Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti atsakovą J. G. netekusiu teisės paveldėti pagal įstatymą palikėjos D. G., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-11-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3291-855/2011 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta ieškovo sesers D. G. ir atsakovo J. G. santuoka bei patvirtinta pareiškėjų pateikia sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria sutuoktiniai pasidalino santuokoje įgytą turtą. Neįsiteisėjus teismo sprendimui, D. G. 2011-11-12 mirė. Atsakovas J. G. 2011-11-30 pateikė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, o Vilniaus apygardos teismas 2012-03-30 nutartimi panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir civilinę bylą nutraukė, nes pasitraukusio iš bylos mirusio sutuoktinio D. G. teisių perėmimas negalimas. D. G. mirė, neįsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, todėl pagal įstatymą santuoka baigėsi, mirus vienam iš sutuoktinių (CK 3.50 str. 1 d.). Atsakovas J. G., nesąžiningai pasinaudojęs susiklosčiusiomis aplinkybėmis, siekia paveldėti D. G. turtą. D. G. nesikreipė į teismą, kad santuoka būtų nutraukia dėl J. G. kaltės, kadangi sutuoktiniams pavyko susitarti dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, taip pat teismas nebuvo nustatęs gyvenimo skyrium (separacijos), tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-11-04 jau buvo priėmęs sprendimą dėl D. G. ir J. G. santuokos nutraukimo, todėl šis juridinis faktas sudaro pagrindą pripažinti atsakovą netekusiu teisės paveldėti. Jeigu įstatymų leidėjas vieną iš juridinių faktų, kuriam įvykus palikėją pergyvenęs sutuoktinis netenka teisės paveldėti pagal įstatymą, numatė teismo nustatytą gyvenimą skyrium (separaciją), tai teismo priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo, kuris buvo panaikintas dėl atsakovo nesąžiningai pateikto apeliacinio skundo, tuo labiau sudaro pagrindą pripažinti palikėją pergyvenusi sutuoktinį netekusiu teisės paveldėti. LR CK 1.9 str. 3 dalis numato, kad, nustatant taikomos normos tikrąją prasmę, atsižvelgiama į šio kodekso ir aiškinamos normos tikslus bei uždavinius. LR CK 5.7 straipsnio tikslas yra apginti mirusio sutuoktinio įpėdinius, todėl į įvykusį juridinį faktą, net ir panaikinus sprendimą, būtina atsižvelgti, vertinant, ar atsakovas turi teisę paveldėti pagal įstatymą. Šiuo atveju svarbi yra ir ta aplinkybė, kad teismui buvo pateiktas bendras sutuoktinių pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriame sutuoktiniai nurodė, kad jau ilgą laiką netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, neturi bendrų interesų ir jausmų, dėl charakterių nesutapimų, nemato prasmės atkurti iširusių santykių, negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, taip pat prašė teismo nenustatyti termino susitaikymui, bylą nagrinėti iš esmės, rašytinio proceso tvarka be sutuoktinių dalyvavimo (civilinė byla Nr. 2-3291-855/2011, b.l. 1-2), o kartu su pareiškimu pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai pasidalino santuokoje įgytą turtą - D. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas liko jos asmenine nuosavybe, o bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą sutuoktiniai pasidalino lygiomis dalimis - D. G. liko butas, o už J. G. tenkančią buto dalį ji įsipareigojo sumokėti atsakovui šalių sutartą piniginę kompensaciją, kuri buvo sumažinta D. G. tenkančių pinigų santaupų dalimi (c. b. Nr. 2-3291-855/2011 b.l. 3-4). Teismas šalių prašymą tenkino, todėl atsakovo J. G. veiksmai, atlikti po D. G. mirties, vertintini, kaip bandymas nepagrįstai praturtėti, pasinaudojus susiklosčiusiomis aplinkybėmis, o ne jo subjektinės teisės paveldėti turtą įgyvendinimas. Gavusi teismo sprendimą, D. G. tarėsi su giminėmis, kas jai galės paskolinti pinigų, kad ji galėtų išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją, dėl kurios šalys susitarė. J. G. taip pat visiems sakė, kad jų santuoka nutraukta, tačiau vos sužinojęs apie D. G. mirties faktą, atsakovas iš karto pradėjo rinkti dokumentus, reikalingus palikimo priėmimui, kreipėsi i notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo bei pateikė apeliacinį skundą dėl sprendimo, kuriuo buvo nutraukta santuoka. Atsakovo J. G. nesąžiningumą bei aplinkybes, sudarančias pagrindą pripažinti atsakovą praradusiu teisę paveldėti D. G. turtą, patvirtina pats atsakovo apeliacinio skundo pateikimo faktas bei jame nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, kad jie su velione D. G. gyveno normaliai ir jokiu motyvų nutraukti jų santuoką nebuvo (c. b. Nr. 2-3291-855/2011 b.1. 29-31), kai tuo tarpu D. G. norą ir apsisprendimą nutraukti santuoką patvirtina pateikiamos net dvi teisinių paslaugų sutartys, sudarytos su advokate 2011-02-02 bei 2011-04-01 dėl dokumentų teismui paruošimo, kurias vykdydama, advokatė surinko duomenis, reikalingus pareiškimo paruošimui, todėl jau 2011 m. pradžioje D. G. siekė nutraukti santuoką, pradžioje dėl J. G. kaltės, o vėliau jau bandė susitarti su atsakovu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Atsakovo J. G. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad jų santykiai buvo geri, paneigia 2008 metais po eilinio konflikto atsakovo rašytas atsiprašymo raštelis, kuriame jis nurodė, kad pasitaisys. Ieškovas teigia, jog motyvai nutraukti santuoką buvo ir visi tai žinojo. D. G. visiems sakė, kad nori kuo greičiau nutraukti santuoką, kad, atsakovui grįžus iš ligoninės, jai nebereikėtų su juo kartu gyventi. Būtent todėl, atsakovui 2011-09-01 atsigulus į VšĮ Sapiegos ligoninę, ji ir važinėjo pas jį, siekdama susitarti dėl santuokos nutraukimo abiejų sutikimu, nes atsakovo pozicija pastoviai keitėsi. Vieną dieną jis sutikdavo, kitą dieną jau ne, kol galiausiai pasirašė paruoštus dokumentus. Be to, šalių apsisprendimą nutraukti santuoką bei paties santuokos nutraukimo fakto pripažinimą patvirtina ir atsakovo aktyvūs veiksmai tiek iki sprendimo priėmimo, tiek po sprendimo priėmimo. Būtent, buto, kurį atsakovas ketino pirkti už gautą piniginę kompensaciją, paieškos. Jis prašė D. G., kad ji ieškotų jam buto, kol jis guli ligoninėje. Buto paieškas patvirtina pateikiami D. G. užrašai. Be to, apžiūrėti atsakovui buto į Visaginą jie važiavo kartu dar 2011 vasarą, nes pradžioje atsakovas norėjo buto Visagine, vėliau Švenčionėliuose, po to Vilniuje. Pats J. G. važiavo apžiūrėti buto į Žolyno g., kai jau gulėjo ligoninėje, o po 2011-04-11 teismo sprendimo priėmimo atsakovas reikalavo iš D. G. kuo greičiau jam išmokėti sutartą piniginę kompensaciją, net nesulaukus sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovo ketinimas nesąžiningai pasinaudoti susiklosčiusiomis aplinkybėmis, šalių nutrūkusius santuokinius ryšius patvirtina ir tas faktas, kad atsakovas nesirūpino D. G. laidotuvėmis; praėjus vos 6 dienoms po D. G. mirties ir vos 3 dienoms po laidotuvių, t.y. 2011-11-18 atsakovas J. G. sudarė su advokatu sutartį dėl apeliacinio skundo paruošimo (c. b. Nr. 2-3291-855/2011 b.1. 28), o 2011-11-30 buvo pateiktas apeliacinis skundas, nors po pareiškimo dėl santuokos nutraukimo teismui pateikimo bei po teismo sprendimo priėmimo tiek pats atsakovas, tiek pati velionė D. G. ieškojo atsakovui buto. Be to, į notarų biurą dėl palikimo priėmimo atsakovas kreipėsi, praėjus vos dviem savaitėms po D. G. mirties, nors apeliaciniame skunde nurodė, kad apie jokius kitus įpėdinius jam nebuvo žinoma. Jau vien tas taktas, kad atsakovas nesirūpino laidotuvėmis, o skubėjo pateikti apeliacinį skundą bei pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo, patvirtina, kad vienintelis atsakovo tikslas buvo kuo greičiau susitvarkyti paveldėjimą, nes jam buvo puikiai žinoma, kad įpėdinių yra. Vertinant, ar atsakovas išsaugojo teisę paveldėti, šiuo atveju reikėtų atsižvelgti ir į LR CK 3.67 str. 1 dalies nuostatas, numatančias, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Byla dėl velionės D. G. ir atsakovo J. G. santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo iškelia 2011-10-05. Teisė į palikimą yra turtinė teisė, todėl nuo 2011-10-05 atsakovas J. G. nebeturėjo teisės paveldėti D. G. turto. Įstatymų leidėjas negali numatyti visų gyvenimiškų situacijų, tačiau įstatyme yra įtvirtinti net keli juridiniai faktai, kuriems įvykus, palikėją pergyvenęs sutuoktinis netenka teisės paveldėti. Šiuo atveju svarbus yra tas faktas, kad jau buvo priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo, išreikšta velionės valia dėl santuokinio turto padalinimo ir šis sprendimas priimtas, remiantis abiejų sutuoktinių prašymu, todėl vien ta aplinkybė, kad D. G. mirė, neįsiteisėjus sprendimui, kuris buvo panaikintas, nes atsakovas nesąžiningai pateikė apeliacinį skundą, negali būti pakankamu pagrindu palikti atsakovui paveldėjimo teisę. Remiantis LR CK 3.77 str. 5 d., jeigu po teismo sprendimo dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium vienas jų miršta, tai pergyvenęs sutuoktinis išsaugo visas teises, kurias įstatymai suteikia pergyvenusiam sutuoktiniui, išskyrus atvejus, kai pergyvenęs sutuoktinis teismo sprendimu yra pripažintas kaltu dėl gyvenimo skyrium. Ta pati taisyklė taikoma ir kai sprendimą dėl gyvenimo skyrium priima teismas pagal bendrą abiejų sutuoktinių prašymą, jeigu sutuoktinių sutartyje nenumatyta ko kita, tačiau pergyvenęs sutuoktinis negali paveldėti mirusio sutuoktinio turto. Ieškovas pažymėjo, jog, jeigu įstatymų leidėjas visais atvejais, teismui patvirtinus separaciją, atima paveldėjimo teisę iš pergyvenusio sutuoktinio, tokios teisės pergyvenęs sutuoktinis tuo labiau netenka priėmus teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Priešingas teisės normos, reglamentuojančios pergyvenusio sutuoktinio paveldėjimo teisės netekimą, aiškinimas būtų nesąžiningas ir neteisingas. Ieškovas yra ketvirtos eilės įpėdinis, paveldint pagal įstatymą. Žinodamas, kad sesers santuoka yra nutraukta, ir nemanydamas, kad atsakovas elgsis nesąžiningai, pateikė Vilniaus rajono 5-ajam notaro biurui pareiškimą dėl D. G. palikimo priėmimo. Pirmesnės eilės įpėdinių nėra, išskyrus J. G., kuris, nepriklausomai nuo to, kad dėl jo ir velionės D. G. santuokos nutraukimo buvo priimtas teismo sprendimas, nesąžiningai siekia pasinaudoti paveldėjimo teise. Šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas palikėjos valiai, kuri negali būti paneigta ar iškreipta. Velionė D. G. buvo išreiškusi savo valią dėl santuokos nutraukimo, atitinkamai ir dėl jos turto paveldėjimo, nes sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių su atsakovu susitarė, koks turtas po santuokos nutraukimo atitenka jai, koks atsakovui J. G.. Ji nesudarė testamento, nes buvo įsitikinusi, kad santuoka nutraukta ir jokių teisių į jos turtą atsakovas nebeturi. Ji susitarė su giminėmis, kad jai paskolintų pinigų išmokėti atsakovui kompensaciją už jam priklausančią santuokinio turto dalį ir buvo rami, kad jos turtą paveldės ieškovas, nes pirmesnes eilės įpėdinių nėra, tačiau neįsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, mirė. Kiekvienas asmuo turi teisę nuspręsti, kam po mirties atiteks jo turtas (palikimas). Velionė D. G. buvo išreiškusi savo valią, kuri negali būti iškreipta ar panaikinta. Jeigu šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo, pasidalino turtą, o teismas buvo priėmęs sprendimą dėl santuokos nutraukimo, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių atsakovas pagal įstatymą liko palikėją pergyvenusiu sutuoktiniu, o sprendimas buvo panaikintas dėl nesąžiningai pateikto apeliacinio skundo, paveldėjimo teisės atsakovas neteko. Priešingu atveju ne tik bus pažeistos ieškovo, kaip įpėdinio teisės, bet iškreipta ir velionės valia. Įstatymas įpareigoja civilinių teisinių santykių subjektus, įgyvendinančius savo teises bei atliekančius pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (LR CK 1.5 str.). Atsakovas šiuos įstatyme įtvirtintus principus pažeidė, kadangi nepriklausomai nuo to, jog sutiko nutraukti santuoką, pats pasirašė teismui teikiamus dokumentus dėl santuokos nutraukimo, po teismo sprendimo priėmimo savo aktyviais veiksmais siekė santuokos nutraukimo padarinių sutartyje šalių sutartų sąlygų įvykdymo ir reikalavo kuo greičiau išmokėti kompensaciją, tiek pats ieškojosi buto, tiek reikalavo, kad jo ieškotų D. G.. Mirus D. G., atsakovas nusprendė, kad gali pasinaudoti susiklosčiusiomis aplinkybėmis ir paveldėti jos turtą. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-11-04 sprendimas, kuriuo buvo nutraukta atsakovo ir D. G. santuoka, buvo panaikintas tik dėl vienos priežasties, nes atsakovas nesąžiningai pateikė apeliacinį skundą. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (LR CK 1.5 str. 4 d.) bei vykdyti teisingumą (LR CPK 6 str.).

Ieškovas A. Š. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-03-27 sprendimą panaikinti - ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai išlaidas už advokato paslaugas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad J. G. ir D. G. santuoka yra nenutraukta ir J. G. yra palikėją pergyvenęs sutuoktinis. Ieškovas kreipėsi į teismą, kad būtų apginta jo teisė paveldėti, kurią pažeidė atsakovas, nesąžiningai pasinaudojęs įstatymu, nes pats, kreipęsis dėl santuokos nutraukimo, t.y. savanoriškai išreiškęs valią nutraukti santuoką, po D. G. mirties teismo priimtą sprendimą apskundė, apeliaciniame skunde nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo veiksmų dėl galimai bandomo daryti poveikio ieškovui, teikiant pareiškimą prokuratūrai, kuriame atsakovas nurodė aplinkybes, kurias šios bylos nagrinėjimo metu jis paneigė. Teismas vertino, kaip teisiškai nereikšmingus ieškovo argumentus, liudytojų E. S., V. M., J. P., N. Š. parodymus apie sutuoktinių konfliktinius santykius, taip pat neginčijamas aplinkybes, kad po D. G. mirties atsakovas paėmė iš sąskaitos pinigus ir uždarė sąskaitas, kad laidotuvėmis rūpinosi ne atsakovas, o ieškovas. D. G. mirė po to, kai buvo priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo, t.y. kuomet įstatymo nustatyta tvarka jau buvo patvirtinta abiejų sutuoktinių aiškiai ir savanoriškai išreikšta valia nutraukti santuoką. Sutuoktiniai iš esmės jau buvo pradėję vykdyti teismo sprendimą, t.y. D. G. ieškojo pinigų kompensacijai už butą J. G., bet mirė ir po jos mirties J. G. teismo sprendimą apskundė, kad nebūtų kliūčių kreiptis dėl paveldėjimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad D. G. testamento nepaliko, prašymą pateikė dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, todėl jai mirus neįmanoma paneigti velionės valios ir nustatyti jos valią nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Jeigu asmuo nesudaro testamento, preziumuojama, kad jo valią atitinka tokie paveldėjimo santykiai, kurie nustatyti įstatymo, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino tos aplinkybės, kad velionė daugiau negu 6 mėn. siekusi nutraukti santuoką, vedusi derybas su atsakovu dėl santuokos nutraukimo, dėl ko buvo pateiktas bendras sutuoktinių pareiškimas teismui bei priimtas teismo sprendimas. Iki savo mirties velionė žinojo, kad teismas priėmė sprendimą nutraukti santuoką. Pirmosios instancijos teismas atliko formalų įrodymų vertinimą, todėl nenustatė aplinkybių, reikšmingų šioje byloje (LR CK 1.137 str., 1.138 str.).