- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- 2-1695-236/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-05272-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Pareiškėjas
- A. B.
- Ieškovas
- UAB „Koperis“
- Atsakovas
- A. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.e2-1591-340/2019 pagal ieškovės UAB „Koperis“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Koperis“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl skolos priteisimo. Pareiškėjas nurodė, jog procesas byloje turi būti atnaujintas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Jo nuomone, atnaujinus procesą, ieškovės ieškinys turi būti atmestas, o jo priešieškinis tenkinamas.
2. Pareiškimas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
2.1. Pareiškėjas kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir 2020 m. gegužės 19 d. skyrius priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau pareiškimo informacijos patikrinimo metu buvo nustatyta, jog PVM mokėtoju UAB „Koperis“ buvo 2015 m. gruodžio 1 d. – 2017 m. lapkričio 13 d., vadovas J. Š..
2.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje pagal UAB „Koperis“ ieškinį pareiškėjui, kaip atsakovui ir jo priešieškinį ieškovei, vadovavosi kasos išlaidų orderiais, kuriuos išrašė V. M., taip pat vadovavosi V. M. paaiškinimais. Minėtas asmuo teismo sprendime nurodytas kaip UAB ‚Koperis“ vadovas. Tačiau akivaizdu, jog minėtas asmuo nei 2016 m. birželio 29 d. negyvenamų patalpų nuomos sutarties Nr. N0819/1 pasirašymo metu, nei patalpų priėmimo ir perdavimo metu, nei kasos išlaidų orderių pasirašymo metu nebuvo UAB „Koperis“ vadovas ir negalėjo pasirašinėti tokių dokumentų, nes tam neturėjo jokių įgalinimų. Akivaizdu, jog V. M. melavo, suklaidino atsakovą bei teismą, dėl ko teismas šios asmens paaiškinimais negalėtų vadovautis. V. M. nebuvo UAB „Koperis“ nei akcininkas, bei vadovas, nei darbuotojas. Teismui nebuvo pateikta kasos knyga ir kiti buhalteriniai dokumentai, patvirtinantys kasos išlaidų orderių tikrumą ir realumą, nes šis asmuo ir negalėjo jų turėti. Ši aplinkybė atsakovui nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu ir paaiškėjo tik dabar, gavus 2020 m. gegužės 19 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Ši aplinkybė yra esminė, dėl kurios turi būti atnaujintas civilinės bylos Nr.e2-1591-340/2019 nagrinėjimas iš esmės. V. M. nebuvo UAB „Koperis“ darbuotojas, vadovas ar akcininkas, todėl negalėjo sudaryti su pareiškėju 2016 m. birželio 29 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties ir pasirašyti patalpų perdavimo akto ir kasos išlaidų orderių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi A. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.
4. Teismas nustatė, jog pareiškėjas savo apeliaciniame skunde kėlė klausimą dėl kasos pajamų orderių suklastojimo ir buvo nurodęs, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad ieškovės pateikti kasos pajamų orderiai nebuvo įtraukti į kasos knygą, tokiu būdu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 punktas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklų 16 punktas, o tai tik patvirtina, kad kasos pajamų orderiai buvo suklastoti, atsakovas jų pagrindu jokių lėšų negavo. Šios aplinkybės buvo įvertintos ir dėl jų pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartyje.
5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teigia, jog paaiškėjo naujos aplinkybės sudarančios pagrindą atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje byloje – ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, jog kasos išlaidų orderiai suklastoti ir V. M. neturėjo teisės pasirašyti sutarties. Iš pridėto Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2020 m. gegužės 19 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog pareiškėjas buvo kreipęsis su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo M. R. ir su juo susijusių įmonių atžvilgiu. Nutarime nurodyta, jog pareiškėjas A. B. kreipėsi dėl įmonių (tame tarpe ir UAB „Koperis“) galimo PVM mokesčio vengimo ir apgaulingo buhalterijos apskaitos tvarkymo. Nutarime konstatuota, jog atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodyta, jog viešais ir neviešais duomenimis nustatyta, jog įmonė UAB „Koperis“ PVM mokėtoju buvo 2015 m. gruodžio 1 d. – 2017 m. lapkričio 13 d., vadovas J. Š.. Nutarime nurodyta, jog nėra jokių objektyvių faktinių duomenų apie tai, jog pareiškėjo nurodytos įmonės (tame tarpe UAB „Koperis“) padarė nusikalstamas veikas finansų sistemai. Taip pat minėtų įmonių atsakingų asmenų atžvilgiu nėra pradėti ikiteisminiai tyrimai.
6. Teismo vertinimu, aplinkybės kada UAB „Koperis“ buvo PVM mokėtoju ir kas buvo ar yra jos vadovas, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies prasme. Nutarime nurodytos aplinkybės, kurias pareiškėjas įvardija kaip naujai paaiškėjusias, yra gautos iš viešų duomenų, t. y. VMI viešai teikiamų duomenų bei VĮ Registrų centro duomenų. Tokios aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes jos turėjo ir galėjo būti viešai žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Be to, teismas nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog tokia aplinkybė turi esminę reikšmę bylai, nes pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie tai, kas 2016 m. birželio 29 d. negyvenamų patalpų nuomos sutarties Nr.N0819/1 pasirašymo metu, patalpų priėmimo ir perdavimo metu, kasos išlaidų orderių pasirašymo metu buvo UAB „Koperis“ vadovas bei tai, jog minėtus dokumentus pasirašęs asmuo neturėjo įgalinimų tokius dokumentus pasirašyti.
7. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškime nurodyti argumentai, jog V. M. nebuvo UAB „Koperis“ nei akcininkas, bei vadovas, nei darbuotojas, tuo metu, kai buvo sudaryta 2016 m. birželio 29 d. negyvenamų patalpų nuomos sutartis Nr.N0819/1 bei kai buvo surašyti kasos išlaidų orderiai, yra nepagrįsti. Teismas, pasinaudodamas VĮ Registrų centras duomenimis nustatė, jog UAB „Koperis” vadovu nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2017 m. sausio 23 d. buvo V. M.. Taigi, teismas konstatavo, kad pareiškime nurodytos aplinkybės negali turėti esminės reikšmės bylai, o pareiškimas yra nepagrįstas ir todėl atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliantas (atsakovas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą.
9. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. A. B. 2020 m. gegužės 11 d. pareiškimu kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo prieš M. R. ir su juo susijusias įmones, tame tarpe ir UAB „Koperis“, pradėjimo. Nors 2020 m. gegužės 19 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyrius priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau pareiškimo informacijos patikslinimo metu buvo nustatyta, kad PVM mokėtojas UAB „Koperis“ yra/buvo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d., o vadovas minėtu laikotarpiu buvo J. Š..
9.2. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas neteisingai ir visiškai nepagrįstai konstatavo, kad nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2017 m. sausio 23 d. UAB „Koperis“ vadovu buvo V. M.. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo nustatyta, kad nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d. UAB „Koperis“ vadovas buvo J. Š.. Todėl teismo išvada nepagrįsta ir abejotina.
9.3. Skundžiamą nutartį priėmusio teismo pozicija, kad pareiškėjo pareiškime nurodyta aplinkybė nėra esminė, yra aiškiai nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovavosi kasos išlaidų orderiais, kuriuos išrašė V. M. ir V. M., kuris teismo sprendime nurodytas kaip UAB „Koperis“ vadovas, paaiškinimais. Akivaizdu, kad V. M. minėtu laikotarpiu nebuvo UAB „Kopeis“ vadovu.
9.4. Jei V. M. nei 2016 m. birželio 29 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 0819/1 pasirašymo metu, nei patalpų priėmimo ir perdavimo metu, nei kasos išlaidų orderio pasirašymo metu oficialiai ir teisėtai nebuvo UAB „Koperis“ vadovas, jis negalėjo pasirašinėti tokių dokumentų, nes tam neturėjo jokių įgaliojimų, tai akivaizdu, kad V. M. melavo, suklaidino ne tik atsakovą, bet net ir patį teismą, dėl ko teismas šio asmens paaiškinimais negalėjo vadovautis. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Nustatyta, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 25 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1591-340/2019 ir ieškinį bei priešieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Koperis“ iš atsakovo A. B. 27 140,32 Eur skolos, 606 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendimas įsiteisėjo 2020 m. kovo 26 d. Pareiškėjas A. B., remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo minėtoje byloje, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi prašymą atmetė nenustatęs reikšmingų proceso atnaujinimui aplinkybių. Apeliantas (pareiškėjas) su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, todėl atskiruoju skundu prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą.
16. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas kaip išimtinis būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Res judicata galią įgijęs bei vykdytinas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant akivaizdžiam, neabejotinam ir įrodytam proceso atnaujinimo pagrindui.
17. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu pareiškėjas turi įrodyti, kad tokios nurodomos aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi, naujai paaiškėjusios aplinkybės privalo turėti esminę reikšmę bylai. Tokios aplinkybės turėtų fiksuoti žymų konkrečių faktinių duomenų skirtumą nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.
18. Apeliantas atskirąjame skunde nurodo, jog teismas priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. Nr.e2-1591-340/2019 vadovavosi kasos išlaidų orderiais, kuriuos išrašė V. M., ir V. M., kaip UAB „Koperis“ vadovo, paaiškinimais, nors kaip dabar paaiškėjo V. M. nebuvo bendrovės vadovas jai pasirašant 2016 m birželio 27 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su A. B. bei kasos orderius, todėl šie dokumentai yra neteisėti. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šios aplinkybės nelaikė esmine, todėl nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.
19. Pažymėtina, kad iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog nors A. B. 2020 m. gegužės 11 d. iniciavo ikiteisminį tyrimą M. R. bei su juo susijusių įmonių atžvilgiu, tačiau šį ikiteisminį tyrimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyrius (toliau – ir FNTT) 2020 m. gegužės 19 d. nutarimu atsisakė pradėti. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Koperis“ PVM mokėtoju laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d. buvo vadovas J. Š., o ne V. M.. Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiksli nutarime panaudota formuluotė yra „Iš VMI viešai teikiamų duomenų nustatyta, kad PVM mokėtoju UAB „Koperis“ yra buvo 2015-12-01 iki 2017-11-13, vadovas J. Š.“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia formuluotė reiškia, kad nurodytu laikotarpiu UAB „Koperis“ buvo PVM mokėtoju, o remiantis VMI duomenimis bendrovės vadovas yra J. Š.. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad vien pagal tokius duomenis konstatuotina, jog J. Š. laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d. buvo UAB „Koperis“ vadovu.
20. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1591-340/2019 tirdamas ginčo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, nustatė, kas laikotarpiu, kai buvo sudaryta 2016 m. birželio 29 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, sudarytas 2016 m. rugsėjo 29 d. patalpų priėmimo ir perdavimo aktas ir pasirašyti UAB „Koperis“ 2016 m. birželio 1 d., 2016 m. rugsėjo 22 d. kasos išlaidų orderiai, atstovavo UAB „Koperis“ interesus bei buvo bendrovės vadovas – V. M.. Taip pat, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1591-340/2019, savo iniciatyva dar kartą patikrino VĮ Registrų centro duomenis, iš kurių nustatė, jog nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2017 m. sausio 23 d. UAB „Koperis“ vadovo pareigas ėjo būtent V. M.. Apeliantas šias aplinkybės paneigiančių aplinkybių ar įrodymų byloje nepateikė. Taigi, civilinėje byloje Nr. e2-1591-340/2019 ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad J. Š. nebuvo UAB „Koperis“ vadovu laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d.
21. Kita vertus, aplinkybė kas buvo UAB „Koperis“ vadovu nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2017 m. sausio 23 d. neturi esminės reišmės bylos baigčiai. Pirma, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, tariamai naujai paaiškėjusios aplinkybės yra gautos iš viešų duomenų, t.y. VMI viešai teikiamų deklaracijų. Tai reiškia, kad tokios aplinkybės pareiškėjui turėjo/galėjo būti žinomos dar civilinės bylos Nr. e2-1591-340/2019 nagrinėjimo metu ir todėl negali būti pripažintinos naujai paaiškėjusiomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Antra, apeliantas neįrodinėjo, jog aplinkybė, kas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d. buvo UAB „Koperis“ vadovu, iš esmės pakeistų jau priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1591-340/2019. Taigi, konstatuotina, kad apeliantas (pareiškėjas) A. B. neįrodė, jog tariamai naujai paaiškėjusi aplinkybė turi esminės reikšmės priimto sprendimo rezultatui.
Dėl proceso baigties
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl yra atmestini (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas atskleidė ir visapusiškai ištyrė teisingam klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybės, tinkamai ir teisingai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nepakeistą.