- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-28
- Bylos Nr.
- 2AT-63-303/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04830-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Armanas Abramavičius (pirm.), Audronė Kartanienė (pran.), Vytautas Masiokas
- Pažeidėjas
- M. B.
- Kategorijos
- 2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. prašymą išnagrinėjo atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarimu M. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 6 dalį 868 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams bei pažeidimo padarymo įrankio – graižtvinio šautuvo „TOZ-99“ modelio Nr. 0500749, šovinio tipas 22 LR – konfiskavimu už tai, kad 2016 m. kovo 17 d., nuo 21.40 iki 22.00 val., M. B., turintis teisę medžioti (medžiotojas), medžiojo teritorijoje, kurioje jis medžioti neturi teisės, t. y. medžiojo Klaipėdos mieste, Gluosnių skg., ir su graižtviniu medžiokliniu šautuvu „TOZ-99“ Nr. 0500749 iš transporto priemonės, automobilio „Volvo XC70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumedžiojo gyvūną – bebrą, kurio sumedžioti neturėjo teisės.
2. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. apeliacinis skundas atmestas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. prašymas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
Žemesnės instancijos teismas
4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. B. prašo panaikinti nutarimą, nutartį ir bylą jam nutraukti.
Šalies argumentai
4.1. Pareiškėjas nurodo, kad teismai padarė esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas), t. y. netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias administracinės nuobaudos skyrimo terminų skaičiavimą ir jų pratęsimo tvarką bei teismo nešališkumo institutą.
4.2. Dėl termino skirti administracinę nuobaudą pareiškėjas nurodo, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas prokuroro 2016 m. spalio 6 d. nutarimu, Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas V. M. 2016 m. lapkričio 24 d. priėmė nutarimą pratęsti terminą iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, kuris surašytas 2016 m. gruodžio 14 d., vadinasi, anot pareiškėjo, bylos nagrinėjimo terminas buvo pratęstas 20 dienų Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas priimtas 2017 m. kovo 1 d., t. y. praėjus 4 mėnesiams ir 24 dienoms nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Įskaičius 20 dienų laiką, kuriam buvo pratęstas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminas, matyti, kad administracinė nuobauda paskirta suėjus 4 mėnesiams ir 4 dienoms nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo, t. y. pažeidus ATPK 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą 2 mėnesių terminą. Jeigu laikoma, kad ATPK 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto 2 mėnesių termino pradžia skaičiuotina ne nuo nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo dienos, o nuo jo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2016 m. spalio 31 d., nes M. B. prokuroro nutarimą el. paštu gavo 2016 m. spalio 11 d., vadinasi, 2 mėnesių termino administracinei nuobaudai skirti pradžia vėliausiai skaičiuotina nuo 2016 m. lapkričio 1 d., o jo pabaiga – 2016 m. gruodžio 31 d. Tokiu atveju teismo nutarimas priimtas suėjus 4 mėnesiams ir 1 dienai nuo prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą įsiteisėjimo dienos.
4.3. Dėl termino pratęsimo pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju yra svarbus faktas, kad, kaip teisme paaiškino pareigūnas V. M., patraukimo administracinėn atsakomybėn terminą (tokia sąvoka nurodyta ATPK 35 straipsnio 3 dalyje) jis pratęsė ne konkrečiam terminui, o iki konkrečios sąlygos – protokolo surašymo (2016 m. gruodžio 14 d.). Tai reiškia, kad V. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn terminą pratęsė 20 dienų (nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d.). Pareiškėjas nurodo, kad tiek iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 127 straipsnio 1 dalies, 152 straipsnio 1 dalies nuostatų, tiek ir iš ATPK 35 straipsnio 3 dalies formuluotės, kad terminai administracinei atsakomybei spręsti pratęsiami ne ilgiau kaip vieneriems metams, darytina išvada, jog ATPK 35 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyti terminai turi būti pratęsiami konkrečiam terminui. Šiuo atveju aplinkybės, sudariusios pagrindą pratęsti terminą, buvo žinomos, t. y. kad jis (pareiškėjas) yra išvykęs ir grįš iš užsienio 2016 m. gruodžio 11 d. Todėl pareiškėjas nesutinka su teismo nutarime padaryta išvada, jog termino pratęsimas nenurodant konkretaus termino laikytinas maksimaliu, t. y. vieneriems metams. Atsižvelgiant į termino pratęsimo pagrindus ir tikslus (ATPK 35 straipsnis), darytina išvada, kad terminas gali ir turi būti pratęstas tik tiek, kiek reikia ir būtina (pakankama). ATPK 35 straipsnio 2 dalyje įsakmiai nurodyta, kad terminai pratęsiami, kai asmuo ilgam išvykęs į užsienį. Šiuo atveju buvo žinoma, kad jis (pareiškėjas) į užsienį išvykęs neilgam ir grįš nesuėjus terminui dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn. Tai reiškia, kad teismas turėjo analizuoti, ar apskritai buvo pagrindas pratęsti terminą. Be to, teisme byla gauta 2016 m. gruodžio 15 d., t. y. likus 1 mėnesiui ir 6 dienoms iki termino skirti nuobaudą pabaigos (2017 m. sausio 21 d.). Šis terminas buvo pakankamas bylai išnagrinėti, o teismui nusprendus, kad jo nepakanka, teismas turėjo jį pratęsti priimdamas motyvuotą nutartį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1967/2011). Tačiau teismas termino nepratęsė. Galbūt dėl nekonkrečios V. M. nutarimo formuluotės ,,pratęsti administracinės bylos nagrinėjimo terminą“. Pareiškėjas tvirtina, kad šios aplinkybės negalima panaudoti jo nenaudai. Teismas neturėjo teisės nuspręsti, kad V. M. terminą pratęsė iki nuobaudos paskyrimo, nes pats V. M. nurodė priešingai, t. y. iki protokolo surašymo. Beje, teismas 2017 m. sausio 26 d. raštu buvo informuotas, kad pasibaigė nuobaudos skyrimo terminas, jame taip pat buvo išdėstytos abejonės ir dėl paties termino trukmės.
4.4. Pareiškėjas teigia, kad bylą išnagrinėjo objektyviąja prasme šališki teismai, nes: 1) teismo nutarimas prieštarauja logikai arba teismo logika nesuvokiama; 2) teismas nutarime visiškai neaptarė jo atstovo 2017 m. sausio 26 d. rašte 6 punkte nurodytos aplinkybės; 3) teisėjai akivaizdžiai ignoravo pagrįstus ir motyvuotus atstovo argumentus dėl terminų nuobaudai skirti suėjimo, dėl įrodymų nepatikimumo ir pan.; 4) teisėja E. Žakevičiūtė bandė daryti poveikį liudytojui V. M. užduodama atsakymą menančius klausimus.
4.5. Pareiškėjas teigia, kad pažeidimo nepadarė, nurodytu laiku ir vietoje nebuvo, o jo užimta gynybinė pozicija – neduoti parodymų – atitinka įstatymų garantuotas teises. Anot pareiškėjo, teismo nutarime išdėstyti įrodymai nepatvirtina, kad jis padarė šią veiką, nutarimas nelogiškas. Pavyzdžiui, kaltinimas, kad jis šaudė į bebrą, siejamas su jo nuosavybės teise į ginklą, t. y. daroma prielaida, kad iš šautuvo gali šaudyti tik jo savininkas. Tačiau jis taip pat yra ir automobilio savininkas. Teismas neatsakė, kodėl nusprendė, kad būtent jis (pareiškėjas) šaudė, o ne, pavyzdžiui, vairavo. Visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Teismo šališkumas pasireiškė ir tuo, kad teismas nesivadovavo liudytojo V. Z. parodymais, kuriais šis pareiškė pasipiktinimą gamtos apsaugos pareigūnais, kurie pagaliu užmušė bebrą. Nors tai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau nustačius, kad bebras nugaišo dėl aplinkosaugininkų veiksmų, turėtų būti pakeistos kaltinimo faktinės aplinkybės. Be to, šios aplinkybės atspindi tendencingą bylos aplinkybių ir liudytojo parodymų vertinimą. Vertindamas informaciją apie jo mobiliojo ryšio telefono prisijungimą prie MRT bokštų, veikiančių įvykio vietoje, teismas ignoravo faktinę aplinkybę, kad jo gyvenamoji vieta taip pat patenka į nurodytų MRT bokštų veikimo zoną.
4.6. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi specialisto išvada Nr. 30-U-903-IS1-464, kuri, anot pareiškėjo, atlikta paviršutiniškai, nesilaikant nustatytų reikalavimų, išvados nepatikimos ir neteisingos. Teisme kaip liudytojas apklaustas specialisto išvadą davęs L. B. pripažino, kad jis sąmoningai nenurodė esminių nesutampančių tiriamų šaudmenų tūtelių požymių, t. y. skeltuvo paliekamų pėdsakų ant tūtelių, nes ginklo savininkas mechaniniu būdu atliko šautuvo skeltuvo korekcijas, norėdamas nuslėpti šaudymo pėdsakus. Tačiau L. B. negalėjo paaiškinti, kodėl šios aplinkybės nenurodė išvadoje. Pasak pareiškėjo, specialisto išvadoje esančios šovinių tūtelių nuotraukos nepatvirtina išvados teiginio apie esamus esminius sutapimus. Joje iš viso nėra identifikuoti ir aptarti, pasak L. B., esantys neesminiai skirtumai ir esminiai sutapimai. Šiuo metu patikrinti šiuos neaiškumus nėra galimybės, nes šovinių tūtelės yra sunaikintos, nuotraukos neinformatyvios, be to, prieštaraujančios išvadai, kuri surašyta pažeidžiant pamatinius reikalavimus, t. y. išsamiai ir nešališkai aprašyti visus nustatytus požymius, tiek sutampančius, tiek nesutampančius. L. B. paaiškinimai vertintini kritiškai, nes jis suinteresuotas tuo, kad jo išvada nebūtų pripažinta netinkamu įrodymu, t. y. netinkamu pavestų pareigų atlikimu. Pareiškėjas nurodo, kad įvykio vietoje rastos tipinės šovinių tūtelės iššautos iš masinės gamybos tipinių šautuvų. Taigi, anot pareiškėjo, tikėtina, jog galimi sutapimai tiriamose tūtelėse paaiškinami būtent ginklų ir šovinių masine gamyba.
Atsiliepimas
5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys atsiliepimu prašo palikti teismų sprendimus nepakeistus ir M. B. prašymo netenkinti.
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad, atsižvelgiant į 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo pratęsti administracinės bylos nagrinėjimo terminą motyvus ir nuorodą į ATPK 35 straipsnio 3 dalį, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminas nėra suėjęs. 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimas priimtas nepraėjus 2 mėnesių terminui nuo prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo (ATPK 35 straipsnio 2 dalis). Nors V. M. teisme parodė, kad terminą pratęsė iki protokolo surašymo, tačiau akivaizdu, jog jo priimtame nutarime esanti nuoroda į ATPK 35 straipsnio 3 dalį numato administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimą, o ne termino pratęsimą protokolo surašymui. Taigi teismas padarė tinkamą išvadą, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas nėra praleistas, terminas pratęstas, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, o kadangi nutarime nenurodyta, iki kada pratęstas terminas, teismas padarė išvadą, jog jis pratęstas nuo sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą įsiteisėjimo dienos iki administracinės nuobaudos skyrimo dienos, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Dėl teismo šališkumo, netinkamo įrodymų vertinimo atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjo pozicija neduoti jokių parodymų yra gynybinė, nenurodant galimai kartu dalyvavusių bendrininkų, prisiimant visą kaltę sau. Teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylą ir priėmė teisingą nutarimą. Inspekcijos pareigūnas, surašęs protokolą, atsižvelgė į prokuroro nutarimą, kuriame išsamiai išdėstytos visos pažeidimo aplinkybės ir įrodymai, kad pažeidimą padarė būtent pareiškėjas M. B., ir dėl to nebuvo pagrindo abejoti specialisto išvada.
Motyvuojamoji dalis
6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą netenkintinas.
Dėl atnaujintos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribų
7. Pagal ATPK 302²¹ straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių.
7.1. Taigi, administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo, bylos faktinės aplinkybės iš naujo nenustatomos, įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai nekvestionuojant byloje nustatytų aplinkybių ar atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais.
7.2. Atsižvelgiant į tai, pareiškimo teiginiai, susiję su kaltės neigimu ir nustatytų aplinkybių ginčijimu bei nesutikimu su atliktu įrodymų vertinimu, dėl kurių nutarime ir nutartyje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai jau išsamiai pasisakė juos atmesdami, paliktini nenagrinėtini.
7.3. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai tinkamai išnagrinėjo atsakomybės klausimui išspręsti ir teismo sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes ir padarė teisingas įrodymais pagrįstas išvadas, M. B. veiksmai atitinka ATPK 85 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Dėl ATPK 35 straipsnio nuostatų taikymo
8. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 35 straipsnio 2 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad nutraukus baudžiamąjį procesą administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą įsiteisėjimo dienos. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant, be kita ko, nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą priėmimo dienos. Šio straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse numatytais atvejais administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai (ATPK 35 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, nagrinėjamos bylos atveju – nutraukus baudžiamąjį procesą – administracinės nuobaudos skyrimo, pratęsimo terminai skaičiuojami, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 2, 3, 4 dalių nuostatomis.
8.1. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2016 m. spalio 6 d. nutarimu M. B. nutraukus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-12986-16, medžiaga dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn buvo perduota Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK; 2016 m. lapkričio 14 d. – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai (toliau – ir Inspekcija). Inspekcijos viršininkas 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimu, vadovaudamasis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, pratęsė administracinės bylos nagrinėjimo terminą; 2016 m. gruodžio 14 d. M. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl 2016 m. kovo 17 d. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 6 dalyje. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarimu M. B. nubaustas pagal 85 straipsnio 6 dalį už tai, kad 2016 m. kovo 17 d., nuo 21.40 iki 22.00 val., turėdamas teisę medžioti (medžiotojas), medžiojo teritorijoje, kurioje medžioti neturi teisės, t. y. medžiojo Klaipėdos mieste, Gluosnių skg., ir su graižtviniu medžiokliniu šautuvu „TOZ-99“ Nr. 0500749 iš transporto priemonės, automobilio „Volvo XC70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumedžiojo gyvūną – bebrą, kurio sumedžioti neturėjo teisės. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
8.2. Kaip matyti iš prašymo turinio, jame išdėstyti argumentai dėl senaties termino administracinei nuobaudai skirti skaičiavimo yra susieti su ATPK 35 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Vadinasi, M. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties termino skaičiavimui yra reikšminga prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo data – 2016 m. spalio 6 d.; 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimas pratęsti administracinės bylos nagrinėjimo terminą ir skundžiamo apylinkės teismo nutarimo priėmimo data – 2017 m. kovo 1 d.
8.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokurorui priėmus procesinį sprendimą nutraukti baudžiamąjį procesą, šioje byloje taikytas specialus dviejų mėnesių senaties terminas, skaičiuojamas nuo nutarimo nutraukti baudžiamąjį procesą įsiteisėjimo dienos, buvo pratęstas teisėtai, atsiradus aplinkybėms, sudarančioms pagrindą šiam terminui pratęsti; motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo priimtas nepasibaigus ATPK 35 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui; nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą įsiteisėjimo dienos iki administracinės nuobaudos paskyrimo dienos šio straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas nebuvo pasibaigęs; taip pat nepasibaigęs ir šio straipsnio 4 dalyje nustatytas dvejų metų administracinei nuobaudai skirti terminas, skaičiuojant nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos.
8.4. Pareiškėjo argumentai, kuriais šis aiškina Inspekcijos 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo turinį dėl pratęsto termino trukmės, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįsti. Viena vertus, šiuo nutarimu pratęstas ne protokolo surašymo terminas, kaip kad teigia pareiškėjas, o administracinės bylos nagrinėjimo terminas, darant nuorodą į ATPK 35 straipsnio 3 dalį, pagal kurią, kaip minėta, numatytais atvejais šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant, be kita ko, nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą priėmimo dienos. Taigi, nors ir ne visai tiksliai suformuluotas Inspekcijos sprendimas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą, tačiau abejonių nekyla, kad šiuo nutarimu buvo pratęstas ne protokolo surašymo, o bylos nagrinėjimo terminas (administracinės nuobaudos skyrimo terminas), bet ne ilgiau kaip vieneriems metams; byla išnagrinėta apylinkės teisme ir administracinė nuobauda M. B. paskirta 2017 m. kovo 1 d. Vadinasi, administracinė nuobauda M. B. paskirta nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Teigti, kad dėl tokio formalaus pažeidimo, padaryto surašant Inspekcijos nutarimą pratęsti bylos nagrinėjimo terminą, buvo suvaržyta M. B. teisė, nėra teisinio pagrindo.
8.5. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, šioje byloje priimdami skundžiamus sprendimus dėl M. B., tinkamai taikė ATPK 35 straipsnio nuostatas.
Dėl pareiškėjo argumentų teismo šališkumo klausimu
9. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK nereglamentuoja dalyvaujančių šiame procese asmenų, taip pat ir bylą nagrinėjančio teisėjo, nušalinimo pagrindų. Tačiau ATPK 249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi BPK normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Dėl to pagal analogiją taikytinos ir teisėjo nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančios BPK 57–60 straipsnių normos. Teisėjo nušalinimo pagrindai nurodyti BPK 58 straipsnyje, nušalinimas teisme nustatytas šio kodekso 59 straipsnyje.
9.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Minėtose teisės normose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-738/2004, 2K-340/2008 ir kt.). Šio principo esmė yra ta, kad bylą nagrinėjantis teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-697/2016). Nešališkumo principo pažeidimas visada konstatuojamas tada, kai nustatoma, kad teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog teismo nešališkumo principas negali būti suvokiamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai, jei nenustatyti kiti šališkumą pagrindžiantys duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-349/2014, 2K-P-89/2014, 2K-67-746/2015, 2K-217-699/2015 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, ši pozicija taikytina ir vertinant teisėjų nešališkumą nagrinėjamoje byloje. Iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjas kelia teismų nešališkumo objektyviąja prasme klausimą, siedamas jį su pareiškėjo atstovo išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo ignoravimu, nepalankių M. B. sprendimų priėmimu, taip pat dėl, pareiškėjo nuomone, apylinkės teismo teisėjos liudytojui V. M. užduodamų atsakymą menančių klausimų. Tačiau, kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Todėl tai, kad teismai bylos įrodymus vertino ne taip, kaip to norėtų pareiškėjas ar jo atstovas, nėra pagrindas pripažinti, jog bylą išnagrinėjo šališki teismai, jei nėra kitų teismo šališkumą rodančių aplinkybių. Paduotame prašyme tokios aplinkybės neatskleistos, o teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių teisėjai ar teismas negalėtų nagrinėti bylos, nenustatė. Dėl to prašymo argumentai dėl M. B. teisės į nešališką teismą pažeidimo nagrinėjant bylą abiejų instancijų teismuose yra atmestini kaip prieštaraujantys bylos medžiagai ir teismų praktikai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 1 punktu,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą atmesti.