Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr.A2-624-528/2016proceso Nr.2-69-3-09500-2013-0procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.2.4.1; 3.1.7.5;3.1.7.7; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.2.6.11; 3.3.4.5; 3.4.4.2.

2016 m.vasario 10d.

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Baškienė, sekretoriaujant Agnietei Garbaliauskaitei, dalyvaujant suinteresuoto asmens L. G. atstovams R. G. ir advokato padėjėjai Ingridai Šimkevičienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. V. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims L. G., R. K., R. J., D. G., G. B., D. S., R. B., J. Ž.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos močiutė M. J., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, mirusi (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė pastatus – gyvenamąjį namą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), bendras plotas 20,64kv.m, statybos metai 1935 m., ir ūkio pastatą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), bendras plotas 43kv.m, statybos metai 1935 m., esančius Kauno m. sav., Kaune, (duomenys neskelbtini) (1t. b.l.39,40).

Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuota teismo pranešimu, prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos (CPK 133 str. 1d., 4t. b.l.7).

Patikslintas pareiškimas grindžiamas tuo, kad: pareiškėja yra priėmusi savo tėvo P. J. palikimą, kuris buvo priėmęs savo mamos M. J. palikimą, tačiau savo teisių neįteisinęs, nes jos valdytas nekilnojamasis turtas nebuvo registruotas VĮ Registrų centre; 2012-05-04 teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog M. J. iki nacionalizacijos privatinės nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, tvartą ir kitus statinius (duomenys neskelbtini) (buvo (duomenys neskelbtini)); tačiau yra dar du statiniai – 20,64kv.m bendro ploto gyvenamasis namas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), pastatytas 1935 m., ir 43kv.m bendro ploto ūkio pastatas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), pastatytas 1937 m., (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini), dabar (duomenys neskelbtini)), kuriuos taip pat iki nacionalizacijos valdė M. J.; (duomenys neskelbtini) M. J. sutuoktinis A. J. kreipėsi dėl statybos leidimo pastatams – gyv. namui, tvartui klojimui, viralinei, kurie buvo statomi jam priklausančiame privačios nuosavybės teisėmis priklausančiame 5,98ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) valsčiuje, A. A. kaime; 1936-08-01 buvo išduotas statybos leidimas minėtiems pastatams statyti; A. J. mirė (duomenys neskelbtini), o M. J. neatsisakė sutuoktinio palikimo, vadinasi, jį priėmė; A. J. mirties metu J. turėjo 1 gyvenamąjį namą, sandėlį, viralinę, tvartą, o su jais gyveno 4 iš 5 jų vaikų (G. U. gyveno atskirai); duomenų apie vaikų atsisakymą nuo tėvo A. J. palikimo taip pat nėra; 1947-03-31 Lietuvos TSR teisingumo ministro slaptu įsakymu Nr.8/S visiems liaudies teisėjams ir notarams buvo įsakyta išimti visas bylas dėl nuosavybės teisių trobesiams, asmeninės nuosavybės paveldėjimo teisių, kt., išspręstas buržuazinės valdžios ir fašistinių okupantų, ir perduoti vietos organams, o likusias paruošti išsiuntimui kaip makulatūrą, todėl galėjo neišlikti paveldėjimo byla; suinteresuoti asmenys pripažįsta, jog M. J. statė ginčo gyvenamąjį namą, o kodėl registro duomenimis ginčo namas pastatytas 1935 m. neaišku, niekas tiksliai nežino statybos aplinkybių, nes suinteresuoti asmenys nebuvo gimę, o M. J. juos statė 1937 m.; M. J. nuosavybės teisėmis valdė minėtus statinius iki žemės nacionalizacijos, valdė ir po žemės nacionalizacijos, o ginčo namai nebuvo nacionalizuoti; ginčo namas, kuriame gyveno A. P. šeima, anksčiau buvo viralinė, pastatyta 1937 m.; kur gyveno J. iki leidimo statyti pastatus nežino; J. pasistatė pastatus gyvenant santuokoje, todėl tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o mirus A. J., M. J. įgijo nuosavybės teises faktiniu palikimo priėmimo pagrindu, todėl ginčo statiniai jos buvo įgyti ir statybos, ir faktinio paveldėjimo pagrindu.

Suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuoti: L. G. – per atstovę, visi kiti – teismo pranešimais, prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos (CPK 118 str.,133 str. 1d., 4t. b.l.5,6,8-14).

Suinteresuoto asmens L. G. atstovai su patikslintu pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais ir posėdžiuose teiktais paaiškinimais, o 2013-08-27 Kauno apylinkės teismo sprendimą panaikinti. Nesutikimas su patikslintu pareiškimu grindžiamas tuo, kad: ginčo gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), dabar adresas (duomenys neskelbtini)) priklausė ne M. J., bet jos dukros A. P. šeimai, kurioje nuolat iki šiol gyvena jos palikuonys – suinteresuotas asmuo L. G. su šeima; rašytiniai įrodymai patvirtina, jog M. J. priklausė vienas gyvenamasis namas, tvartas, ūkinis pastatas ir kiemo statiniai (duomenys neskelbtini), dėl kurio teismas yra nustatęs juridinę reikšmę turintį faktą, todėl dar vieno juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas ir (duomenys neskelbtini), esantiems statiniams yra nepagrįstas; visiems M. J. vaikams ir jų palikuonims buvo žinoma kam priklauso ginčo pastatai (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir iki buvo gyvi M. J. vaikai, jokių ginčų dėl to nebuvo; M. J., taip pat ir daugelis jos vaikų buvo beraščiai, todėl liko nesutvarkyti namų dokumentai, o pareiškėja nesąžiningai nori pasisavinti ginčo pastatus, kuriuos močiutė dar 1944 m. buvo padovanojusi savo vyriausiajai dukrai A. P., kai ši ištekėjo, o dovanojimo sutartis nėra išlikusi; tai, kad dukrai A. P. buvo padovanoti ginčo pastatai, patvirtina M. J. testamentas, nes jame buvo atidalinti kiti likę 4 jos vaikai; ginčo pastatai niekada nebuvo nacionalizuoti; bylos inventorinės knygos, kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ginčo namai – ne viralinė, bet gyvenamasis namas ir ūkio pastatas, kuriuos valdė ir jais naudojosi sunkiai sirgusios M. J. dukros A. P. šeima – jos sutuoktinis K. P., po jo mirties jų sūnus P. P., kurį prižiūrėjo dukterėčia L. G., o po P. P. mirties iki šiol L. G.; nuosavybės dokumentai nebuvo sutvarkyti, nes žmonės buvo beraščiai, visi gyveno pagal nusistovėjusią tvarką ir žinojo, kad tie pastatai yra jų; buvo kalbama, kad iki leidimo statyti pastatus gavimo dar 1935 m. ginčo gyvenamąjį namuką A.ir M. J. buvo pasistatę iš senų rąstų be leidimo, o pastačius gyvenamąjį namą pagal leidimą, senąjį padovanojo 1944 m. ištekėjusiai vyriausiajai dukrai A. P.; išrašuose iš ūkinių knygų nurodyta, jog K. P. turi namą ir tvartą, jis buvo įregistruotas tų statinių naudotoju, nes A. P. labai sirgo ir nuolat gulėjo ligoninėse; pareiškėjos pareiškimas prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, todėl prašo patikslintą pareiškimą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Suinteresuotas asmuo D. G. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė ir 2015-10-28 teismo posėdyje paaiškino, kad: prašo atmesti pareiškėjos prašymą dėl juridinio fakto nustatymo, nes namas (duomenys neskelbtini) priklauso A. P. įpėdiniams; ji yra P. J. dukra; ji su dar 2 jaunesnėmis seserimis augo (duomenys neskelbtini) name ir su tetos A. P. šeima artimai bendravo; tetos A. P. šeima visą laiką nenutrūkstamai gyveno name (duomenys neskelbtini) ir močiutė M. J. visada sakydavo, jog tai jos dukros A. P. ir žento K. P. namai; nuo mažens visi žinojo, jog namas (duomenys neskelbtini) priklauso K. P. šeimai – buvo jiems padovanotas, kad tai P. turtas ir nei vienam dėl to nekilo abejonių, o visi dokumentai buvo tvarkomi K. P. vardu, nes A. P. buvo labai pasiligojusi; močiutė džiaugėsi, kad žentas prižiūri A., rūpinasi šeima, todėl jis registruotas namo naudotoju, darė inventorizaciją; močiutės M. J. testamente A. P. nebuvo minima, nes 1944 m. sutuoktuvių proga ji buvo gavusi namą (duomenys neskelbtini), todėl testamente buvo kalbama tik apie namą (duomenys neskelbtini), kuris paliktas 2 sūnums, o jie turėjo išmokėti dalis broliui B. J. ir sesei G. U., nes M. J. turėjo 5 vaikus; praėjus 37 metams, 2013 m. jos seseriai – pareiškėjai I. V. prisireikė A. ir K. P. namų, nors ji ne vienintelė giminėje; sutinka, kad ginčo namas priklausytų A. ir K. P. įpėdiniams, kurie tą namą po senelių mirties tvarkė (3t. b.l.23-25).

Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė ir 2015-10-28 teismo posėdyje paaiškino, jog: pagal dokumentus namas (duomenys neskelbtini), yra jos senelio K. P., kuris iki mirties juo naudojosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius; po senelio mirties šiuo namu rūpinasi, prižiūri, gyvena jos sesuo L. G.; jos močiutei A. P. šis namas buvo padovanotas M. J. 1944 m.; močiutei susirgus, namais ir močiute rūpinosi senelis K. P.; senelis dažnai kalbėdavo apie šiuos namus, kurie priklausė jų šeimai, o I. V. neturi teisės viena į šį namą; po jos mamos G. J. mirties buvo kreiptasi dėl paveldėjimo, tačiau jo nebuvo galima priimti, nes nuo senų laikų nesutvarkyti dokumentai, kadangi visi buvo beraščiai; jos močiutė A. P. turėjo dar 3 brolius ir seserį, todėl mano, kad visiems turtas priklauso po lygiai (2t. b.l.45,46).

Suinteresuoti asmenys G. B. ir D. S. atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodė analogiškas aplinkybes, kad: namas (duomenys neskelbtini), turėtų priklausyti A. P. įpėdiniams; ji su sese gimė ir augo kaimynystėje – (duomenys neskelbtini) name; tetos A. šeima visada gyveno name (duomenys neskelbtini), o močiutė M. J. sakydavo, kad tai jos dukros A. ir žento K. P. namai; močiutė M. J. savo testamente neįrašė A. P., nes ji su K. P. sutuoktuvių proga 1944 m. dovanų buvo gavę namą (duomenys neskelbtini), todėl tas namas ir nebuvo paminėtas testamente, o sūnums P. ir J. J. buvo paliktas namas (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad jie išmokės dalis už paveldėtą turtą B. J. ir G. U.; iki 2013 m. niekas nepretendavo ir visi žinojo, kad namas (duomenys neskelbtini) A. ir P. turtas, visi dokumentai buvo tvarkyti K. P. vardu, nes A. pasiligojo, todėl M. J. leido žentui daryti inventorizaciją, perduoti duomenis registrų centrui, kuriame jis užregistruotas naudotoju; močiutė džiaugėsi, kad žentas prižiūri jos sergančią dukrą, kurios liga vis progresavo; beveik visa giminė buvo beraščiai, todėl apie registravimus ar dovanojimo dokumentus niekas nesirūpino; žinodama padėtį dėl netvarkingų dokumentų, pareiškėja I. V. sugalvojo praturtėti ir viena nori paveldėti ne tik namą (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini); M. J. turėjo 5 vaikus, kurie visi yra mirę, o jų paveldėtojai sutinka, kad namas (duomenys neskelbtini) priklausytų A.ir K. P. įpėdiniams, nes jie tą namą po senelės mirties tvarkė, prižiūrėjo (2t. b.l.47-55). D. S. 2015-10-28 teismo posėdyje papildomai teikė paaiškinimus apie J. statytus, taip pat sudegusius pastatus.

Suinteresuotas asmuo J. Ž. rašytiniuose paaiškinimuose, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad: prašo atmesti pareiškėjos prašymą dėl juridinio fakto, nes pareiškėja niekam nepranešusi viena pretenduoja į šį turtą; iki 5 metų amžiaus ji gyveno (duomenys neskelbtini), vėliau atvažiuodavo aplankyti savo tėvą ir senelius, bendravo su giminėmis ir žino, jog namus adresu (duomenys neskelbtini), valdė ir juose gyveno K. P., kuris mokėjo mokesčius ir prižiūrėjo šias valdas, o po jo mirties šį namą iki šiol valdo, prižiūri ir juo naudojasi L. G. (2t. b.l.56; 3t. b.l.35).

Suinteresuotas asmuo R. J. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog, remiantis visais dokumentais, namas (duomenys neskelbtini), priklausė jo seneliui K. P., o po jo mirties šį namą tvarko, prižiūri ir jame gyvena jo sesuo L. G. (2t. b.l.57).

Suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepimo ar paaiškinimų raštu byloje nėra pateikusi.

2013-08-27 Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2-13239-947/2013 (dabartinis civilinės bylos Nr.A2-624-528/2016) panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjos patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.

Nustatyta, kad: 2013-08-27 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-13239-947/2013 (dabartinis civilinės bylos Nr.A2-624-528/2016) buvo tenkintas pareiškėjos I. V. pareiškimas – nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos I. V. (a.k(duomenys neskelbtini) močiutė M. J., gimusi (duomenys neskelbtini) m., mirusi (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė du pastatus: gyvenamąjį namą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant įregistruoti daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus ir paveldėti nekilnojamąjį turtą, o šio sprendimo pagrindu 2014-03-03 buvo įregistruotos M. J. nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (1t. b.l.67-69,169-171); nuo 2014-04-24 nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos M. J. ir P. J. kiekvienam po ½ dalį, o 2014-05-16 – M. J. ir I. V. kiekvienai po ½ dalį (2t. b.l.4,5,66-69; 4t. b.l.25).

Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, o procesas atnaujintas CPK 366 str. 1d. 9p. pagrindu – kai pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos, priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 370 str. 4d., 2t. b.l.96-100). 2015-08-03 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl adresų objektų numerių keitimo Nr.A-2287 gyvenamojo namo 1A1m (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastato 2I1m (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) adresas iš (duomenys neskelbtini) pakeistas į (duomenys neskelbtini) (4t. b.l.19.28-30).

Iš bylos medžiagos, prijungtos Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr.2-4836-454/2012, Namų valdų technikinių apskaitos bylų Nr.4090 ir Nr.4091 (adresai (duomenys neskelbtini), ir Kaunas, (duomenys neskelbtini) /dabar (duomenys neskelbtini)/), Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr.1707 (savininkas A. J., 2 dalys, 394 lapai) matyti, kad: 2012-05-04 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-4836-454/2012 buvo tenkintas pareiškėjos I. V. pareiškimas – nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos I. V. (a.k(duomenys neskelbtini) močiutė M. J., gimusi (duomenys neskelbtini) m., mirusi (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos privatinės nuosavybės teise valdė pastatus: gyvenamąjį namą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), tvartą, kitus statinius (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) o juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant įregistruoti daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus ir paveldėti nekilnojamąjį turtą, ir minėto teismo sprendimo pagrindu M. J. nuosavybės teisės buvo įregistruotos į ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), ½ dalį kiemo statinių /šulinys, lauko tualetas/ (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (1t. b.l.4,5,8,9; Namų valdos technikinės apskaitos byla Nr.14090); iš VĮ Registrų centro informacijos apie nekilnojamąjį turtą matyti, kad 2013-01-15 duomenimis gyvenamajam namui 1A1m (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir ūkiniam pastatui 2I1m (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės į šiuos pastatus, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, 1962-06-15 kadastrinių matavimų duomenimis namų valdoje (duomenys neskelbtini), užfiksuotas gyvenamasis namas 1A1m su priestatu (statybos metai – 1935, tūris – 72m³, bendras plotas 20,64m²) ir ūkio pastatas 2I1m (statybos metai – 1935, tūris – 102m³, bendras plotas 43m²), o kadastro byloje nei pirminių, nei vėlesnių kadastrinių matavimų metu nėra duomenų, jog šie pastatai yra rekonstruoti ar perstatyti iš tvarto (1t. b.l.6); 2013-04-08 VĮ Registrų centro Kauno filialas sprendimu (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre atmetė I. V. prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų gyvenamojo namo 1A1m (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastato 2I1m (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į juos bei pateiktus dokumentus (2010-05-21 liudijimo kopiją Nr.2992, 2012-05-04 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo Nr.2-4836-454/2012 kopiją) (1t. b.l.7); 2014-02-10 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše Nr.20/52696 nurodyta, jog į gyvenamąjį namą 1A1m (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės neįregistruotos, o naudotojas K. P. (1t. b.l.89); iš Namų valdos technikinės apskaitos bylos Nr.4091 adresu K. B. kelias 7 (anksčiau (duomenys neskelbtini) kelias (duomenys neskelbtini)) medžiagos matyti, kad gyvenamojo namo valdytoju, savininku nuo 1962-07-05 nurodytas K. P., P., jo prašymu ir lėšomis buvo atliekama namų valdos inventorizacija (1t. b.l.99-102;); Namų knygoje dėl įrašymo piliečių, gyvenančių name Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nurodyti priregistruoti tuo adresu asmenys – K. P., P., gimęs 1919-03-22; G. P., K., gimusi (duomenys neskelbtini); P. P., K., gimęs 1951-01-02; A. P., A., gimusi (duomenys neskelbtini) (1t. b.l.13,121-139); Kauno apskrities archyvo pažymose 2005-08-04 Nr.V10-3827 ir 2012-09-26 Nr.(10.6)V10-2411 nurodyta, kad: Kauno apskrities statybos komisijos dokumentų fonde yra (duomenys neskelbtini) A. J., A. prašymas Kaimų statybos komisijai leisti statyti gyvenamąjį namą, klojimą ir viralinę (duomenys neskelbtini) valsčiaus A. A. kaime ir 1936-08-01 išduotas leidimas Nr.964 statyti medinį gyvenamąjį namą, tvartą, klojimą ir viralinę; dokumente įrašyta, kad pastatai bus statomi J. A., A. priklausančioje 5,98ha ploto žemėje; Kauno rajono Karmėlavos apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1961 m. A. A. kaimo ūkinėje knygoje įrašytas J. M., J. ūkis; knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta gyvenamasis namas 10x8 (1944 m.), tvartas 6x7 (1937 m.); daugiau žinių apie J. A., Andriaus ir J. M., J. turėtus pastatus A. A. kaime, vėliau (duomenys neskelbtini), nepilnai išlikusiuose minėtų fondų dokumentuose nerasta (1t. b.l.12,90; 3t. b.l.83-85); Kauno apskrities archyvo pažymoje dėl pastatų 2010-06-04 Nr.(10.6)V10-1960 nurodyta, kad: Kauno rajono Karmėlavos apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1961 m. A. A. (taip dokumente) kaimo ūkinėje knygoje įrašytas J. M., J. ūkis; knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas /priede matmenys 10x8/ (statytas 1944 m.), tvartas /priede matmenys 6x7/ (1937 m.), sandėlis (1955 m.); daugiau duomenų apie M. J. pastatus, turėtus A. A. kaime, nepilnai išlikusiose šio kaimo ūkinėse knygose nėra; 1945-1959 metų minėto kaimo ūkinės knygos archyvui saugoti neperduotos (1t. b.l.10,90; 4t. b.l.26); analogiškame dokumente, kaip ir aukščiau nurodytos pažymos Nr.(10.6)V10-1960 priedas, nurodyta K. P., P., kurio žmona A. P., A., vaikai G. P. ir P. P., ūkis, o knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas 7x5 (statytas 1920 m.), tvartas 6x9 (pastatytas 1920 m.) (1t. b.l.91); 2013-11-08 Kauno apskrities archyvo rašte Nr.(10.6)V10-2635 nurodyta, jog žinių apie tai, kad namų valda (duomenys neskelbtini) buvo nacionalizuota, archyve saugomuose dokumentų fonduose nėra (1t. b.l.97); 2015-11-24 Kauno apskrities archyvo rašte dėl informacijos suteikimo nurodyta, jog papildyti 2010-06-04 pažymos Nr.V10-1960 ir suteikti žinių apie tai, kad J. M., J. pastatai (klojimas, viralinė, tvartas), buvusieji A. A. kaime, 1945 m. sudegė negali, nes (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinės knygos archyvui perduotos tik nuo 1961 m. (4t. b.l.27); 1963-04-28 Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas sprendimu Nr.237 nusprendė patvirtinti Registracinės komisijos pateiktas išvadas dėl nuosavybės teisių į namų valdas pripažinimo pagal priedėlį, kurio 46-ame punkte nurodyta 1100-4 kvartalo sklypo savininke A. J., Vlado /1941 m. statyba/ (duomenys neskelbtini) (1t. b.l.92-94); 1975-05-28 Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas sprendimu Nr.243 nusprendė leisti Kauno radijo gamyklai pakloti 10 kv. kabelių trasą, laikinai iki tų metų gruodžio 31d., paimant žemės sklypus apie 50kv.m ploto iš: J. B., A. valdos (duomenys neskelbtini); J. M., J. B. (duomenys neskelbtini); P. K., J. B. (duomenys neskelbtini); apmokėti visiems trims už paimamuose sklypuose esančius želdinius bei įrengimus pagal komisijos įkainavimo aktus, o 1975-05-28 sprendimu Nr.247 įpareigojo Kauno radijo gamyklą apmokėti pagal aktą namų valdos savininkui B. J., A. už nukeliamus ryšium su valdine statyba statinius bei želdinius (1t. b.l.95,96); 2012-01-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei I. V. Nr.8S-(14.8.3)-1 yra atkurtos nuosavybės teisės į A. J. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 1,4950 ha žemės, esantį (duomenys neskelbtini) vlsč., (duomenys neskelbtini) k., grąžinant natūra turėtoje vietoje 0,1261 ha žemės (1t. b.l.173,174); 2014-03-17 pareiškėja I. V. Kauno miesto savivaldybės administracijai yra pateikusi prašymą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (1t. b.l.172); iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr.1707 (savininkas A. J.) matyti, jog pretendentais į nuosavybės teisių į žemę atkūrimui yra G. U., B. J., J. J. ir I. V. (2 dalys, 394 lapai).

M. J., Jono, gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o jos sutuoktinis A. J., A. mirė (duomenys neskelbtini) (1t. b.l.15,19; 3t b.l.38,39). M. J. ir A. J. turėjo 5 vaikus: 1920-09-02 gimusią A. P. /kituose dokumentuose P., A./ (buv.J.), mirusią (duomenys neskelbtini) (1t. b.l.60,61,114-118); (duomenys neskelbtini) gimusį B. J., mirusį (duomenys neskelbtini) (3t. b.l.52,53); (duomenys neskelbtini) gimusį P. J. (1t. b.l.18); (duomenys neskelbtini) gimusį J. A. J., mirusį (duomenys neskelbtini) (1t. b.l.17,30; 3t. b.l.40,45); suinteresuoti asmenys L. G. (buv. J.), R. K. (buv. J.), R. J. yra A. P. (buv. J.) anūkai – A. P. /kituose dokumentuose ir A. ir P./ (buv. J.) dukros G. J. (buv. P.), gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai, taigi, M. J. proanūkiai (1t. b.l.54-61,104-111; 3t. b.l.89). A. P. sūnus P. P., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o vaikų tėvas K. P. ((duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) valsčiaus Kauno miesto civilinės būklės santuokos įrašų knygose, iš kurių 1943 m. negautos saugoti, 1944 m. nepilnai išliko, duomenų apie jų santuoką nerasta; byloje pateikta tik sutuoktuvių nuotrauka) mirė (duomenys neskelbtini), įpėdinių pareiškimų apie palikimo priėmimą laikotarpiu nuo 1993-08-24 iki 2008-08-26 Kauno miesto 25-ame notarų biure ir Kauno miesto 12-ame notarų biure nebuvo gauta, už jo kapavietę atsakinga L. G. (1t. b.l.103,112-117,119; 3t. b.l.57,58,78,148). Suinteresuoti asmenys J. Ž. yra (duomenys neskelbtini) mirusio B. J. dukra, M. ir A. J. sūnaus B. J. anūkė ir M. J. proanūkė (3t. b.l.54-56). Pareiškėja I. V. ir suinteresuoti asmenys D. G. bei G. B. yra P. J. dukros (1t. b.l.16,17; 3t b.l.46-51). Suinteresuoti asmenys D. S. ir R. B. yra J. J. dukros ir M. J. anūkės (3t. b.l.41-44). 1974-11-14 testamentu M. J., gyv. (duomenys neskelbtini) g.(duomenys neskelbtini), padarė tokį patvarkymą savo mirties atveju: jai priklausantį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) pl.(duomenys neskelbtini), palieka lygiomis dalimis J. P., A. ir J. J., A. bei įpareigoja juos išmokėti po 400 rublių J. B., A. ir U. G., A. (1t. b.l.20,120). 1976-06-17 G. U. ir B. J. pareiškime Kauno valstybinei notarinei kontorai nurodyta, jog jie su testamentu yra supažindinti, pinigus – kiekvienas po 400 rublių gavo, jokių pretenzijų į palikimą neturi (3t. b.l.86). Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės D. V. 2007-09-10 rašte Nr.109 nurodyta, kad po M. J., J. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla Nr.519/76, palikimą pagal testamentą 1976-06-11 pareiškimu priėmė J. P., A. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir J. J., Antano (a.k(duomenys neskelbtini) tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, nes remiantis RTIB Kauno tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1984-04-19 pažymėjimu Nr.1243-1244 pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teisės J. M., J. nepripažintos (1t. b.l.21; 3t b.l.87). 2010-03-02 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-756-221/2010 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad I. V. priėmė palikimą, likusį po tėvo P. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama faktiškai valdyti turtą (1t. b.l.24). Iš notarės V. V. 2010-05-21 liudijimo matyti, kad, (duomenys neskelbtini) mirus P. J., Kauno m. 3-me notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla, įstatyminė įpėdinė – dukra I. V., o mirusysis P. J. buvo priėmęs palikimą po savo motinos M. J. mirties, bet neįteisino paveldėjimo teisių (1t. b.l.11; 4t. b.l.24).

1947-03-31 Lietuvos TSR teisingumo ministro įsakymu Nr.8/S (slaptai) visiems liaudies teisėjams, teisminiams vykdytojams ir notarams buvo įsakyta nedelsiant išimti iš oficialios apyvartos visus senus teisminius ir notarinius blankus, anksčiau priklausiusius smetoninės buržuazinės valdžios ir fašistiniam vokiškajam okupaciniam režimui, o visiems liaudies teisėjams (išskyrus Kauno liaudies teismą) ir notarams visą archyvinę medžiagą, civilines bylas dėl nuosavybės teisių trobesiams dėl asmeninės nuosavybės paveldėjimo teisės, kt., išspręstų smetoninės buržuazinės valdžios ir fašistinių vokiškųjų okupantų (3t. b.l.107-108). Iš bendros atsiskaitymo knygelės matyti, kad 1989-1994, 1996-2004, 2006-2013 už elektrą adresu (duomenys neskelbtini) buvo mokama K. P. vardu (3t. b.l.109-135). K. P. 1965 m., 1966 m., 1968 m., 1969 m., 1978 m., 1990 m., 1994m., 1995 m. draudė turtą – namą (duomenys neskelbtini), valstybiniu privalomuoju draudimu (3t. b.l.136-144). Šiuo metu sutartį mišrių komunalinių atliekų tvarkymui adresu Kaunas (duomenys neskelbtini), yra sudaręs ir mokesčius moka R. G. (3t. b.l.145-147).

Kaip matyti, šiuo atveju ginčas kilo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjos I. V. senelė M. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė pastatus – gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), dar anksčiau ir (duomenys neskelbtini)).

Teismas nagrinėja bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, o toks faktas gali būti nustatomas tais at­ve­jais, kai as­muo bu­vo įgi­jęs nuo­sa­vy­bės tei­sę į ne­kil­no­ja­mą­jį daik­tą vie­nu iš CK 4.47 straips­ny­je nu­ma­ty­tų bū­dų, iš­sky­rus įgy­ja­mą­ją se­na­tį, ta­čiau nė­ra iš­li­kę įrody­mų, pa­tvir­ti­nan­čių nuo­sa­vy­bės tei­sę, ir ki­to­kiu (ne­teis­mi­niu) bū­du as­muo ne­ga­li gau­ti nuosavy­bės tei­sę pa­tvir­ti­nan­čių įro­dy­mų (CPK 444 str. 2d. 5p.). Šio­se by­lo­se teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo da­ly­kas yra konstatavi­mas, kad pra­ei­ty­je asmuo bu­vo įgi­jęs nuo­sa­vy­bės tei­sę į daik­tą tam tik­ru pa­grin­du ir vi­są lai­ką tą daik­tą val­dė nuo­sa­vy­bės tei­se, ta­čiau nė­ra iš­li­kę pa­reiš­kė­jo nuo­sa­vy­bės tei­sę pa­tvir­ti­nan­čių įro­dy­mų. Teis­mui nu­sta­čius ju­ri­di­nį fak­tą, nuo­sa­vy­bės tei­sės įre­gist­ruo­jamos Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to re­gist­re, o asmuo lai­ko­mas daik­to sa­vi­nin­ku nuo to mo­men­to, kai jis įgi­jo daik­tą tam tik­ru pa­grin­du pra­ei­ty­je. Teis­mo spren­di­mas šio­se by­lo­se pa­tvir­ti­na, kad asmuo vi­są lai­ką nuo valdy­mo pra­džios iki teis­mo spren­di­mo pri­ėmi­mo val­dė daik­tą nuo­sa­vy­bės tei­se, todėl nekilnojamojo daik­to val­dy­mo nuo­sa­vy­bės tei­se fak­tas ga­li bū­ti nu­sta­to­mas, jei­gu yra vi­sos šios są­ly­gos: 1) asmuo bu­vo įgi­ji­mo me­tu ga­lio­ju­sių įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka ir pa­grin­du (pa­gal san­do­rį, pa­vel­dė­ji­mo, sta­ty­bos bū­du ir kt.) įgi­jęs nuo­sa­vy­bės teisę, o nuo­sa­vy­bės tei­sės ob­jek­tas bu­vo su­kur­tas ir įfor­min­tas įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka; 2) asmuo tu­rė­jo nuo­sa­vy­bės tei­sę pa­tvir­ti­nan­čius do­ku­men­tus, ta­čiau jie yra din­gę ir jų ne­ga­li­ma gau­ti ar at­kur­ti ki­to­kia (ne­teis­mi­ne) tvar­ka. Ne­kil­no­ja­mo­jo daik­to val­dy­mo nuo­sa­vy­bės tei­se ju­ri­di­nio fakto ne­ga­li­ma nu­sta­ty­ti, jei­gu yra bent vie­na iš šių ap­lin­ky­bių: 1) Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to re­gist­ro duo­me­nys ar ki­to­kie do­ku­men­tai pa­tvir­ti­na, kad ne­kil­no­ja­ma­sis daik­tas pri­klau­so ki­tam as­me­niui; 2) ne­kil­no­ja­ma­sis daik­tas įgy­tas pa­žei­džiant įsta­ty­mų nu­sta­ty­tą tvar­ką ar su­kur­tas pa­žei­džiant įsta­ty­mų nu­sta­ty­tus rei­ka­la­vi­mus (ne­si­lai­ky­ta pri­va­lo­mos san­do­rio for­mos reikala­vi­mų ar­ba san­do­ris, pa­gal ku­rį įgy­tas daik­tas, įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka ne­bu­vo įre­gist­ruo­tas, pa­sta­tai pa­sta­ty­ti sa­va­va­liškai). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog nuosavybės teisės įgijimo pagrindu nurodžius sandorį, jo sudarymo faktas turi būti įrodinėjamas pagal sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusias materialiosios teisės normas, nustatančias tokio sandorio galiojimo sąlygas (LAT nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-253/2008; Nr.3K-3-187/2012).

Šiuo atveju pareiškėja savo patikslintame pareiškime nėra nurodžiusi konkretaus M. J. nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, o bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog tokie pagrindai buvo du – statybos ir paveldėjimo, nes močiutė M. J. ginčo statinius statė santuokoje su A. J., o šiam mirus, jo dalį paveldėjo. Tai, kad M. J. statė ginčo pastatus, pareiškėja įrodinėja 1936 m. statybos leidimu, išduotu A. J., kuriuo jam buvo leista statyti 10x7x2,70 m gyvenamąjį namą, 6,5x5x2,50m tvartą, klojimą 14x7x3m, 4,5x5x2,50m viralinę. Rašytiniai įrodymai ir byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimai patvirtina, jog pastatai pagal minėtą leidimą buvo pastatyti, tačiau ginčo pastatų – gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybos metai 1935 m., taigi, dar iki statybos leidimo gavimo. Iki statybos leidimo pastatyti pastatai laikytini savavališkais, o tokiu atveju nu­sta­ty­ti pa­sta­tų val­dy­mo nuosavybės tei­se ju­ri­di­nio fak­to nega­li­ma. Pažymėtina, kad pareiškėja I. V. tuo pačiu statybos leidimu įrodinėja jau antro gyvenamojo namo ir antro ūkinio pastato valdymo nuosavybės teise aplinkybes, nes pagal minėtą statybos leidimą buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl M. J. nuosavybės teisių į 1944 m. pastatytą gyvenamąjį namą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), tvartą, kitus statinius (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-4836-454/2012, o pagal minėtą statybos leidimą buvo leista statyti tik 1 gyvenamąjį namą ir ūkinės paskirties pastatus – tvartą, klojimą ir viralinę (1t. b.l.4,5,12; 3t. b.l.83-85). Pareiškėjos argumentus, kad ginčo gyvenamasis namas yra pagal statybos leidimą pastatyti tvartas ir viralinė, neigė suinteresuoti asmenys L. G., D. G., R. K. ir D. S., nurodę, jog viralinė ir dar kažkoks J.statytas pastatas yra sudegę, tik kažkuris iš jų vėliau atstatytas toje pačioje vietoje, o kitas neatstatytas. Kadangi šiuo atveju abiejų ginčo pastatų statybos metai yra ankstesni už A. J. išduotą statybos leidimą, todėl negalima konstatuoti jų pastatymo ir nuosavybės teisių į juos įgijimo pagrindo teisėtumo, nes statinių pastatymo metu jų statybai buvo reikalingi statybos leidimai. Iš neteisės teisė neatsiranda, todėl pripažintina, jog A. J. nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į savavališkai pastatytus statinius, taigi, neturi teisinės reikšmės ir kitas pareiškėjos nurodytas M. J. nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – sutuoktinio turto paveldėjimas (CPK 185 str.). Duomenų apie A. J. paveldėjimo bylų ar nuosavybės teises į pastatus patvirtinančių dokumentų sunaikinimą byloje nepateikta, taip pat nėra įrodymų, jog M. J. viena paveldėjo savo sutuoktinio A. J. turtą, nes nėra jokių įrodymų, kad savo tėvo palikimo yra atsisakęs nors vienas iš 5 A. ir M. J. vaikų, o tokio fakto nenurodė nei suinteresuoti asmenys, nei pati pareiškėja, todėl negalima konstatuoti, kad M. J. viena priėmė sutuoktinio A. J. palikimą (1922 m. RTFSR CK 419, 429 str., CPK 177, 178 str.). Tačiau šioje byloje viena iš esminių aplinkybių yra ta, kad ginčo pastatai niekada nebuvo nacionalizuoti, todėl M. J., būdama savininke, turėjo galimybę juos įsiteisinti, valdyti, naudotis bei disponuoti. Šiuo atveju rašytiniai dokumentai rodo ir suinteresuoti asmenys patvirtino, jog ginčo pastatais naudojosi ir juos valdė M. J. dukros A. šeima, o pastatų naudotoju (netgi savininku) nuo 1962-07-05 nurodomas jos sutuoktinis K. P. (Namų valdos technikinės apskaitos byla Nr.4091). Visų byloje dalyvavusių suinteresuotų asmenų paaiškinimais ginčo pastatai nuo 1944 m. buvo padovanoti A. P. sutuoktuvių proga, tačiau dokumentų jokių niekas netvarkė, nes beveik visi buvo beraščiai. Pažymėtina, kad byloje esantys dokumentai rodo, jog M. J. per 40 m. (nuo 1935 m.) jokiuose dokumentuose nėra nurodyta ginčo pastatų ar dviejų gyvenamųjų namų savininke arba valdytoja, o ginčo pastatus pagal rašytinius įrodymus nuo 1961 m. valdė ir jais naudojosi M. J. dukros A. ir žento K. P. šeima, be to, 1961 m. A. A. kaimo ūkinėse knygose yra nurodyti atskiri M. J. ir K. P. ūkiai (jose K. P. valdomo gyvenamojo namo ir tvarto pastatymo metai nurodyti 1920 m.) (1t. b.l.90,91). Aplinkybę, kad M. J. nelaikė savęs ginčo pastatų savininke, netiesiogiai patvirtina ir jos testamentas, kuriame paliktas tik gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) g.(duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), dviem sūnums su sąlyga, jog šie išmokės kitiems 2 vaikams pinigų sumas, ir tik A. P. jame nebuvo paminėta (1t. b.l.20,120). Suinteresuoti asmenys, taip pat ir pareiškėja neteigė, kad M. J. turėjo piktumų dukros A. atžvilgiu, priešingai – patvirtino, jog močiutė padėjo auginti žentui A. vaikus, nes ši buvo labai ligota. Pažymėtina, kad M. J. testamentu paliktas gyvenamasis namas taip pat nebuvo įteisintas, todėl testatorė turėjo galimybę savo vaikams padalinti ir nekilnojamąjį turtą, dėl kurio vyksta ginčas šioje byloje, o ne įpareigoti sūnus, kuriems per pusę atiteko gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), išmokėti kitiems 2 vaikams testamentines išskirtines (būtų 4 vaikams tekę po ½ dalį namo/ (1t. b.l.20). Byloje esantys rašytiniai įrodymai apie draudimo mokesčių už pastatus mokėjimą taip pat patvirtina, kad M. J. savo nuosavybe pripažino (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) esančius pastatus, bet ne pastatus (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), už kuriuos mokėjo K. P. (3t. b.l.136-144; civ.bylos Nr.2-4836-454/2012 l.29-44).

Taigi, atsižvelgiant į tai kas nurodyta, įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų ir jų atstovių paaiškinimus, teismas negali konstatuoti, kad M. J. nuosavybės teise valdė ginčo pastatus – gyvenamąjį namą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančius Kaune, (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini), dabar (duomenys neskelbtini)) statybos ir/ar paveldėjimo pagrindu, juolab iki nacionalizacijos, nes tie pastatai niekada nebuvo nacionalizuoti (CPK 177, 178, 185 str.). Esant tokiai situacijai, 2013-08-27 Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2-13239-947/2013 (dabartinis civilinės bylos Nr.A2-624-528/2016), kuriuo buvo tenkintas pareiškėjos I. V. patikslintas pareiškimas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjos I. V. (a.k(duomenys neskelbtini) močiutė M. J., gimusi (duomenys neskelbtini) m., mirusi (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė du pastatus: gyvenamąjį namą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančius Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjos I. V. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 177, 178, 185 str., 444 str. 2d. 5p., 371 str.).

Atmetus patikslintą pareiškimą, iš pareiškėjos I. V. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nes šiuo atveju jos ir suinteresuotų asmenų interesai yra priešingi: suinteresuotam asmeniui L. G. priteistinas 42,28 Eur (146,-Lt) žyminis mokestis už proceso atnaujinimą; valstybei priteistinos 37,06 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1d. 3,9p., 93, 96 str., 443 str. 6d., 1t. b.l.2,87; 2t. b.l.2; 3t. b.l.2; 4t. b.l.2).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti 2013-08-27 Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-13239-947/2013 (dabartinis civilinės bylos Nr.A2-624-528/2016) ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos I. V. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos I. V. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) suinteresuotam asmeniui L. G. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 42,28 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų 28ct) žyminį mokestį.

Priteisti iš pareiškėjos I. V. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 37,06 Eur (trisdešimt septynių litų 06ct) išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.