įrodymai nėra surinkti, o tai yra institucijos, nagrinėjančios administracinio nusižengimo bylą, pareiga.

11. Teismo sprendime buvo patvirtinta, kad eismas vyko ne viena eismo juosta, darbo dieną, todėl preziumuojama, kad eismo intensyvumas pakankamai didelis ir, siekiant išskirti konkretų automobilį, kuris viršijo greitį, neužfiksuojant transporto priemonės valstybinių numerių, ar nesant vaizdo fiksavimo, sudėtinga. Galimo pažeidimo fiksavimas apie 160 m atstumu yra pakankamai didelis atstumas naudojant prietaisą, kuris neturi vaizdo priartinimo funkcijos ir bent minimaliai judant, kadangi prietaisas buvo laikomas rankoje, nėra garantuojamas konkrečios transporto priemonės greičio fiksavimas. Prietaisui sujudėjus greičio fiksavimas minėtu atstumu vyksta ne vienoje eismo juostoje, o keliose. Be to prietaisas „Unipar SL 700“ yra daugiau negu 12 metų senumo, tai yra pasenusi greičio matavimo sistema, kuri fiksuoja tik datą, laiką ir atstumą, ir būtent dėl pasitaikiusių ginčytinų situacijų šiuo metu dažniausiai naudojami greičio matavimo prietaisai - sistemos, kurie fiksuoja vaizdą. Nagrinėjamoje situacijoje naudotas prietaisas tinkamas ir patikimas naudoti vykdant greičio matavimo kontrolę tik tokiame kelyje, kurį sudaro tik po vieną eismo juostą abejomis kryptimis arba kai kelių eismo juostų kelyje vieni kryptimi juda tik viena transporto priemonė.

12. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas galimą pažeidimą, neatsižvelgė į galiojančias ANK normas ir teismų praktiką. ANK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatose numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Preziumuojama, kad 2019 m. spalio 21 d. apeliantės vairavimo stažas buvo daugiau negu 2 metai (stažas nuo 2017 m spalio 10 d.) ir šiame teisiniame ginče, nepanaikinus nutarimo, teisinės normų taikymas turėtų vykti atsižvelgiant į ANK 3 straipsnio nuostatas.

13. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

14. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išdėstytu įrodymų vertinimu bei teigiama, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių apeliantės kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 5 dalyje.

15. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, konstatuoja, jog apylinkės teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir padarė pagrįstą išvadą, jog D. B. kaltė, padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, yra įrodyta. Teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nustatydamas veikos padarymo aplinkybes bei kaltę, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei nurodė motyvus. Teismo išvados pagrįstos ištirtų įrodymų visumos analize ir atitinka faktines aplinkybes.

16. ANK 416 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip keturiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

17. Nagrinėjamu atveju, apeliantė D. B. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2019 m. birželio 7 d. 10.08 val. vairuodama automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną 60 km/h greitį, važiuodama 106 km/h (matavimo paklaida +/–2 km/h) greičiu. Šiais veiksmais D. B. pažeidė KET 127 punkto reikalavimus.

18. Vienu pagrindinių įrodymų, patvirtinančių leistino greičio viršijimo faktą, yra greičio matavimo prietaiso parodymai. Administracinio nusižengimo protokole (b. l. 13), policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 17, 18) protokole ir nutarime (b. l. 14) nurodoma, kad greitis buvo matuojamas greičio matuokliu SL 700 Nr. SL70192, kuris užfiksavo 106 km/h ± 2 km/h greitį, kai leistinas greitis 60 km/h. Iš į bylą pateiktos greičio matuoklio SL 700 naudojimo instrukcijos (b. l. 37-44) matyti, kad tai yra lazerinis greičio matuoklis. Į bylą pateiktas patikros sertifikatas Nr. 0967731 (b. l. 22) rodo, kad prietaisas yra tinkamas naudoti iki 2020 m. vasario 22 d. Iš lazerinio greičio matuoklio instrukcijos matyti, kad greičio matavimo leidžiamoji paklaida yra ± 2 km/h, greičio matavimo atstumas nuo 3 iki 800 m. Greičio matuoklis įrašo greitį, atstumą ir laiką. Iš minėtos instrukcijos matyti, kad, matuojant greitį, svarbu yra įsitikinti, kad taikiklis akutėje ir lazerio spindulys yra teisingai sureguliuoti, nes bet koks vertikalus ar horizontalus nukrypimas reiškia, kad taikiklis ir lazerio spindulys yra nesureguliuoti, ir bus labai sunku išgauti greičio parodymus didesniame atstume. Tinkamai sureguliavus prietaisą, girdisi garsiniai signalai, kurie leidžia matavimus atliekančiam pareigūnui žinoti, kad greičio matuoklis yra tinkamai sureguliuotas ir su juo pareigūnas galės atlikti greičio matavimus. Prietaisas turi detektoriaus schemą, kuri neleidžia veikti, jeigu bus aptiktas pašalinis interferencijos šaltinis. Greitis užfiksuojamas taikikliu pataikius į taikinį. Matavimas su visais lazeriais priklauso nuo atspindžio nuo taikinio, o geriausias atspindys būna priekinių žibintų ir valstybinio numerio ženklo. Kai greitis būna užfiksuotas, pasigirsta garsinis signalas. Greičio matuoklio ekrane lieka paskutiniai greičio parodymai ir visa informacija lieka ant ekrano, kol nebus nuspaustas mygtukas, grąžinantis įrenginį į laukiantį/darbo rėžimą. Taip pat lazerinis matuoklis sugeba atskirti, ar automobilis yra artėjantis, ar tolstantis (b.l. 37-44). Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš visų pateiktų duomenų matyti, kad greičio matuoklis buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti nustatant transporto priemonių greitį. Aplinkybė, kad prietaisas nefiksuoja vaizdo įrašų, savaime nereiškia, kad matavimo rezultatas negali būti vertinamas kaip įrodymas administracinio nusižengimo byloje.

19. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad pareigūnas D. J. 2018 m. lapkričio 13 d. yra išlaikęs įskaitą dėl greičio matavimo prietaiso Unipar SL 700 naudojimo (b. l. 33). Vyriausiojo patrulio D. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. birželio 7 d. Laisvės pr., Vilniuje, greičio matavimo prietaisu Unipar SL700 Nr. SL70192 užfiksavo automobilio „Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitį – 106 km/h, kai toje atkarpoje ribotas greitis yra 60 km/h. Greičio matavimo prietaiso raudoną lazerio tašką nukreipė į važiuojantį automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir užfiksavo būtent minėto automobilio greitį. Sustabdžius minėtą automobilį, vairuotoja buvo supažindinta su greičio matavimo prietaiso duomenimis. Surašius administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, nunešė susipažinti vairuotojai. Išaiškinus atsakomybę už jos padarytą administracinį nusižengimą, vairuotoja pasirašė grafoje dėl pažeidimo paaiškinimo ir grafoje, kad jai yra įteikta protokolo kopija su administraciniu nurodymu (b.l. 18). Iš byloje esančio 2019 m. birželio 7 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad grafoje „asmens paaiškinimai ir pastabos“, D. B. pasirašė, kad su pažeidimu sutinka, gailisi (b.l. 13). Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareigūnas mokėjo naudotis prietaisu, ir abejoti jo veiksmais, fiksuojant teisės pažeidimą, nėra pagrindo.

20. Skunde apeliantė nurodo, kad nagrinėjant jos prašymus byloje, taip ir nebuvo pateikta greičio matavimo prietaiso „Unipar SL 700“ Nr. SL70192 gamintojo techninės charakteristikos duomenų lapo kopija, pateikta tik naudojimosi instrukcija. Aukštesnės instancijos teismas, siekdamas išsamiai išnagrinėti apeliantės dėstomus argumentus, kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrių dėl Lazerinio greičio matuoklio Unipar SL700 Nr. SL70192 gamintojo papildomų techninės charakteristikos duomenų, jei tokie yra, pateikimo. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius, atsakydamas dėl papildomų duomenų pateikimo, nurodė, kad Lazerinio greičio matuoklio Unipar SL700 naudojimosi instrukcijos papildomų duomenų (gamintojo techninės charakteristikos duomenų) pateikti negali, kadangi institucija naudojasi meteorologine patikra bei Lazerinio greičio matuoklio Unipar SL700 Nr. SL70192 naudojimosi instrukcija, jokių papildomų charakteristikų nėra (b.l. 96-98). Nors atskiri duomenys dėl nagrinėjamu atveju naudoto greičio matuoklio techninių charakteristikų nėra apteikti, tačiau kaip matyti iš byloje esančios greičio matuoklio naudojimosi instrukcijos, joje yra nurodytos ir greičio matuoklio metrologinės ir pagrindinės techninės charakteristikos, t.y. greičio matavimo diapozonas, greičio matavimo paklaida, laikas, maksimalus greičio matuoklio veikimo atstumas, galimybė atskirti transporto priemones pagal jų judėjimo greičius ir kt., kas ir buvo įvertinta nagrinėjamoje byloje.

21. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, jame nurodyta, kad D. B. protokolas surašytas pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį. Nors apeliantė nurodo, kad ji buvo klaidinama dėl galimo pažeidimo kvalifikavimo, nes ANK 416 straipsnio 5 dalies sankcijoje nėra numatytas specialiosios teisės vairuoti atėmimas, tačiau, kaip matyti iš minėto protokolo, administraciniame nurodyme nurodoma, kad už nusižengimo, numatytą ANK 416 straipsnio 5 dalyje padarymą nustatyta bauda nuo 170 iki 230 Eur ir privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėn. iki 12 mėn. D. B. pasiūlyta sumokėti 85 Eur baudą ir paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Nors protokole nebuvo nurodytas konkretus ANK straipsnis ir jo dalis (416 straipsnio 7 dalis), numatantis privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tačiau buvo nurodyta minėto straipsnio esmė. Pirmosios instancijos teismas šį netikslumą ištaisė, nurodydamas, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas D. B. paskirtas ANK 416 straipsnio 7 dalies pagrindu.

22. Apeliantė nurodo, kad 2019 m. spalio 21 d. jos vairavimo stažas buvo daugiau negu 2 metai (stažas nuo 2017 m spalio 10 d.). Su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti. D. B. administracinį nusižengimą padarė 2019 m. birželio 7 d., t.y. tuo metu ji neturėjo 2 metų vairavimo stažo.

23. Pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.), nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip keturiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Šios minėto ANK straipsnio nuostatos nesikeitė nuo pat ANK įsigaliojimo, sankcija nebuvo sušvelninta, privalomumas skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nepakeistas, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti ANK 3 straipsnio 1 dalies nuostatas.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

D. B. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jurgita Mačionytė