- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- e2A-529-553/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00668-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ ieškinį atsakovams kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ ir antstolei N. Š.-S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Emilė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų kredito unijos (toliau – KU) „Mėmelio taupomoji kasa“ ir antstolės N. Š.-S. 131 536,77 Eur jų bendrais veiksmais padarytos žalos atlyginimą, 6 proc. metinių palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal atsakovės KU „Mėmelio taupomieji kasa“ prašymą iš ieškovės turto buvo pradėtas priverstinis išieškojimas pagal Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro atliktą vykdomąjį įrašą. Atsakovė antstolė N. Š.-S. 2016 m. balandžio 28 d. areštavo ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą: pastatą – autoservisą su administracinėmis, kavinės-baro, viešbučio patalpomis, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, tvorą, esančius (duomenys nesklebtini) (toliau – Turtas). Antstolė 2017 m. kovo 9 d. priėmė patvarkymą dėl Turto saugotojo pakeitimo, kuriuo Turto saugotoja paskyrė atsakovę KU „Mėmelio taupomoji kasa“. Iki Turto perdavimo saugoti atsakovei, Turtas buvo išnuomotas ir naudojamas pagal paskirtį – ieškovei priklausančiose patalpose veikė kavinė-baras ir viešbutis. Atsakovė nedėjo jokių pastangų, kad areštuotas Turtas būtų išnuomotas ar kitaip racionaliai ir protingai naudojamas ir mažintų ieškovės patiriamus nuostolius, susijusius su vykdomu išieškojimu. Nuo 2017 m. kovo mėnesio kavinės-baro ir viešbučio patalpos nebuvo eksploatuojamos pagal paskirtį, jose šildymo sezono metu nebuvo įjungiamas šildymas, prieš šildymo sezoną iš vamzdynų nebuvo išleistas vanduo. Turto saugotoja neužtikrino, kad būtų konservuota ir išsaugota pastato įrengimo (apdailos), jame esančių santechnikos prietaisų, baldų ir įrangos normali būklė, Turtas buvo sugadintas ir jam padaryta žala. UAB „Larido“ 2018 m. kovo 19 d. pageidavo išsinuomoti kavinės/boulingo patalpas su jose esančia virtuvės įranga ir siūlė mokėti nuomos mokestį, sudarantį 1 000 Eur per mėnesį, bei padengti visas su turto eksploatavimu susijusias išlaidas. Atsakovei sutikus patalpas išnuomoti, būtų užtikrinta Turto tinkama priežiūra ir eksploatavimas bei uždirbamos pajamos, kurios sudarytų 25 000 Eur. Dėl netinkamo Turto saugojimo, turtui buvo padaryta 106 536,77 Eur žala (turto ištaisymo kaina).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „Emilė“ atsakovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai 1 442,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas pripažino, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, jog tiek prieš areštuojant turtą, tiek vėliau jau pritaikius areštą, kavinės-baro bei viešbučio patalpos buvo nuomojamos kavinių ir apgyvendinimo paslaugoms teikti, tinkamai eksploatuojamos ir prižiūrimos bei davė pajamų tiek iki arešto, tiek ir po arešto akto surašymo.
Atsiliepimas
5. Atsakovės teiginius, kad antstolė informavo turto nuomininkus, jog 2017 m. vasario 15 d. patalpos bus perimtos, ir todėl nuomininkas skubiai nutraukė sutartį, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir nelogiškus. Teismo vertinimu, jeigu patalpos būtų iš tikro nuomojamos, antstolei siekiant patekti į patalpas, nebūtų kilęs poreikis išlaužti spyną.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-21112-872/2017, atmetė UAB „Emilė“ atskirąjį skundą dėl 2017 m. kovo 9 d. antstolio patvarkymo, konstatavęs UAB „Emilė“ nenurodžius jokių motyvų, kodėl išieškotoja KU „Mėmelio taupomoji kasa“ negalėjo būti paskirta areštuoto turto saugotoja.
7. Teismas taip pat pažymėjo, kad turto saugotojas neturi teisės be saugos davėjo leidimo naudoti saugojamą daiktą ar leisti juo naudotis kitiems asmenims, jeigu sutartis nenustato ko kita, todėl atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad atsakovė KU „Mėmelio taupomieji kasa“ nedėjo jokių pastangų, jog turtas būtų išnuomotas tretiesiems asmenims ir naudojamas pagal paskirtį. Teismas nurodė, kad išieškojimas buvo stabdomas tenkinant ieškovės (skolininkės vykdomojoje byloje) prašymus jos inicijuotose bylose, kurios visos išspręstos ne jos naudai, atmetus jos nepagrįstus reikalavimus, o tai taip pat galėjo įtakoti nenaudojamo turto būklę.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė patyrusi realių nuostolių, negautų pajamų dėl atsakovių neteisėtų veiksmų. Ieškovės į bylą pateiktas potencialaus nuomininkės UAB „Larido“ raštas neįrodo buvus realias, įrodytas bei neišvengiamas turto nuomos pajamas. Nėra duomenų, kad ieškovė su UAB „Larido“ buvo galutinai susitarusios dėl visų nuomos sąlygų ir kad ieškovė galėjo realiai tikėtis pajamų iš turto nuomos.
9. Pasisakydamas dėl atsakovių kaltės teismas sprendė, kad antstolė, negalėdama patekti į įkeistą turtą ir pradėti išieškojimo veiksmus, pakeitusi turto saugotoją, taip pasielgė, siekdama rūpestingai atlikti savo pareigas. Atsakovė UAB „Mėmelio taupomoji kasa“, būdama paskirta Turto saugotoja, savo pareigas taip pat atliko rūpestingai ir apdairiai su UAB „Mano sauga“ sudarė atlygintinę turto apsaugos sutartį ir mokėjo turto saugotojai mėnesines įmokas. Siekiant išvengti avarijų ar nelaimingų atsitikimų, į saugomą turtą buvo sustabdytas elektros energijos ir vandens tiekimas.
10. Teismas sprendė, kad, nenustačius nei atsakovų turtinės žalos, nei neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir žalos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Ieškovė UAB „Emilė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dėl ekspertizės skyrimo, užkirto kelią ieškovei teikti įrodymus ir tuo pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Ginčo turtas yra netinkamai administruojamas, atsakovė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ atsisako bendradarbiauti ir nereaguoja į jokius ieškovės atstovės prašymus po 3-4 mėnesius, todėl ekspertizės skyrimas byloje buvo vienintelė galimybė ieškovei pateikti objektyvius ir specialiųjų žinių reikalaujančius duomenis ir įrodymus byloje.
11.2. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti antstolio R. V. 2019 m. balandžio 5 d. surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedą – kompaktinį diską su faktinių aplinkybių konstatavimo vaizdo įrašu tik dėl to, kad teismo posėdžių salėje nėra techninių galimybių šį įrašą peržiūrėti.
11.3. Skundžiamame sprendime teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, kokia buvo turto būklė, jį perduodant saugoti išieškotojai. Turto būklę galima nustatyti iš UAB „Centro kubas“ ekspertizės akto, surašyto turto perdavimo saugotojui metu.
11.4. Skundžiamame sprendime teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, vertinant neatlygintino turto saugotojo, kai saugojimas atsiranda įstatymo pagrindu, atsakomybės sąlygas ir pažeidė įrodinėjimo taisykles.
11.5. Atsakovė antstolė N. Š.-S., neinformavusi ieškovės iš atsakovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ apie vykdomojoje byloje gautą UAB „Larido“ pasiūlymą nuomotis patalpas už 1 000 Eur, padarė tiesioginę žalą, nes apsvarsčius bei priėmus šį pasiūlymą būtų užtikrinta turto tinkama priežiūra ir eksploatavimas, uždirbamos pajamos, kurios sudarytų 25 000 Eur.
11.6. Atsakovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ neteisėti veiksmai šiuo atveju pasireiškė visišku neveikimu ir nesirūpinimu jai perduoto Turto būklės tinkamu išsaugojimu. Atsakovė nedėjo jokių pastangų, kad Turtas būtų išnuomotas tretiesiems asmenims, todėl Turtui buvo padaryta žala. Kaip matyti iš UAB „Kardos“ lokalinės sąmatos, sudarytos, remiantis 2019 m. spalio mėnesio kainomis, būtinų darbų Turtui padarytos žalos ištaisymui kaina yra 106 536,77 Eur. Į bylą yra pateikti įrodymai, kad 2018 metais vykdomojoje byloje buvo gautas trečiojo asmens prašymas išnuomoti Turtą, todėl laikytina, jog negautos už Turto nuomą pajamos ir turto neperdavimo tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti neigiamos pasekmės yra priežastiniu ryšiu tiesiogiai susijusios su atsakovių KU „Mėmelio taupomoji kasa“ ir antstolės N. Š.-S. neveikimu ir aplaidžiu pareigų atlikimu.
Atsiliepimas
12. Atsakovė antstolė N. Š.-S. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
12.1. Teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl ekspertizė skyrimo. Teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. parengiamojo posėdžio metu ieškovei nustatė 20 dienų terminą sukonkretinti prašymą skirti ekspertizę bei pateikti duomenis, kokia turto būklė buvo iki šio turto perdavimo atsakovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ saugojimui. Teismas išaiškino, kad nepateikus šių duomenų, nebus palyginamosios informacijos, kuri turėtų būti perduota ekspertui. Ieškovė, pateikusi naują prašymą atlikti ekspertizę, teismui nepateikė duomenų apie turto būklę, buvusią iki turto perdavimo saugotojui.
12.2. Prašydama paskirti byloje ekspertizę, ieškovė siekė nusistatyti turto defektus ir žalą, kai šio turto saugotoja ji pati ir buvo. Todėl tokia ekspertizė byloje iš viso negali būti skiriama.
12.3. Įvertinęs atsakovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ kaip turto saugotojos veiksmus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė civilinės atsakomybės, nes saugotojo, kuris įstatymo pagrindu neatlygintinai saugojo turtą, civilinė atsakomybė be kaltės negalima ir tokiu būdu nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
12.4. Antstolis, kaip asmuo, kuriam pavestas vykdomųjų dokumentų vykdymas, neprivalo iš trečiųjų asmenų gautus pasiūlymus dėl ne jam priklausančio turto nuomos nagrinėti, vertinti, vesti derybas ir pan. Be to, UAB „Larido“ laišką pateikė 2018 m. kovo 19 d., kai ieškovės iniciatyva visi vykdymo veiksmai buvo sustabdyti.
12.5. Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-21112-872/2017 nustatyti prejudiciniai faktai patvirtina, kad atsakovė N. Š.-S. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o nenustačius vienos iš būtinų sąlygų – neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė negalima.
12.6. Teismams atmetus ieškovės ieškinius bylose, dėl kurių išieškojimas buvo sustabdytas, Turto remontas nebus (ieškovės negalės būti) atliekamas, o bus atnaujintas išieškojimas iš įkeisto Turto. Todėl neegzistuoja reali būsimos žalos atsiradimo tikimybė, ieškovės padėtis nenukentėjo, jis tokių išlaidų nepatyrė, kurias reikėtų jai atlyginti.
12.7. Remtis ieškovės pateikta UAB „Kardos“ lokaline sąmata ir joje nurodytomis būsimomis išlaidomis nėra pagrindo, nes pačioje sąmatoje nurodyta, kad darbų sąmata preliminari ir bus tikslinama, kai bus galimybė apžiūrėti pastato bei inžinerinių sistemų, šildymo ir kita įranga.
13. Atsakovė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
13.1. Ieškovė, atstovaujama profesionalių advokatų, nepateikė teismui tinkamos formos ir turinio prašymo dėl ekspertizės skyrimo, todėl teismas pagrįstai jos prašymo netenkino. Prašymą dėl ekspertizės skyrimo ieškovė pateikė prieš pat parengiamąjį teismo posėdį, nesudarydama atsakovėms galimybės iš anksto susipažinti su prašymo turiniu. Teismas nustatė ieškovei 20 dienų terminą prašymo trūkumams pašalinti, tačiau, pakartotinį prašymą ieškovė pateikė praleidusi šį terminą. Be to, ieškovė neištaisė prašymo trūkumų.
13.2. Ieškovės pateiktame UAB „Centro kubas“ surašytame ekspertizės akte nėra nagrinėta Turto būklė egzistuojančių defektų požiūriu, o ekspertizės aktas savo paskirtimi nėra dokumentas, skirtas konstatuoti tam tikrų objektų fizinę būklę ir esamus defektus.
13.3. Akivaizdu, kad UAB „Kardos“ lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai, jų apimtys bei pobūdis buvo surašyti nesiremiant nei faktine turto būkle, nei antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota turto būkle. Be to, ieškovė nėra pateikusi jokių UAB „Kardos“, kaip ekspertės, kvalifikaciją patvirtinančių įrodymų, todėl jos surašytos lokalinės sąmatos nėra pagrindo vertinti, kaip atitinkamos srities specialisto-eksperto surašyto dokumento.
13.4. Nėra pagrindo sutiki su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas, teismo posėdžio metu atsisakęs priimti ieškovės teiktą vaizdo įrašą, pažeidė ieškovės procesines teises teikti į bylą įrodymus. Ieškovė šį įrodymą pateikė jau prasidėjus bylą nagrinėti iš esmės, nors turėjo visas galimybes šį įrodymą pateikti anksčiau.
13.5. UAB „Larido“ pateiktas raštas dėl turto nuomos neįrodo ir nepagrindžia ieškovės galimybių šį turtą išnuomoti UAB „Larido“ bei gauti iš šio turto pajamas. Ieškovei neįrodžius, kad reikalaujami atlyginti nuostoliai yra pagrįsti būtent realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis, teismas pagrįstai ieškovės nurodytą žalą negautų pajamų forma laikė neįrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir bylos esmės
15. Atsakovė antstolė N. Š.-S. pagal atsakovės KU „Mėmelio taupomieji kasa“ prašymą vykdo priverstinį išieškojimą iš apeliantės UAB „Emilė“ turto pagal Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro atliktą vykdomąjį įrašą. Antstolė 2016 m. balandžio 28 d. priimtu patvarkymu areštavo apeliantei nuosavybės teise priklausantį Turtą, o 2017 m. kovo 9 d. patvarkymu Turto saugotoja paskyrė atsakovę KU „Mėmelio taupomoji kasa“.
16. Apeliantė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės antstolės N. Š.-S. ir atsakovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ bendrais veiksmais apeliantės Turtui padarytą žalą. Apeliantė nurodė, kad antstolė nedėjo jokių pastangų, kad areštuotas Turtas būtų išnuomotas ar kitaip racionaliai ir protingai naudojamas ir mažintų apeliantės patiriamus nuostolius, susijusius su vykdomu išieškojimu. Apeliantės teigimu, atsakovė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ neužtikrino, kad būtų konservuota ir išsaugota pastato įrengimo (apdailos), jame esančių santechnikos prietaisų, baldų ir įrangos normali būklė, Turtas buvo sugadintas ir jam padaryta žala.
17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė neįrodė visų atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų, todėl apeliantės ieškinį atmetė. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantė pateikė apeliacinį skundą.
Dėl apeliantės teisės teikti įrodymus
18. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė byloje skirti ekspertizę ir tokiu būdu pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus, taip pat nepagrįstai užkirto kelią apeliantei teikti įrodymus, patvirtinančius apeliantės patirtos žalos dydį.
19. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Ekspertizės skyrimo klausimą teismas sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019, 66 punktas).
20. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė 2020 m. rugsėjo 3 d. pateikė teismui prašymą skirti byloje ekspertizę, užduodant ekspertui klausimus: kokie defektai ir žala atsirado turtui dėl netinkamo turto saugojimo, neatsižvelgiant į normalų turto nusidėvėjimą iki jo eksploatavimo pagal tiesioginę paskirtį pabaigos (2017 m. kovo 9 d.); kokios techninės/gamtinės/ūkinės priežastys nulėmė/galėjo nulemti šių defektų atsiradimą; kokia šių trūkumų ištaisymo kaina. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. parengiamojo posėdžio metu nustatė apeliantei 20 dienų terminą sukonkretinti prašymą skirti ekspertizę, pateikti į bylą duomenis, leidžiančius spręsti, kokia turto būklė buvo iki šio turto perdavimo atsakovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ saugojimui. Teismas apeliantei išaiškino, kad nepateikus medžiagos, kokia turto būklė buvo iki jo perdavimo saugotojui, ekspertizės atlikimas būtų objektyviai neįmanomas, nes nebus palyginamosios informacijos, kuri turėtų būti perduota ekspertui.
21. Apeliantė, praleidusi nustatytą terminą, 2020 m. spalio 5 d. pateikė teismui naują prašymą dėl ekspertizės skyrimo, kuriame pateikė ekspertų kandidatūras, tačiau nurodė iš esmės tuos pačius klausimus ekspertui, kaip ir pirmame prašyme. Vilniaus apygardos teismas 2020 m spalio 27 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl ekspertizės skyrimo, konstatavęs, kad atlikus ekspertizę pagal apeliantės pateiktus klausimus, nebus aišku, kokia žala turtui atsirado nuo momento, kai turtą perėmė naujai antstolės paskirta turto saugotoja KU „Mėmelio taupomoji kasa“.
22. Atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo dalyką, ieškovės prašymo turinį ir byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė apeliantės prašymą byloje skirti ekspertizę. Apeliantė šioje byloje pareiškė reikalavimą atlyginti bendrais atsakovų veiksmais padarytą žalą Turtui, tačiau, kaip matyti iš prašymų skirti byloje ekspertizę turinio, apeliantė siekė nustatyti turto defektus ir jų ištaisymo kaštus, kurie atsirado iki turto perdavimo saugoti jį atsakovei KU „Mėmelio taupomoji kasa“, bet ne saugojimo metu. Todėl darytina išvada, kad prašomos skirti ekspertizės tikslas nėra susijęs su nagrinėjamoje byloje apeliantės įrodinėjamomis aplinkybėmis.
23. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė nepateikė į bylą duomenų, kurie leistų ekspertui įvertinti iki Turto perdavimo atsakovei KU „Mėmelio taupomoji kasa“ buvusią būklę. Nors, apeliantės teigimu, Turto būklę, buvusią iki jo perdavimo saugotojai, patvirtina į bylą pateiktas turto vertintojų UAB „Centro kubas“ 2017 m. vasario 15 d. surašytas pastato ekspertizės aktas dėl turto rinkos vertės nustatymo, tačiau su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija sutikti neturi pagrindo. Kaip matyti iš UAB „Centro kubas“ 2017 m. vasario 15 d. ekspertizės akto turinio, jame nebuvo analizuojami bei aprašomi objektai, kurių atžvilgiu padarytą žalą siekė šioje byloje įrodyti apeliantė, t. y. nebuvo analizuota grindų būklė bei tai, ar grindlentės yra lygios ar nelygios, neatidaromi ir neapžiūrimi unitazai, detaliai neanalizuota kriauklių ir/ar radiatorių būklė, nekonstatuota minkštų baldų būklė, netikrinta baseino patalpų ar baseino vandens būklė. Nekilnojamojo turto vertintojas taip pat netikrino elektros instaliacijos bei kitos inžinerinės įrangos būklės, jų veikimo ir t. t. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad šiame dokumente buvo konstatuoti, kokie nors atskaitos duomenys, kurių pagrindu būtų galima nustatyti iki Turto perdavimo buvusią jo būklę ir atitinkamai remiantis šiais duomenimis skirti byloje ekspertizę defektams, atsiradusiems perdavus Turtą saugojimui, nustatyti.
24. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat apribojo jos teisę teikti įrodymus, kadangi nepagrįstai atsisakė priimti antstolio R. V. 2019 m. balandžio 5 d. surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedą – kompaktinį diską su faktinių aplinkybių konstatavimo vaizdo įrašu, tik dėl to, kad teismo posėdžių salėje nėra techninių galimybių šį įrašą peržiūrėti.
25. Iš bylos duomenų matyti, kad prašymą dėl minėto vaizdo įrašo kompakto prijungimo prie bylos medžiagos apeliantė pareiškė jau prasidėjus bylos nagrinėjimui iš esmės. Apeliantė nenurodo argumentų, kodėl negalėjo šio įrodymo pateikti parengiamojo posėdžio metu. Įvertinus tai, kad šiuo atveju būtent apeliantė nesirūpino operatyviu visų įrodymų pateikimu į bylą, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, teismo posėdžio metu atsisakęs priimti apeliantės teiktą vaizdo įrašo kompaktą, pažeidė apeliantės procesines teises teikti į bylą įrodymus.
26. Atkreiptinas dėmesys, kad negalėjimas vaizdo įrašo kompakto ar jame užfiksuoto vaizdo pateikti per Elektroninių paslaugų portalą (EPP) nelaikytina svarbia priežastimi iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios apskritai į bylą neteikti šio įrodymo. Kaip teisingai nurodė KU „Mėmelio taupomoji kasa“, visi įrodymai, kurie dėl techninių priežasčių negali būti pateikti naudojantis Elektroninių paslaugų portalu, privalėjo būti operatyviai teismui pateikti kitais leistinais būdais, t. y. siunčiant teismui paštu arba pristatant į teismo raštinę. Be to, pažymėtina, kad apeliantė nenurodė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes patvirtina minėtas įrodymas. Iš apeliantės paaiškinimų matyti, kad vaizdo įrašas yra antstolio R. V. 2019 m. balandžio 5 d. surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedas. Tačiau visos nustatytos faktinės aplinkybės yra aprašytos faktinių aplinkybių konstatavimo akte ir užfiksuotos antstolio nuotraukose.
27. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė apeliantės prašymą dėl įrodymo prijungimo, o kitokia apeliantės nuomonė nesuponuoja vertinimo, kad vien dėl šio jos prašymo netenkinimo apeliantės teisė teikti įrodymus buvo nepagrįstai apribota ar pažeistas šalių rungimosi procese principas.
Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų
28. Turto saugotojo civilinės atsakomybės, atsiradusios pagal įstatymą, pagrindai nustatyti CK 6.845 straipsnyje (CK 6.850 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu saugotojas saugo turtą neatlygintinai, tai jo civilinė atsakomybė atsiranda bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais – esant žalai, neteisėtiems veiksmams, kaltei ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2008). Žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) privalo įrodyti kreditorius (nuostolių atlyginimo reikalaujantis asmuo). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko (žalą padariusio asmens) kaltė yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kaltės prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės prievolės, turi paneigti skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018 42 punktas).
29. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nenustatytos visos atsakovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ civilinės atsakomybės sąlygos, apeliantė nurodo, kad šios atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė visišku neveikimu ir nesirūpinimu jai perduoto Turto būklės tinkamu išsaugojimu. Apeliantės teigimu, atsakovė nesirūpino patikėtu saugoti turto kaip bonus pater familias, todėl turtui buvo padaryta žala. Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija sutikti neturi pagrindo.
30. Byloje nėra ginčo, kad nuo 2017 m. kovo mėnesio, kai Turtas buvo perduotas saugoti išieškotojai, kavinės-baro ir viešbučio patalpos nebuvo eksploatuojamos pagal paskirtį. Sutiktina su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad antstolio R. V. 2019 m. balandžio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos aplinkybės, jog patalpose esantys daiktai yra purvini, sudulkėję ar apėję rūdimis, rodo tiesiog tai, kad šis turtas buvo ilgą laiką neeksploatuojamas, bet ne tai, kad šiam turtui atsakovė yra padariusi žalos (sugadinusi ar sunaikinusi turtą). Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad atsakovė UAB „Mėmelio taupomoji kasa“, tapusi Turto saugotoja, su UAB „Mano sauga“ sudarė atlygintinę turto apsaugos sutartį ir mokėjo turto saugotojui mėnesines įmokas, taip pat, siedama išvengti avarijų ar nelaimingų atsitikimų, sustabdė elektros energijos ir vandens tiekimą į saugomą turtą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė nesirūpino jai perduotu Turtu ir nedėjo pastangų, kad jam nebūtų padaryta žala.
31. Antstolės N. Š.-S. neteisėtus veiksmus apeliantė grindė aplinkybe, kad antstolės sprendimas dėl turto perdavimo administruoti nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, jog turtas gali būti iššvaistytas ar jam padaryta kokia nors žala, palikus skolininkės (apeliantės) žinioje. Tokiems apeliantės argumentams taip pat nėra pagrindo pritarti.
32. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-21112-872/2017, atmetė UAB „Emilė“ skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo UAB „Emilė“ prašė panaikinti antstolės N. Š.-S. 2017 m. kovo 9 d. patvarkymą dėl turto saugotojo pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 33/16/00377. Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad antstolės N. Š.-S. veiksmai, atlikti vykdomojoje byloje Nr. 33/16/00377, atitinka teisės aktų reikalavimus, o antstolė veikė laikydamasi įstatymų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. Taigi apeliantės argumentai dėl antstolės veiksmų neteisėtumo perduodant saugoti turtą išieškotojai buvo įvertinti teismo ir bylos šalims įgijo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, todėl iš naujo negali būti vertinami.
33. Apeliantė taip pat nurodo, kad antstolė nuslėpė nuo ieškovės ir atsakovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ informaciją, jog 2018 m. kovo 19 d. buvo gautas UAB „Larido“ raštas, kuriuo ši bendrovė pageidavo išsinuomoti kavinės/boulingo patalpas su jose esančia virtuvės įranga. Apeliantės teigimu, antstolei neinformavus apie gautą pasiūlymą nei apeliantės, nei atsakovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“, buvo padaryta tiesioginė žala, kadangi išnuomojus patalpas, būtų uždirbamos pajamos, kurios iki ieškinio pateikimo dienos sudarytų 25 000 Eur. Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
34. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad UAB „Larido“ pasiūlytas nuomos sandoris galėjo būti realiai sudarytas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Nagrinėjamu atveju, vien UAB „Larido“ pateiktas raštas dėl turto nuomos nepagrindžia apeliantės galimybių šį turtą išnuomoti UAB „Larido“ bei gauti iš šio turto pajamas. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Larido“, negavusi atsakymo, pakartotinai kreipėsi dėl nuomos sutarties sudarymo, siuntė nuomos sutarties sąlygas, apžiūrėjo turtą ir pan., t.y. duomenų, kurie patvirtintų, kad ketinimas sudaryti nuomos sutartį ir tokios sutarties sudarymas buvo realus.
35. Pasisakydama dėl apelinatės argumentų, kad Turtui padarytą žalą taip pat sudaro nuostoliai dėl Turto sugadinimo, teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kokia buvo turto būklė jį perduodant saugoti išieškotojai (atsakovei KU „Mėmelio taupomoji kasa“). Nors apeliantė teigia, kad antstolio R. V. 2019 m. balandžio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksuota turtui padaryta žala, o UAB „Kardos“ lokalinėje sąmatoje nurodyta šių trūkumų ištaisymo kaina, tačiau nesant duomenų, kokia turto būklė buvo iki jo perdavimo saugotojai, objektyviai nėra galimybės įvertinti, kaip Turto būklė pasikeitė ir ar jam buvo padaryta apeliantės įrodinėjama žala.
36. Be to, pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Tokiu atveju teismas turi įvertinti dvi tikimybes – tikimybę, kad tokia žala atsiras, ir tikėtiną jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012). Taigi CK nuostatos leidžia priteisti ne tik faktiškai jau patirtų, bet ir būsimų nuostolių atlyginimą, tačiau tokiu atveju turi būti akivaizdu, kad subjektas, prašantis būsimų nuostolių atlyginimo, neišvengiamai patirs nuostolių ateityje. Būsimi nuostoliai turi būti akivaizdūs ir lengvai įrodomi (Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-854-381/2019).
37. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės reikalavimas dėl remonto kaštų yra nepagrįstas, kadangi teismams atmetus apeliantės ieškinius bylose, dėl kurių išieškojimas buvo sustabdytas, Turto remontas nebus atliekamas, o bus atnaujintas išieškojimas iš įkeisto Turto. Kadangi apeliantė toliau patalpomis naudotis negalės, nėra pagrindo teigti, kad tokias remonto išlaidas ji neabejotinai patirs.
38. Pasisakydama dėl atsakovių kaltės, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, teisėjų kolegija nurodo, kad civilinės atsakomybės atveju kaltės sampratą apibrėžia CK 6.248 straipsnio 3 dalis: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kasacinio teismo išaiškinta, kad saugotojo kaltė – nepakankamas atidumas, rūpestingumas ar apdairumas, kurio reikalaujama iš konkrečiomis sąlygomis veikiančio asmens. Neatlygintino saugojimo atveju saugotojo pareiga yra elgtis taip, kaip elgiasi bonus pater familias (apdairus, rūpestingas ir atidus žmogus), t. y. pareiga užtikrinti tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį. Neatlygintinai saugantis areštuotą turtą asmuo, nors saugojimas ir atsirado įstatymo pagrindu, negali būti atsakingas už bet kokiomis sąlygomis ar aplinkybėmis neišsaugotą daiktą, nes jis negarantuoja turto išsaugojimo ir nėra atsakingas už nuostolius kaip kaltas asmuo vien dėl neišsaugojimo fakto. Jo kaltė – tai nesugebėjimas elgtis taip, kaip turtą saugotų eilinis normalus, atidus ir rūpestingas savininkas, saugantis savo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2008).
39. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tiek antstolė, pakeitusi turto saugotoją, tiek atsakovė KU „Mėmelio taupomoji kasa“, antstolės patvarkymu paskirta saugoti turtą, atliko savo pareigas tinkamai, jų veiksmai atitiko tokioje situacijoje taikytiną atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį. Toks pirmosios instancijos teismo vertinimas atitinka kasacinio teismo suformuotą praktiką, bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl neatlygintinai saugančio areštuotą turtą asmens veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Vien apeliantės pateikti bendro pobūdžio teiginiai, kad atsakovės nesielgė, kaip būtų pasielgęs bonus pater familias, nenurodant jokių konkrečiai neatliktų veiksmų, kuriuos būtų atlikęs atidus ir rūpestingas turto savininkas, saugantis savo turtą, yra nepakankami atsakovių neteisėtiems veiksmams ir kaltei konstatuoti.
40. Nenustačius civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovių neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp apeliantės nurodytos žalos ir neįrodytų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju nenustačius nei vienos civilinės atsakomybės sąlygos, apeliantės reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstai netenkintas.
41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, įrodinėjimo procesą reglamentuojančias taisykles ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis), todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Apeliacinį skundą atmetus kaip nepagrįstą, jį rengiant patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlyginamos. Tačiau turi būti atlygintos kitų byloje dalyvaujančių asmenų išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimus į apeliacinį skundą.
43. Atsakovė antstolė N. Š.-S. pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 007,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.
44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, sprendžia, kad atsakovių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio, todėl atsakovėms kompensuotinos visos jų turėtos dėl apeliacinio proceso bylinėjimosi išlaidos.
45. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi apeliantei buvo atidėtas 1 962 Eur žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo, apeliacinį skundą atmetus atidėtas žyminis mokestis dalis priteisiamas valstybei iš apeliantės (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ atsakovei antstolei N. Š.-S. 1 210 Eur (tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ 1 007,33 Eur (tūkstantį septynis eurus, 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ valstybei 1 962 Eur (tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio, kurio mokėjimas už apeliacinį skundą jai buvo atidėtas.