Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys (kreditoriai) R. G., R. L., E. V., BIGBANK AS, Lietuvoje veikiantis per BIGBANK AS filialą, uždaroji akcinė bendrovė „Inkomlita“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išnagrinėjo pareiškėjo nemokumo administratoriaus V. T. prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme gautas nemokumo administratoriaus V. T. prašymas nutraukti bankrutuojančio R. B. bankroto bylą. Nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. administratoriui buvo pateiktas kreditorės R. G., kurios patvirtinto reikalavimo suma vertine išraiška sudaro 65,65 proc. visų teismo nutartimi patvirtintų reikalavimų sumos, prašymas dėl skolininko netinkamų veiksmų, kreipimosi į teismą. Minėtame prašyme kreditorė R. G. nurodė, jog R. B. bankroto byloje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2022 m. sausio 27 d., patvirtinto plano vykdymas akivaizdžiai yra netinkamas. R. B. netinkamai vykdė pareigą pagal planą mokėti reguliarias įmokas bankroto administratoriui; R. B. netinkamai vykdė pareigą sąžiningai siekti atkurti mokumą, tenkinti kreditorių reikalavimus, teikti bankroto administratoriui visus duomenis apie gautas pajamas ir pastarojo dėtas pastangas gauti didesnes pajamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir FABĮ) 12 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 25 straipsnio 3 dalies nuostatomis 2022 m. spalio 17 d. buvo sušauktas penktasis kreditorių susirinkimas, kuriame vienbalsiai buvo nutarta pritarti bankroto administratoriaus kreipimuisi į teismą su prašymu nutraukti R. B. bankroto bylą. Su penktojo kreditorių susirinkimo sprendimu bankrutuojantis fizinis asmuo buvo supažindintas dar 2022 m. spalio 17 d., tačiau jo per FABĮ 25 straipsnio 11 dalyje nustatytą terminą neskundė, taigi jis įsiteisėjo ir tapo administratoriui vykdytinu.

Kreditorė R. G. pateikė papildomus paaiškinimus į pareiškėjo atsiliepimą. Nurodo, kad pareiškėjas bando nuslėpti savo savanaudiškus kėslus, bandydamas pasinaudoti esama situacija gerinant savo turtinę padėtį, nuslepiant didelę dalį pajamų nuo kreditorių, naudojant pinigines lėšas savo interesų tenkinimui. Aplinkybė, kad jeigu pareiškėjas ne taip suprato, o jo teisininkai jam netinkamai paaiškino, yra teisiškai nereikšminga, ir tai niekaip neatleidžia pareiškėjo nuo jo netinkamo elgesio ir kreditoriams sukeltų pasekmių. Pareiškėjas nurodo, kad iš laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. sausio 23 d. sukauptų lėšų jis dengė beveik visas savo būtinąsias išlaidas mokumo plano vykdymo metu. Tuo metu pareiškėjo pajamos dėl sveikatos, pasikeitusios darbovietės buvo pakankamos tik norint sumokėti įmokas kreditoriams ir bankroto administratoriui. Šias aplinkybes paneigia skolininko pateikti rašytiniai duomenys. Iš skolininko pateiktos sąskaitos išrašo yra matyti, kad jis per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 27 d. iki 2022 m. liepos 27 d. turėjo 5 402 Eur įplaukų į sąskaitą, o sumokėti administratoriui reikėjo 3 420 Eur. Per šį laikotarpį sumokėjo skolininkas: 2022 m. kovo 1 d. 500 Eur, 2022 m. kovo 27 d. – 500 Eur, 2022 m. birželio 13 d. – 1 140 Eur, 2022 m. liepos 16 d. – 570 Eur, bendroje sumoje 2 710 Eur. Iš šių duomenų yra matyti, kad skolininkas niekada nemokėjo administratoriui įmokų laiku ir tinkamai, nors pajamų turėjo. Atmestini skolininko motyvai, kad negavo atlyginimo 2022 m. liepos mėnesį, nes įsiskolinimas prasidėjo jau nuo pirmojo mėnesio. Nebuvo mokamos įmokos ir balandžio – gegužės mėnesiais. Iš skolininko pateiktos sąskaitos išrašo yra matyti, kad jis per laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d. turėjo 16 050 Eur įplaukų į sąskaitą, o sumokėti administratoriui reikėjo 6 242 Eur. Vien tik iš šių duomenų yra matyti, kad skolininkas realiai turėjo galimybę sumokėti administratoriui 6 242 Eur, nes skolininkui pagal teismo nustatytą 450 Eur sumą minimaliems poreikiams turėjo pakakti 5 850 Eur sumos, o skolininkas disponavo 16 050 Eur suma, iš kurios atėmus 6 242 Eur administratoriui, skolininkui liktų 9 808 Eur suma, kuri yra beveik dvigubai didesnė suma, nei buvo reikalinga skolininkui minimaliems poreikiams. Iš to seka, kad skolininkas yra nesąžiningas ir veikia savo interesų naudai. Skolininkas nurodo, kad neva tai ne taip suprato 2020 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį. Šią aplinkybę paneigia ir paties skolininko pateiktas 2022 m. gegužės 25 d. sprendimas, iš kurio yra matyti, kad skolininkas yra gerai išmanantis dokumentus ir procesinę tvarką, sugeba ginti savo interesus ne tik teismuose. Skolininkas 2021 m. birželio 25 d. parengtą patikslintą fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą pats pateikė teismui ir prašė jį patvirtinti. Šiame plane nurodoma: „bankroto administratorius kartu su 6 mėn. mokėjimu patikrins ir paskirstys lėšas, sukauptas per laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Bankrutuojantis fizinis asmuo taip pat pažymi, jog visos jo gautos pajamos, kurios viršys šiame plano projekte nurodytas sumas (būtinosios išlaidos + bankroto administravimo išlaidos + įmokos kreditoriams) pagal FABĮ bus pervestos į bankroto administratoriaus pastarojo bankroto bylai atidarytą depozitinę sąskaitą ir vėliau (kartu su pusmetiniu mokėjimu) paskirstytos kreditoriams proporcingai pagal jų reikalavimų dydžius. Ši aplinkybė parodo, kad skolininkas viską suvokė tinkamai ir apie tai žinojo, nes apie šias aplinkybes buvo informuotas ir administratoriaus. Įvertinus skolininko aukščiau nurodytus įsipareigojimus, darytina išvada, kad per laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d. skolininkas sau turėjo skirti teismo nustatytus 5 850 Eur, o visą likusią sumą pervesti administratoriui. Vadinasi ne 6 242 Eur, o 10 200 Eur (jei sąskaitos išraše yra visos gaunamos skolininko pajamos). Skolininkas nurodo, kad iš laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. sausio 23 d. sukauptų lėšų jis dengė beveik visas savo būtinąsias išlaidas mokumo plano vykdymo metu (pirmą pusmetį). Neigia šį skolininko motyvą, nes iš skolininko pateikto sąskaitos išrašo yra matyti, kad skolininkas 2022 m. sausio 27 d. sąskaitoje buvo sukaupęs 357 Eur. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos yra matyti kad už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. skolininkui išmokėta 6 861 Eur. Analizuojant skolininko sąskaitos išrašą per šį laikotarpį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra gauta tik 3 455 Eur, kas sudaro beveik pusę mokamos sumos. Vertinant skolininko duomenis, kad ginčas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko tik dėl 2021 m. rugpjūčio mėnesio atlyginimo, kvestionuojama apie 6 861 Eur gavimą, gaunant dalį pinigų grynaisiais. Skolininkas klaidingai mano, kad neturi būti skaičiuojami dienpinigiai, kitos pajamos. Pats skolininkas nurodė 2021 m. birželio 25 d. jo mokumo atkūrimo plane nuostatas dėl visų pajamų skaičiavimo ir teismas tokį planą patvirtino. Skolininkas turėjo pateikti administratoriui duomenis apie dienpinigiams skirtų sumų pagrįstą pinigų panaudojimą, o likusias sumas pervesti administratoriui. Skolininkas nurodo, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 1 690 Eur dienpinigių, tačiau įvertinus jog gavo 6 861 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o iš šios sumos tik 2 646 darbo užmokesčio, darytina išvada, kad dienpinigių ar kitų išmokų suma yra žymiai didesnė, o skolininkas vėl klaidina teismą nuslėpdamas tiesą. Skolininkas nurodo, kad mamos ir dukters paramos nereikia įskaičiuoti į pajamas, nes tai yra jų parama skolininkui. Pažymi, kad skolininkas dukrai O. B. yra pervedęs tūkstantines pinigų sumas, o dukra atgal jam pervesdavo ženkliai mažesnes sumas, kas parodo, kad galimai skolininkas dukra naudojosi kaip pinigų saugotoju tam, kad galėtų nevaržomai naudotis pinigais. Akivaizdu, kad R. B. veiksmai yra nesąžiningi kreditorių atžvilgiu. R. B. nemokėjo įmokų tiek pagal patvirtintą planą, tiek už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki plano patvirtinimo.

Kiti kreditoriai atsiliepimų į nemokumo administratoriaus prašymą per teismo nustatytą terminą nepateikė, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas, byla nutrauktina.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą R. B. Nemokumo administratoriumi paskirtas V. T. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 16 d. 2021 m. sausio 21 d. teismo nutartimi patvirtinti bankrutuojančio R. B. kreditoriai ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris 2021 m. vasario 24 d. nutartimi patikslintas. 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjo R. B. 2021 m. birželio 25 d. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planas. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 27 d. 2022 m. rugsėjo 27 d. kreditorė R. G. 2022 m. rugsėjo 27 d. prašymu kreipėsi į nemokumo administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą dėl kreipimosi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Iš 2022 m. spalio 17 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 5, nustatyta, kad 2022 m. spalio 17 d. įvyko 5 asis kreditorių susirinkimas, kuriame buvo spręstas klausimas dėl kreipimosi į teismą dėl R. B. bankroto bylos nutraukimo. Kreditorė R. G., turinti 65,65 procentus visų kreditorių Teismo patvirtintų finansinių reikalavimų, balsavo už bankroto administratoriaus kreipimąsi į teismą su prašymu dėl bankroto bylos nutraukimo.

FABĮ 1 straipsnyje nustatytas fizinių asmenų bankroto tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015, 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018). Tai reiškia, kad, sprendžiant bet kokius fizinio asmens bankroto proceso metu kilusius klausimus, priskirtus teismo kompetencijai, turi būti taikomos taisyklės dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo vertinimo, skolininko ir kreditorių interesų balanso išlaikymo ir kt.

FABĮ 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane nustatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Kasacinis teismas dėl šio bankroto bylos nutraukimo pagrindo yra išaiškinęs, kad svarstydamas tokį kreditoriaus prašymą teismas turi paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018, 28 punktas).

Bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo vadovaujantis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3, 6, 8 punktų nuostatomis.

FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos. Šiuo atveju byloje nenustatytos FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos aplinkybės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pateikė duomenis apie gaunamas pajamas, turtą. Aplinkybės jog iškėlus bankroto bylą arba patvirtinus mokumo atkūrimo planą pasikeičia pareiškėjo gaunamos pajamos, nelaikytina neteisingos informacijos pateikimu. Esant paminėtų aplinkybių visumai, pagrindo nutraukti pareiškėjo bankroto bylą šiuo pagrindu nėra.

FABĮ 10 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad bankroto byla gali būti nutraukta, kai fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodytu pagrindu fizinio asmens bankroto byla gali būti nutraukta esant šių sąlygų visetui: lėšų ar kito turto nuslėpimo faktui; kai nuslėpto turto vertė didesnė už vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį; kai toks pajamų nuslėpimas turi neigiamą poveikį kreditorių interesams ar fizinio asmens mokumo atkūrimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018, 24 punktas).

Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog bankrutuojantis asmuo sąmoningai, turint tikslą nuslėpti gautas lėšas neteikė bankroto administratoriui duomenų apie gaunamas pajamas, turimas išlaidas. Šių aplinkybių neįrodė ir kreditorė R. G. Kreditorės prielaidos, kad bankrutuojantis asmuo galimai gauna lėšas ir grynais pinigais nėra įrodytos rašytiniais įrodymais, o aplinkybes dėl bankrutuojančio asmens pajamų slėpimo iš esmės paneigia ir byloje pateikti bankrutuojančio asmens sąskaitos išrašai, teikiami paaiškinimai ir kiti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kad būtų pagrindas konstatuoti bankrutuojančio asmens lėšų nuslėpimo faktą, pagrindo nutraukti bankroto bylą vadovaujantis FABĮ 10 straipsnio 6 d. punktu nėra (CPK 178 straipsnis).

FABĮ 10 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas nutraukia fizinio asmens bankroto bylą, kai fizinis asmuo nevykdo kitų FABĮ reikalavimų (8 punktas). Fizinio asmens pareigos bankroto metu yra įtvirtintos FABĮ 16 straipsnio 1 dalyje, tarp jų pareiga atsakingai valdyti ir naudoti visą turimą turtą nuo fizinio asmens pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (1 punktas), pareiga nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka (5 punktas), tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą (12 punktas), bendradarbiauti su bankroto administratoriumi, organizuojant bankroto procedūras (13 punktas).

Byloje nėra ginčo, kad bankrutuojantis asmuo per laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo (2020 m. gruodžio 16 d.) iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo (2022 m. sausio 27 d.) nepervedė lėšų į nemokumo administratoriaus atidarytą depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti. Šiuos savo veiksmus pareiškėjas teisina aplinkybėmis, jog klaidingai suprato, kad bankroto procesas prasideda tik patvirtinus mokumo atkūrimo planą. Šiuos pareiškėjo dėstomus argumentus teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstus, įvertinus tai, kad pareiškėjas tiek sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek ir dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo buvo atstovaujamas kvalifikuotų teisininkų. Dar daugiau, nuo nutarties pareiškėjui iškelti bankroto bylą priėmimo dienos 2020 m. gruodžio 8 d. iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo dienos 2022 m. sausio 27 d. praėjo šiek tiek daugiau kaip metai, tačiau pareiškėjas per visą šį laikotarpį, atstovaujamas teisininkų, ir toliau nesigilino į bankroto procesą, bei nesiaiškino aplinkybių dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo, įvertinant ir tai, kad antstoliai nuo jo sąskaitos visą minėtą laikotarpį neatliko jokių išskaitų, su bankroto administratoriumi nebendradarbiavo. Esant paminėtų aplinkybių visumai, įvertinant tai, kad pareiškėjas buvo atstovaujamas kvalifikuotų teisinkų, kaip ir nurodo atsiliepime, procesinius dokumentus gavo, jų turinys buvo išaiškintas, o pareiškėjo aplaidus elgesys, nepakankamas domėjimasis bankroto procesu ir jo eiga negali būti pateisinamas, dėl ko pareiškėjas turi prisiimti iš to kylančias pasekmes.

Pareiškėjas ir kreditorė E. G. skirtingai skaičiuoja pareiškėjo gautas pajamas bei mokėtinas sumas bankroto proceso metu. Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d. gavo 12 165,82 Eur pajamų, būtinųjų poreikių tenkinimui galėjo skirti 6 067,74 Eur, sumokėti bankroto asdministratoriui 200 Eur, iki mokumo atkūrimo plano turėjo būti sukaupęs 5 898,08 Eur. Tuo tarpu kreditorės R. G. skaičiavimais skolininkas disponavo 16 050 Eur suma, būtinųjų poreikių tenkinimui galėjo skirti 5 850 Eur, o administratoriui pervesti – 10 200 Eur.

Byloje pateiktas pareiškėjo sąskaitos išrašas. Teismo paskaičiavimu, pagal byloje pateiktą pareiškėjo sąskaitos išrašą, laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d. pareiškėjas gavo 13 397,10 Eur pajamų. Pareiškėjas mano, kad 1 605 Eur gauta dienpinigių suma nesiskaičiuoja į gautas pajamas, kadangi FABĮ ir kiti įstatymai nesuteikia kreditoriams teisės į dienpinigius. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nors dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016). Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad gauti dienpinigiai patenka į jo būtinąsias išlaidas, todėl pagrįstai laikytini gaunamomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016). Tačiau teismas sutinka su pareiškėjo dėstoma pozicija, kad į gaunamas pajamas neturėtų būti skaičiuojamos fizinių asmenų (pareiškėjo teigimu dukros ir mamos) į pareiškėjo sąskaitą pervestos lėšos, nes bankroto proceso metu nėra draudžiama naudotis artimųjų žmonių finansine pagalba kai pareiškėjams nėra pakanka nustatyta suma būtinųjų poreikių tenkinimui, atsiranda papildomų išlaidų ir pan.

Teismas taip pat išaiškina kreditorei R. G., jog sąskaitos išraše nurodoma disponuojama suma nelaikytina pareiškėjo gaunamomis pajamomis. Iš sąskaitos išrašų matyti, kad 2021 m. vasario 8 d., 2021 m. vasario 11 d. ir kitomis datomis atlikti fizinių asmenų pavedimai, kurie pareiškėjo nurodomi kaip parama, todėl nelaikyti gaunamomis pajamomis, kurios turėtų būti skirtos kreditorių reikalavimams tenkinti. Taip pat 2021 m. vasario 17 d. atliktas pareiškėjo darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslinis 180 Eur pavedimas testams, kas taip pat nelaikytina pareiškėjo gaunamomis pajamomis. Teismo skaičiavimu pareiškėjo gaunamomis pajamomis laikytina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokamos lėšos, darbo užmokestis, dienpinigiai.

Pagal byloje pateiktą sąskaitos išrašą preliminariu teismo paskaičiavimu nuo bankroto bylos iškėlimo iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo pareiškėjas gavo apie 13 397,10 Eur pajamų. Būtinųjų poreikių patenkinimui galėjo panaudoti 5 850 Eur (450 Eur x 13 mėn.) sumą, taip pat turėjo skirti 200 Eur nemokumo administratoriui, vadinasi, pareiškėjas minėtu laikotarpiu į bankroto administratoriaus atidarytą depozitinę sąskaitą turėjo pervesti apie 7 547,10 Eur (13 397,10 – 5 850), tačiau to nepadarė ir taip pažeidė savo pareigas numatytas FABĮ 16 straipsnio 1 ir 5 punktuose.

Pareiškėjo paskaičiavimu nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo 2022 m. sausio 27 d. iki 2022 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjas viso gavo 6 246,53 Eur pajamų, pagal mokumo atkūrimo planą jis turėjo sumokėti 360 Eur bankroto administratoriui ir 3 105,18 Eur kreditoriams, viso 3 465,18 Eur. Būtinųjų poreikių tenkinimui galėjo skirti 2 700 Eur, tačiau liko tik 81,35, todėl 2 618,25 Eur sumos dalį iš iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo dienos jis skyrė būtinųjų poreikių patenkinimui. Su tokiais pareiškėjo dėstomais argumentais ir teikiamais paskaičiavimais teismas neturi pagrindo sutikti.

Pagal pareiškėjo pateiktą sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 27 d. iki 2022 m. liepos 27 d., t. y. už pirmą mokumo atkūrimo plano vykdymo pusmetį, preliminariu teismo paskaičiavimu pareiškėjas gavo apie 6 061,41 Eur pajamų (įskaičiuojant ir 2022 m. rugpjūčio 2 d. pervestą darbo užmokestį už 7 mėnesį), nemokumo administratoriui turėjo skirti 360 Eur (60 Eur x 6), kreditoriams – 3 105,18 Eur (517,53 Eur x 6 mėn.), savo būtinųjų poreikių tenkinimui galėjo skirti 2 700 Eur (450 Eur x 6 mėn.). Pagal pareiškėjo pateiktą sąskaitos išrašą gavus 6 061,41 Eur pajamų ir atėmus mokumo atkūrimo plane numatytus įsipareigojimus kreditoriams ir bankroto administratoriui, likusi suma sudaro 2 596,23 Eur (6 061,41 Eur – 360 Eur – 3 105,18 Eur), o ne kaip nurodo pareiškėjas 81,35 Eur. Sutiktina, jog gautų pajamų sumos, nepakako pareiškėjo mokumo atkūrimo planu patvirtintų būtinųjų poreikių tenkinimui, tačiau tai nesudaro pagrindo juos dengti iš sukauptų lėšų iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.

Be to pagal patvirtintą mokumo atkūrimo planą laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 27 d. iki 2022 m. liepos 27 d. pareiškėjas bankroto administratoriui į depozitinę sąskaitą turėjo pervesti 3 465,18 Eur, tačiau pagal pateiktą sąskaitos išrašą teismo paskaičiavimu iki 2022 m. liepos 27 d. pervedė tik 2 210 Eur, kas reiškia jog būtinųjų poreikių tenkinimui buvo panaudota didesnė suma ir iš mokumo atkūrimo plano vykdymo metu gautų lėšų laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 27 d. iki 2022 m. liepos 27 d.

FABĮ 8 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad už teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir administratorius pagal savo kompetenciją. Tai reiškia, kad bankrutuojantis asmuo atsakingas už plano vykdymą ir privalo vykdyti šiuo planu prisiimtus įsipareigojimus. Plane nustatytų įsipareigojimų nevykdymas reiškia, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo FABĮ nustatytų reikalavimų, o jų nevykdymas sudaro savarankišką teisinį pagrindą (įstatyme nustatytą sąlygą) fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019, 26 punktas).

Sutiktina su bankroto administratoriumi ir kreditore, kad bankrutuojantis fizinis asmuo bankroto proceso metu disponavo lėšomis ne kreditorių interesais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad fizinis asmuo iškėlus bankroto bylą iš gautų pajamų nevykdė jokių mokėjimų į bankroto administratoriaus atidarytą depozitinę sąskaitą, skirtą bankrutuojančio asmens bankroto procesui vykdyti. Taip pat neatliko visų mokėjimų ir pagal pareiškėjui privalomą mokumo atkūrimo planą. Todėl laikytina, kad tai turi akivaizdų neigiamą poveikį kreditorių interesams ir fizinio asmens mokumo atkūrimui.

Pagal FABĮ 16 straipsnio 6, 11 ir 13 punktus nustatyta, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo pasikeitus finansinei būklei (sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių; ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius teikti bankroto administratoriui sąskaitų kredito įstaigose išrašus bei bendradarbiauti su bankroto administratoriumi, organizuojant bankroto procedūras.

Pareiškėjas nurodo, kad kreditorinių reikalavimų tenkinimui negalėjo skirti numatytos sumos dėl sveikatos problemų, atlikos operacijos, bei ilgo nedarbingumo laikotarpio. Byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjo dėstomas aplinkybes apie turėtas sveikatos problemas, nedarbingumą, ir dėl to ginčo nėra, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas apie šias aplinkybes informavo bankroto administratorių ar kreditorius, bendradarbiavo su jais, teikė paaiškinimus dėl netinkamo plano vykdymo, taip pat nesikreipė dėl mokumo atkūrimo plano tikslinimo, nepakankant nustatytos sumos būtinųjų poreikių tenkinimui. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas informaciją dėl netinkamo mokumo atkūrimo plano vykdymo pateikė tik po to, kai jau bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo. Tokie fizinio asmens veiksmai vertintini kaip pareigų, nustatytų FABĮ, pažeidimas. Tai leidžia manyti, kad R. B. bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.

Pareiškėjas prašo nenutraukti bankroto proceso, nurodo, kad ieškos būdų kaip padengti susidariusį įsiskolinimą bei toliau vykdys mokėjimus pagal mokumo atkūrimo planą. Toks pareiškėjo prašymas yra nesavalaikis, pareiškėjas jau daugiau kaip pusantrų metų netinkamai vykdė savo pareigas bankroto proceso metu, tuo pažeisdamas teisėtus kreditorių interesus, nei su kreditoriais, nei su nemokumo administratoriumi nebendradarbiavo, įrodymų, kokiais būdais bandys dengti susidariusį įsiskolinimą į bylą neteikė.

Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pagal nustatytas aplinkybes yra pagrindas nutraukti bankroto bylą bankrutuojančiam fiziniam asmeniui R. B. Todėl nemokumo administratoriaus V. T. prašymas tenkintinas ir bankroto byla nutrauktina.

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

tenkinti pareiškėjo bankrutuojančio fizinio asmens R. B. nemokumo administratoriaus V. T. prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo.

Nutraukti bankrutuojančio fizinio asmens R. B. bankroto bylą.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliams jų pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš R. B.

Išaiškinti bankroto administratoriui, kad bankroto administratorius privalo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo teismo nutarties nutraukti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti fiziniam asmeniui saugotinus dokumentus, susijusius su fizinio asmens bankroto procesu ir pervesti depozitinėje sąskaitoje likusias lėšas į fizinio asmens asmeninę sąskaitą.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.