Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. K., R. J., I. V., D. G., G. B., D. S., R. B., J. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie šios bylos iškėlimą paskelbus specialiame interneto tinklalapyje, per teismo nustatytą terminą kitų suinteresuotų šios bylos baigtimi asmenų į teismą nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), pastatytas 1935 metais (1 t., b. l. 192). Pažymėtina, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2287) „Dėl adresų objektų numerių keitimo“ (1 priedo 4 eilutė) adresas (duomenys neskelbtini), pakeistas į (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 135). Šiuos pastatus pastatė M. J. ir A. J. (pareiškėjos L. G. proseneliai). M. J. ir A. J. šiame gyvenamajame name gyveno bei jį valdė iki 1944 metų. A. J. (M. J. ir A. J. dukra, pareiškėjos senelė) 1944 m. sudarė santuoką su K. P. ir tapo A. P.. M. J. ir A. J. gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), padovanojo A. P. ir K. P.. Kiti asmenys pretenzijų į gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu nereiškė.

Pareiškėja L. G. gyveno šiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) nuo savo gimimo (duomenys neskelbtini) iki 1970 metų. Po A. P. ir K. P. mirties tame gyvenamajame name gyveno ir jį valdė pareiškėjos mamos G. P. Jusienės jaunesnysis brolis P. P.. (duomenys neskelbtini) P. P. mirė. Nuo 1996 m. pareiškėja L. G. su šeima gyvena bei valdo gyvenamąjį namą kartu su ūkiniu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)).

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Kaip nustatyta, suinteresuoti asmenys neginčija, kad pareiškėja nėra įgijusi nuosavybės teisės į ginčo objektą. Suinteresuoti asmenys neįrodinėjo, kad pareiškėja objekto valdymą yra pradėjusi nesąžiningai ar valdo neteisėtai. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Byloje nustatyta, kad pareiškėja valdo gyvenamąjį namą kartu su ūkiniu pastatu nuo 1996 m. kaip savą (atliko gyvenamojo namo remontą, tvarko aplinką (1 t., b. l. 80-83), sudarė pirminę sutartį su UAB „Kauno švara“ 1998 m. rugsėjo 24 d. (1 t., b. l. 89), moka mokesčius už elektros energiją (pažymėtina, kad nors mokama K. P. vardu, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. P. mirė (duomenys neskelbtini)), (1 t., b.l. 98-115), nemanydama, kad daikto savininkas yra kažkas kitas, daikto valdymas buvo sąžiningas, teisėtas, atviras ir nepertraukiamas (CK 4.22, 4.68 straipsniai).

Pažymėtina, kad byloje taip pat turi būti sprendžiama, ar taikomos CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios nustato draudimą tam tikrą turtą įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu. Pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Iš 2016 m. spalio 6 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatą 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), neįregistruotos nei valstybės, nei savivaldybės, nei kito subjekto vardu. Kaip matyti ir iš bylos medžiagos, teisme apklausta pareiškėja, suinteresuoti asmenys patvirtino, kad M. J. ir A. J. jų valdomą gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), 1944 m. padovanojo A. P. ir K. P. jų santuokos sudarymo proga. Šia aplinkybę taip pat netiesiogiai patvirtina testatorės M. J. (duomenys neskelbtini) testamento kopija. Testatorė paliko gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis P. J., A. ir J. J., A., ir įpareigojo juos išmokėti kompensaciją kitiems dviem vaikams B. J., A. ir G. U., A. (1 t., b. l. 44). Matyti, kad apie A. P. testamente neminima, kadangi, kaip nurodė pareiškėja, jos šeimai jau buvo padovanotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Be to, remiantis 1949 m. sausio 15 d. Lietuvos TSR ministrų tarybos nutarimu Nr. 14 patvirtintos instrukcijos paragrafas 16, Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1965 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 237 nuspręsta patvirtinti, jog nuosavybės teisė į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), perduota pareiškėjos senelei (1 t., b. l. 17). Kadangi, kaip teigė pareiškėja, A. P. sirgo, faktiškai šeimos ūkį vedė K. P.. Iš Namų valdos technikinės apskaitos bylos adresu (duomenys neskelbtini) (anksčiau (duomenys neskelbtini)) medžiagos matyti, kad gyvenamojo namo valdytoju, savininku nuo 1962 m. liepos 5 d. nurodytas K. P., P., jo prašymu ir lėšomis buvo atliekama namų valdos inventorizacija (1 t., b. l. 45). 2016 m. spalio 6 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog į gyvenamąjį namą 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės neįregistruotos, o jo naudotojas K. P.. (duomenys neskelbtini) mirus K. P. (1 t., b. l. 43), įpėdinių apie palikimo priėmimą laikotarpiu nuo 1993 m. rugpjūčio 24 d. iki 2008 m. rugpjūčio 26 d. Kauno miesto 25-ame notaro biure ir Kauno miesto 12-ame notarų biure gauta nebuvo (1 t., b. l. 27). Suinteresuoti asmenys patvirtino, kad po A. P. ir K. P. mirties tame gyvenamajame name gyveno ir jį valdė pareiškėjos mamos G. P. J. jaunesnysis brolis P. P.. (duomenys neskelbtini) mirus P. P., pareiškėja Lilija G. P. P. laidojo, yra atsakinga už jo kapavietę (1 t., b. l. 88). 1996 metais pareiškėja L. G. su vyru R. G., su kuriuo sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 29), persikėlė gyventi į gyvenamąjį namą kartu su ūkiniu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune bei gyvena ten iki šiol. Pareiškėja A. P. mirė 2008 m. kovo 1 d. (1 t., b. l. 42).

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu nuspręsta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos I. V. senelė M. J., mirusi (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė du pastatus: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo pagrindu M. J. nuosavybės teisės buvo įregistruotos į ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (2016 m. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenys). Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nuspręsta panaikinti 2013 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-13239-947/2013 (dabartinis civilinės bylos Nr. A2-624-528/2016) ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjos I. V. patikslintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestas. Atitinkamai, M. J. nuosavybės teisės į ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), buvo išregistruotos (2016 m. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenys).

Taigi pritartina pareiškėjos pozicijai, jog pareiškėja tiek užvaldydama daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką buvo įsitikinusi, jog niekas neturi daugiau už ją teisių į daiktą, nežinojo apie kliūtis, trukdančias įgyti jai tą daiktą nuosavybėn. Suinteresuoti asmenys, išskyrus I. V., pretenzijų dėl nuosavybės teisių į šį nekilnojamąjį turtą taip pat neturi. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo I. V. 2015 m. kovo 21 d. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, tačiau aiškių nesutikimo motyvų nenurodė bei jų nepagrindė. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 2016 m. spalio 6 d. Nekilnojamojo turto registro centro išrašo duomenis 2014 m. gegužės 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu paveldėtojai I. V. nuosavybės teise priklausė ½ dalies namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tačiau, Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu už akių (civilinė byla Nr. 2-14251-151/2016) nuspręsta panaikinti, be kita ko, 2014 m. gegužės 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 3-ojo notarų biuro notarės V. V., paveldėtojai I. V. dėl ½ dalies namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paveldėjimo. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo už akių pagrindu buvo išregistruota I. V. nuosavybės teisė į ½ dalį namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (2016 m. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenys).

Išdėstytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad įgyjamąja senatimi nebus įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus, o suinteresuotas asmuo I. V. bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas atmesti pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, bei įvertinus tai, kad pareiškėja daiktą pradėjo valdyti laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, nesinaudodama prievarta ar apgaule, todėl konstatuotina, kad pareiškėja daiktą valdo sąžiningai, teisėtai ir atvirai. Pareiškėja šį nekilnojamąjį turtą valdo bei juo naudojasi nuo 1996 metų iki šiol, byloje nėra duomenų, kad šiuo turtu būtų ar yra naudojęsis koks nors kitas asmuo, nenustatyta, kad koks nors kitas asmuo per šį pareiškėjos valdymo laikotarpį būtų įgyvendinęs savo teises į daiktą, todėl laikytina, kad pareiškėja nekilnojamojo turtą valdo nepertraukiamai. Iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėja nekilnojamąjį daiktą, pastatą – gyvenamąjį namą 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatą 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įgijo sąžiningai, teisėtai, atvirai ne mažiau kaip dešimt metų kaip savą valdė, todėl ji įgijo nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68, 4.71 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai).

Valstybė šioje byloje patyrė 41,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nors pareiškimas patenkintas, tačiau įvertinus bylos pobūdį bei priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, šios išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 263 - 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. G. pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo pastatą – gyvenamąjį namą 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatą 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjos L. G. valstybės naudai 41,14 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 14 ct) bylinėjimosi išlaidų (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.