Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo B. T. (toliau – ir nuteistasis) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisijos) 2024 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam B. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam B. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi šiuo metu nestebima nuteistojo B. T. daroma pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo B. T. skundas atmestinas.

8. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam B. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Kauno apylinkės teismo nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Skundžiamos nutarties motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą B. T., yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

9. Įvertinus apygardos teismui pateiktus ir skunde nurodomus B. T. charakterizuojančius bei kitus lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingus duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nors nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo B. T. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama vidutinei, todėl privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

10. Abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie beje akcentuojami ir skunde, teismui nekyla, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakanka daryti išvadai, kad B. T. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, stebimas teigiamas pokytis „Mąstymo ir elgesio“ srityje, kadangi asmuo dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, lankosi konsultacijose su psichologais, siekiant koreguoti problemines elgesio sritis, baigė AA užsiėmus. Be to, nuteistasis geba atpažinti problemines elgesio sritis, išreiškia norą jas koreguoti, turi susiformavęs tikslus ir pateikia planą kaip jų sieks. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis nuo 2023 m. liepos 24 d. įsidarbino siuvyklos darbininku, kur dirba iki šiol, darbui motyvuotas ir nors viso bausmės atlikimo metu asmens elgesys nebuvo išimtinai disciplinuotas, šiuo metu asmuo deda pastangas koreguojant elgesį tinkama linkme. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paminėti faktai rodo B. T. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Aukštesnysis teismas sutinka su skundo teiginiu, kad nuteistojo elgesys ir jo korekcija priklauso nuo pačio nuteistojo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir panašiai, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia galimybę laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis kalinimo sąlygomis.

11. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs, vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam B. T. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus 2024 m. vasario 9 d. socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių. Be to, aukštesniojo teismo vertinimu, šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu buvo atlikti šeši nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai pagal OASys metodiką ir kiekvieną kartą nuteistajam buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, o trečiojo vertinimo, atlikto 2023 m. vasario 7 d. – net didėjanti vidutinė rizika.

12. Kad nuteistasis dar nėra padaręs akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys, jam išskiriami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam B. T. nustatyti šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; elgesio problemos vaikystėje; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; priežiūros / apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu.

13. Socialinio tyrimo išvadoje, nurodoma, jog tikėtina, kad nuteistojo mokymosi problemos, išsilavinimo bei darbinės patirties stoka, tuo metu galėjo sudaryti prielaidas jo nusikalstamo elgesio raiškai, be to, nuteistasis nėra patvirtinęs įsidarbinimo galimybių laisvėje, o įsidarbinimo galimybių laisvėje neturėjimas gali apsunkinti nuteistojo integracijos procesą. Taip pat nurodoma, kad nesant duomenų, patvirtinančių nuteistojo pastovių pajamų gavimą laisvėje ir atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos tiesiogiai siejosi su materialinės naudos siekimu neteisėtais būdais, pastovaus pajamų šaltinio neturėjimas laisvėje gali tapti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksniu. Socialinio tyrimo išvadoje atkreipiamas dėmesys, kad turimi socialiniai ryšiai nuteistojo gyvenime netapdavo apsauginiu veiksniu, sulaikančiu nuo pakartotinio bei sąmoningo nusikaltimų vykdymo, o stebima konstruktyvių santykių tarp artimųjų stoka galėjo daryti įtaką asmens asocialaus elgesio apraiškas. Taip pat teigiama, kad nuteistojo B. T. gyvenimo stiliaus ypatumai yra betarpiškai susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška, taip pat tai yra aktualus kriminogeninis veiksnys, negebant atsiriboti nuo destabilizuojančių veiksnių laisvėje. Šių aplinkybių kontekste, kritiškai vertintinas nuteistojo skundo argumentas, kad siekis išlaikyti šeimą, sulaikys nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, net jam gyvenant didelio kriminalinio aktyvumo aplinkoje. Be to, nurodoma, kad šiuo metu nuteistojo alkoholio vartojimas yra problema (t. y. nuo paskutinio fiksuoto apsvaigimo alkoholiu atvejo nepraėjo vieneri metai), o alkoholio vartojimo įpročiai praeityje bei apsvaigimas nuo jo betarpiškai susiję su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška, todėl teisės pažeidėjui negebant kontroliuoti alkoholio vartojimo įpročių išlieka nemaža pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybė. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat teigiama, kad su nuteistojo B. T. nusikalstamu elgesiu labiausiai susiję spontaniški veiksmai, neapgalvojant savo elgesio pasekmių bei nepasimokant iš ankstesnių klaidų, turimų problemų identifikavimo bei jų sprendimo įgūdžių stoka, pasireiškiantys instrumentinės ir priešiškos agresijos elgesio bruožai, be to, tikėtina, jog nesaikingas alkoholio vartojimas gali tik sustiprinti šių veiksnių įtaką asmens nusikalstamo elgesio raiškai. Be to, remiantis Socialinio tyrimo išvada, B. T. nusikalstamą elgesį lemiantys veiksniai yra susiję su jo susiformavusiomis netinkamomis moralinėmis nuostatomis ir konkrečiomis situacijomis, kai jos pasireiškia. Šioje dalyje svarbu pažymėti ir tai, kad remiantis Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2024 m. vasario 2 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, B. T. atžvilgiu nuo 2020 m. vasario 21 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. fiksuota net dešimt įvairių pažeidimų (uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas, nustatytos tvarkos nesilaikymas, administracijos nurodymų nevykdymas), iš kurių net keturis kartus baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą (tris kartus vien tik per 2023 metus), o paskutinis pažeidimas fiksuotas net 2023 m. rugpjūčio 22 d. Įvertinus išdėstytų duomenų visumą bei atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam nėra nustatytas nei vienas apsauginis kriminogeninis veiksnys, konstatuojama, jog negalima daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas ir kad nuteistasis gali tęsti bausmės atlikimą neizoliuotas nuo visuomenės.

14. Taigi, nors nuteistasis ir įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdydamas jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo, kadangi, kaip ir minėta, jam nustatomas vis dar reikšmingas galinčių būti pašalintais, dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar kitais, Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais, duomenimis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Priešingai nei nurodoma skunde, visas šias aplinkybes įvertino ir pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas savo sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam B. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti, o šiuo atveju esantis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

15. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kurias teisėtai ir pagrįstai įvertino ir apylinkės teismas.

16. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą B. T. šiuo metu atlieka bausmę, ankstesni teisės pažeidimai, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas ir buvo padaryta Kauno apylinkės teismo, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už dešimt subendrintų nusikalstamų veikų, susijusių su vagystėmis, plėšimais, disponavimu narkotinėmis medžiagomis, sunkiu sveikatos sutrikdymu, tai kad pirmą kartą nuteistasis su teisėsauga susidūrė būdamas vos 15 metų amžiaus, reali laisvės atėmimo bausmė nuteistajam paskirta trečią kartą, tai kad administracine tvarka nuteistasis yra eilę kartų baustas už vagystes, vairavimą būnant neblaiviam, viešosios tvarkos pažeidimą, pareigūnų garbės ir orumo pažeminimą, tai kad praeityje nevykdė jam nustatytų probacijos sąlygų, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Šių aplinkybių kontekste kritiškai vertintinas ir skundo teiginys, jog atliekama laisvės atėmimo bausmė privertė nuteistąjį keisti savo asmenybę, nes kaip minėta, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau trečią kartą. Pažymėtina, kad į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota OASys metodika, vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu nėra pažeidžiamos. Taigi, nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, priešingai nei teigiama skunde, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo poveikio nuteistojo B. T. elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

18. Nuteistasis skunde taip pat pateikia lygtinio paleidimo instituto aiškinimą teisės psichologijos moksle, Kauno apygardos teismo praktiką bei nurodo, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimus, pirmiausia turėtų vadovautis BVK suformuluotu lygtinio paleidimo taikymo formaliu ir materialiu pagrindu.

19. Visų pirma pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 1–3 dalimis, nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kurie neprieštarauja įstatymams, oficialiai paskelbtais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, taip pat jų prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais. Taigi, nagrinėjamu atveju, nuteistojo nurodomi teisės psichologijos mokslininkų aiškinimai nepatenka į įstatymuose įtvirtintų teisės šaltinių, kuriais vadovaujasi teismai, nagrinėdami bylas, sąrašą.

20. Antra, pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Šiuo atveju nors nuteistojo skunde nurodomose baudžiamosiose bylose Nr. 1S-1601-238/2014 ir Nr. 1S-69-485/2017 taip pat buvo sprendžiamas lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimas, tačiau nagrinėjamoje ir nuteistojo skunde nurodomose bylose nustatytos aplinkybės nėra tapačios (iš esmės skiriasi tiek nuteistuosius, tiek jų elgesį charakterizuojančios aplinkybės), tačiau įstatymų normos taikytos ir aiškintos, laikantis teismų praktikos. Nagrinėjamu atveju, esant formaliam lygtinio paleidimo instituto taikymo pagrindui, įtvirtintam BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte (nuteistasis yra atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės), nuteistojo B. T. atžvilgiu svarstytas lygtinio paleidimo klausimas. Kadangi B. T. nusikalstamo elgesio rizika nustatyta vidutinė, šiuo atveju nuteistasis turėjo atitikti kitą sąlygą – turėjo būti padaręs akivaizdžią pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką (BVK 82 straipsnio 1 dalis). BVK 52 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nusikalstamo elgesio rizika vertinama, vadovaujantis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) Probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Socialinio tyrimo išvada dėl B. T. buvo surašyta, įvertinus nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, stebint nuteistojo elgseną bausmės atlikimo metu, įvertinus nuteistojo savęs vertinimo formoje esančius duomenis ir su nuteistuoju pokalbių metu gautą informaciją. Taip pat Socialinio tyrimo išvada paremta ir duomenimis, gautais įvertinus nuteistąjį pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys, aprobuotą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisės taikymo ir aiškinimo klaidų nepadarė, vadovaudamasis BVK normomis bei byloje surinktais duomenimis, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

21. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo B. T. taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti, pakartotinai didinančius kriminogeninius dinaminius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis yra motyvuota, teisėta ir pagrįsta, Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nepažeidė nei tarptautinės, nei nacionalinės teisės aktų, taip pat nepažeidė teisingumo ir proporcingumo principų, todėl nuteistojo skundo tenkinti nėra pagrindo, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo B. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.