- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-27
- Bylos Nr.
- 2-96-494/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01008-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Atsakovas
- J. G.
- Ieškovas
- A. Š.
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui J. G. dėl pripažinimo netekusiu teisės paveldėti pagal įstatymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. Š. ieškinyje nurodė, kad 2011-11-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3291-855/2011 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta ieškovo sesers D. G. ir atsakovo J. G. santuoka bei patvirtinta pareiškėjų pateikia Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria sutuoktiniai pasidalino santuokoje įgytą turtą. Neįsiteisėjus teismo sprendimui, D. G. (duomenys neskelbtini)mirė. Atsakovas J. G. 2011-11-30 pateikė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, o Vilniaus apygardos teismas 2012-03-30 nutartimi panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir civilinę bylą nutraukė, nes pasitraukusio iš bylos mirusio sutuoktinio D. G. teisų perėmimas negalimas. D. G. mirė neįsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, todėl pagal įstatymą santuoka baigėsi mirus vienam iš sutuoktinių (CK 3.50 str. 1 d.), o atsakovas J. G., nesąžiningai pasinaudojęs susiklosčiusiomis aplinkybėmis, siekia paveldėti D. G. turtą. D. G. nesikreipė į teismą, kad santuoka būtų nutraukia dėl J. G. kaltės, kadangi sutuoktiniams pavyko susitarti dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, taip pat teismas nebuvo nustatęs gyvenimo skyrium (separacijos), tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-11-04 jau buvo priėmęs sprendimą dėl D. G. ir J. G. santuokos nutraukimo, todėl šis juridinis faktas sudaro pagrindą pripažinti atsakovą netekusiu teisės paveldėti. Jeigu įstatymų leidėjas vieną iš juridinių faktų, kuriam įvykus palikėją pergyvenęs sutuoktinis netenka teisės paveldėti pagal įstatymą, numatė teismo nustatytą gyvenimą skyrium (separaciją), tai teismo priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo, kuris buvo panaikintas dėl atsakovo nesąžiningai pateikto apeliacinio skundo, tuo labiau sudaro pagrindą pripažinti palikėją pergyvenusi sutuoktinį netekusiu teisės paveldėti. LR CK 1.9 str. 3 dalis numato, kad nustatant taikomos normos tikrąją prasmę, atsižvelgiama į šio kodekso ir aiškinamos normos tikslus bei uždavinius. LR CK 5.7 straipsnio tikslas neabejotinai yra apginti mirusio sutuoktinio įpėdinius, todėl į įvykusį juridinį faktą, net ir panaikinus sprendimą, būtina atsižvelgti vertinant, ar atsakovas turi teisę paveldėti pagal įstatymą. Šiuo atveju svarbi yra ir ta aplinkybė, kad teismui buvo pateiktas bendras sutuoktinių pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriame sutuoktiniai nurodė, kad jau ilgą laiką netvarko bendro ūkio. negyvena santuokinio gyvenimo, neturi bendru interesų ir jausmų, dėl charakterių nesutapimų nemato prasmės atkurti iširusių santykių, negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, taip pat prašė teismo nenustatyti termino susitaikymui, bylą nagrinėti iš esmės, rašytinio proceso tvarka be sutuoktinių dalyvavimo (civil. bylos Nr. 2-3291-855/2011 I. 1-2), o kartu su pareiškimu pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sutuoktiniai pasidalino santuokoje įgytą turtą - D. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas liko jos asmenine nuosavybe, o bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą sutuoktiniai pasidalino lygiomis dalimis - D. G. liko butas, o už J. G. tenkančią buto dalį ji įsipareigojo sumokėti atsakovui šalių sutartą piniginę kompensaciją, kuri buvo sumažinta D. G. tenkančių pinigų santaupų dalimi (civil. bylos Nr. 2-3291-855/2011 l. 3-4). Teismas šalių prašymą tenkino, todėl atsakovo J. G. veiksmai, atlikti po D. G. mirties, vertintini kaip bandymas nepagrįstai praturtėti, pasinaudojus susiklosčiusiomis aplinkybėmis, o ne jo subjektinės teisės paveldėti turtą įgyvendinimas. Gavusi teismo sprendimą D. G. tarėsi su giminėmis, kas jai galės paskolinti pinigų, kad ji galėtų išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją, dėl kurios šalys susitarė. J. G. taip pat visiems sakė, kad jų santuoka nutraukta, tačiau vos sužinojęs apie D. G. mirties faktą, atsakovas iš karto pradėjo rinkti dokumentus, reikalingus palikimo priėmimui, kreipėsi i notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo bei pateikė apeliacinį skundą dėl sprendimo, kuriuo buvo nutraukta santuoka. Atsakovo J. G. nesąžiningumą bei aplinkybes, sudarančias pagrindą pripažinti atsakovą praradusiu teisę paveldėti D. G. turtą, patvirtina sekančios aplinkybės bei pateikiami rašytiniai įrodymai. Visų pirma, pats atsakovo apeliacinio skundo pateikimo faktas bei jame nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, kad jie su velione D. G. gyveno normaliai ir jokiu motyvų nutraukti jų santuoką nebuvo (civil. bylos Nr. 2-3291-855/2011 1. 29-31), kai tuo tarpu D. G. norą ir apsisprendimą nutraukti santuoką patvirtina pateikiamos net dvi teisinių paslaugų sutartys, sudarytos su advokate 2011-02-02 bei 2011-04-01 dėl dokumentų teismui paruošimo, kurias vykdydama advokatė surinko duomenis, reikalingus pareiškimo paruošimui. Taigi, jau 2011 m. pradžioje D. G. siekė nutraukti santuoką, pradžioje dėl J. G. kaltės, o vėliau jau bandė susitarti su atsakovu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Atsakovo J. G. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad jų santykiai buvo geri, paneigia pateikiamas 2008 metais po eilinio konflikto atsakovo rašytas atsiprašymo raštelis, kuriame jis nurodė, kad pasitaisys. Taigi, motyvai nutraukti santuoką neabejotinai buvo ir visi tai žinojo. D. G. visiems sakė, kad nori kuo greičiau nutraukti santuoką, kad atsakovui grįžus iš ligoninės jai nebereikėtų su juo kartu gyventi. Būtent todėl, atsakovui 2011-09-01 atsigulus į VŠĮ Sapiegos ligoninę, ji ir važinėjo pas jį, siekdama susitarti dėl santuokos nutraukimo abiejų sutikimu, nes atsakovo pozicija pastoviai keitėsi. Vieną dieną jis sutikdavo, kitą dieną jau ne, kol galiausiai pasirašė paruoštus dokumentus. Be to, šalių apsisprendimą nutraukti santuoką bei paties santuokos nutraukimo fakto pripažinimą patvirtina ir atsakovo aktyvūs veiksmai tiek iki sprendimo priėmimo, tiek po sprendimo priėmimo. Būtent, buto, kurį atsakovas ketino pirkti už gautą piniginę kompensaciją, paieškos. Jis prašė D. G., kad ji ieškotų jam buto, kol jis guli ligoninėje. Buto paieškas patvirtina pateikiami D. G. užrašai. Be to, žiūrėti atsakovui buto į (duomenys neskelbtini) jie važiavo kartu dar 2011 vasarą, nes pradžioje atsakovas norėjo buto (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini). Pats J. G. važiavo žiūrėti buto į (duomenys neskelbtini), kai jau gulėjo ligoninėje, o po 2011-04-11 teismo sprendimo priėmimo atsakovas reikalavo iš D. G. kuo greičiau jam išmokėti sutartą piniginę kompensaciją, net nesulaukus sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovo ketinimas nesąžiningai pasinaudoti susiklosčiusiomis aplinkybėmis, šalių nutrūkusius santuokinius ryšius patvirtina ir tas faktas, kad atsakovas netgi nesirūpino D. G. laidotuvėmis; praėjus vos 6 dienoms po D. G. mirties ir vos 3 dienoms po laidotuvių, t.y. (duomenys neskelbtini)atsakovas J. G. sudarė su advokatu sutartį dėl apeliacinio skundo paruošimo (civil. bylos Nr. 2-3291-855/2011 1. 28), o 2011-11-30 buvo pateiktas apeliacinis skundas, nors po pareiškimo dėl santuokos nutraukimo teismui pateikimo bei po teismo sprendimo priėmimo tiek pats atsakovas, tiek pati velionė D. G. ieškojo atsakovui buto. Be to, į notarų biurą dėl palikimo priėmimo atsakovas kreipėsi praėjus vos dviem savaitėms po D. G. mirties, nors apeliaciniame skunde nurodė, kad apie jokius kitus įpėdinius jam nebuvo žinoma. Jau vien tas taktas, kad atsakovas nesirūpino laidotuvėmis, o skubėjo pateikti apeliacinį skundą bei pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo, patvirtina, kad vienintelis atsakovo tikslas buvo kuo greičiau susitvarkyti paveldėjimą, nes jam buvo puikiai žinoma, kad įpėdinių yra. Vertinant ar atsakovas išsaugojo teisę paveldėti šiuo atveju reikėtų atsižvelgti ir į LR CK. 3.67 str. 1 dalies nuostatas, numatančias, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Byla dėl velionės D. G. ir atsakovo J. G. santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo iškelia 2011-10-05. Teisė į palikimą yra turtinė teisė, todėl nuo 2011-10-05 atsakovas J. G. nebeturėjo teisės paveldėti D. G. turto. Įstatymų leidėjas negali numatyti visų gyvenimiškų situacijų, tačiau įstatyme yra įtvirtinti net keli juridiniai faktai, kuriems įvykus palikėją pergyvenęs sutuoktinis netenka teisės paveldėti. Šiuo atveju svarbus yra tas faktas, kad jau buvo priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo, išreikšta velionės valia dėl santuokinio turto padalinimo ir šis sprendimas priimtas remiantis abiejų sutuoktinių prašymu, todėl vien ta aplinkybė, kad D. G. mirė neįsiteisėjus sprendimui, kuris buvo panaikintas, nes atsakovas nesąžiningai pateikė apeliacinį skundą, negali būti pakankamu pagrindu palikti atsakovui paveldėjimo teisę. Tuo labiau, kad remiantis LR CK 3.77 str. 5 d., jeigu po teismo sprendimo dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium vienas jų miršta, tai pergyvenęs sutuoktinis išsaugo visas teises, kurias įstatymai suteikia pergyvenusiam sutuoktiniui, išskyrus atvejus, kai pergyvenęs sutuoktinis teismo sprendimu yra pripažintas kaltu dėl gyvenimo skyrium. Ta pati taisyklė taikoma ir kai sprendimą dėl gyvenimo skyrium priima teismas pagal bendrą abiejų sutuoktinių prašymą, jeigu sutuoktinių sutartyje nenumatyta ko kita. Tačiau pergyvenęs sutuoktinis negali paveldėti mirusio sutuoktinio turto. Taigi, jeigu įstatymų leidėjas visais atvejais teismui patvirtinus separaciją atima paveldėjimo teisę iš pergyvenusio sutuoktinio, tokios teisės pergyvenęs sutuoktinis tuo labiau netenka priėmus teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Priešingas teisės normos, reglamentuojančios pergyvenusio sutuoktinio paveldėjimo teisės netekimą, aiškinimas būtų nesąžiningas ir neteisingas. Ieškovas yra ketvirtos eilės įpėdinis paveldint pagal įstatymą. Žinodamas, kad sesers santuoka yra nutraukta ir nemanydamas, kad atsakovas elgsis nesąžiningai, pateikė (duomenys neskelbtini)pareiškimą dėl D. G. palikimo priėmimo. Pirmesnės eilės įpėdinių nėra, išskyrus J. G., kuris, nepriklausomai nuo to, kad dėl jo ir velionės D. G. santuokos nutraukimo buvo priimtas teismo sprendimas, nesąžiningai siekia pasinaudoti paveldėjimo teise. Mano, kad šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas palikėjos valiai, kuri negali būti paneigta ar iškreipta. Velionė D. G. buvo išreiškusi savo valią dėl santuokos nutraukimo, atitinkamai ir dėl jos turto paveldėjimo, nes sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių su atsakovu susitarė, koks turtas po santuokos nutraukimo atitenka jai, koks atsakovui J. G.. Ji nesudarė testamento, nes buvo įsitikinusi, kad santuoka nutraukta ir jokių teisių į jos turtą atsakovas nebeturi. Ji susitarė su giminėmis, kad jai paskolintų pinigų išmokėti atsakovui kompensaciją už jam priklausančią santuokinio turto dalį ir buvo rami, kad jos turtą paveldės ieškovas, nes pirmesnes eilės įpėdinių nėra, tačiau neįsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, mirė. Kiekvienas asmuo turi teisę nuspręsti, kam po mirties atiteks jo turtas (palikimas). Velionė D. G. buvo išreiškusi savo valią, kuri negali būti iškreipta ar panaikinta. Jeigu šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo, pasidalino turtą, o teismas buvo priėmęs sprendimą dėl santuokos nutraukimo, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių atsakovas pagal įstatymą liko palikėją pergyvenusiu sutuoktiniu, o sprendimas buvo panaikintas dėl nesąžiningai pateikto apeliacinio skundo, paveldėjimo teisės atsakovas neteko. Priešingu atveju ne tik kad bus pažeistos ieškovo, kaip įpėdinio teisės, bet iškreipta ir velionės valia. Įstatymas įpareigoja civilinių teisinių santykių subjektus, įgyvendinančius savo teises bei atliekančius pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (LR CK 1.5 str.). Atsakovas šiuos įstatyme įtvirtintus principus pažeidė, kadangi nepriklausomai nuo to, jog sutiko nutraukti santuoką, pats pasirašė teismui teikiamus dokumentus dėl santuokos nutraukimo, po teismo sprendimo priėmimo savo aktyviais veiksmais siekė santuokos nutraukimo padarinių sutartyje šalių sutartų sąlygų įvykdymo ir reikalavo kuo greičiau išmokėti kompensaciją, tiek pats ieškojosi buto, tiek reikalavo, kad jo ieškotų velionė, o mirus D. G. nusprendė, kad gali pasinaudoti susiklosčiusiomis aplinkybėmis ir paveldėti jos turtą. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-11-04 sprendimas, kuriuo buvo nutraukia atsakovo ir velionės D. G. santuoka, buvo panaikintas tik dėl vienos priežasties, nes atsakovas nesąžiningai pateikė apeliacinį skundą. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (LR CK 1.5 str. 4 d.) bei vykdyti teisingumą (LR CPK 6 str.). Teisingumas reikalauja ginti sąžiningą asmenį ir neginti nesąžiningo. Jeigu atsakovui bus palikta teisė paveldėti D. G. turtą, teisingumas nebus įvykdytas. Prašo pripažinti atsakovą J. G. netekusiu teisės paveldėti pagal įstatymą palikėjos D. G. turtą (b.l. 1-6).
Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, jo interesams atstovauja advokatė, todėl byla nagrinėjama ieškovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 1 d.). Atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus bei jame išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.
Atsakovas J. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovo teiginys, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-11-04 sprendimas, kuris, beje, buvo panaikintas, neva sudaro pagrindą pripažinti atsakovą kaip palikėją pergyvenusį sutuoktini netekusi teisės paveldėti pagal įstatymą, šios išvados pagrindimas CK 5.7 straipsnio 1 dalies 1 punktu kaip įstatymo analogija yra nepagrįstas, o faktinis ieškinio pagrindas - neteisėtas. Pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios, teisės normos. Pagal bendrą CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą taisyklę pagal įstatymą paveldi fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. Tuo tarpu CK 5.6 ir 5.7 straipsniuose yra numatytos išimtys iš bendrosios taisyklės (CK 5.5 str.), pagal kurias fiziniai asmenys negali paveldėti pagal įstatymą. Ieškovas savo reikalavimą grindžia faktiniu pagrindu – neįsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-11-04 sprendimu dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu buvimu palikėjos mirties dieną. Tačiau specialioji teisės norma tokio pagrindo (CK 5.7 str. 1 d. 2 p.) nenumato. Tai pripažįsta ir pats ieškovas, prašydamas taikyti įstatymo analogiją specialiąją teisės normą. Kadangi CK 3 str. 6 d. yra nustatytas draudimas pagal analogiją taikyti specialiąsias, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančias, teisės normas, todėl ieškovo reikalavimas pripažintinas neteisėtu, o ieškinys atmestinas. Taip pat nepagrįstas ieškovo įrodinėjimas, kad atsakovas teisę paveldėti prarado tariamu atsakovo nesąžiningumu reiškiant apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-11-04 sprendimo. Specialiosios teisės normos (CK 5.6 ir 5.7 str.), nustatančios išimtis iš bendrų paveldėjimo teisės atsiradimo taisyklių, nenumato tokių teisės praradimo aplinkybių kaip paveldėtojo nesąžiningumas civilinio proceso metu. Ieškovo teiginiai apie subjektinės teisės įgyvendinimo sąžiningumą taip pat yra nepagristi. Skųsdamas nepagrįstą ir neteisėtą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-11-04 sprendimą, atsakovas pasinaudojo jam įstatymo suteiktomis teisėmis. Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria buvo panaikintas minėtas sprendimas, yra galiojanti ir šalims turi prejudicinę galią (CPK 182 str. 2 p.). Todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas nesąžiningai pasinaudojo savo įstatyme numatyta teisme. Jei toks faktas būtų buvęs nustatytas nagrinėjant atsakovo apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-3291-855/2011, apeliacinės instancijos teismas būtų turėjęs pagrindą skundo netenkinti. Tačiau yra priešingai, tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, teismo sprendimas įsiteisėjo ir todėl bet kokie ieškovo teiginiai, kuriais bandoma suabejoti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria buvo panaikintas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-11-04 sprendimas, turi būti atmesti kaip nepagristi. Ieškovo paminėtos taktinės aplinkybės dėl išlaidų, susijusių su atsakovo sutuoktinės laidojimu, taip pat neturi jokios teisinės galios ir įtakos atsakovo teisei paveldėti, kadangi tokio pagrindo CK 5.7 straipsnio normos nenumato. Taip pat nepagrįsta, kad atsakovas neturi teisės paveldėti dėl CK 3.67 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. CK 3.67 straipsnis reglamentuoja turtinius teisinius santuokos nutraukimo padarinius, o ne paveldėjimo tarp sutuoktinių santykius. Santuokos nutraukimo bylos iškėlimas nėra CK 3.100 straipsnyje numatytas pagrindas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybei pasibaigti, bylos iškėlimas taip pat neatima teisės iš kito sutuoktinio ir teisės paveldėti (CK 5.7 str.). Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 66-68).
Teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
CK 5.7 straipsnio 1 dalis nustato, kad pergyvenęs palikėją sutuoktinis netenka teisės paveldėti pagal įstatymą, jeigu iki palikimo atsiradimo: 1) palikėjas buvo kreipęsis į teismą, kad būtų nutraukta santuoka dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės ir teismas buvo nustatęs pagrindą nutraukti santuoką; 2) teismas buvo nustatęs gyvenimą skyrium (separacija); 3) buvo pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia, jeigu buvo pareikštas ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia. Šis punktas netaikomas sutuoktiniui, nekaltam dėl santuokos pripažinimo negaliojančia. Pagal CK 5.7 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus nutraukti santuoką nustato teismas iki palikimo atsiradimo momento arba jau atsiradus palikimui.
Civilinės bylos Nr. 2-3291-855/2011 medžiaga patvirtina, kad D. G. 1988-10-06 sudarė santuoką su J. G. (b.l. 5-7), 2011-10-04 sutuoktiniai pateikė teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (b.l. 1-2) ir 2011-11-04 sprendimu rašytinio proceso tvarka Vilniaus rajono apylinkės teismas pareiškėjų D. G. ir J. G. santuoką nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria sutuoktiniai pasidalijo turtą (b.l. 25-26). J. G. 2011-11-30 pateikė apeliacinį skundą dėl 2011-11-04 teismo sprendimo ir D. G. mirties įrašą – kad ji (duomenys neskelbtini)mirė (b.l. 29-31, 38); 2012-03-30 nutartimi Vilniaus apygardos teismas panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-11-04 sprendimą ir civilinę bylą nutraukė konstatavęs, kad pasitraukusio iš bylos mirusio sutuoktinio D. G. teisių perėmimas yra negalimas, nes mirusiosios teisės ir pareigos dėl santuokos nutraukimo pasekmių kitam asmeniui nepereina; teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad mirusio sutuoktinio turto dalis, įeinanti į bendrąją jungtinę nuosavybę, paveldima CK penktojoje knygoje nustatyta tvarka (b.l. 55-56).
Byloje nustatyta, kad ieškovas A. Š. yra mirusiosios D. G. brolis, po jos mirties įpėdiniai pagal įstatymą yra atsakovas J. G. ir ieškovas A. Š. (b.l. 46, 48-49). Ieškovas A. Š. ieškinį grindžia tuo, kad teismui 2011-11-04 priėmus sprendimą dėl santuokos nutraukimo, nepaisant to, kad šis sprendimas buvo panaikintas aukštesnės instancijos teismo, atsakovas neteko teisės paveldėti. Ieškovas teigia, kad jo sesuo ketino nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, kad dar prieš sutuoktiniams susitariant dėl santuokos nutraukimo buvo kreiptasi į advokatą, rengiamas ieškinys teismui ir renkama medžiaga apie sutuoktinių turtą. Taip pat savo argumentus grindžia tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip buto atsakovui paieška, D. G. tarimasis su giminaičiais dėl paskolos, kompensuojant atsakovui jo turto dalį, ir pan.. Be to, ieškovas, jo atstovė bylos nagrinėjimo metu ieškinį motyvavo tuo, kad atsakovas terorizavo velionę savo žmoną, būdavo agresyvus, ypatingai kai būdavo išgėręs, yra baustas administracine tvarka pagal ATPK 178 str. (b.l. 144); kad neteisingai bandė įtikinti teismą, jog D. G. sirgo psichine liga; kad apeliaciniame skunde dėl teismo 2011-11-04 sprendimo nepagrįstai nurodė nesupratęs savo veiksmų pasirašydamas prašymą bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; kad atsakovo parodymai yra prieštaringi ir nelaikytini patikimu įrodymu, ir kt.. Tačiau, kaip minėta, Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo yra panaikintas, Vilniaus apygardos teismo nutartis yra galiojanti ir sutiktina su atsakovu, kad byloje yra pagrindas taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2009 suformuluotas taisykles, reglamentuojančios pergyvenusio sutuoktinio paveldėjimo teisės praradimą. Taigi, D. G. ir J. G. santuoka laikoma nenutraukta ir J. G. yra palikėją pergyvenęs sutuoktinis. Be to, Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3291-855/2011 pateiktas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, o ne dėl vieno sutuoktinio kaltės, taip pat pareiškime nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių, kad santuoka iširo dėl J. G. kaltės, ir nėra duomenų, kad D. G. būtų kreipusis į teismą dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, todėl nėra pagrindo taikyti CK 5.7 str. 1 d. 1 p., 3 p. nuostatų; o kadangi separacija yra teismo sprendimu sutuoktinių gyvenimo skyrium patvirtinimas, t.y. teisines pasekmes sukelia ne faktinis, o iki palikimo atsiradimo momento teismo nustatytas sutuoktinių gyvenimas skyrium, tačiau teismo sprendimas dėl D. G. ir J. G. gyvenimo skyrium patvirtinimo nebuvo priimtas, o po D. G. mirties tokio sprendimo priėmimas negalimas, – taip pat nėra pagrindo taikyti ir CK 5.7 str. 1 d. 2 p. nuostatas.
Ieškovas nurodo, kad šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas būtent velionės valiai, kuri negali būti paneigta ar iškreipta: D. G. buvo išreiškusi savo valią dėl santuokos nutraukimo, santuokinio turto padalinimo, atitinkamai ir dėl jos turto paveldėjimo, nes po santuokos nutraukimo ieškovas bei jo dukros buvo vieninteliai įstatyminiai įpėdiniai, tačiau atsakovas nesąžiningai pasinaudojo įstatymu ir mirus D. G. pateikė apeliacinį skundą, todėl santuokos nutraukimo sprendimas neįsiteisėjo. Teismas pažymi, kad D. G. testamento nepaliko, prašymą pateikė dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, todėl, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms ir argumentams dėl CK 5.7 str. numatytų pagrindų, jai mirus neįmanoma paneigti velionės valios ar nustatyti jos valią nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, palikti turtą ieškovui ir/ar jo dukroms ir dėl šių priežasčių atsakovo veiksmai, kaip apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo pateikimas po D. G. mirties, nesirūpinimas D. G. laidotuvėmis, piniginių lėšų paėmimas iš sąskaitų nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl pripažinimo netekus teisės paveldėti. Jeigu asmuo nesudaro testamento, preziumuojama, kad jo valią atitinka tokie paveldėjimo santykiai, kokie nustatyti įstatymo. Sprendžiant ginčus dėl palikimo prioritetas turi būti teikiamas palikėjo, o ne įpėdinių valiai, palikėjo valia neturi būti paneigta ar iškreipta. <...> CK 5.7 straipsnio normos yra imperatyvios ir apribojančios civilines teises, todėl teismas negali jų aiškinti per plačiai ir neturi diskrecijos iš pergyvenusio sutuoktinio paveldėjimo teisę atimti kitu, įstatyme tiesiogiai nenustatytu, pagrindu. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas nėra neteisingas kitų, be pergyvenusio sutuoktinio, įpėdinių atžvilgiu ir neprieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2009). Be to, apeliacinio skundo padavimas nėra pripažintas atsakovo paduotu nepagrįstai, o atsakovo siekis paveldėti palikimą, taigi, gauti turtinės naudos, negali būti vertinamas kaip atsakovo nepagrįstas siekis įgyti turtą, nesąžiningumas, nes tai yra atsakovo subjektinė teisė. Taip pat pabrėžtina, kad atsakovo J. G. baustumai už administracinius teisės pažeidimus, 2008 metais rašytas įsipareigojimas negerti, nekelti konfliktų ir ginčų (b.l. 28-29, 144) galėtų būti pagrindas teikti ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, tačiau nenustačius CK 5.7 straipsnyje įtvirtintų aplinkybių nesudaro pagrindo pripažinti atsakovą netekusiu teisės paveldėti mirusios sutuoktinės turtą, todėl teismas šiuos įrodymus, ieškovo argumentus, liudytojų E. S., V. M., J. P. ir N. Š. parodymus (b.l. 127-138) apie sutuoktinių konfliktiškus santykius, prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pasirašymo aplinkybes, turto dalybas (butų ieškojimą, b.l. 31), taip pat atsakovo iš esmės neginčijamas aplinkybes, kad po D. G. mirties nuėmė nuo sąskaitų pinigus ir uždarė sąskaitas, kad jos laidotuvėmis rūpinosi ne jis, o ieškovas (b.l. 32-35, 90-93), – vertina kaip šiuo konkrečiu atveju teisiškai nereikšmingas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pagal pateiktus įrodymus nėra pagrindo pripažinti atsakovą J. G. netekus teisės paveldėti pagal įstatymą, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CK 5.7 str.).
Iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 2000,00 Lt atstovavimo išlaidų atsakovui (b.l. 114-115), 23,77 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).
Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės: 2012-04-30 nutartimi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo procedūros sustabdymas, taip pat 2012-05-02 nutartimi taikytas atsakovo piniginių lėšų sąskaitose areštas – sprendimui įsiteisėjus naikintinos (CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. Š. 23,77 Lt (dvidešimt tris litus 77 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones:
- 2012-04-30 nutartimi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atsakovui J. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) į D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)) paveldimą turtą procedūros sustabdymą;
- 2012-05-02 nutartimi atsakovo J. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) piniginių lėšų, esančių J. G. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“, 2565 eurų (dviejų tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt penkių eurų) sumai ir piniginių lėšų, esančių J. G. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, 2500 litų (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) sumai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.