- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-30
- Bylos Nr.
- 2A-600-262/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02889-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus
- Pareiškėjas
- J. G., D. G.
- Kategorijos
- 75.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Alvydo Poškaus kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. G. ir D. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai J. G. ir D. G. kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti jų santuoką, sudarytą 1988-10-06 Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 560, bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjų J. G. ir D. G. prašymą tenkino: santuoką tarp D. G. ir J. G., įregistruotą 1988-10-06 Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 566, nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l. 25-26).
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. G. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-11-04 sprendimą ir civilinę bylą nutraukti. Nurodo, kad jam gulint ligoninėje žmona D. G. prašė pasirašyti kažkokius dokumentus dėl santuokos nutraukimo. Apeliantas teigia, kad su žmona gyveno normaliai, jokių motyvų nutraukti santuoką nebuvo bei prašė žmonos palaukti, kol baigsis apelianto gydymas. Tačiau žmonai atvykus dar sykį į ligoninę, ir maldavus jo pasirašyti dokumentus, jis žmonos atvežtus dokumentus pasirašė, tikėjęsis, kad teismo posėdžio metu dar turės galimybę susitaikyti. Teismas priemonių pareiškėjams sutaikyti nesiėmė, į teismo posėdį pareiškėjas nebuvo kviečiamas. Apeliantas teigia, kad teisiškai nėra išprusęs, gydymo metu vartojo stiprius vaistus, buvo silpnos sveikatos, todėl nesuvokė žmonos atvežtų dokumentų prasmės ir jų pasirašymo pasekmių, nesitikėjo, kad tokia santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi jis neteks paskutinio būsto. Taip pat teigia, kad ir D. G. pasirašant dokumentus, pati galėjo nesuvokti savo veiksmų reikšmės. Apeliantas nurodo, kad D. G. mirė, todėl jis kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo.
Sprendimas naikintinas, civilinė byla nutrauktina.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2011 m. lapkričio 12 d. pareiškėja D. G. mirė (b.l. 38).
Įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs procesinių teisių perėmimo institutą, kuomet viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių dėl vienų ar kitų aplinkybių, išvardintų CPK 48 str. 1 d., pasitraukia iš bylos. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialinio teisinio santykio subjektų pasikeitimas. Taigi, procesinių teisių perėmimui reikalingos dvi sąlygos: 1) ginčijamo ar sprendimu nustatyto materialinio teisinio santykio subjekto pasitraukimas iš bylos; 2) pasitraukusio subjekto teisių ir pareigų perėjimas kitam asmeniui, jeigu toks perėjimas pagal įstatymą yra galimas (CPK 48 str.).
Pažymėtina, kad teisines pasekmes sukuria tik įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ištuokos (CK 3.66 str. 1 d.). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. priimtas sprendimas J. G. ir D. G. santuokos nutraukimo byloje pareiškėjo J. G. buvo apskųstas apeliacine tvarka, todėl santuokos nutraukimo momentas tokiu atveju būtų siejamas su bylos išnagrinėjimu apeliacine tvarka momentu ir tik tuomet, jeigu teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo nebūtų panaikintas (CPK 18 str., 279 str. 1 d.). Tuo atveju, kai vienas iš sutuoktinių miršta neįsiteisėjus teismo sprendimui, santuoka baigiasi dėl sutuoktinio mirties (CK 3.50 str. 1 d.) ir laikoma pasibaigusia nuo sutuoktinio mirties momento, nurodyto jo mirties liudijime (CK 3.49 str. 1 d.). Kartu tai reiškia, jog baigiasi turtiniai ir asmeniniai neturtiniai sutuoktinių tarpusavio santykiai, turtinės ir asmeninės neturtinės jų teisės ir pareigos: bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas, pareiga išlaikyti ir kt. (CK 3.100 str. ir kt.).
Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, jog pasitraukusio iš bylos mirusio sutuoktinio D. G. teisių perėmimas yra negalimas, nes mirusiosios D. G. teisės ir pareigos dėl santuokos pasibaigimo pasekmių kitam asmeniui nepereina, taigi civilinė byla nutrauktina (CPK 384 str. 7 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad mirusio sutuoktinio dalis, įeinanti į bendrąją jungtinę nuosavybę, paveldima CK penktojoje knygoje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 293 str. 1 d. 7 p., 326 str. 1 d. 5 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti.
Civilinę bylą pagal pareiškėjų J. G. ir D. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukti.