- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-20
- Bylos Nr.
- e2T-7-407/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-60-3-00046-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Dalia Kačinskienė, Alma Urbanavičienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M. I. H.
- Advokatai
- Živilė Gulla, Julius Sakalauskas
- Kategorijos
- 3.6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Almos Urbanavičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. B. prašymą pripažinti užsienio kompetentingos institucijos sprendimo pagrindu padarytą civilinės būklės akto (santuokos nutraukimo) įrašą negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja M. B. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) padarytą M. B. ir A. M. I. H. (A. M. I. H.) santuokos nutraukimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad pareiškėja ir Egipto Arabų Respublikos pilietis A. M. I. H. (duomenys neskelbtini) Egipto Arabų Respublikoje sudarė santuoką, kurią (duomenys neskelbtini) užregistravo Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 26 d. inicijavo skyrybų procedūras Lietuvos Respublikoje, ieškinys dėl santuokos nutraukimo buvo priimtas 2021 m. lapkričio 4 d., A. M. I. H. pateikė priešieškinį ir nurodė, kad santuokos nutraukimo bylą kompetentinga nagrinėti yra atitinkama Egipto institucija.
3. Tarp šalių vykusio bendravimo (skyrybų bendru sutarimu sąlygų derinimo) metu iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo priėmimo, A. M. I. H. pats kreipėsi į Egipto institucijas dėl santuokos nutraukimo. Tačiau apie tai niekaip pareiškėjos neinformavo. A. M. I. H. 2021 m. spalio 9 d. pranešė, kad Egipto Arabų Respublikoje įvyko pareiškėjos ir A. M. I. H. skyrybos.
4. Egipto Arabų Respublikos notaro 2021 m. rugsėjo 22 d. išduotame santuokos nutraukimo liudijime nurodyta: „Vyras [A. M. I. H.] nurodė, kad jos [M. B.] dabartinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini)“. Santuokos nutraukimo liudijime taip pat nurodyta: „Pabandžius pasinaudoti visomis arbitražo priemonėmis“; „išsiskirianti moteris neatvyko“; „kadangi sutuoktinė neatvyko į atestavimo komisiją, jai buvo pranešta apie santuokos nutraukimą į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)“. Pareiškėja paaiškino, kad nuo 2021 m. birželio mėnesio ji su dukromis gyveno Lietuvoje, pareiškėja Lietuvoje dirbo, o dukros nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. lankė mokyklą. A. M. I. H. visos šios aplinkybės buvo žinomos, taigi jis negalėjo nesuprasti, kad jokie dokumentai Egipto Arabų Respublikoje pareiškėjai nuo 2021 m. birželio mėnesio negalėjo būti ir nebuvo įteikti. Pareiškėja nebuvo informuota nei apie Egipto Arabų Respublikoje pradėtą santuokos nutraukimo procesą, nei apie galimybę „pasinaudoti visomis arbitražo priemonėmis“, nei apie būtinybę atvykti į „atestavimo komisiją“ ir (ar) galimybę šioje komisijoje išdėstyti savo poziciją, nei apie santuokos nutraukimo datą, laiką ir vietą. Taigi, akivaizdu, pareiškėja neturėjo jokios galimybės bet kokia forma dalyvauti santuokos nutraukimo procese. Egipto Arabų Respublikos notaro 2021 m. rugsėjo 22 d. išduotame santuokos nutraukimo liudijimo paskutiniame lape grafoje apie įteikimą nėra pažymėta, ar, ir jei taip, kokiu būdu, pareiškėjai buvo įteikti dokumentai, t. y., nėra pažymėtas nei laukelis „išsiųsta“, nei laukelis „įteikta asmeniškai“, nei laukelis „grąžinta neįteikus“.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo su pareiškimu nesutiko, prašė pareiškėjos prašymo netenkinti. Be kita ko nurodė, kad skyrybų procedūra atlikta visiškai laikantis Egipto Arabų Respublikoje galiojančių teisės aktų ir procedūrų. Be to, santuokos nutraukimo liudijimas ir skyrybų registracijos išrašas, kuris buvo civilinės būklės akto registravimo pagrindas, yra jau beveik metus apostilizuoti ir pripažinti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nesukėlė jokių abejonių, kad šie dokumentai yra teisėti, todėl buvo legalizuoti. Suinteresuotas asmuo akcentavo, kad klausimas dėl Egipto Arabų Respublikoje 2021 m. rugsėjo 22 d. nutrauktos santuokos įregistravimo fakto jau yra išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2YT-6951-592/2023, todėl šiuo pareiškimu pareiškėja iš esmės kvestionuoja jau įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II. Byloje nustatytos aplinkybės, teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados
Dėl byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių
6. Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota santuoka tarp A. M. I. H. ir M. B. (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Išduotame santuokos liudijime pažymėta, kad santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Egipto Arabų Respublikos Civilinės metrikacijos biure (1 t., b. l. 74).
7. Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir susijusių klausimų išsprendimo; ieškinys teisme priimtas 2021 m. lapkričio 4 d. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-126-984/2024 pagal patikslintą M. B. ieškinį atsakovui A. M. I. H. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, civilinė byla sustabdyta dėl Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamos šios civilinės bylos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnis).
8. Egipto Arabų Respublikos notaras 2021 m. rugsėjo 22 d. išdavė santuokos nutraukimo liudijimą (atšaukiamas santuokos nutraukimas), kuriame be kita ko nurodyta, kad išsiskirianti moteris M. B. neatvyko, o apie santuokos nutraukimą jai pranešta pagal jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 75–84).
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6951-592/2023 panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2023 m. vasario 8 d. sprendimą „Dėl užsienio valstybėje nutrauktos santuokos įtraukimo į apskaitą“ ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įregistruoti civilinės būklės aktą – Egipto Arabų Respublikoje 2021 m. rugsėjo 22 d. nutrauktą Egipto Arabų Respublikos piliečio A. M. I. H. ir Lietuvos Respublikos pilietės M. B. santuoką, įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje nutrauktą santuoką, padaryti įrašą apie santuokos nutraukimą bei išduoti pareiškėjui santuokos nutraukimo įrašą liudijantį išrašą.
10. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) atliktas santuokos nutraukimo įrašas, kuriame pažymėta, kad A. M. I. H. ir M. B. santuoka nutraukta 2021 m. rugsėjo 22 d. Egipto Arabų Respublikoje (1 t., b. l. 67).
Dėl nagrinėjamo ginčo sąsajumo su Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civiline byla dėl nutrauktos santuokos įregistravimo fakto
11. Suinteresuotas asmuo savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pareiškėja šioje civilinėje byloje iš esmės siekia kvestionuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-6951-592/2023, kurio pagrindu buvo įregistruotas juridinis faktas – Egipto Arabų Respublikoje 2021 m. rugsėjo 22 d. nutraukta Egipto Arabų Respublikos piliečio A. M. I. H. ir Lietuvos Respublikos pilietės M. B. santuoka, išduotas santuokos nutraukimo įrašą liudijantis išrašas. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais suinteresuoto asmens argumentais sutikti.
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-6951-592/2023 panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2023 m. vasario 8 d. sprendimą, be kita ko, konstatavęs, kad pagal CPK 809 straipsnio 3 dalį įsiteisėjusio užsienio teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) ar santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindais Lietuvos Respublikoje civilinės būklės aktų įrašai keičiami ir atnaujinami netaikant specialios užsienio teismų sprendimų pripažinimo procedūros.
13. Užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (CPK 809 straipsnio 1 dalis). Pagal to paties straipsnio 4 dalį, CPK nuostatos dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo mutatis mutandis (su atitinkamai pakeitimais) taikomos kitų užsienio valstybių institucijų, kurios pagal kilmės valstybės įstatymus turi teisę spręsti Lietuvos Respublikos teisinės sistemos teismo kompetencijai priskirtus klausimus, sprendimams (aktams) pripažinti. Šiose normoje įtvirtintas bendrasis principas, pagal kurį tam, kad užsienio valstybės teismo ar jam prilyginamos institucijos sprendimas sukeltų teisinius padarinius, įskaitant res judicata (įsiteisėjusio teismo sprendimo galia) ir prejudicinę galią, kitoje valstybėje (kitose valstybėse), tokį sprendimą turi pripažinti Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą.
14. Vis dėlto, CPK 809 straipsnio 3 dalyje nustatyta ir šios taisyklės išimtis: nereikalauja pripažinimo įsiteisėję užsienio teismų sprendimai dėl neturtinių ginčų tarp ne Lietuvos Respublikos piliečių, išskyrus atvejus, kai šis sprendimas yra santuokos sudarymo arba kitokio civilinės būklės akto registravimo pagrindas ar kitokių teisių registravimo viešame registre pagrindas. Taigi, užsienio teismų ar atitinkamų užsienio valstybių institucijų, kurios pagal kilmės valstybės įstatymus turi teisę spręsti Lietuvos Respublikos teisinės sistemos teismo kompetencijai priskirtus klausimus, sprendimams (aktams) dėl santuokos nutraukimo, kiek tai susiję su šio civilinės būklės akto registravimu civilinės metrikacijos įstaigoje, netaikoma pripažinimo procedūra. Tačiau suinteresuoti asmenys per vienus metus nuo sužinojimo apie tokį civilinės būklės aktų įrašų pakeitimą ar atnaujinimą gali kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą CPK 810, 811 ir 812 straipsnių nustatyta tvarka ir pagrindais su prašymu pripažinti užsienio teismo sprendimo pagrindu padarytą įrašą negaliojančiu (CPK 809 straipsnio 3 dalis).
15. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje sprendė ne Egipto Arabų Respublikos notaro 2021 m. rugsėjo 22 d. išduoto santuokos nutraukimo liudijimo nepripažinimo Lietuvos Respublikoje klausimą, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2023 m. vasario 8 d. sprendimo „Dėl užsienio valstybėje nutrauktos santuokos įtraukimo į apskaitą“, kuriuo netenkintas pareiškėjo A. M. I. H. prašymas įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje (Egipto Arabų Respublikoje) 2021 m. rugsėjo 22 d. nutrauktą Egipto Arabų Respublikos piliečio A. M. I. H. ir Lietuvos Respublikos pilietės M. B. santuoką.
16. Pareiškėja M. B. šioje byloje pareikštu reikalavimu pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) padarytą M. B. ir A. M. I. H. santuokos nutraukimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės siekia Egipto Arabų Respublikos notaro 2021 m. rugsėjo 22 d. išduoto santuokos nutraukimo liudijimo nepripažinimo Lietuvos Respublikoje. Šis klausimas nebuvo ir negalėjo būti sprendžiamas minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje, nes, kaip minėta, užsienio valstybių institucijų, kurios pagal kilmės valstybės įstatymus turi teisę spręsti Lietuvos Respublikos teisinės sistemos teismo kompetencijai priskirtus klausimus, sprendimų (aktų) nepripažinimo klausimus išimtinai sprendžia tik Lietuvos apeliacinis teismas (CPK 809 straipsnio 1 ir 4 dalys). Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skiriasi nagrinėjamos civilinės bylos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6951-592/2023 išnagrinėtos bylos pagrindas ir dalykas.
Dėl užsienio teismų sprendimų (ne)pripažinimo bendrųjų pagrindų ir ginčo esmės
17. Pareiškėja prašo pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) padarytą M. B. ir A. M. I. H. (A. M. I. H.) santuokos nutraukimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pagrindu, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie šio klausimo nagrinėjimą Egipto Arabų Respublikoje ir jai nebuvo sudarytos galimybės bet kokia forma dalyvauti santuokos nutraukimo procese.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 809 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas numato, kad asmuo kreipiasi su prašymu pripažinti negaliojančiu būtent civilinės būklės akto įrašą. Kadangi šis įrašas atliekamas remiantis užsienio teismo sprendimo pagrindu, įrašo negaliojimas yra tiesiogiai susijęs su užsienio teismo sprendimo pripažinimu Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra civilinės būklės akto įrašo (ne)galiojimo sąlyga, o būtent, nustačius, kad užsienio teismo sprendimas negali būti pripažintas Lietuvos Respublikos teritorijoje, civilinės būklės akto įrašas panaikinamas. Pareiga įrodyti šiuos nepripažinimo pagrindus tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnio 1 dalis). Todėl teisėjų kolegija toliau pasisako dėl užsienio teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų.
19. CPK 810 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu. Nesant tarptautinės sutarties, užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu: 1) sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas, įstatymus; 2) pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai; 3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji buvo neveiksni tam tikroje srityje ar jos veiksnumas tam tikroje srityje buvo apribotas, – tinkamo atstovavimo galimybės; 4) užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių; 5) sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai; 6) užsienio valstybės teismas priimdamas sprendimą išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.
20. Nagrinėjamu atveju tarp Lietuvos Respublikos ir Egipto Arabų Respublikos nėra sudarytos tarptautinės sutarties, todėl Egipto Arabų Respublikos notaro 2021 m. rugsėjo 22 d. išduoto santuokos nutraukimo liudijimo nepripažinimo Lietuvos Respublikoje klausimas sprendžiamas pagal CPK 810 straipsnio 1 dalyje nustatytus užsienio teismų sprendimų ar užsienio valstybės institucijų, kurios pagal kilmės valstybės įstatymus turi teisę spręsti Lietuvos Respublikos teisinės sistemos teismo kompetencijai priskirtus klausimus, sprendimų (aktų) nepripažinimo pagrindus.
21. Kaip minėta, pareiškėja, prašydama pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) padarytą santuokos nutraukimo įrašą, įrodinėja CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą užsienio teismo ar užsienio valstybės institucijos sprendimo (akto) nepripažinimo pagrindą, pagal kurį užsienio teismų ar užsienio valstybės institucijų sprendimus (aktus) atsisakoma pripažinti, jeigu šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji buvo neveiksni tam tikroje srityje ar jos veiksnumas tam tikroje srityje buvo apribotas, – tinkamo atstovavimo galimybės.
22. CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas nepripažinimo pagrindas yra glaudžiai susijęs su teise į teisingą teismą ir asmens realiomis galimybės gintis nuo jam pareikšto reikalavimo. Teisė į teisingą ir sąžiningą procesą yra įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnyje. Nors Egipto Arabų Respublika nėra Konvencijos dalyve, tačiau Lietuvos Respublika būdama šios Konvencijos dalyve įsipareigojo jos teritorijoje užtikrinti šioje Konvencijoje įtvirtintas fundamentalias teisės į teisingą teismą ir sąžiningą teismo procesą garantijas.
23. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad Konvencija nedraudžia Susitariančiosioms Šalims perduoti suverenių galių tarptautinei (įskaitant viršnacionalinę) organizacijai, siekiant bendradarbiauti tam tikrose veiklos srityse. Be to, net ir būdama tokių perduotų suverenių galių turėtoja, pati organizacija nėra atsakinga pagal Konvenciją už jos organuose vykstantį procesą ar priimtus sprendimus, kol ji nėra Konvencijos Susitariančioji Šalis. Kita vertus, šiame sprendime pripažinta, kad Susitariančioji Šalis pagal Konvencijos 1 straipsnį atsako už visus savo organų veiksmus ir neveikimą, neatsižvelgiant į tai, ar atitinkamas veiksmas ar neveikimas buvo vidaus teisės ar būtinybės laikytis tarptautinių teisinių įsipareigojimų pasekmė. Konvencijos 1 straipsnyje nedaromas joks skirtumas dėl atitinkamos taisyklės ar priemonės rūšies ir jokia Susitariančiosios Šalies „jurisdikcijos“ dalis nėra pašalinta iš kontrolės pagal Konvenciją. Visiškas Susitariančiųjų Valstybių atleidimas nuo atsakomybės pagal Konvenciją srityse, kurias apima toks perdavimas, būtų nesuderinamas su Konvencijos paskirtimi ir tikslu; Konvencijos garantijos galėtų būti apribotos arba pašalintos savo nuožiūra, taip atimant iš jos imperatyvų pobūdį ir pakertant praktinį ir veiksmingą jos garantijų pobūdį (EŽTT 2005 m. birželio 30 d. sprendimas byloje Bosphorus Hava Yollari Turizm ve Ticaret Anonim Şirketi prieš Airiją, pareiškimo Nr. 45036/98, para. 152 ir 153).
24. Taip pat EŽTT byloje McDonald prieš Prancūziją yra pripažinęs, kad užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procese taip pat taikomos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą teismą garantijos (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje McDonald prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 18648/04).
25. Iš nurodytų EŽTT išaiškinimų, nors jie ir nėra priimti tiesiogiai ginčo aplinkybes atitinkančiose situacijoje, vis dėlto teisėjų kolegija sprendžia, kad Lietuvos Respublika, būdama Konvencijos dalyve, įsipareigojo užtikrinti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisės į teisingą teismą garantijas, įskaitant ir sprendžiant užsienio valstybių, kuriose nėra Konvencijos dalyvėmis, teismų ar atitinkamų institucijų sprendimų (aktų) pripažinimo klausimus. Tai reiškia, kad Konvencijai galioja teritorialumo principas nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje prašoma pripažinti ne Konvencijos dalyvės teismo ar atitinkamos institucijos sprendimą. Toks aiškinimas atitinka ir formuojamą Lietuvos Aukščiojo Teismo praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-611/2020 19 punktą).
26. EŽTT, taikydamas ir aiškindamas Konvencijos 6 straipsnio nuostatas, kai buvo sprendžiamas klausimas, ar vykstant santuokos pripažinimo negaliojančia procedūrai pagal Kanonų teisę, kai suinteresuotas asmuo nebuvo tinkamai informuotas apie procesą, negalėjo būti atstovaujamas advokato ir susipažinti su bylos medžiaga (nors faktiškai ir dalyvavo skyrybų procedūroje), konstatavo, jog teisė į rungtynišką procesą yra vienas iš teisingo bylos nagrinėjimo elementų, kuri, be kita ko, reiškia, kad kiekviena šalis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga ir teikti dėl jos pastabas ir paaiškinimus, net jeigu ginčas kyla dėl objektyvaus ir neginčijamo fakto. O šių pareigų nevykdymas reiškia Konvencijos 6 straipsnio pažeidimą (žr. EŽTT 2021 m. liepos 20 d. sprendimą byloje Pellegrini prieš Italiją, pareiškimo Nr. 30882/96).
27. Teisėjų kolegija, pažymi, kad šiuo atveju skyrybų procesas Egipto Arabų Respublikoje buvo pradėtas suinteresuoto asmens – A. M. I. H. – pareiškimu, tačiau nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad apie inicijuotą skyrybų procesą pareiškėjai tinkamai nebuvo pranešta. Priešingai, suinteresuotas asmuo nuosekliai laikosi pozicijos, kad pareiškėjai dalyvauti skyrybų procese yra neprivaloma, procesiniuose dokumentuose pripažindamas, kad apie santuokos nutraukimo faktą ji buvo informuota suinteresuoto asmens 2021 m. spalio 9 d. žodžiu ir elektroniniu paštu, o 2022 m. balandžio 2 d. – diplomatinėmis priemonėmis. Byloje esantys duomenys patvirtina, pareiškėjai buvo išsiųstas tik Egipto Arabų Respublikos notaro 2021 m. rugsėjo 22 d. santuokos nutraukimo liudijimas. Suinteresuotas asmuo į bylą nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų buvusi tinkamai informuota apie klausimo dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimą Egipto Arabų Respublikoje.
28. Taigi, teisėjų kolegija, nenustačiusi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja būtų buvusi tinkamai informuota apie klausimo dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimą Egipto Arabų Respublikoje ir jai būtų buvusios sudarytos tinkamos sąlygos gintis nuo jai pareikšto reikalavimo, taip pat suinteresuotam asmeniui neįrodžius pareiškėjos pasyvumo, dėl kurio teisėjų kolegija turėtų pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėja sąmoningai atsisakė teisės būti išklausytai, konstatuoja, kad santuokos nutraukimo procese Egipto Arabų Respublikoje buvo pažeista viena iš pagrindinių pareiškėjos teisių į teisingą ir sąžiningą procesą – teisė būti išklausytai (lot. audiatur et altera pars).
29. Asmens informavimas apie jo teisėms ir pareigoms teisinių padarinių turėsiantį teismo procesą yra vienas iš teisės į teisingą procesą pagrindų. Todėl visuotinai pripažįstama, kad teisė į teisingą procesą reikalauja informuoti asmenį ir tai atlikti tinkamai – tinkamu būdu ir laiku, užtikrinant realų asmens žinojimą apie inicijuotą teismo procesą ir efektyvią galimybę imtis priemonių savo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams apginti (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2017, 35 punktas).
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad procedūra, kurios metu pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti užsienio teismo sprendimas, yra formali, skirta išimtinai užsienio teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų patikrinimui ir sudaro tik teisines prielaidas atitinkamą užsienio teismo sprendimą priverstinai vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-40-823/2018). Tai reiškia, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens argumentai, susiję su santuokos nutraukimo aplinkybėmis (pvz., neištikimybe ir teisėtumu pagal Egipto Arabų Respublikos teisę), neturi teisinės reikšmės šioje byloje sprendžiam klausimui, todėl teisėjų kolegija dėl šių argumentų nepasisako.
31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Egipto Arabų Respublikos notarui patvirtinant ir išduodant 2021 m. rugsėjo 22 d. santuokos nutraukimo liudijimą buvo pažeista pareiškėjos teisė būti išklausytai, todėl CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu Egipto Arabų Respublikos notaro 2021 m. rugsėjo 22 d. santuokos nutraukimo liudijimą atsisakytina pripažinti Lietuvos Respublikoje. Atsisakius pripažinti šį užsienio valstybės notaro išduotą liudijimą, atitinkamai pripažintinas negaliojančiu Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) Egipto Arabų Respublikos notaro 2021 m. rugsėjo 22 d. išduotu santuokos nutraukimo liudijimo (atšaukiamas santuokos nutraukimo) pagrindu atliktas santuokos nutraukimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
32. CPK VII dalyje „Tarptautinis civilinis procesas“ nenustatyta jokių specialiųjų teisės normų. Teisės doktrinoje išreikštas požiūris, kad minėtos kategorijos bylose proceso šalių suinteresuotumas bylos baigtimi gali būti įvairus: pasitaiko atvejų, kai jis nesiskiria, bet taip pat esti, kad šalių interesai priešingi. Tuo atveju, kai šalių interesai nesiskiria, bylinėjimosi išlaidų teismas neturėtų paskirstyti (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 443 straipsnio 6 dalis). Bet kai nustatoma, kad šalių interesai prieštarauja vienas kitam – bylinėjimosi išlaidas paskirstyti (CPK 93 straipsnis) (Simaitis, R. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese. Vilnius: Registrų centras, p. 339–340).
33. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškėja ir suinteresuotas asmuo turi priešingus interesus, todėl, patenkinus pareiškėjos pareiškimą, jai priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš suinteresuoto asmens (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja pateikė prašymą priteisti 945 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. B. prašymą pripažinti užsienio kompetentingos institucijos sprendimo pagrindu padarytą civilinės būklės akto (santuokos nutraukimo) įrašą negaliojančiu, suinteresuotas asmuo byloje – A. M. I. H..
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų procesinių dokumentų turinį ir skaičių (pateiktas prašymas (atitinkantis ieškinį), rašytiniai paaiškinimai), aplinkybę, kad vyko du teismo posėdžiai, taip pat atsižvelgusi į bylos sudėtingumą, nutaria, kad pareiškėjos patirtos išlaidos neviršija nustatytų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, todėl priteistinos iš suinteresuoto asmens.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 809–812 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos M. B. prašymą pripažinti užsienio kompetentingos institucijos sprendimo pagrindu padarytą civilinės būklės akto (santuokos nutraukimo) įrašą negaliojančiu tenkinti.
Egipto Arabų Respublikos notaro 2021 m. rugsėjo 22 d. išduotu santuokos nutraukimo liudijimo (atšaukiamas santuokos nutraukimas) pagrindu Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) atliktą santuokos nutraukimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančiu.
Teismo nutartis gali būti skundžiama kasaciniu skundu pagal bylų proceso kasaciniame teisme taisykles.