Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 1 dalyje (paskirta laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) mėnesių), BK 178 straipsnio 5 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) (paskirtos arešto bausmės 30 (trisdešimčiai) parų), BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje (dvi veikos) (paskirtos arešto bausmės 20 (dvidešimčiai) parų).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nuteistajam paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir K. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta viena trečdaliu ir K. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams.

K. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(X.)“ civiliniai ieškiniai dėl 2024 m. kovo 13 d. ir 2024 m. kovo 20 d. nusikalstamų veikų tenkinti visiškai ir UAB „(X.)“ naudai iš K. S. priteista, atitinkamai, 650 Eur ir 335 Eur dydžio sumos turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

10. Iš nuteistojo K. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo nuteistasis neneigia padaręs jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas ir neginčija byloje nustatytų aplinkybių ir / ar savo kaltės, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, todėl apeliaciniu skundu prašo ją sušvelninti. Apeliacinės instancijos tesimo teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai nuteistąjį K. S. pripažino kaltu padarius tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (viena nusikalstama veika) ir BK 178 straipsnio 5 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), bei pasikėsinus padaryti dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje (BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 5 dalis (dvi veikos)). Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentų apeliaciniame skunde nepateikiama, teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi minėtomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, tikrina nuteistajam K. S. paskirtos bausmės teisingumą ir pagrįstumą.

11. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat – į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Skiriat bausmę, privalu nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl bausmės skyrimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir pakankamai išsamiai išanalizavo bausmės nuteistajam skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju K. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė: tris baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių viena, vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 1 dalis), o dvi veikos pagal BK 12 straipsnio nuostatas laikomos baudžiamaisiais nusižengimais (BK 178 straipsnio 5 dalis); taip pat tiesiogine tyčia K. S. pasikėsino padaryti du baudžiamuosius nusižengimus, tačiau šios veikos nebuvo baigtos ne dėl nuo K. S. priklausančių priežasčių. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad K. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo gailėjosi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes vertino kaip K. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte). Nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad K. S. nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tai, kad nuteistajam nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo išnykęs ankstesnis teistumas ir jis nebuvo panaikintas įstatymų nustatyta tvarka patvirtina Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų (toliau – ĮKNR) išrašo apie fizinį asmenį duomenys (2 t., b. l. 91–118).

13. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

15. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021).

16. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės, tuo tarpu BK 178 straipsnio 5 dalyje – viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo ir arešto bausmės. Pastebėtina, kad pagal BK 22 straipsnio 3 dalį asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį ir BK straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą; bausmė tokiam asmeniui gali būti švelninama remiantis BK 62 straipsniu.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai ir teisingai nuspręsta, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai dėl nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bus pasiekti tik paskyrus griežčiausias minėtų baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose numatytas bausmes, t. y. laisvės atėmimą už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką bei arešto bausmės už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytus baudžiamuosius nusižengimus. Tokią išvadą paneigiančių argumentų teisėjų kolegija neįžvelgia ir nuteistojo K. S. apeliaciniame skunde. Nors nuteistasis nurodo, kad turi mažametę dukrą ir susiduria su piniginių lėšų trūkumu, nes dėl sveikatos problemų nedirba, šeimoje dirba tik žmona, vis dėlto, tokios aplinkybės nepaneigia nei padarytų nusikalstamų veikų, nei juo labiau paties nuteistojo asmenybės pavojingumo. Kaip jau minėta, K. S. ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, todėl nusikalstamos veikos, dėl kurių apeliantas pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, laikytinos nusikalstamu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo išdava ir negali būti pripažintos atsitiktinėmis. Pastebėtina ir tai, kad nuteistajam susiduriant su lėšų stygiumi, kaip pats nuteistasis nurodo, jog dirbant bent vienam šeimos nariui, šeima negauna socialinių pašalpų ir / ar išmokų, manytina, kad tolesnis nusikalstamų veikų darymas gali būti nuteistojo pragyvenimo šaltiniu, todėl nagrinėtoje byloje nustatytų aplinkybių visuma iš esmės paneigia galimybę bausmės tikslų siekti neizoliuojant nuteistojo ir skiriant jam švelnesnę bausmę.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, už atskiras nusikalstamas veikas jam paskirtos bausmės laikytinos tinkamai individualizuotomis, proporcingomis nuteistojo asmenybės bei padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtų bausmių. Primintina tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai; o nuosprendžiu paskirta bausmė, nors atitinka įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-7-648/2019, 2K-122-976/2021, 2K-7-719/2021 ir kt.).

19. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skundžiamu nuosprendžiu tinkamai išspręstas ir K. S. paskirtų bausmių bendrinimo klausimas, parenkant jam palankesnį – dalinio bausmių sudėjimo bendrinimo būdą. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta subendrinta bausmė laikytina teisinga ir proporcinga, ji BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindu buvo sumažinta trečdaliu, todėl nelaikytina per griežta. Pažymėtina ir tai, kad BK 178 straipsnio 1 ir 5 dalių sankcijose yra numatytos alternatyvios švelnesnio pobūdžio bausmės, kurių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam neskyrė, todėl nėra pagrindo vertinti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y. švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo galimybės.

20. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliantas prašo sušvelninti jam skirtą bausmę, svarbu atkreipti dėmesį, kad pagal BK 75 straipsnio 8 dalį teismas, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, privalo tokį sprendimą motyvuoti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje sprendė, kad nėra galimybės šį institutą taikyti nuteistojo K. S. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatė pagrindo nesutikti su tokai pozicija.

21. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nors skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam K. S. paskirtos galutinės bausmės dydis ir padarytų nusikalstamų veikų kategorijos atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau svarbu pažymėti, kad egzistuoja ir vertinamoji sąlyga, pagal kurią bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nustatęs formalų pagrindą bausmės vykdymo atidėjimui, teismas turi teisę, bet ne pareigą, atidėti paskirtos bausmės vykdymą, o sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe.

22. Baudžiamasis įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022). Baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam K. S. anksčiau skirtos bausmės, tarp kurių ir realios terminuoto laisvės atėmimo bausmės, jo nepaveikė taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, nuteistasis nėra linkęs keisti savo nusikalstamu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti be realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

23. Pažymėtina tai, kad visi bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, turi vienodą reikšmę užtikrinant bausmės paskirtį. Tikslas nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį taip pat yra neatsiejama bausmės dalis, o teisingumo principo įgyvendinimui trukdo tiek aiškiai per griežta, tiek ir per švelni bausmė. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, priimtu tinkamai vadovaujantis baudžiamojo įstatymo nuostatomis bausmių skyrimo ir bendrinimo kontekste, o nuteistojo apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia. Nors nuteistasis akcentuoja norą būti su šeima ir padėti auginti dukrą, tačiau neteisėta teikti prioritetą nusikalstamą veiką padariusio asmens interesams, nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo, juo labiau, kad tam tikro pobūdžio neigiamos pasekmės yra neatsiejama baudžiamosios atsakomybės dalis. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą nuteistojo K. S. apeliacinį skundą atmesti.

24. Be kita ko, nuteistasis pateikė prašymą subendrinti jam paskirtas bausmes, nes, kaip galima spręsti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistajam K. S. ir kitais teismų sprendimais yra paskirtų arešto bausmių. Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nebendrino nuteistajam kitais nuosprendžiais / baudžiamaisiais įsakymais paskirtų bausmių dėl jų neįsiteisėjimo. Siekdamas užtikrinti nuteistojo teisę į sprendimo, kuriuo bausmės bus subendrintos, apskundimo galimybę, skundžiamu nuosprendžiu nebendrintų bausmių nebendrina ir apeliacinės instancijos teismas. Pastebėtina tai, kad bausmių bendrinimo klausimas gali būti sprendžiamas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų vykdymo metu.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo

25. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir nuteistojo K. S. gynėja paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė. Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ matyti, kad iš nuteistojo K. S. valstybės naudai prašoma išieškoti 79,17 Eur dydžio sumą už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

26. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju, apeliacinis procesas vyko rašytinio proceso tvarka, pats nuteistasis surašė ir pateikė apeliacinį skundą, kuris apeliacinės instancijos teismo yra atmetamas, o gynėjas jam paskirtas dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo nuteistojo valios. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat įvertindamas nuteistojo turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliaciniame procese iš nuteistojo K. S. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. S. apeliacinį skundą.

Neišieškoti iš nuteistojo K. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliaciniame procese.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.