Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis, 2016-03-17, nuo 21.40 val. iki 22 val., turėdamas teisę medžioti (medžiotojas), medžiojo teritorijoje, kurioje jis medžioti neturi teisės, t. y. medžiojo Klaipėdos mieste, Gluosnių skg., ir su graižtviniu medžiokliniu šautuvu „TOZ-99“, Nr. 0500749, iš transporto priemonės, automobilio „Volvo XC70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sumedžiojo gyvūną – bebrą, kurio sumedžioti neturėjo teisės.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko V. Marozo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarime pratęsti administracinės bylos nagrinėjimo terminą, nurodyta, kad gauta informacija, kad M. B. išvykęs į užsienį ir grįš 2016 gruodžio 11 d., todėl jis nutarė pratęsti administracinės bylos nagrinėjimo terminą. V. Marozas, apklausiamas liudytoju pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad terminą pratęsė ne konkrečiam terminui, o iki konkrečios sąlygos atsiradimo, t. y. iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. Šiuo atveju nėra svarbu, ar V. Marozas tinkamai vykdė savo pareigas ir, ar tinkamai taikė teisės aktus. Svarbus yra pats faktas, kad jis patraukimo administracinėn atsakomybėn terminą pratęsė iki konkrečios sąlygos – administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. Tai reiškia, kad pareigūnas/organas, įgaliotas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, kurio žinioje tuo metu buvo byla, patraukimo administracinėn atsakomybėn terminą pratęsė 21 d. (nuo 2016-11-24 iki 2016-12-14), todėl laikytina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 2 d. nustatytas 2 mėn. terminas baigėsi 2017-01-21. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme administracinio teisės pažeidimo byla buvo gauta 2016 m. gruodžio 15 d., t. y. likus 1 mėnesiui ir 6 dienoms į termino skirti administracinę nuobaudą pabaigos. Šis terminas buvo pakankamas bylai išnagrinėti, o teismui nusprendus, kad jo nepakanka, teismas pats turėjo jį pratęsti. Apeliaciniame skunde taip pat išreiškiama pozicija, kad įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 2 d. įtvirtino todėl, kad dažnai baudžiamosios ir administracinės atsakomybės objektas sutampa ir atsakomybė atribojama tik atsižvelgiant į pažeidimo mastą, tačiau šiuo atveju atliekamas ikiteisminis tyrimas netrukdė spręsti M. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 str., todėl terminas administracinei nuobaudai skirti galimai nustatytinas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. l d.

Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad M. B. pareikštas kaltinimas, kad jis šaudė į bebrą, siejamas su jo nuosavybės teise į ginklą, iš kurio neva buvo šaudoma ir kurio tūtelės neva rastos įvykio vietoje. Šio loginio ryšio ydingumas pasireiškia būtent per M. B. nuosavybės teisės į šautuvą santykį, t. y. manymą, kad iš šautuvo gali šaudyti tik jo savininkas. Šio loginio santykio ydingumas yra akivaizdus ir dėl kito galimo loginio ryšio – šaudoma buvo iš važiuojančios automobilio, kurio savininkas yra/buvo M. B.. Apeliantas supranta, jog galima daryti prielaidą, kad asmuo, šaudantis iš ginklo, yra jo savininkas, arba, kad asmuo, vairuojantis automobilį yra jo savininkas. Tačiau tai tik prielaidos ir, bet kuriuo atveju, šios abi prielaidos negali egzistuoti ir būti teisingos vienu metu. Susipažinęs su bylos medžiaga apeliantas teigia, kad byloje nėra abejonių ar ginčo, kad vienas asmuo vairavo automobilį kai tuo pačiu metu kitas asmuo, sėdėjęs automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, šaudė. Apeliantui M. B. nėra suprantama, kodėl buvo nuspręsta, kad asmuo, kuris šaudė, yra jis.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B. išreiškia poziciją, kad vienintelis įrodymas byloje, kurį būtų buvę galima laikyti objektyviu, yra specialisto išvada Nr. 30-U-903)-IS1-464, kurioje konstatuota, kad į bebrą buvo šaudoma iš M. B. priklausančio graižtvinio šautuvo TOZ-99, Nr. 0500749, tačiau su šia išvada apeliantas kategoriškai nesutinka. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytoju šią specialisto išvadą atlikęs policijos pareigūnas parodė, kad, jo įsitikinimu, ginklo savininkas, norėdamas nuslėpti šaudymo pėdsakus, atliko šautuvo skeltuvo/daužiklio korekcijas mechaniniu būdu, tačiau šis policijos pareigūnas negalėjo paaiškinti, kodėl šios aplinkybės nenurodė savo išvadoje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 1 d. numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 2 d. 3 p. be kita ko numato, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. teisinės padėties, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. prasme, nešvelnina, todėl jo veika neperkvalifikuotina ir apeliacinis skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 str. 4 d., nagrinėjamas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 2 d. numatyta, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, arba nutraukus baudžiamąjį procesą ar Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, procedūrą, arba priėmus išteisinamąjį teismo nuosprendį, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar atsisakyti skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, arba nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą ar Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 3 d. numatyta, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas – vyriausiasis aplinkos apsaugos inspektorius Vitalis Marozas, gavęs informaciją, kad M. B. yra išvykęs į užsienį ir grįš 2016-12-11, 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimu (b. l. 10), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 3 d., pratęsė administracinės bylos nagrinėjimo terminą. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad liudytojas V. Marozas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad terminą pratęsė iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, todėl, apelianto vertinimu, administracinės nuobaudos skyrimo terminas apylinkės teismo nutarimo priėmimo metu jau buvo pasibaigęs. Apygardos teismas su tokia pozicija sutikti negali, nes šiuo atveju svarbiau paties priimto procesinio dokumento turinys, o ne jo aiškinimas atsakant į klausimus teismo posėdžio metu. 2016 m. lapkričio 24 d. nutarime pratęsti terminą vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 3 d., kuri, kaip matyti iš anksčiau atskleisto reglamentavimo, numato administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimą. Termino pratęsimo pagrindas – administracinėn traukiamo M. B. išvykimas į užsienį, taip pat atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 3 d. dispoziciją, todėl apygardos teismas negali konstatuoti, kad dėl minėto nutarimo pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą buvo kaip nors suvaržytos administracinėn atsakomybėn traukiamo M. B. teisės. Taip pat pasakytina, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas neturėjo pats pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo termino, nes tai jau buvo padaryta minėtu Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko – vyriausiojo aplinkos apsaugos inspektoriaus V. Marozo nutarimu.

Apeliaciniame skunde taip pat išreiškiama pozicija, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas netrukdė spręsti M. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 str. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad apeliantas laikosi tokios pozicijos, nes iš esmės skiriasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., pagal kurią vyko ikiteisminis tyrimas Nr. 01-12983-16, numatytų veikų objektai. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad šiuo atveju svarbu tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-12983-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. buvo atliekamas dėl tos pačios veikos, dėl kurios, šį ikiteisminį tyrimą nutraukus, buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 str. 6 d., todėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimas dėl tos pačios veiklos dar vykstant ikiteisminiam tyrimui, prieštarautų non bis in idem principui, kurio pažeidimas nustatomas tada, kai asmuo pakartotinai baudžiamas už identiškus arba iš esmės tokius pat teisiškai reikšmingus faktus.

Apeliaciniame skunde kritikuojami administracinio teisės pažeidimo bylos įrodymai, o ypač Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2016 m. birželio 2 d. specialisto išvada Nr. 30-(U-903)-IS1-464 ir šią išvadą pateikusio L. B. parodymai pirmosios instancijos teisme. Apygardos teismas konstatuoja, kad abejoti specialisto L. B. nešališkumu ir kompetencija neturi jokio pagrindo. Be to, apelianto kritikos minėtiems administracinio teisės pažeidimo bylos įrodymams patikimumą silpnina tai, kad jis nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Apeliantas teigia, kad liudytojas L. B. negalėjo paaiškinti, kodėl savo išvadoje nenurodė aplinkybės, jog, jo įsitikinimu, ginklo savininkas, norėdamas nuslėpti šaudymo pėdsakus, atliko šautuvo skeltuvo/daužiklio korekcijas mechaniniu būdu, tačiau iš tiesų liudytojas L. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog užduotyje Nr. 30-U-903 nebuvo užduotas klausimas dėl ginklo dalių mechaniško paveikimo – perdarymo, jei būtų buvęs užduotas toks klausimas, jis būtų vienareikšmiškai į jį atsakęs.

Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 str. 6 d. visiškai įrodo liudytojo V. Z. parodymai pirmosios instancijos teisme, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-12983-16 metu bei duodant pirminį paaiškinimą, jog jis įsidėmėjo automobilio, iš kurio buvo šaudoma į gyvūną, valstybinius numerius, kurie yra (duomenys neskelbtini), ir kuriuos vėliau nurodęs atvykusiems pareigūnams (duomenys iš VĮ Regitra patvirtina, jog automobilio, kurio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra M. B.), Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2016 m. birželio 2 d. specialisto išvada Nr. 30-(U-903)-IS1-464, kurioje kategoriškai konstatuota, kad tirti pateiktos trys tūtelės, rastos (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo šautos iš vieno ginklo egzemplioriaus, o būtent iš tirti pateikto 5,6 mm kalibro (.22 Long Rifle) graižtvinio medžioklinio šautuvo „TOZ-99“ modelio, numeris 0500749, kuris ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-12983-16 metu buvo paimtas iš M. B., 2016 m. rugsėjo 12 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu gavus ir išanalizavus M. B. priklausančio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Omnitel“) pokalbių išklotines bei mobiliojo ryšio bokštų (celių), kurie veikia (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, duomenis nustatyta, kad M. B. mobilaus ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-03-17 21:06:59 val. buvo prisijungęs prie bokšto Nr. 211A, veikiančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, taip pat 21:11:36 buvo prisijungęs prie bokšto Nr. 2116, veikiančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, taip pat kita rašytine bylos medžiaga. Šie įrodymai yra susiję nuoseklia logine grandine, kuri leidžia daryti neabejotiną išvadą dėl M. B. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

Apygardos teismui nustačius, kad M. B. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 str. 6 d., padarymo įrodyta, o pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos ir teisingos, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo motyvus dėl bylą pirmąja instancija nagrinėjusios Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos Eglės Žakevičiūtės tariamo šališkumu, nes pats apeliantas skunde nurodo, jog jokių tai patvirtinančių įrodymų neturi, o tariamą teisėjos šališkumą iš esmės motyvuoja nepasitvirtinusiu skundžiamo nutarimo išvadų nelogiškumu. Dėl tariamo teisėjos Eglės Žakevičiūtės šališkumo apygardos teismas taip pat nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo ar administracinio nusižengimo byloje priimdamas nutarimą teisėjas neturi pareigos pateikti atsakymus į kiekvieną administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens advokato teiginį, nepriklausomai nuo to, ar jis pateiktas raštu ar išsakytas bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu, ir tai jokiu būdu nesuponuoja teismo šališkumo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu bei objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutarimą ar jį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.