- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-17
- Bylos Nr.
- e2-212-805/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02095-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,S.“
- Atsakovas
- E. L.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „S.“ ieškinį atsakovui E. L. dėl avanso priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė toliau – (UAB) ,,S.“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu atsakovui E. L. (toliau – ir atsakovas) dėl avanso priteisimo kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 10 000,00 Eur avanso, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad UAB „S.“ ir E. L. 2023 m. kovo 24 d. sudarė Preliminarą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2023/03/24 (toliau – Preliminari sutartis). Pagal šią Preliminarią sutartį atsakovas įsipareigojo pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – Pagrindinė sutartis) parduoti ieškovei žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), o ieškovė įsipareigojo Žemės sklypą iš atsakovo nupirkti ir sumokėti šalių sulygtą Žemės sklypo kainą – 10 000 Eur, šią sumą sumokant Preliminarios sutarties sudarymo dieną. Ieškovė Preliminarios sutarties sudarymo dieną – 2023 m. kovo 24 d. į atsakovo banko sąskaitą pervedė 10 000,00 Eur. Preliminaria sutartimi atsakovas įsipareigojo iki Pagrindinės sutarties sudarymo dienos parengti visus sutarčiai sudaryti reikalingus dokumentus ir atlikti visus kitus reikalingus veiksmus, būtinus notariniam Pagrindinės sutarties patvirtinimui, sudaryti su ieškove Pagrindinę sutartį, perduoti Žemės sklypą ieškovei, taip pat su Žemės sklypu susijusią dokumentaciją bei tinkamai vykdyti kitus Preliminaria sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Šalys susitarė kad Pagrindinė sutartis nekilnojamojo turto įgijimui bus sudaryta ne vėliau kaip per 90 dienų nuo Preliminarios sutarties sudarymo dienos, jeigu Pagrindinė sutartis yra nesudaroma per susitartą laiką dėl atsakovo kaltės, tuomet jis privalo grąžinti ieškovei visą iš jos gautą 10 000,00 Eur mokėjimą. Numatytais terminais Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, neparengus visų būtinų sutarčiai sudaryti reikalingų dokumentų bei neatlikus visų reikalingų veiksmų notariniam Pagrindinės sutarties sudarymui ir patvirtinimui. Atsakovas negrąžino ieškovės jam sumokėto avanso (10 000,00 Eur) už Žemės sklypą. Mano, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti sumokėtą avansą.
Atsiliepimas
Atsakovas E. L. per teismo nustatytą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškovės ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškovė ieškinyje pateikia tik savo subjektyvų situacijos vertinimą, abstrakčiai teigdama, jog Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, tačiau jokių objektyvių tai pagrindžiančių duomenų į civilinę bylą nepateikė. Teigia, kad būtent ieškovė neįvykdė 2023 m. kovo 24 d. Preliminaria sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kas lėmė, jog Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjas privalo atitikti atitinkamus reikalavimus. Faktą, jog pirkėjas konkrečius nustatytus reikalavimus atitinka bei gali įgyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą Pirkėjo prašymu patvirtina Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Toks leidimas turėjo būti pateiktas atsakovui, tačiau tokio leidimo ieškovė atsakovui nepateikė. Negavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos leidimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kurį gauti, vadovaujantis preliminaria sutartimi, privalėjo būtent ieškovė, pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta, kadangi tokiu atveju nėra aišku ar ieškovė apskritai atitinka miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjui keliamus reikalavimus. Ieškovė pažeidė preliminarios sutarties nuostatas, net ir po raginimų nepateikė atsakovui leidimo, leidžiančio įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Todėl atsakovui pagal šalių susitarimą nekyla pareiga grąžinti ieškovei jos sumokėtą sumą, kadangi atsakovas turi teisę pasilikti šias pinigines lėšas, užskaitant jas kaip baudą. Šiuo atveju pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės.
Šalies argumentai
Ieškovė per teismo nustatytą terminą pateiktu dubliku prašo ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir prie ieškinio pridėtais įrodymais, ji pilna apimtimi palaiko savo ieškinyje išdėstytus argumentus bei pareiškia, kad su atsakovo atsiliepimo argumentais kategoriškai nesutinka. Atsakovas savo atsiliepime visiškai deklaratyviai nurodo, kad tariamai ieškovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir neva negavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos leidimo įgyti Žemės sklypą, kas neatitinka tikrovės. Ieškovė jau 2023 m. birželio 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Varėnos skyriui pateikė prašymą dėl sutikimo įsigyti miškų ūkio paskirties pageidaujamą Žemės sklypą. Varėnos skyrius išdavė 2023 m. birželio 28 d. sutikimą įsigyti miškų ūkio paskirties minėtą Žemės sklypą. Ieškovei gavus sutikimą, jos atstovas bandė susisiekti su atsakovu, kontaktavo su jo tėvu dėl Pagrindinės sutarties sudarymo pas notarą, tačiau jokių atsakovo veiksmų realizuoti Preliminariąją sutartį nesulaukė. Šiuo atveju ieškovė tinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, atliko būtinus veiksmus bei gavo Pagrindinei sutarčiai sudaryti būtinus dokumentus. Mano, kad atsakovas nė neketino ieškovei parduoti Žemės sklypo ir dingo pasisavinęs ieškovės jam sumokėtą avansą.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vien tik tai, kad kartu su dubliku ieškovė pirmą kartą pateikė gautą Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos leidimą, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė Preliminarios sutarties nuostatų nepažeidė. Atsakovas, tiek sudaręs Preliminariąją sutartį, tiek ir teikdamas atsiliepimą į ieškinį, neturėjo jokios informacijos, jog ieškovė yra gavusi leidimą įsigyti miškų ūkio paskirties Žemės sklypą. Ieškovė tokio leidimo atsakovui niekada neperdavė, neperdavė ir informacijos, jog tokį leidimą yra gavusi, toks faktas nebuvo išviešintas ir ieškovei teikiant ieškinį. Vien tik minėto leidimo gavimas nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė savo įsipareigojimus pagal 2023 m. kovo 24 d. sutartį įvykdė. Šalys Preliminaria sutartimi susitarė, kad Pagrindinė sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip per 90 dienų nuo šios sutarties sudarymo dienos. Preliminari sutartis sudaryta 2023 m. kovo 24 d., todėl paskutinė diena Pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti laikoma 2023 m. birželio 23 d. Būtent ieškovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad būtų tinkamai ir laiku įvykdyta Preliminarios sutarties 5.1.4. nuostata, nors ir turėdama, nepateikė atsakovui leidimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, t. y. nepateikė dokumento, kuris yra reikalingas pagrindinei Pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Pažymėjo, kad ieškovė minėtą sutikimą gavo praleidusi Preliminarioje sutartyje nustatytus terminus. Mano, kad tokius nesąžiningus ieškovės veiksmus lėmė medienos rinkos kainų pasikeitimas, t. y. ieškovė, sužinojusi, kad miško kaina smarkiai krito, nebenorėjo sudaryti pagrindinės Pirkimo-pardavimo sutarties.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnybas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad remiantis VĮ Registrų centras duomenimis 9,8000 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris: (duomenys neskelbtini), esantis R. D. k. v., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. L. (1/7 dalis), R. B. (46/980 dalis), V. K. (140/980 dalis), A. V. (47/980 dalis), A. V. (47/980 dalis), N. B. (280/980 dalis), D. Z. (280/980 dalis). Nacionalinė žemės tarnyba 2023 m. birželio 23 d. gavo ieškovo prašymą „Dėl sutikimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą išdavimo“, kuriuo buvo prašoma išduoti sutikimą įsigyti žemės sklypą 9,8000 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinė žemės tarnyba 2023 m. birželio 29 d. raštu išdavė sutikimą įsigyti Žemės sklypą. Apie tolimesnius veiksmus Nacionalinė žemės tarnyba duomenų neturi, taip pat neturi jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi bei duomenų apie atliktus/neatliktus veiksmus, susijusius su Žemės sklypo pardavimu. Prašo ieškovės ieškinio tenkinimo klausimą spręsti vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ginčas kilo dėl Preliminarios sutarties vykdymo, jos termino pasibaigimo ir neįvykdymo pasekmių. Ieškovo pozicija, kad pagal 4,1.1 punktą įsipareigojimų nevykdė atsakovas, dėl ko šalys nesudarė pagrindinės sutarties, dėl ko kaltas atsakovas, nes jis neatliko jokių veiksmų, kad sutartis savalaikiai būtų sudaryta, būtent neparengė sutarčiai sudaryti reikalingų dokumentų, notarine tvarka neatliko jokių veiksmų, neatliko pareigos gauti pažymą iš trečiojo asmens leisti parduoti žemės sklypus ne bendraturčiams ir ne kaimynams. Tuo tarpu ieškovas iki Preliminarios sutarties pasibaigimo termino dėl sutikimo įsigyti žemės sklypą, kreipėsi dėl leidimo ir leidimą, nors pavėluotai, tačiau gavo. Gi atsakovas šiuo klausimu neatliko visiškai jokių veiksmų iš savo pusės. Nors atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovei 9,8000 ha žemės sklypą, tačiau, kaip paaiškėjo, jis buvo tik dalies minėto žemės sklypo savininkas. Be to, bylos duomenimis akivaizdu, kad atsakovas iki sutarto momento netgi netapo viso sulygto parduoti žemės sklypo savininku, jo nuosavybės dalis minėtame žemės sklype nepasikeitė, jis visiškos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kurį sulygo parduoti, neįgijo, todėl teoriškai jo viso net ir negalėjo parduoti. Ieškovas nereiškia reikalavimo dėl netesybų, tačiau prašo grąžinti tai, ką kita pusė gavo nesant teisėto pagrindo, t. y. avansą. Iki Preliminarios sutarties pasibaigimo termino ieškovas neįgijo nuosavybės teise viso žemės sklypo, todėl teoriškai laikytina, kad jo viso jis neturėjo teisės parduoti. Kaltas atsakovas, nes jis buvo visiškai pasyvus, o ieškovas veiksmus, būtinus pardavimui, atliko, gavo sutikimą įsigyti sulygtą pirkti iš atsakovo žemę. Susisiekti su atsakovu buvo sudėtinga, jis tik pinigus pasiėmė ir jokio veiksmo kaip lygiateisė sutarties šalis, tame tarpe kooperuotis, bendradarbiauti, neatliko, teko kontaktuoti dėl sandorio su atsakovo tėvu, bet ir tai rezultatų nedavė. Dėl kainos nekvestionuoja, kad ji būtų buvusi neadekvati. Prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas ieškinio nepripažįsta. Teismo posėdyje palaiko poziciją, išdėstytą atsiliepime ir triplike. Nurodė, kad Preliminarią sutartį parengė ieškovas, jis tikslaus žemės ūkio paskirties pateis valdomo sklypo dydžio pasakyti negalėjo, bet patvirtino, kad yra tinkamas pirkėjas. Dėl leidimo gavimo ieškovas kreipėsi viena diena atgal iki preliminarios sutarties pabaigos. Leidimą gavo jau pasibaigus terminui. Pasikeitė medienos kainos, jos drastiškai krito, todėl ieškovas, kaip juridinis asmuo ir šios srities profesionalas, matomai paskaičiavo, kad sandoris nenaudingas. Ieškovas toliau neinicijavo miško pirkimo. Pagal sutartį avansas yra minimalūs nuostoliai. Teigia, kad sandorį pas notarą turėjo organizuoti abi šalys. Atsakovas notarinio sandorio neužsakė, nes nebuvo gauta informacija, kad ieškovas atitinka pirkėjui keliamus reikalavimus. Atsakovas rado bendraturčius, jie atsisakė, per notarą buvo tai paviešinta, tačiau tokių duomenų byloje jie neteikė. Atsakovo tėvas, su kuriuo ieškovo buvo bendrauta, yra A. L.. Dėl neatitikimo Nekilnojamojo turto registre esantiems duomenims apie atsakovo parduodamos žemės sklypo dydį, paaiškino, kad už tokią kainą ir nebūtų buvę protinga parduoti visą žemės sklypą, todėl pirkėjas tenorėjo įsigyti 1,65 jo dalį. Abi šalys buvo pasyvios, neatliko savo pareigos, leidimas gautas pavėluotai, sutartis neįvykdyta iš ieškovo pusės, dėl paties veiksmų ar neveikimo. Ieškinį prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalis). CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai, niekieno nevaržomos, sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat nevaržomai jas keisti. Sutarties sudarymo laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę keisti jos sąlygas. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). CK 6.156 straipsnio1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis).
Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). CK 6.249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais.
2025 m. vasario 24 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, gautas iš teismų informacinės sistemos, patvirtina, kad 9,8000 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) R. D. k. v., esantis(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: E. L. (1/7 dalis) (atsakovas), R. B. (46/980 dalis), V. K. (140/980 dalis), A. V. (47/980 dalis), A. V. (47/980 dalis), N. B. (280/980 dalis), D. Z. (280/980 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. kovo 24 d. ieškovė UAB „S.“ ir atsakovas E. L. sudarė Preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2023/03/24, kuria atsakovas šioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais įsipareigojo sudaryti Pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, kuri būtų tvirtinama notaro, parduoti įmonei UAB „S.“ 9,8000 ha Žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovė UAB „S.“ įsipareigojo Žemės sklypą iš atsakovo nupirkti ir sumokėti šalių sulygtą Žemės sklypo kainą.
2023 m. kovo 24 d. mokėjimo nurodymas Nr. 209 patvirtina, kad UAB „S.“ 2023 m. kovo 24 d. (Preliminarios sutarties sudarymo diena) į atsakovo E. L. banko sąskaitą AB SEB banke pervedė 10 000,00 Eur.
2023 m. kovo 24 d. Preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.1. punktu šalys sutarė, kad Žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu(duomenys neskelbtini), kaina yra 10 000,00 Eur; 3.3. punktu pirkėjas pardavėjui įsipareigojo sumokėti 10 000,00 E. P. sutarties sudarymo dieną, t. y. 2023 m. kovo 24 d., minėtą sumą sumokant į pardavėjo atsiskaitomąją banko sąskaitą, esančią AB SEB banke; 4.1.1. ir 4.1.2. punktais pardavėjas įsipareigojo iki Pagrindinės sutarties sudarymo dienos parengti visus sutarčiai sudaryti reikalingus dokumentus ir atlikti visus kitus reikalingus veiksmus, būtinus notariniam Pagrindinės sutarties patvirtinimui ir sudaryti su pirkėja Pagrindinę sutartį. Taip pat, pagal minėtos sutarties 4.1.3. – 4.1.5. punktų reikalavimus, šalys susitarė, jog sudarius Pagrindinę sutartį, pardavėjas perduos Žemės sklypą, visą su Žemės sklypu susijusią dokumentaciją pirkėjui bei tinkamai vykdys kitus Preliminaria sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Be kita ko, šalys susitarė ir, kad Pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį sudarys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Preliminarios sutarties sudarymo dienos, arba ne vėliau kaip per 30 dienų po pardavėjui reikalingų valstybės institucijų leidimų/sutikimų parduoti Žemės sklypą pirkėjui gavimo dienos, t. y. Pagrindinė sutartis nekilnojamojo turto įgijimui bus sudaryta ne vėliau kaip per 90 dienų nuo Preliminarios sutarties sudarymo dienos (Preliminarios sutarties 6.1. punktas). Pagal Preliminarios sutarties 8.1. punktą, jeigu Preliminarioje sutartyje nustatytais terminais Pagrindinė sutartis yra nesudaroma dėl pardavėjo kaltės arba, jeigu pardavėjas atsisako ir (ar) vengia parduoti Žemės sklypą ieškovei, arba Preliminarios sutarties galiojimo metu pardavėjas ją iš esmės pažeidžia ir (ar) nevykdo, jis privalo grąžinti pirkėjui visą iš jos gautą mokėjimą.
2023 m. birželio 22 d. UAB „S.“ Prašymas ,,Dėl sutikimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą išdavimo“, registracijos Nr. 3JP-1054, patvirtina, kad Nacionalinė žemės tarnybai 2023 m. birželio 23 d. (Nacionalinė žemės tarnybos nurodymu) buvo pateiktas ieškovės UAB „S.“, juridinio asmens adresas – (duomenys neskelbtini), prašymas išduoti sutikimą įsigyti 9,8000 ha Žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš 2023 m. birželio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Varėnos skyriaus sutikimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą išdavimo matyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, ir atsižvelgdama į pateiktą informaciją, gautus duomenis iš valstybės registrų ir informacinių sistemų, sutiko, kad UAB ,,S.“ įsigytų 9,8000 ha Žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
Privatūs miškų ūkio paskirties žemės sklypai (jų dalys) yra perleidžiamos pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 41 straipsnio nuostatas. Pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ši žemė parduodama iš viešųjų varžytynių, pagal šią eilės tvarką turi:
1) žemės sklypo bendraturčiai CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Pirmumo teisę (išskyrus atvejus, kai pirmumo teise pasinaudoja žemės sklypo bendraturčiai CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka) įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę, kuri yra valstybinių parkų konservacinio, ekologinės apsaugos ir rekreacinio prioriteto zonose, valstybiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose, kurioms suteiktas Natura 2000 statusas, arba kuri ribojasi su valstybinės reikšmės mišku, už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis turi valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačios žemės sklypus, negali viršyti šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, arba rinkos vertės, apskaičiuotos taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, jeigu pastaroji vertė yra didesnė. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo buvimo vietą. Pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti pardavimo sąlygas. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkui draudžiama nustatyti žemės sklypo pardavimo sąlygą, numatančią, kad 41 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas pirmumo teisę turintis asmuo gali pirmumo teise įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą tik su kitais parduodamais miškų ūkio paskirties žemės sklypais, išskyrus atvejus, kai parduodami miškų ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi. Jeigu miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininko pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos pranešimą perduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Kai parduodama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis, pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui teikiamas, kai CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti žemės sklypą nepasinaudoja to žemės sklypo bendraturtis.
Taigi, remiantis aukščiau cituotu teisiniu reguliavimu, bendraturtis, ketinantis parduoti savo dalį, esančią bendroje dalinėje nuosavybėje, kitam bendraturčiui, neprivalo apie tai raštu informuoti kitų bendraturčių bei kreiptis į Tarnybos teritorinį padalinį su pranešimu dėl sprendimo parduoti miškų ūkio paskirties sklypą, tačiau bendraturtis, ketindamas parduoti Žemės sklypo dalį ne bendraturčiui, apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo buvimo vietą. Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, kad atsakovas būtų siekęs parduoti Žemės sklypo dalį bendraturčiui ar būtų kreipęsis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl Žemės sklypo dalies pardavimo.
Vadovaujantis sutikimų įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, arba daugiau negu 20 procentų juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau negu 400 ha miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, akcijų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1P-389-(1.3E.) „Dėl sutikimų įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, arba daugiau negu 20 procentų juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau negu 400 ha miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, akcijų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 2 punktu: asmuo, pageidaujantis, kad jam būtų išduotas sutikimas, Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal pageidaujamos įsigyti miškų ūkio paskirties žemės ar pageidaujamo įgyti teisės valdyti juridinio asmens (jo dalies) buveinės vietą, be kitą ko, turi pateikti atitinkamos formos prašymą išduoti Sutikimą (Aprašo 1 arba 2 priedas). Sutuoktiniai, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigyjantys miškų ūkio paskirties žemę arba teisę valdyti juridinį asmenį ar jo dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 400 ha miškų ūkio paskirties žemės, teikia vieną prašymą išduoti sutikimą.
1) prašymą išduoti sutikimą pateikusio fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys; juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos (toliau – juridinis asmuo) teisinė forma, pavadinimas, kodas ir buveinė, kontaktiniai duomenys;
2) pageidaujamo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypo (-ų) plotas, kadastro numeris (-iai), adresas (jeigu prašoma išduoti sutikimą įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą);
3) pageidaujamo įgyti teisę valdyti juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė (jeigu prašoma išduoti sutikimą įgyti teisę valdyti juridinį asmenį, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 400 ha miškų ūkio paskirties žemės);
4) pageidaujamų įgyti teisę valdyti juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) dalis procentine išraiška ir tokio juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė (jeigu prašoma išduoti sutikimą įgyti teisę valdyti dalį (daugiau negu 20 procentų akcijų (teisių, pajų)) juridinio asmens, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 400 ha miškų ūkio paskirties žemės);
5) asmens ir susijusių asmenų iš valstybės ir kitų asmenų įgytos miškų ūkio paskirties žemės bendras plotas;
6) Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 3, 4 ir 5 punktuose įvardyti su asmeniu, pageidaujančiu gauti Sutikimą, susiję asmenys;
Pagal Aprašo 4 punktą, asmuo, pageidaujantis įsigyti miškų ūkio paskirties žemės arba įgyti teisę valdyti juridinį asmenį ar jo dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 400 ha miškų ūkio paskirties žemės, prašyme išduoti sutikimą turi patvirtinti, kad sudarius miškų ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorį ar juridinio asmens perleidimo sandorį, ar daugiau negu 20 procentų juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorį, asmens ir su juo susijusių asmenų turimos miškų ūkio paskirties žemės plotas neviršys didžiausio miškų ūkio paskirties žemės ploto, kurį asmuo ir su juo susiję asmenys kartu gali įsigyti pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį. Pagal Aprašo 6 punktą sutikimas išduodamas nustačius, kad bendras įsigytos (priklausančios) ir norimos įsigyti miškų ūkio paskirties žemės plotas neviršys Miškų įstatyme nustatyto didžiausio galimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės ploto, kuris apskaičiuojamas pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytą formulę.
Nacionalinė žemės tarnyba 2023 m. birželio 23 d. gavo ieškovo prašymą įsigyti Žemės sklypą ir 2023 m. birželio 29 d. išdavė sutikimą Ieškovui įsigyti Žemės sklypą, jokių kitų duomenų, aptartų pagal pirmiau išdėstytą teisinį reguliavimą, t. y. apie tolimesnius veiksmus, privalomus atsakovui, Nacionalinė žemės tarnyba duomenų neturi.
Kiekviena šalis, juolab atstovaujama kvalifikuotų teisininkų, turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (CPK 178 straipsnis). Ieškovei gavus sutikimą, atstovas bandė susisiekti su atsakovu, kontaktavo su jo tėvu dėl Pagrindinės sutarties sudarymo, tokių duomenų atsakovo atstovas neneigė, nurodydamas, kad buvo bendrauta ir su atsakovo tėvu A. L., tačiau pagal atsakovo paaiškinimus Pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo dėl to, kad ieškovas pavėluotai gavo leidimą, be to, krito žemės sklypų kainos, kas galimai sąlygojo kitokį ieškovo apsisprendimą. Teismo vertinimu, dėl paminėto be deklaratyvių atsakovo atstovo teiginių, jokių objektyvių duomenų byloje nebuvo pateikta, todėl spręstina, jog įrodymais nepagrįsta aplinkybė jokios įrodomosios reikšmės ginčo išsprendimui neturi. Nemokama ataskaita apie įmonę UAB „S.“, pateikta atsakovo iš viešos duomenų bazės, sugeneruota 2024 m. spalio 1 d. 13:45 (ataskaitos puslapis: rekvizitai.vz.lt/imone/(duomenys neskelbtini)/nemokama-ataskaita/, įmonės rekvizitų puslapis: rekvizitai.vz.lt/imone/(duomenys neskelbtini)/parodo ieškovės įmonės buveinės adresą, darbuotojų skaičių, pajamas, pelningumą, skolų nebuvimą, veiklą – medienos ruoša (02.20), pobūdį – miškininkystė ir kt., tačiau niekaip nepaneigia aplinkybių, kad dėl ieškovo, kuris yra juridinis asmuo, kaltės nebuvo įvykdyta šalių sudaryta Preliminarioji sutartis. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas savalaikiai, Preliminarios sutarties galiojimo metu, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutikimo gavimo pirkti sulygtą nuosavybės objektą, nors keliomis dienomis pavėluotai, bet leidimą gavo, tuo tarpu atsakovas, jokių veiksmų, kad tinkamai ir savalaikiai įgyvendinti Preliminaria sutartimi prisiimtas pareigas, iš viso neatliko. Priešingų duomenų byloje nėra pateikta, tokias aplinkybes patvirtino teiktame atsiliepime ir Nacionalinė žemės tarnyba. Atsakovo atstovo nurodoma aplinkybė, jog neva tai ieškovas negalėjo įsigyti minėtą sklypą dėl viršijančio ploto taip pat atmestina, nes, kaip matyti bylos duomenims, įvertinusi ir išanalizavusi ieškovo kreipimąsi pagal pridedamus dokumentus, ieškovui sutikimą įsigyti Žemės sklypus Nacionalinė žemės tarnyba davė. Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, kad atsakovas būtų siekęs parduoti Žemės sklypo dalį bendraturčiui ar būtų kreipęsis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl Žemės sklypo dalies pardavimo. Nors atsakovo atstovas teisme teigė, kad pas notarą buvo gauti bendraturčių sutikimai, atstovas nepateikė jokių įrodymų nei šiai aplinkybei pagrįsti, nei apie sprendimo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą pateikimą notarui, kuris turėjo pareigą per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos pranešimą perduoti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Tokias aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo teiktame atsiliepime.
Byloje taip pat nėra jokių pateikta jokių duomenų, patvirtinančių nei savalaikį, nei vėlesnį atsakovo kreipimosi į notarų biurą tikslu užsakyti duomenų patikrą bei atlikti sandorį notarine tvarka, siekiant sudaryti Pagrindinę sutartį, kas, pirmiau aptartais duomenimis, taip pat patvirtina, kad iš atsakovo pusės jokie veiksmai, kad savalaikiai įgyvendinti Preliminarios sutarties pagrindu prisiimtus įsipareigojimus, iš esmės atlikti nebuvo. Pašto siuntos įteikimo informacija, kuri pateikta prie atsakovo atsiliepimo, pašto siuntos Nr. RN272958154LT, liudija, kad siunta priimta Vilniuje 2024 m. rugsėjo 5 d., įteikta gavėjui 2024 m. rugsėjo 11 d. Alytuje, tačiau tokie duomenys, atsakovui nepateikus siunčiamo dokumento turinio, nėra aišku kokias aplinkybes atsakovas tokia informacija siekia įrodinėti, nei patvirtina, nei paneigia ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes. O kiti atsakovo atstovo argumentai, neparemti įrodymais, esminės reikšmės ginčo išsprendimui taip pat neturi.
Šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Priežasčių, nulėmusių pagrindinės sutarties nesudarymą, vertinimas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, 23, 24 punktai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-823/2023).
Ieškovė atitiko Žemės sklypams įsigyti keliamus reikalavimus, sutikimą įgyti Žemės sklypą gavo, tą patvirtino ir trečiasis asmuo pridedamais rašytiniais įrodymais. Ieškovės valia dėl Pagrindinės sutarties sudarymo nekito ir pasibaigus jos sudarymo terminui. Pagrindinė sutartis, teismo vertinimu, negalėjo būti sudaryta ne tik dėl pirmiau aptartų aplinkybių, bet ir dėl to, kad atsakovas nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į visą 9,8000 ha ploto Žemės sklypą. Be to, atsakovas neatliko jokių veiksmų, kad sudaryti Pagrindinę sutartį, todėl konstatuotina, kad Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, todėl jis turi atlyginti ieškovui šio patirtus nuostolius dėl neįvykdytų Preliminariosios sutarties reikalavimų (CK 6.309 straipsnis). Priežastys, neva tai lėmusios ieškovės pozicijos pasikeitimą, – nekilnojamojo turto kainų rinkoje pokyčiai, nurodytos atsakovo atstovo deklaratyvios ir nepagrįstos jokiais įrodymais. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovo visiško pasyvumo, neveikimo ir nepagrįsto vengimo ją sudaryti ir dėl šios priežasties būtent atsakovui tenka pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-823/2023). Tuo atveju, kai nesąžininga ikisutartinių santykių šalis iš savo neteisėto elgesio gauna naudos, sąžininga šių santykių šalis galėtų reikalauti pripažinti šią naudą jos nuostoliais, nes faktiškai nesąžiningos šalies gauta nauda ir yra sąžiningos šalies patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Konstatuotina, kad nesąžiningos šalies (atsakovo) gauta nauda ir yra sąžiningos šalies (ieškovės) patirti nuostoliai. Taigi, pirmiau aptartais bylos duomenimis teismas pagrįstais laiko ieškovo atstovo nurodytus argumentus ir byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, jog ne ieškovas, o būtent atsakovas nesiėmė jokių veiksmų dėl to, kad savalaikiai nebuvo sudaryta Pagrindinė sutartis, jis nesikooperavo ir nebendradarbiavo, todėl gautą avansą privalo grąžinti ieškovei. Be kita ko, atsakovo, kaip sutarties šalies, nesąžiningumą liudija ir tai, kad jis, nebūdamas sulygto parduoti viso žemės sklypo savininku, o disponuojantis su kitais bendraturčiais tik nedidele jo dalimi, sudarė Preliminarią sutartį dėl viso 9,8000 ha ploto Žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio kaina 10 000,00 Eur.
Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba negali įtakoti privačių žemės sklypų savininkų valios dėl jų nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo savo turtu, Žemės sklypo savininkas laisvai gali pasirinkti savo nuosavybės (jos dalies) perleidimo būdą: dovanojimo, mainų ar pardavimo sutarties pagrindu. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 straipsniai). Taigi, surinktų ir ištirtų įrodymų visetu ieškinys įrodytas, pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už atstovo advokato G. J. konsultacijas, procesinių dokumentų surašymą ir dalyvavimą teismo posėdyje sumokėjo 1 016,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios už advokato teisinę pagalbą yra adekvačios suteiktų paslaugų apimčiai, nėra užaukštintos ir per didelės. Tenkinus ieškovės ieškinį, šios turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Ieškovės 225,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo jos naudai. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 16,00 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija minimalią priteistiną sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355), todėl, tenkinus ieškinį, valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 99, 270 straipsniais
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „S.“, juridinio asmens kodas(duomenys neskelbtini), 10 000,00 Eur avanso, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. rugpjūčio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „S.“, juridinio asmens kodas(duomenys neskelbtini), turėtas bylinėjimosi išlaidas: 225,00 Eur žyminio mokesčio ir 1 016,40 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16,00 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas(duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.