Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-22 · Administracinė byla Nr. eI-3547-281/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-22
Bylos Nr.
eI-3547-281/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00031-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
R. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Advokatai
Ričardas Lilas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3547-281/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00031-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė,dalyvaujant pareiškėjo R. P. atstovui advokatui Ričardui Lilui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. P. teismui 2018-01-03 pateikė skundą, kurį 2019-05-23 papildė, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (buvęs pavadinimas Lukiškių TI-K), neteisėtų veiksmų.

Paaiškino, kad nuo 2015-10-23 iki 2016-07-23 buvo kalinimas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (dabar – Vilniaus pataisos namai), visą kalinimo laikotarpį laikomas nežmoniškomis, garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis. Kamerose buvo drėgna, veisėsi pelėsis, parazitai, trūko gryno oro, dėl ant langų esančių grotų, nebuvo įmanoma jų išvalyti, dėl paukščių išmatų tvyrojo baisus tvaikas, iš unitazo skylės lysdavo žiurkės. Nurodė, jog sanitarinis mazgas įrengtas kameros patalpoje, todėl pareigūnai, įskaitant moteris, galėjo stebėti kaip pareiškėjas atlieka gamtinius reikalus, be to, sanitariniame mazge esantis unitazas nebuvo tinkamai atitvertas nuo valgymui skirto stalo. Taip pat kamerose gausu blusų ir kitų parazitų. Kamerose oras slogus dėl pastato konstrukcijose ir santechnikoje esančio asbesto, nurodo, kad teko kvėpuoti šia nuodinga medžiaga, o pasivaikščioti lauke buvo leidžiama tik 1 val. per parą. Teigia, kad pasikreipus į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamų ir žeminančių kalinimo sąlygų, užuot išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ėmė grasinti nuobaudomis. Būtent dėl to, jau pirmąjį sulaikymo mėnesį dėl pareiškėjo pateiktų nusiskundimų jis buvau kilnojamas iš vienų kamerų į kitas net septynis kartus.

Pareiškėjo įsitikinimu, kalint tokiomis žiauriomis ir nežmoniškomis sąlygomis paūmėjo jo psichinė liga, ištrupėjo dantys, susilpnėjo rega, pareiškėjas neteko daug svorio. Nepaisant to, Lukiškių TI-K administracija nesuteikė galimybės pareiškėjui gydytis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, o suteikė galimybė gauti tik pirminę pagalbą. Teigia, kad dėl nesuteiktos medicininės pagalbos pareiškėjas ne tik patyrė dvasinius išgyvenimus, bet tapo nedarbingas, dabartiniu metu gyvena skurdžiai, gaunamos pajamos per mėnesį siekia 105,28 Eur (šalpos išmoka), dėl sveikatos sutrikimų išsiskyrė su žmona (2017-02-09 Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-3382-151/2017). Atkreipė dėmesį, kad sveikata kalint Lukiškių TI-K dėl netinkamų kalinimo sąlygų taip pablogėjo, kad 2017-12-20 pareiškėjui nustatytas didesnis netekto darbingumo lygis – nuo 2017-03-24 iki 2018-03-23 pareiškėjui nustatytas darbingumo lygis buvo 25 (dvidešimt penki) procentai, o nuo 2017-12-20 pareiškėjo darbingumo lygis – 20 (dvidešimt) procentų.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Teigia, kad Lukiškių TI-K pareigūnai atlieka savo pavestas darbo funkcijas nepažeisdami įstatymų, griežtai vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais ir jų nuostatomis. Atkreipė dėmesį, kad priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę, siekiant užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus. Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą, planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymi, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Langų angoje įstatytos metalinės grotos, stiklai aptraukti tinklu.

Dėl pareiškėjo teiginių apie pablogėjusią sveikatą ir nesuteiktą medicininę pagalbą teigia, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies imperatyvi norma nustato privalomą išankstinę ginčo dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo stadiją – paciento kreipimąsi rašytiniu prašymu į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog laikėsi šios privalomos išankstinės ginčo sprendimo tvarkos.

Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Teigia, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dėl jo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015-10-23 iki 2016-07-23.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad pareiškėjas skundžiasi dėl netinkamai atitverto sanitarinio mazgo, teigia, kad sanitarinis mazgas įrengtas kameros patalpoje, todėl pareigūnai, įskaitant moteris, galėjo stebėti kaip pareiškėjas atlieka gamtinius reikalus, be to, sanitariniame mazge esantis unitazas nebuvo tinkamai atitvertas nuo valgymui skirto stalo. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad kameroje buvo parazitų bei žiurkių.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1451-502/2019 pagal pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais ir graužikų bei parazitų kameroje jau pasisakė, padarydamas išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pareiškėjo teisės privačiai pasinaudoti tualetu pažeidimą ir nustatė, kad pareiškėjui 239 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, taip pat, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų dėl parazitų ar kitų kenkėjų buvimo kamerose. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir parazitų kameroje iš naujo nenagrinėjamos, konstatuojant, kad pareiškėjo privatumas Lukiškių TI-K buvo pažeistas 239 dienas, o pareiškėjo argumentai dėl kameroje esančių parazitų bei žiurkių atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo teigimu, dėl ant kamerų langų esančių grotų, nebuvo įmanoma jų išvalyti, o dėl paukščių išmatų tvyrojo baisus tvaikas.

Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2011-06-19 ir nuo 2016-01-28) 16.9 papunktį, kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad kamerose grotos, apsaugančios langus, gali būti įrengiamos tiek iš lauko pusės, tiek iš vidaus. Todėl pareiškėjo nurodomi nusiskundimai dėl lango apsauginių grotų įrengimo laikytini nepagrįstais. Be to, pareiškėjas nenurodė, jog dėl galimybės atsidaryti langą ar nusivalyti langą būtų kreipęsis į įstaigos administraciją. Taigi pareiškėjo teisių pažeidimai šiuo aspektu nenustatomi.

Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K kamerose buvo drėgna, veisėsi pelėsis, trūko gryno oro, kamerose oras slogus dėl pastato konstrukcijose ir santechnikoje esančio asbesto, nurodo, kad teko kvėpuoti šia nuodinga medžiaga.

Ginčo laikotarpiui taikyta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 (galiojusi iki 2015-10-31) ir HN 134:2015 (galiojanti nuo 2015-11-01), kurios 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Byloje pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai, o tikrintose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas (Nr. 159, 203, 122, 381), pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų dėl vėdinimo, pelėsio ar drėgmės nenustatyta. Nors 2015-03-12 patikrinimo akte nustatyta, kad kameroje Nr. 381 grindų danga nelygi, pareiškėjas tokio konkretaus nusiskundimo teismui nenurodė, o be to, 2015-06-18 patikrinimo akte užfiksuota, kad šis pažeidimas pašalintas. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimas dėl R. P. skundo patvirtina, kad nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sąlygos Lukiškių TI-K atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus. Be to, Lukiškių TI-K administracijos reikalų skyriaus 2018-01-19 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-10-23 iki 2016-07-23 į Lukiškių TI-K administraciją dėl laikymo sąlygų nesikreipė.

Dėl pareiškėjo nurodomo asbesto Lukiškių TI-K konstrukcijose, teismas pastebi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-28 nutarimo Nr. 1163 3.1. punktą, nuo 2001-01-01 draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), nuo 2002-01-01 naudoti asbestcemenčio šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia. Pažymėtina, kad asbestą uždrausta naudoti naujai statomuose objektuose, tuo tarpu seniau pastatytuose objektuose panaudotas asbestas savaime nesuponuoja Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų. Kadangi pareiškėjas nenurodė tokių duomenų, kad stogo danga būtų laužoma, asbesto plaušeliai iš stogų konstrukcijų į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų ir pareiškėjas nenurodė jokių argumentų dėl asbesto poveikio pareiškėjo sveikatai, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Taigi iš pateiktų patikrinimų aktų matyti, kad Lukiškių TI-K nuolat tikrina kamerų būklę kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ir kuriose buvo atlikti patikrinimai, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 ir HN 76:2010 pažeidimų, kuriuos nurodė pareiškėjas skunde, nenustatyta. Todėl pareiškėjo argumentai dėl kamerų neatitikties higienos normų reikalavimams atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi dėl aplinkybės, kad pasivaikščioti lauke buvo leidžiama tik 1 val. per parą. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad jam nustatyto pasivaikščiojimo laiko neužtenka. Pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių, kada jam priklausantis pasivaikščiojimo laikas nebuvo suteikiamas. Todėl toks pareiškėjo nurodomas argumentas nėra pagrindas vertinti Lukiškių TI-K vykdomą nuteistųjų ir suimtųjų pasivaikščiojimo tvarką kaip neteisėtą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių kokie pareigūnai jam grasino ar neleido pateikti skundų, ar prašymų dėl netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat nenurodė jokių individualaus pobūdžio duomenų dėl jo periodiško perkėlimo į kitas patalpas. Taigi šios aplinkybės laikomos subjektyvaus pobūdžio, juolab, kad pareiškėjas netrukdomai pateikė skundą teismui. Atsižvelgiant į tai, atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo atžvilgiu nenustatyta.

Pareiškėjo teigimu, kalint netinkamomis sąlygomis paūmėjo jo psichinė liga, ištrupėjo dantys, susilpnėjo rega, pareiškėjas neteko daug svorio. Nepaisant to, Lukiškių TI-K administracija nesuteikė galimybės pareiškėjui gydytis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, o suteikė galimybė gauti tik pirminę pagalbą. Teigia, kad dėl nesuteiktos medicininės pagalbos pareiškėjas ne tik patyrė dvasinius išgyvenimus, bet tapo nedarbingas, dabartiniu metu gyvena skurdžiai, gaunamos pajamos per mėnesį siekia 105,28 Eur (šalpos išmoka), dėl sveikatos sutrikimų išsiskyrė su žmona (2017-02-09 Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-3382-151/2017). Atkreipė dėmesį, kad sveikata kalint Lukiškių TI-K dėl netinkamų kalinimo sąlygų taip pablogėjo, kad 2017-12-20 pareiškėjui nustatytas didesnis netekto darbingumo lygis – nuo 2017-03-24 iki 2018-03-23 pareiškėjui nustatytas darbingumo lygis buvo 25 (dvidešimt penki) procentai, o nuo 2017-12-20 pareiškėjo darbingumo lygis – 20 (dvidešimt) procentų.

Teismas pirmiausia pastebi, kad, tam, jog atsakovės atstovui kiltų prievolė atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, turi būti nustatytos visos trys sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Vertinant ar Vilniaus PN atliko neteisėtus veiksmus, nesuteikiant pareiškėjui reikalingo gydymo, analizuoti pareiškėjo ir atsakovės atstovo į byla pateikti medicininiai dokumentai bei Vilniaus PN teisės aktuose įtvirtintos pareigos.

BVK 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Pagal BVK 174 straipsnio 1 dalį, asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Pagal šio straipsnio 2 dalį, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos. Pagal šio straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą.

Analizuojant ar pareiškėjui buvo suteikta medicininė pagalba, ar pareiškėjas siųstas gydytis į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, pirmiausia, iš pareiškėjo judėjimo tarp įkalinimo įstaigų duomenų matyti, kad pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje gydėsi 2015 m. spalio 28-29 dienomis ir 2016 m. balandžio 11-26 dienomis. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje užfiksuotų duomenų matyti, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K 2015-10-27 atliktas profilaktinis plaučių tyrimas, kiti su pareiškėjo sveikatos patikra susiję tyrimai ir profilaktiniai patikrinimai, pareiškėjas apžiūrėtas dermatovenerologo, 2015-11-05 Lukiškių TI-K atliktas kraujo tyrimas dėl žmogaus imunodeficito viruso. Pareiškėjo sveikatos istorijoje 2015-10-27 dienos įraše užfiksuota pareiškėjo diagnozė – (duomenys neskelbtini), pareiškėjas pasirašė sutikimą dėl vykimo gydytis į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų pareiškėjo judėjimo Lukiškių TI-K laikotarpių, pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje gydytas būtent 2015-10-28 ir 2015-10-29 dienomis, taigi nedelsiant po Lukiškių TI-K atliktos patikros. Pareiškėjo sveikatos istorijoje padarytas įrašas, kad pareiškėjas 2015-10-29 konsultuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje gydytojo psichiatro, nurodyta, kad indikacijų gydymui stacionare šiuo metu nėra. Iš pateiktos rašytinės medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2016-04-11 pateikė prašymą Lukiškių TI-K direktoriui, prašydamas iškviesti jį pas psichiatrą, po šio prašymo pateikimo, pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje 2016-04-11 padarytas gydytojo įrašas, nurodyta pareiškėją siųsti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, pareiškėjas su tokiu siuntimu sutiko pasirašydamas. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų pareiškėjo judėjimo Lukiškių TI-K laikotarpių, pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje gydytas būtent 2016-04-11–2016-04-26 dienomis, taigi nedelsiant po pareiškėjo prašymo.

Iš išanalizuotų faktinių aplinkybių matyti, kad Lukiškių TI-K užtikrino pareiškėjui medicininės pagalbos teikimą, suteikė pareiškėjui tiek pirminę reikalingą pagalbą, t. y. organizavo pareiškėjo sveikatos patikrinimus, o taip pat ir antrinę pagalbą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, nedelsiant reagavo į pareiškėjo pateiktą prašymą suorganizuoti susitikimą su psichiatru. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių kitų duomenų ir nenurodė aplinkybių, jog būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K su konkrečiais prašymais dėl medicinos paslaugų teikimo, kurių Lukiškių TI-K būtų netenkinęs ar ignoravęs. Todėl teigti, kad Lukiškių TI-K netinkamai organizavo pareiškėjui medicininių paslaugų teikimą įkalinimo įstaigoje nėra pagrindo, priešingai, teismas daro išvadą, kad atsakovės atstovas tinkamai ir nedelsiant rūpinosi medicinos paslaugų teikimu pareiškėjui pagal jo prašymus ir periodiškai atliko kitus tyrimus ir sveikatos patikrinimus.

Teismas pastebi, kad pareiškėjo pateikti įrodymai dėl jo darbingumo sumažėjimo neįrodo Lukiškių TI-K atliktų neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu. Pareiškėjo pateikta neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduota darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 970 patvirtina, kad pareiškėjui nuo 2017-03-24 iki 2018-03-23 nustatytas 25 proc. darbingumo lygis, netektas darbingumas siekia 75 proc. Pareiškėjas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis gauna šalpos išmoką. Taip pat pareiškėjas pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pažymą DL-1 Nr. 3701 iš kurios matyti, kad pareiškėjui nuo 2017-12-11 iki 2019-12-20 pareiškėjui nustatytas darbingumo lygis yra 20 proc., taigi pareiškėjo netektas darbingumas siekia 80 proc. Pareiškėjui taip pat nuo 2017-12-11 iki 2019-12-10 nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Teismas pastebi, kad pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo pažymoje nurodytas pareiškėjo diagnozės kodas (duomenys neskelbtini), kuris, pagal TLK-10-AM sisteminį ligų sąrašą – (duomenys neskelbtini) (http://ebook.vlk.lt/e.vadovas/ index.jsp?topic=/lt.webmedia.vlk.drg.icd.ebook.content/html/icd/66564.html), reiškia (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad pareiškėjo psichinės ligos nustatytos ir asmens sveikatos istorijoje pirmą kartą užfiksuotos dar 2015-10-27, šiame įraše nurodyta pareiškėjo diagnozė – (duomenys neskelbtini). Taigi nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai kilo dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, juolab, kad teismas atsakovo neteisėtus veiksmus kalinimo sąlygų aspektu nustatė tik dėl sanitarinio mazgo įrengimo. Pareiškėjas niekaip neargumentavo kaip šios netinkamos kalinimo sąlygos (privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniais mazgais) galėjo lemti pareiškėjo psichikos sutrikimus, juolab, kad tokie sutrikimai, kaip minėta, užfiksuoti pareiškėjo kalinimo pradžioje. Taigi kitų atsakovo neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo sveikatos būklės nenustatyta.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismas neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų nustatė tik vienu aspektu – dėl 239 paras neužtikrinto sanitarinio mazgo. Teismas pažymi, nors administracinėje byloje ir nėra pateikta duomenų, kad nagrinėjamu atveju kalinimas pažeidžiant nustatytas kalinimo sąlygas pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyrė jį iš kitų subjektų, tačiau, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pažeidimo tęstinumą, į laikotarpį, kai nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais – 239 paros (iš jų 19 parų buvo kalinamas vienas), konstatuoja, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, todėl tik teisės pažeidimo pripažinimo, nagrinėjamu atveju, nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti.

Teismas, įvertinęs administracinėje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimų mastą ir trukmę (239 paras neužtikrintas privatumas), dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį, tai, kad nenustatyta, jog Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo bei aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1348-602/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1062/2018, 2018-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1831-525/2019), pareiškėjui priteistinas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis dėl privatumo naudojantis sanitariniais mazgais pažeidimo. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėjo atstovas pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, be kita ko, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (atsižvelgus į prašomų atlyginti teisinių paslaugų suteikimo datą, aktuali redakcija, įsigaliojusi 2015-03-20).

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-05-05 sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-17-T-2190-9055 pareiškėjui nuspręsta suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl tinkamų suėmimo sąlygų neužtikrinimo ir žalos atlyginimo, parengti procesinius dokumentus ir atstovauti pirmosios instancijos teisme, paskirtas advokatas Ričardas Lilas. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno 2018-02-19 pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-1178 nurodoma, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos R. P. pagal 2017-05-05 sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-17-T-2190-9055 išlaidas sudaro 288,07 Eur. Pareiškėjo skundas teismui pateiktas 2018-01-02.

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kadangi pareiškėjo skundas teismui pateiktas 2018 metų I ketvirtį, vertinant šių išlaidų pagrįstumą aktualus 2017 metų III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 850,8 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimali priteistina suma už skundą yra (2,5 x 850,8 Eur). Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus nurodyta išlaidų suma (288,07 Eur) yra ženkliai mažesnė nei numatyta Rekomendacijose.

Teismas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012).

Kadangi pareiškėjas skundu prašė jam priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o sprendimu teismas priteisė pareiškėjui 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, matyti, kad patenkinta 5/100 pareiškėjo skundo reikalavimų dalis (5 proc.). Taigi Lietuvos valstybei iš atsakovės atstovo Vilniaus PN priteistina 14,40 Eur bylinėjimosi išlaidų administracinėje byloje atlyginimo (5 proc. nuo 288,07 Eur sumos).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. P. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. P. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas).

Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti Lietuvos valstybei iš Lietuvos valstybės atstovo Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas) 14,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. eI-3547-281/2019.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė