Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.e2-1591-340/2019 pagal ieškovės UAB „Koperis“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Koperis“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl skolos priteisimo. Pareiškėjas nurodo, jog procesas byloje turi būti atnaujintas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškėjas nurodo, jog atnaujinus procesą, ieškovės ieškinys turi būti atmestas, o jo priešieškinis tenkinamas.

2. Prašymas grindžiamas CPK 370 str. 1 dalies 2 punktu. Pareiškėjas nurodo, jog jis kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie LR Vidaus reikalų ministerijos ir 2020 m. gegužės 19 d. skyrius priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau pareiškimo informacijos patikrinimo metu buvo nustatyta, jog PVM mokėtoju UAB „Koperis“ buvo 2015 m. gruodžio 1 d. – 2017 m. lapkričio 13 d., vadovas J. Š.. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje pagal UAB „Koperis“ ieškinį pareiškėjui kaip atsakovui ir jo priešieškinį ieškovei, vadovavosi kasos išlaidų orderiais, kuriuos išrašė V. M., taip pat vadovavosi V. M. paaiškinimais. Minėtas asmuo teismo sprendime nurodytas kaip UAB ‚Koperis“ vadovas. Tačiau akivaizdu, jog minėtas asmuo nei 2016 m. birželio 29 d. Negyvenamų patalpų nuomos sutarties Nr.N0819/1 pasirašymo metu, nei patalpų priėmimo perdavimo metu, nei kasos išlaidų orderių pasirašymo metu nebuvo UAB „Koperis“ vadovas, ir negalėjo pasirašinėti tokių dokumentų, nes tam neturėjo jokių įgalinimų. Akivaizdu, jog V. M. melavo, suklaidino atsakovą bei teismą, dėl ko teismas šios asmens paaiškinimais negalėtų vadovautis. V. M. nebuvo UAB „Koperis“ nei akcininkas, bei vadovas, nei darbuotojas, todėl teismui nebuvo pateikta kasos knyga ir kiti buhalteriniai dokumentai, patvirtinantys kasos išlaidų orderių tikrumą ir realumą, nes šis asmuo ir negalėjo jų turėti. Ši aplinkybė atsakovui nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu ir paaiškėjo tik dabar, gavus 2020 m. gegužės 19 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Ši aplinkybė yra esminė, dėl kurios turi būti atnaujintas civilinės bylos Nr.e2-1591-340/2019 nagrinėjimas iš esmės. V. M. nebuvo UAB „Koperis“ darbuotojas, vadovas ar akcininkas, todėl negalėjo sudaryti su pareiškėju 2016 m. birželio 29 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties ir pasirašyti patalpų perdavimo akto ir kasos išlaidų orderių.

3. Byloje nustatyta, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 26 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendimą, kuriuo ieškinys ir priešieškinys patenkintas iš dalies, ir, atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei UAB „Koperis“ iš atsakovo A. B. priteista 27 140,32 Eur skola, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 27 140,32 Eur sumą nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 606 Eur bylinėjimosi išlaidos.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Koperis“ ir atsakovas A. B. 2016 m. birželio 29 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 0819/1, nuomos objektu tapo dalis (603,20 m²) gamybinio pastato su administracinėmis patalpomis, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios patalpų priėmimo–perdavimo aktu (sutarties priedas Nr. 4) buvo perduotos nuomotojai – ieškovei, atstovaujamai vadovo V. M., o sutarties galiojimo terminas šalių buvo nustatytas iki 2021 m. birželio 29 d. Taip pat ieškovė pagal šios sutarties 3.2, 4.2.1 punktus įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti atsakovei 1 500 Eur dydžio nuomos mokestį iki kiekvieno einamojo mėnesio 19 dienos. Tai nustatęs, teismas kaip nepagrįstus atmetė ieškovės argumentus, kad išsinuomotos patalpos jai nebuvo perduotos, taip pat nesutiko ir su ieškovės argumentais, kad šiomis patalpomis tuo pačiu laikotarpiu naudojosi kita bendrovė – UAB ,,Velorsa“, taigi, ieškovė negalėjo jomis naudotis. Teismas nurodė, kad tokius paaiškinimus paneigia patalpų perdavimo–priėmimo aktas ir prie nagrinėjamos bylos prijungtos civilinės bylos Nr. L2-8719-967/2018, pradėtos pagal A. B. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir skolos iš UAB ,,Velorsa“ priteisimo, medžiaga. Iš prijungtoje civilinėje byloje esančių įrodymų teismas sprendė, kad A. B. su UAB ,,Velorsa“ 2016 m. spalio 1 d. sudaryta nuomos sutartimi buvo susitarę dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių plotai, atitinkamai, 208 m² ir 539 2 m², o unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuomos. Taigi, nuomojamų patalpų plotas, adresas ir jų unikalūs numeriai skyrėsi nuo tų patalpų, dėl kurių nuomos sulygta nagrinėjamoje byloje vertinamoje sutartyje. Teismas pažymėjo, kad ieškovė reikalauja priteisti jai 41 000 Eur skolą, teigdama, kad šias lėšas ji perdavė atsakovui išsinuomotų patalpų remontui atlikti, tačiau patalpos nebuvo suremontuotos, o atsakovas tvirtina, kad kasos išlaidų orderiai buvo surašyti pažeidžiant tokių dokumentų įforminimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl pinigų perdavimo faktas neįrodytas. Nesutikdamas su tokia atsakovo pozicija, teismas nurodė, kad tokios pinigų sumos jam perdavimas buvo įformintas dviem būdais – atsakovo ranka 2016 m. birželio 1 d. ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. surašytais skolos rašteliais bei ieškovės tomis pačiomis datomis išrašytais kasos išlaidų orderiais. Teismas sprendė, kad pateikti kasos išlaidų orderių originalai yra leistina įrodinėjimo priemonė, be to, 41 000 Eur pinigų sumos perdavimo atsakovui faktą, kaip ir tai, kad šalys susitarė dėl šios sumos būsimo įskaitymo už nuomojamų patalpų nuomą, įrodo tiek šie dokumentai, tiek ir liudytoju apklausto buvusio UAB „Koperis“ vadovo V. M., patvirtinusio orderių išrašymo ir jų pasirašymo aplinkybes, paaiškinimai. Teismas nurodė, kad kasos išlaidų orderiuose yra visi privalomi rekvizitai – atsakovo vardas ir pavardė, asmens kodas, jo parašai, o ir atsakovo atstovas pripažino, kad šiuos orderius pasirašė pats atsakovas. Teismo vertinimu, atsakovo atstovo akcentuojamos aplinkybės, kad bendrovė pinigų išdavimo metu neturėjo finansininko ir kasininko, kad neišliko ir nebuvo pateikta kasos knyga, kad liudytojo V. M. bendrovei paskolintos sumos nenurodytos 2016 m. finansinėje atskaitomybėje patvirtina tik tai, kad ieškovės finansinė atskaitomybė (balansai, paaiškinamieji raštai) galimai buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, tačiau nepaneigia pateiktų kasos išlaidų orderių tikrumo ar jų įrodomosios reikšmės. Teismas kritiškai vertino atsakovo pateiktą M. R. 2018 m. vasario 9 d. pasirašytą liudijimą civilinėje byloje Nr. L2-8719-967/2018 apie tai, kad kasos išlaidų orderiai buvo pasirašomi tą pačią dieną ir jokių grynųjų pinigų A. B. pagal šiuos raštus negavo, o UAB „Koperis“ jų neperdavė, nurodęs, kad tai savaime nepaneigia grynųjų pinigų perdavimo fakto. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgė ir į šio liudijimo surašymo aplinkybes: šis liudijimas buvo surašytas atsakovo atstovo kontoroje taikos sutarties tarp M. R. ir A. B. pasirašymo metu; taikos sutarties sąlygos UAB „Velorsa“ yra labai palankios, t. y. liudijimo pasirašymo aplinkybės nepašalina prielaidos, jog spaudimas liudytojui galėjo būti. Juolab kad atsakovo atstovas pripažino, kad kasos išlaidų orderiuose yra originalūs atsakovo A. B. parašai, tačiau nepateikė įtikinamos versijos, kodėl atsakovas pasirašė orderius, jeigu pinigai jam nebuvo perduoti. Tokių duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovas A. B. 41 000 Eur gavo, todėl turi įvykdyti šalių žodinį susitarimą ir grąžinti ieškovei pinigus, likusius po atsiskaitymo už patalpų nuomą nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. Spręsdamas dėl atsakovo priešieškinio pagrįstumo, teismas nurodė, kad šalys pažeidė sutarties 8 ir 9 skyrius ir sutartinių santykių pasibaigimo neįformino. Atsakovas, iš pradžių su antstolių pagalba įrodinėjęs ieškovei priklausančių daiktų buvimą nuomojamose patalpose dar ir 2018 m. gegužės mėn., vėliau visgi pripažino faktą, kad nuomos santykiai realiai pasibaigė 2017 m. lapkričio mėn., ieškovei palikus patalpas, taip pat surašė vienašalį tarpusavio atsiskaitymų sudarymo aktą, į kurį įtraukė ieškovės mokėjimus nuo patalpų perdavimo 2016 m. birželio 29 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. Tuo tarpu ieškovė jokių įrodymų apie patalpų grąžinimą nepateikė, t. y. savo teiginių, kad nuomos santykiai pagal sutartį pasibaigė 2017 m. rugsėjo mėn., neįrodė.

5. Pareiškėjas A. B. nesutiko su teismo sprendimu ir jį skundė apeliacine tvarka, tačiau jo skundas buvo atmestas.

6. Pažymėtina, jog pareiškėjas savo apeliaciniame skunde kėlė klausimą dėl kasos pajamų orderių suklastojimo ir buvo nurodęs, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad ieškovės pateikti kasos pajamų orderiai nebuvo įtraukti į kasos knygą, tokiu būdu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 punktas bei Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklų 16 punktas, o tai tik patvirtina, kad kasos pajamų orderiai buvo suklastoti, atsakovas jų pagrindu jokių lėšų negavo. Šios aplinkybės buvo įvertintos ir dėl jų pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartyje.

7. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nurodė, jog naujas aplinkybes – tai, kad kasos išlaidų orderiai suklastoti ir V. M. neturėjo teisės pasirašyti sutarties, sužinojo tik 2020 m. gegužės 19 d. gavęs nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

8. Iš pridėto Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2020 m. gegužės 19 d. nutarimo (toliau-Nutarimas) atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog pareiškėjas buvo kreipęsis su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo M. R. ir su juo susijusių įmonių atžvilgiu. Nutarime nurodyta, jog pareiškėjas A. B. kreipėsi dėl įmonių (tame tarpe ir UAB „Koperis“) galimo PVM mokesčio vengimo ir apgaulingo buhalterijos apskaitos tvarkymo. Nutarime konstatuota, jog atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodyta, jog viešais ir neviešais duomenimis nustatyta, jog įmonė UAB „Koperis“ PVM mokėtoju buvo 2015 m. gruodžio 1 d. – 2017 m. lapkričio 13 d., vadovas J. Š.. Nutarime nurodyta, jog nėra jokių objektyvių faktinių duomenų apie tai, jog pareiškėjo nurodytos įmonės (tame tarpe UAB „Koperis“) padarė nusikalstamas veikas finansų sistemai. Taip pat minėtų įmonių atsakingų asmenų atžvilgiu nėra pradėti ikiteisminiai tyrimai.

9. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką paminėtos įstatymo normos prasme naujai paaiškėjusiomis pripažintinos aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, 4) turi esminę reikšmę bylai.

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kada UAB „Koperis” buvo PVM mokėtoju ir kas buvo ar yra jos vadovas, negalima laikyti proceso atnaujinimo pagrindu CPK 366 straipsnio 1 dalies prasme.

11. Atkreiptinas dėmesys, jog Nutarime nurodytos minėtos aplinkybės, kurias pareiškėjas įvardija kaip naujai paaiškėjusias, yra gautos iš viešų duomenų, t. y. VMI viešai teikiamų duomenų bei VĮ Registrų centras duomenų. Tokios aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes jos turėjo ir galėjo būti viešai žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Be to, nėra pagrindo teigti, jog tokia aplinkybė turi esminę reikšmę bylai, nes pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie tai, kas 2016 m. birželio 29 d. Negyvenamų patalpų nuomos sutarties Nr.N0819/1 pasirašymo metu, patalpų priėmimo perdavimo metu, kasos išlaidų orderių pasirašymo metu buvo UAB „Koperis“ vadovas bei tai, jog minėtus dokumentus pasirašęs asmuo neturėjo įgalinimų tokius dokumentus pasirašyti.

12. Pareiškėjas pareiškime nurodo, jog V. M. nebuvo UAB „Koperis“ nei akcininkas, bei vadovas, nei darbuotojas, tuo metu, kai buvo sudaryta 2016 m. birželio 29 d. Negyvenamų patalpų nuomos sutartis Nr.N0819/1 bei kai buvo surašyti kasos išlaidų orderiai. Tokie pareiškėjo duomenys nepagrįsti. Teismas, pasinaudodamas VĮ Registrų centras duomenimis nustatė, jog UAB „Koperis” vadovu nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2017 m. sausio 23 d. buvo V. M.. Tokiu būdu konstatuotina, jog pareiškime nurodytos aplinkybės negali turėti esminės reikšmės bylai. Todėl pareiškimas yra nepagrįstas ir atmestinas.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo atnaujinti proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjo A. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.e2-1591-340/2019 pagal ieškovės UAB „Koperis“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl skolos priteisimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.