- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-11
- Bylos Nr.
- eI3-2139-331/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08519-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- S. T.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. T. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui dėl rezoliucijos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Aplinkos apsaugos departamento viršininkas 2022 m. lapkričio 6 d. rezoliucija pripažino pareiškėjo mažareikšmį tarnybinį nusižengimą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas pateikė teismui skundą ir prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento viršininko 2022 m. lapkričio 6 d. rezoliuciją, kurią pripažinta, kad pareiškėjas padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą.
2.1. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1390 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas) nuostatas, nesilaikant tarnybiniams patikrinimams keliamų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) formuojamos praktikos nustatytų reikalavimų, t. y. paviršutiniškai, išsamiai neanalizuojant galimo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes.
2.2. Pažymi, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo, tačiau būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus - pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę. Todėl surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, yra išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančio nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis. Tačiau šiuo atveju tarnybinis nusižengimo tyrimas buvo pradėtas dėl tariamai neteisėto pareiškėjo nurodymo S. A. vykti į iškvietimą. Išvadoje nėra analizuojama tarnybinio nusižengimui tyrimui ypatingai svarbi aplinkybė, t. y. ar pareiškėjas buvo informuotas apie S. A. tiesioginės vadovės leidimą išvykti iš tarnybos anksčiau laiko. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 27 d. buvo susisiekęs su S. A. pasitikslinti ar pastarajam yra žinoma aplinkybė, jog jis 2022 m. balandžio 29 d. pagal darbo grafiką dirbs iki 18 val. S. A. patvirtino, kad jam tai yra žinoma. Taip pat ne mažiau svarbi ir Išvadoje neakcentuota aplinkybė, kad S. A. prašymą dėl leidimo išvykti iš tarnybos anksčiau laiko buvo pateikęs 2022 m. balandžio 29 d. 13:16 val.
2.3. Akcentuoja, kad Išvadoje klaidingai konstatuota, kad „2022-04-29 apie 16:28 val. S. T., žinodamas, kad S. A. yra teisėtai išleistas iš darbo, neatsižvelgdamas į šią aplinkybę vis tiek davė neteisėtą nurodymą V. M. siųsti būtent S. A., o jeigu jis negali, tai siųsti jo tiesioginę vadovę, taip akivaizdžiai parodydamas savo antipatiją šiems pareigūnams, negerbdamas S. A. teisės asmeninėms reikmėms nebūti darbe, ignoruodamas S. A. tiesioginės vadovės Ž. M. sprendimą S. A. 2 valandoms išleisti iš darbo“.
2.4. Pažymėjo, kad vyriausiajam specialistui V. M. informavus pareiškėją, kad S. A. negali vykti į iškvietimą, nes nuvyko pas gydytoją su tiesioginės vadovės leidimu, pareiškėjui ši aplinkybė nebuvo žinoma. Tai, kad S. A. yra atsiprašęs ir jo nėra darbe (prieš dvi dienas pareiškėjui pats S. A. buvo patvirtinęs, kad 2022-04-29 dirbs iki 18 val.), o apie 16:30 val., kai reikėjo vykti į iškvietimą, pareiškėjas sužinojo 2022-04-29 apie 16:30 val. Pranešimų priėmimo tarnybos vyriausiasis specialistas V. M. pasiūlė, kad į įvykį nusiųs vieną Vilniaus r. aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiąjį specialistą P. J., pareiškėjas tam pritarė. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo ir pranešimų priėmimo tarnybos vyriausiojo specialisto V. M. telefoninio pokalbio garso įrašas, kurio metu pareiškėjas aiškiai ir nedviprasmiškai pasakė, kad „Tegul važiuoja J., bent jau tada vienai". V. M. paklausus: „Tai vieną siųst tą J.?“, Pareiškėjas atsakė „Jo“. Be to, atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad nurodymą S. A. vykti į iškvietimą davė ne pareiškėjas, o S. A. tiesioginė vadovė Ž. M.. Ši aplinkybė patvirtinama Išvadoje, kurioje nurodoma, kad „Šiuo atveju, pažymima, kad S. A. sutiko nuvykti į gautą iškvietimą, taip pat, Ž. M. telefoninio pokalbio metu su V. M. patvirtino, kad S. A. į iškvietimą vyks, nenurodydama jokių S. A. išleidimo iš darbo aplinkybių“. Šias aplinkybes patvirtina garso įrašas. Todėl, šiuo atveju yra paneigiami tarnybiniame tyrime pareiškėjui pareikšti kaltinimai, jog pareiškėjas neturėdamas teisės atšaukti S. A. tiesioginės vadovės duoto sutikimo, galimai viršydamas suteiktus įgaliojimus, davė nurodymus ir (ar) reikalavo S. A. vykti į pranešimą. Kadangi kaip jau buvo minėta, nurodymą vykti į iškvietimą S. A. davė būtent jo tiesioginė vadovė Ž. M..
2.5. Mano, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių jo neteisėtų veiksmų, nes faktinių aplinkybių visuma atskleidžia, kad jam tapus žinoma, jog S. A. yra ne tarnyboje dėl pateisinamos priežasties, jo nesiuntė į iškvietimą, o išsiuntė P. J..
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas žinodamas, jog Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas S. A. Departamento nustatyta tvarka yra gavęs tiesioginės vadovės, Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkės Ž. M., sutikimą išvykti ne tarnybos tikslais ne pilnai darbo dienai, žinodamas, kad S. A. tiesioginės vadovės Ž. M. darbo laikas tą dieną jau yra pasibaigęs ir ji nebedirba, neturėdamas teisės atšaukti S. A. tiesioginės vadovės duoto minėto sutikimo ir duoti nurodymus į gautus pranešimus apie aplinkosauginius pažeidimus ne darbo metu vykti S. A. bei Ž. M., davė neteisėtus nurodymus, o būtent - 2022-04-29 vykusių pokalbių telefonu metu Departamento Pranešimų priėmimo tarnybos (toliau - PPT) vyriausiajam specialistui V. M. S. T. nurodė, kad patikrinti jo gauto pranešimo jis siųstų būtent S. A. (kuris tuo metu buvo atleistas nuo tarnybos) arba jo tiesioginę vadovę Ž. M. (kuri tuo metu nedirbo), tą pačią dieną su S. A. vykusio pokalbio telefonu metu jam tiesiogiai nurodė vykti patikrinti jo gauto pranešimo, taip akivaizdžiai parodydamas savo antipatiją šiems pareigūnams, negerbdamas S. A. teisės asmeninėms reikmėms nebūti darbe, ignoruodamas S. A. tiesioginės vadovės Ž. M. sprendimą S. A. 2 valandoms išleisti iš darbo. Vėliau, telefoninio pokalbio su S. A. metu elgdamasis neetiškai, rinko informaciją, į kokią konkrečią gydymo įstaigą jis važiuoja, nors Vidaus tvarkos taisyklės nereglamentuoja tiksliai nurodyti išvykimo ne tarnybos tikslais ne pilnai darbo dienai priežastis esant tiesioginės vadovės sutikimui ir vis tiek sakė jam vykti į iškvietimą.
3.1. Pažymi, kad šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus pagrindinių valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, o būtent: 1 dalies 8 punktą „ Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms“; 1 dalies 10 punktą „ Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus“; taip pat, 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą „laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų“, 16 straipsnio 1 dalies 3 punktą „gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams“; 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis“; 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą „laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, < >“. Taip pat pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-02-07 įsakymu Nr. D1-69 patvirtintų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių 6.13 papunktį „gerbti kiekvieno asmens teises ir laisves, savo elgesiu, sprendimais ir veiksmais neapriboti ir nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių kitaip nei Lietuvos Respublikos įstatymais pareigūnui suteiktomis teisėmis“; 6.16. papunktį „nepažeisti žmogaus teisių ir orumo, pagrįstą kritiką bendradarbiui ar kitam asmeniui reikšti korektiškai“; 7.4. papunktį „laisvu nuo tarnybos metu elgtis taip, kad nenukentėtų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos interesai, prestižas ir pareigūno reputacija“; 8.4. papunktį „stengtis, kad kolektyve vyrautų tarpusavio pasitikėjimas, vengti bet kokių priekabiavimo formų: žeminimo, įžeidimo, menkinimo, apkalbų, šmeižimo“; 8.6. papunktį „santykius su pavaldiniais ir vadovais grįsti abipuse pagarba, geranoriškumu ir aktyvia pagalba“; 9.1. papunktį „siekti sukurti darbovietėje darbingą ir draugišką aplinką, užkirsti kelią konfliktams, šalinti nesutarimų priežastis“; 9.7. papunktį „nerodyti savo simpatijų bei antipatijų pavaldiniams ir kitiems tarnautojams, vertinti pavaldinius pagal jų dalykines savybes “; 9.10. papunktį „būti reikliam pavaldiniams, visiems vienodai teisingam, savo elgesiu ir darbu rodyti jiems pavyzdį “.
3.2. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad nebuvo informuotas, nežinojo, kad S. A. yra teisėtai išleistas iš darbo, nes Imuniteto tarnybos motyvuotoje išvadoje aiškiai nurodyta, kad apie 16:28 val. PPT vyriausiasis specialistas V. M. paskambino S. T. ir paaiškino, kad S. A. yra raštu informavęs viršininkę, kad važiuoja pas gydytojus ir sakė informuoti jį (motyvuotos išvados 5 lapo 1 dalis). Tačiau S. T. sužinojęs, kad S. A. išleistas iš darbo, nurodo V. M. (nors tokios teisės neturi): „turi jie abu važiuoti. Dar kartą paskambink pasakyk, kad jie turi važiuoti. Tada tegul viršininkė važiuoja jeigu A. negali“. Vėliau, S. T. nurodo, kad „tegul P. J. vienas važiuoja, o S. A. irgi turi važiuoti “. Be to, Departamento gaunamų pranešimų apie aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus priėmimo, registravimo, reagavimo į juos ir informacijos teikimo tvarkos aprašo (toliau - aprašas), patvirtinto Departamento direktoriaus 2021-05-07 įsakymu Nr. AD1-169 sprendimus dėl reagavimo į gautus pranešimus priima PPT pareigūnas (aprašo 11 p., 11.1., 11.1.1. ir 11.1.2 p.p.). Todėl pareiškėjas, neturėdamas tam teisės, kišdamasis į V. M. darbą, davė nurodymą į pranešimą siųsti konkrečius pareigūnus. Pagal galiojančias vidines Departamento tvarkas S. T. neprivalėjo būti informuojamas apie S. A. išleidimą iš darbo, kadangi pagal Departamento vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Departamento direktorius 2018-07-13 įsakymu Nr. AD1-70 28 punktą, „Darbuotojai, palikdami Departamento patalpas tarnybos ir/ar darbo tikslais, turi apie tai žodžiu informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę. Norėdami išvykti ne tarnybos ar ne darbo tikslais ne pilnai darbo dienai, darbuotojai turi gauti tiesioginio vadovo sutikimą“.
Šalies argumentai
3.3. Pareiškėjo skundo teiginys, kad nurodymą S. A. išvykti į iškvietimą davė jo tiesioginė vadovė Ž. M. prieštarauja tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagoje nustatytoms aplinkybėms, nes Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Ž. M. 2022-09-12 el. paštu teiktame paaiškinime paaiškino, kad „S. T. 2022-04-29 jai neskambino. Bendravau su PPT pareigūnais jau po to, kai S. A. gavo pavedimą iš S. T. vykti į iškvietimą. Aš pavedimų niekam nedaviau, kadangi po darbo valandų darbą organizuoja PPT“.
3.4. Mano, kad pareiškėjas nesielgė taip, kad jo veiksmai visuomenės viešosios nuomonės požiūriu nekeltų jokių abejonių dėl galimų asmeninio suinteresuotumo prielaidų, tokiais savo veiksmas pareiškėjas pažeidė aukščiau paminėtų teisės aktų reikalavimus, nesilaikė pareigūnų etikos taisyklių reikalavimų ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatų reikalavimus. Todėl pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, todėl vertinamas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcinga priemonė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento viršininko 2022 m. lapkričio 6 d. rezoliucijos, kuria pripažinta, kad pareiškėjas padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Nustatyta, kad 2022 m. birželio 14 d. Departamento specialistas S. A. pateikė tarnybinį pranešimą, kad 2022 m. balandžio 26 d. 17.00 iki 2022 m. balandžio 17 d. 8.00 val., pagal atskirą grafiką buvo įrašytas į pasyvųjį budėjimą namuose. 2022 m. balandžio 29 d. pas savo tiesioginį vadovą Ž. M. raštu (el. paštu) atsiprašė iš darbo nuo 16.00 val. iki 18. val. nes ketino vykti pas odontologą konsultacijos dėl gydymo. Tačiau 2022 m. balandžio 29 d. apie 16.30 val. jam paskambino iš PPT ir paprašė, kad jiems į tarnybą paskambino valdybos viršininkas, kuris pranešė, kad prie (duomenys neskelbtini) turgavietės esančiame miškelyje važinėja motociklai, keturračiai ir jiems nurodė į iškvietimą išsiųsti jį ir apie tai informuoti pareiškėją, nes dirbu iki 18.00 val. Jis PPT pareigūnams pasakė, kad yra oficialiai raštu atsiprašęs nuo darbo pas savo tiesioginį vadovą ir, kad šiuo metu yra ne darbe, paprašė tai perduoti pareiškėjui. Po kelių minučių sulaukė pareiškėjo skambučio, kuris iš karto paklausė kur jis yra (nors prieš tai sakė, kad yra atsipiršęs). Pareiškėjui jis paaiškino, kad yra ne darbe, kad atsiprašė pas savo tiesioginį vadovą dviems valandomis, kad ketina nuvykti konsultacijos pas odontologą. Tuomet pareiškėjas pareikalavo atsakyti pas kokį gydytoją registruotas, kokia gydytojo pavardė, kokia tiksliai gydymo įstaiga, jos tikslus adresas, kur tiksliai šiuo metu randasi. Nesupratęs kas čia darosi jis dar kartą pasakė, kad atsiprašė pas tiesioginį savo vadovą (kas neprieštarauja teisės aktams) dviem valandoms nuo darbo, yra atleistas, todėl kur problema ir kas čia darosi. Tuomet pareiškėjas nieko nenorėdamas girdėti nurodė, kad reikia vykti į iškvietimą. Pasimetęs nuo tokio netikėto valdybos viršininko elgesio (ar tikrai vadovas gali rinkti apie mane tokią visiškai asmeniškai informaciją pas kokią gydytoją aš einu gydytis ir nuo ko galų gale aš einu gydytis) ir nenorėdamas, kad jam pareiškėjas asmeniškai keršytų paklausė, ar jam nevykti pas gydytojus ir važiuoti į pareiškėjo praneštą iškvietimą? Pareiškėjas atsakė taip, reikia pavažiuoti. Į minėtą iškvietimą, kuris jo giliu įsitikinimu buvo sukurtas pareiškėjo tik tam, kad jis būtų iškviestas į tarnybą, kartu su vyr. specialistu P. J.. Pažymėjo, kad į iškvietimą buvo siunčiamas į Vilniaus aplinkos pasaugos inspekcijos aptarnaujamą teritoriją nors dirba Vilniaus rajono inspekcijoje, todėl mano, kad turėjo į iškvietimą vykti būdraujantys pareigūnai, o ne kitos inspekcijos pareigūnai. Negana to šalia nurodyto miškelio prie (duomenys neskelbtini) turgavietės laukė ir pats pareiškėjas, kuris norėjo įsitikinti, kad į iškvietimą tikrai atvyko, kad kolega atvyko būtent su juo. Miškelyje su kolega susitikome besivaikščiojančius vyrą su moterimi, kurie sakė, kad gyvena netoliese ir, kad šiandien vaikščiodami po mišką jokių motociklų ar keturračių važinėjančių nematė ir pabrėžė, kad ir anksčiau važinėjant nematė. Nurodė, kad motociklais kartais važinėja toliau esančiame karjero teritorijoje. S. A. įsitikinimu, šis iškvietimas pareiškėjo buvo išgalvotas, o be to ir jokių motociklo pėdsakų miškelyje ant takų nebuvo. Kėlė klausimą, ar tikrai darbuotojas negali keliomis valandoms atsiprašyti iš darbo pas savo tiesioginį vadovą esant susiklosčiusiai situacijai. Mano, kad toks pareiškėjo elgesys jo atžvilgiu, kuris žinodamas, kad yra atsiprašęs nuo darbo pas tiesioginį vadovą, reikalaudamas vykti į jo tikėtinai sukurtą iškvietimą (PPT registracijoje pranešimas Nr. 29987 ir 29989) bei reikalaudamas perteklinės ir asmeninės informacijos apie jo gydytoją nepažeidė įstatymo dėl asmens duomenų saugos, pareiškėjo elgesiu buvo pažemintas, sumenkintas ir įžeistas.
5.1. Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Ž. M. 2022 m. birželio 14 d. Departamentui pateikė tarnybinį pranešimą, reg. Nr. BDR-2434, kuriuo informavo apie S. A. pateiktą tarnybinį pranešimą.
5.1. Departamento patarėjas R. M. pagal Ž. M. tarnybinį pranešimą 2022 m. liepos 20 d. surašė išvadą, o Departamento direktoriaus 2022 m. liepos 22 d. pavedimu pradėtas pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pratęstas iki 2022 m. spalio 19 d.
5.1. Tarnybinis nusižengimas pradėtas dėl to, kad pareiškėjas galimai 2022 m. balandžio 29 d. apie 16.20 val. gavęs pranešimą apie asmenis, kurie važinėja motociklais (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje ir žinodamas, kad Departamento S. A. yra gavęs tiesioginės vadovės Ž. M. sutikimą išvykti ne tarnybos tikslais ne pilnai darbo dienai (užsirašęs pas gydytoją dėl asmeninių priežasčių), jo nebuvo darbo vietoje, taip pat, žinodamas, kad S. A. tiesioginės vadovės Ž. M. darbo laikas tą dieną jau yra pasibaigęs, neturėdamas teisės atšaukti S. A. tiesioginės vadovės duoto minėto sutikimo ir duoti nurodymus į gautus pranešimus apie aplinkosauginius pažeidimus ne darbo metu vykti S. A. bei Ž. M., galimai viršijo jam suteiktus įgaliojimus, o būtent 2022 m. balandžio 29 d. vykusių pokalbių telefonu metu Departamento Pranešimų priėmimo tarnybos vyriausiajam specialistui V. M. pareiškėjas nurodė patikrinti jo gauto pranešimo, kad jis siųstų būtent S. A. (kuris tuo metu buvo atleistas nuo tarnybos) arba jo tiesioginę vadovę Ž. M. (kuri tuo metu nedirbo), tą pačią dieną su S. A. vykusio pokalbio telefonu metu jam tiesiogiai nurodė vykti patikrinti jo gauto pranešimo.
5.2. Apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą, pareiškėjas informuotas 2022 m. liepos 27 d. pranešimu dėl galimo tarnybinio nusižengimo, taip pat 2022 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjui pateiktas papildomas pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo.
5.3. Atliekant tyrimą, paaiškinimus teikė pareiškėjas, Ž. M., S. A., V. M. ir kt.
5.4. Departamento darbuotojas, atlikęs tarnybinio nusižengimo tyrimą, Išvadoje konstatavo pareiškėjo mažareikšmį tarnybinį nusižengimą, siūlė neskirti pareiškėjui tarnybinės nuobaudos. Departamento viršininkas 2022 m. lapkričio 6 d. rezoliucija pripažino pareiškėjo mažareikšmį tarnybinį nusižengimą ir nuobaudos neskyrė.
6. Pareiškėjo teigimu, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1390 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas) nuostatas, nesilaikant tarnybiniams patikrinimams keliamų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) formuojamos praktikos nustatytų reikalavimų, t. y. paviršutiniškai, išsamiai neanalizuojant galimo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes.
7. Vadovaujantis VTĮ 32 straipsnio 1 dalimi valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti, tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (LVAT administracinėse bylose Nr. A146-700/2010, Nr. A-98-575/2016, Nr. A-454-261/2017). Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose (LVAT administracinėse bylose Nr. A520-2416/2012, Nr. A-3008-662/2018).
8. .VTĮ 34 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Šio įstatymo 7 dalis numato, kad sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams ir sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų motyvuotų išvadų apie tyrimų rezultatus ir priimtų sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą perdavimo atitinkamiems asmenims terminus ir tvarką nustato Vyriausybė.
9. Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuoja Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 nutarimo Nr. 1390 redakcija).
10. LVAT ne kartą yra konstatavęs, jog pagal VTĮ 34 straipsnio ir Aprašo nuostatas nuobaudų skyrimo procedūra yra būtina, o ji pati ir jos metu priimti baigiamieji administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai - plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu (LVAT administracinėse bylose Nr. A520-2362/2012, Nr. A662-565/2013 ir kt.).
11. 40Aprašo 3 punkte reglamentuota, kad gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.
12. 41Aprašo 8 punkte numatyta, kad už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – nuo komisijos sudarymo) surašo Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (priedas) (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir įteikia valstybės tarnautojui vieną pranešimo egzempliorių.
13. Aprašo 9 punkte reglamentuota, kad Valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo gali pateikti už įstaigos personalo administravimą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijai) rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, gali teikti dokumentus ir kitą informaciją, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, pareikšti nušalinimą už įstaigos personalo administravimą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijai ar jos nariui (-iams) dėl jų galimo nešališkumo, apskųsti už įstaigos personalo administravimą atsakingo asmens arba kito tarnybinį nusižengimą tirti įgalioto valstybės tarnautojo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijos ar jos nario (-ių) veiksmus ar neveikimą, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus (toliau – motyvuota išvada) ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Departamento direktorius 2022 m. liepos 22 d. pavedimu pradėjo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą pagal 2022 m. liepos 20 d. Departamento patarėjo R. M. pateiktą išvadą. Pareiškėjas 2022 m. liepos 27 d. pranešimu buvo informuotas dėl galimo tarnybinio nusižengimo, taip pat 2022 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjui pateiktas papildomas pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Pranešime nurodyta, kad pareiškėjas 2022-04-29 apie 16.20 val. gavęs pranešimą apie asmenis, kurie važinėja motociklais (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje, žinodamas, kad Departamento specialistas S. A. Departamento nustatyta tvarka yra gavęs tiesioginės vadovės Ž. M., sutikimą išvykti ne tarnybos tikslais ne pilnai darbo dienai (užsirašęs pas gydytoją dėl asmeninių priežasčių), jo nėra darbo vietoje, taip pat, žinodamas, kad S. A. tiesioginės vadovės Ž. M. darbo laikas tą dieną jau yra pasibaigęs, neturėdamas teisės atšaukti S. A. tiesioginės vadovės duoto minėto sutikimo ir duoti nurodymus į gautus pranešimus apie aplinkosauginius pažeidimus ne darbo metu vykti S. A. bei Ž. M., galimai viršijo jam suteiktus įgaliojimus, t. y. 2022 m. balandžio 29 d. vykusių pokalbių telefonu Departamento vyriausiajam specialistui V. M. pareiškėjas nurodė, kad patikrinti jo gauto pranešimo jis siųstų būtent S. A. arba jo tiesioginę vadovę Ž. M., tą pačią dieną su S. A. vykusio pokalbio telefonu jam tiesiogiai nurodė vykti patikrinti jo gauto pranešimo. Be to, pareiškėjas būdamas galimo aplinkosauginio pažeidimo vykdymo vietoje, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 6 dalies pagrindu turėdamas šio Įstatymo 1 dalies 2 ir 15 punktuose nustatytas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises ne darbo metu, įvykio vietoje turėdamas tarnybinį telefoną su juo neužfiksavo galimai vykdomo aplinkosauginio pažeidimo, nesiėmė kitokių priemonių, kad pažeidimas būtų nedelsiant užkardintas ar nustatyti šį pažeidimą vykdantys (įvykdę) asmenys, o tik laukė atvykstančių pareigūnų, vėliau konstatuodamas, kad S. A. ir kartu su juo į įvykio vietą atvykęs būdraujantis pareigūnas P. J. į įvykio vietą atvykti pavėlavo. Todėl dėl galimo pareiškėjo neveikimo nukentėjo Departamento interesai ir prestižas, nes vykdomas aplinkosauginis pažeidimas nebuvo išaiškintas, kalti asmenys nebuvo patraukti atsakomybėn. Pranešime yra aiškiai nurodyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas pagal Departamento patarėjo Išvadą, kuria pareiškėjas pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų pagrindinių valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų: 1 dalies 8 punkto („sąžiningumas ir nešališkumas. Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms“); 1 dalies 10 punkto („pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus“); taip pat, 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto („laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų“), 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto („gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams“); 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto („tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis“); 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto („laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, <...>“), nes 2022 m. balandžio 29 d. apie 16:28 val. pareiškėjas, žinodamas, kad S. A. yra teisėtai išleistas iš darbo, neatsižvelgdamas į šią aplinkybę vis tiek davė neteisėtą nurodymą V. M. siųsti būtent S. A., o jeigu jis negali, tai siųsti jo tiesioginę vadovę, taip akivaizdžiai parodydamas savo antipatiją šiems pareigūnams, negerbdamas S. A. teisės asmeninėms reikmėms nebūti darbe, ignoruodamas S. A. tiesioginės vadovės Ž. M. sprendimą S. A. 2 valandoms išleisti iš darbo. Vėliau, telefoninio pokalbio su S. A. elgdamasis neetiškai, rinko informaciją, į kokią konkrečią gydymo įstaigą jis važiuoja, nors Vidaus tvarkos taisyklės nereglamentuoja tiksliai nurodyti išvykimo ne tarnybos tikslais ne pilnai darbo dienai priežastis esant tiesioginės vadovės sutikimui ir vis tiek sakė jam vykti į iškvietimą.
15. Teismas pažymi, kad Pranešimas šiuo atveju atitinka Aprašo 1 priede reglamentuotą Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą formą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tarnybinio pranešimo turinys yra aiškus, jame pateikta informacija apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą, nurodytas tarnybinio nusižengimo tyrimo pagrindas – pareiškėjas galimai nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų pagrindinių valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų: 1 dalies 8 punkto („sąžiningumas ir nešališkumas. Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms"); 1 dalies 10 punkto („pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus"); taip pat, 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto („laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų""), 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto („gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams"); 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto („tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis"); 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto („laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, <...>""). Tokie veiksmai yra nesuderinami su valstybės institucijos, šiuo atveju, Departamento teigiamu įvaizdžiu ir autoritetu bei žmogaus orumu, pareiškėjas galimai sumenkino savo kaip vadovo ir valstybės tarnautojo reputaciją, galimai įvykdyta veika kertasi su pavaldinių teisėtais lūkesčiais, kurių jie tikisi iš vadovo.
16. Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjui buvo suteikta teisė teikti paaiškinimą, kaip tai numato Aprašo 9 punktas. 2022 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė aplinkybes dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, t. y. pasiaiškino gavo informaciją, kad Departamento vyresnysis specialistas S. A. 2022 m. balandžio 29 d. (penktadienį) dirbs iki 18 val. ir toks darbo laikas nustatytas tik vienam S. A.. Jam pasirodė keista, kad sutrumpintą darbo dieną darbuotojui nustatoma dirbti ilgiau negu įprasta, be to, VDVIS nebuvo duomenų, kad šis darbo grafiko keitimas būtų suderintas su S. A.. Siekdamas iki darbo grafiko ketinimo tvirtinimo išsiaiškinti situaciją ir nustatyto darbo laiko aplinkybes, t. y. penktadienį, sutrumpintą darbo dieną dirbti iki 18 val., kai darbo grafiko keitimas su pareigūnu VDVIS nebuvo derintas. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 27 d. telefonu susisiekė su S. A. ir paklausė, ar jam žinoma, kad jam 2022 m. balandžio 29 d. darbo grafike numatyta dirbti iki 18 val., ar jis tam pritaria ir ar gali pasirašyti tokį darbo grafiko keitimą. S. A. paaiškino, kad jis žino, su juo derinta ir galės dirbti. S. A. dar pridūrė, kad yra balandžio mėnesio pabaiga ir jam geriau dirbti penktadienį iki 18 val., nes kitas laikas (pvz. šeštadienis) suplanuotas. Apie tai, kad S. A. 2022 m. balandžio 29 d. 16 val. neva yra užsirašęs pas gydytoją ir atsiprašęs Ž. M. nebuvo informuotas nei S. A. ir Ž. M., nei kitų asmenų. Patikino, kad iki 2022 m. balandžio 29 d. pakalbio su Departamento Pranešimų priėmimo tarnybos vyriausiuoju specialistu V. M. apie S. A. registraciją vizitui į gydymo įstaigą nežinojo. Tačiau šių metų balandžio 29 d. po 16 val. pareiškėjui išeinant iš Vilniaus valdybos patalpų (duomenys neskelbtini) gavo telefonu informaciją, kiek prisimena iš A. K., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (šis asmuo prašė neatskleisti jo duomenų, nes yra sulaukęs grasinimų iš pažeidėjų, jo vardą ir pavardę su telefono numeriu esant reikalui gali pateikti papildomai, asmeniškai, jeigu tai neprieštaraus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimams), kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinyje, tarp (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) k. važinėja kalnais motociklininkai, t. y. daromas aplinkosauginis pažeidimas (žalojamas reljefas, nesilaikoma nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir pan.). A. K. ir anksčiau jam yra sakęs, kad šiame draustinyje kiekvieną penktadienį važinėja motociklininkai žalodami draustinį. Kadangi į tokius daromus pažeidimus reikia reaguoti kuo skubiau, nes kaltininkai gali greitai pasišalinti, o pavėlavus jų neįmanoma nustatyti, šią informaciją nusprendė perduoti PPT neatskleidžiant pranešėjo duomenų. Pokalbio metu su PPT vyriausiuoju specialistu V. M. suprato, kad yra tik vienas laisvas budintis darbuotojas Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas P. J., tačiau žinodamas, kad S. A. darbo laikas yra iki 18 val. pasiūliau į įvykį siųsti S. A. su P. J.. S. A. siųsti į įvykį pasiūliau dėl kelių priežasčių, t. y. bus sutaupytos darbo užmokesčio lėšos (nes budintiems už išvyką reikės papildomai mokėti), pareigūno darbo stažas aplinkos apsaugos srityje virš 6 metų, turi žinių ir patirties. Be to, Departamento Vilniaus valdybos nuostatų, patvirtintų AAD direktoriaus 2020 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. AD1-111, 12 p. numatyta, kad Vilniaus valdybos viršininkas organizuoja Vilniaus valdybos darbą, kad pagal suteiktą kompetenciją būtų įgyvendinami AAD veiklos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos, užtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir valdybos nuostatų. Vėliau, praėjus apie 15 min. jam paskambino PPT vyriausiasis specialistas V. M., kuris informavo, kad S. A. negali vykti, jis nuvyko pas gydytoją, o P. J. vienas nevyks. Pareiškėjui buvo netikėta žinia, kad S. A. nedirba ir važiuoja pas gydytoją. Pareiškėjui nebuvo žinomos aplinkybės, kad S. A. yra atsiprašęs ir jo nėra darbe (nors prieš dvi dienas mane patikino, kad dirbs ir jam nekils problemų dirbti iki 18 val.), o apie 16:30 val. jau važiuoja galimai pas gydytoja. Kiti pareigūnai išvykę pakankamai toli, o pareiškėjas pranešėją buvo patikinęs, kad bus greitai sureaguota. PPT vyriausiasis specialistas V. M. pasiūlė, kad į įvykį nusiųs vieną P. J., kam jis pritarė.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas pažymi, kad Departamento vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Departamento direktorius 2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. AD1-70 (toliau - Taisyklės), nustato Departamento vidaus tvarką ir reikalavimus Departamento valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau - Darbuotojai), elgesiui, taip pat darbuotojų nuotolinio darbo atlikimo sąlygas ir tvarką (Vidaus tvarkos taisyklių 1 punktas). Vidaus tvarkos taisyklių 28 punkte nustatyta, kad darbuotojai, palikdami Departamento patalpas tarnybos ir/ar darbo tikslais, turi apie tai žodžiu informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę. Norėdami išvykti ne tarnybos ar ne darbo tikslais ne pilnai darbo dienai, darbuotojai turi gauti tiesioginio vadovo sutikimą. Vidaus tvarkos taisyklės nereglamentuoja tiksliai nurodyti išvykimo ne tarnybos tikslais ne pilnai darbo dienai priežastis. Šiuo atveju, pagal tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinktą medžiagą aiškiai matyti, kad S. A. 2022 m. balandžio 29 d. prieš išvykdamas ne tarnybos tikslais, buvo gavęs tiesioginės vadovės sutikimą nebūti darbe nuo 16.00 val. iki 18.00 val.
18. Departamento gaunamų pranešimų apie aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus priėmimo, registravimo, reagavimo į juos ir informacijos teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. AD1-169 „Departamento gaunamų pranešimų apie aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus priėmimo, registravimo, reagavimo į juos ir informacijos teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto“, 11 punkte nustatyta, kad PPT pareigūnas, įvertinęs gautą pranešimą, priima vieną iš šių sprendimų: „11.1. reaguoti nedelsiant laiko, kada aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatymo, pranešimų, susijusių su aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais, priėmimo, perdavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašo 1 priede nurodytais atvejais: 11.1.1. Departamento darbo laiku ar esant aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų (toliau - pareigūnas), dirbančių pagal darbo grafiką (toliau - Departamento darbo laiku), pranešimas perduodamas telefonu Departamento kompetentingo administracijos padalinio vadovui ar kitam jo paskirtam asmeniui; 11.1.2. Departamento ne darbo laiku bei nesant pareigūnų, dirbančių pagal darbo grafiką (toliau - Departamento ne darbo laiku), pranešimas perduodamas telefonu pasyviai namuose budintiems pareigūnams, siunčiamiems reaguoti į pranešimus, Departamento kompetentingai valdybai, nurodant pareigūnus, kuriems pranešimas buvo perduotas.“ Todėl, atsižvelgus į šį reglamentavimą, sprendimus dėl reagavimo į gautus pranešimus priima PPT pareigūnas.
19. Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, V. M., 2022 m. balandžio 29 d. 16.14 val. (po darbo valandų) iš pareiškėjo gavęs pranešimą apie (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje važinėjančius motociklininkus, turėjo vadovaujantis aukščiau minima tvarka, priimti sprendimą ir koordinuoti konkrečių Departamento pareigūnų išsiuntimą į vietą. Nepaisant to, kad sprendimus dėl reagavimo į gautus pranešimus priima PPT pareigūnas, pareiškėjas, neturėdamas tam teisės, V. M. davė nurodymą į pranešimą siųsti konkrečius pareigūnus, pokalbio metu nurodydamas: „turi jie abu važiuoti. Dar kartą paskambink pasakyk, kad jie turi važiuoti. Tada tegul viršininkė važiuoja jeigu A. negali“. Taigi, šios nustatytos aplinkybės aiškiai parodo, kad pareiškėjui, užimančiam vadovaujančias pareigas Departamente, tiek visuomenėje, tiek prieš pavaldžius darbuotojus yra keliami aukštesnio pobūdžio rūpestingumo ir atidumo standartai.
20. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. D1-327 redakcija) „Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Etikos taisyklės) nustato aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų tarnybinės veiklos etikos principus, pareigūnų elgesį tarnybos ir ne tarnybos metu, pareigūnų tarpusavio santykius, tarnybinės etikos reikalavimus pareigūnams, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijoje einantiems vadovaujančias pareigas (Etikos taisyklių 1 punktas).
21. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ne darbo metu turi šio straipsnio 1 dalies 2 ir 15 punktuose nustatytas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises. 15 punkte nurodyta, kad „gavę pranešimą ir (ar) informaciją apie galimus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, imtis priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jeigu patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti.<...>“. Taigi, šiuo atveju, pareiškėjas ne darbo metu pranešdamas PPT apie gautą pranešimą ir organizuodamas konkrečių pareigūnų išvykimą, pasinaudojo šia įstatymo teise ir vykdė savo tarnybines funkcijas, tačiau, byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas turėjo galimybę užfiksuoti galimai daromą pažeidimą.
22. Teismas, atsižvelgdamas į tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinktą medžiagą, sprendžia, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 29 d. apie 16:28 val., žinodamas, kad S. A. yra teisėtai išleistas iš darbo, neatsižvelgdamas į šią aplinkybę vis tiek davė neteisėtą nurodymą V. M. siųsti būtent S. A., o jeigu jis negali, tai siųsti jo tiesioginę vadovę, taip akivaizdžiai parodydamas nepagarbų elgesį pavaldiems pareigūnams, negerbdamas S. A. teisės asmeninėms reikmėms nebūti darbe, ignoruodamas S. A. tiesioginės vadovės Ž. M. sprendimą S. A. dviems valandoms išleisti iš darbo. Vėliau, telefoninio pokalbio su S. A. metu elgėsi neetiškai, bandė rinkti informaciją, į kokią konkrečią gydymo įstaigą jis važiuoja, nors Vidaus tvarkos taisyklės nereglamentuoja tiksliai nurodyti išvykimo ne tarnybos tikslais ne pilnai darbo dienai priežastis esant tiesioginės vadovės sutikimui ir vis tiek nurodė jam vykti į iškvietimą. Šiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Etikos taisyklių 6.13. papunktį („gerbti kiekvieno asmens teises ir laisves, savo elgesiu, sprendimais ir veiksmais neapriboti ir nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių kitaip nei Lietuvos Respublikos įstatymais pareigūnui suteiktomis teisėmis“); 6.16. papunktį („nepažeisti žmogaus teisių ir orumo, pagrįstą kritiką bendradarbiui ar kitam asmeniui reikšti korektiškai“); 8.6. papunktį („santykius su pavaldiniais ir vadovais grįsti abipuse pagarba, geranoriškumu ir aktyvia pagalba“); 9.1. papunktį („siekti sukurti darbovietėje darbingą ir draugišką aplinką, užkirsti kelią konfliktams, šalinti nesutarimų priežastis“); 9.7. papunktį („nerodyti savo simpatijų bei antipatijų pavaldiniams ir kitiems tarnautojams, vertinti pavaldinius pagal jų dalykines savybes“); 9.10. papunktį („būti reikliam pavaldiniams, visiems vienodai teisingam, savo elgesiu ir darbu rodyti jiems pavyzdį“). Be to, pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų pagrindinių valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų: 1 dalies 8 punkto („sąžiningumas ir nešališkumas. Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms“); 1 dalies 10 punkto („pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus“); taip pat, 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto („laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų“), 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto („gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams“); 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto („tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis“); 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto („laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, <...>“).
23. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo nepagarbus elgesys su pavaldžiais darbuotojais, bandymas rinkti informaciją apie asmeninį gyvenimą (S. A. gydymą), reikalauja teisinės atsakomybės neišvengiamumo principo, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Tačiau, atsižvelgus, kad Valstybės tarnybos įstatymo bei Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių nuostatos nereglamentuoja valstybės tarnautojų veikų mažareikšmiškumo taikant tarnybinę atsakomybę, valstybės tarnautojų tarnybinių nusižengimų tyrimus atliekantiems subjektams savo darbe svarbu įvertinti formuojamą teismų praktiką naikinat tarnybines nuobaudas, kai formalaus pobūdžio pažeidimai vertinami kaip mažareikšmiai. LVAT praktikoje akcentuojama, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioj i pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė - tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė - tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. LVAT praktikoje dėl mažareikšmiškumo skiriant tarnybines nuobaudas yra pasisakęs, kad tokiu atveju, jei pareigūno nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių atsakovui, atsižvelgiant į nedidelį nusižengusio asmens kaltės laipsnį, neigiamų pasekmių nebuvimą vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos - pastabos - paskyrimas yra neproporcingas (LVAT administracinėse bylose Nr. A-492-1471/2012, Nr. A-662-109-13, A-1867-492/2015).
24. Bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad Departamente buvo laisvas tik vienas pasyviai namuose budintis pareigūnas (pagal 2022 m. balandžio mėnesio Vilniaus valdybos veiklos teritorijos pasyvaus budėjimo namuose grafiką tuo metu budėjo 4 pareigūnai, iš kurių trys buvo užsiėmę), todėl pareiškėjas, siekdamas, kad į gautą iškvietimą skubiau būtų reaguojama, nes buvo pažadėjęs pranešėjui, į iškvietimą siūlė siųsti būtent S. A., kaip jis pats 2022 m. rugsėjo 6 d. paaiškinime nurodė dėl kelių priežasčių: „<...>bus sutaupytos darbo užmokesčio lėšos (nes budintiems už išvyką reikės papildomai mokėti), pareigūno darbo stažas aplinkos apsaugos srityje virš 6 metų, turi žinių ir patirties“. Todėl, šiuo atveju, Departamento direktoriaus rezoliucija, kad pareiškėjas padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą, yra teisėtas ir pagrįstas, nes pareiškėjo kaltės laipsnis nedidelis. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, nebuvo gauta objektyvių duomenų, kad dėl šio įvykio būtų kilusios neigiamos pasekmės, S. A. sutiko nuvykti į gautą iškvietimą, jo tiesioginė vadovė Ž. M. telefoninio pokalbio metu su V. M. patvirtino, kad S. A. į iškvietimą vyks, nenurodydama jokių S. A. išleidimo iš darbo aplinkybių.
25. Teismo vertinimu, pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, todėl vertinamas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcinga priemonė. Teismas nenustatė pareiškėjo tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pareiškėjas dirba nuo 2003 metų, per tarnybos laikotarpį tarnybinių nuobaudų nėra turėjęs, paskutinis 2022 m. vasario 15 d. jo tarnybinės veiklos vertinimas - labai gerai.
26. 7Pareiškėjo vertinimu, tarnybinio nusižengimo išvada yra nemotyvuota, nepagrįsta, be to, pats tyrimas atliktas formaliai, nebuvo vykdomas realus tyrimas, nustatinėjama pareiškėjo kaltė, kiti tarnybinio nusižengimo sudėties elementai.
26.1. Pagal LVAT praktiką, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (LVAT administracinėse bylose Nr. A520-2635/2012, Nr. A-463-662/2016, Nr. A-504-520/2018). Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardyti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (LVAT administracinėse bylose Nr. A520-2362/2012, Nr. A662-565/2013, Nr. A-1867-492/2015 ir kt.).
26.2. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (LVAT administracinėse bylose Nr. A-500-756/2016, Nr. A-1670-520/2016, Nr. eA-251-552/2018).
26.3. Nagrinėjamu atveju išvada susideda iš aštuonių puslapių, kuriuose yra išdėstyta faktinė informacija apie tarnybinio nusižengimo tyrimą ir jo eigą, taip pat nurodytas tarnybinio nusižengimo pradėjimo pagrindas, nurodyti pareiškėjo teisės aktų pažeidimai, taip pat pareiškėjo pasiaiškinimo argumentai. Nurodoma, kad tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė - tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė - tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma, t. y. nustatytas priežastinis ryšys tarp išvadoje nurodyto tarnybinio nusižengimo ir netinkamo pareiškėjo elgesio su pavaldiniais, nurodoma pareiškėjo kaltė – neatsargumas. Taip pat nurodoma, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Be to, nurodoma, kad tarnybinio nusižengimo sudėtis yra formali, konkreti žala nenustatyta. Konstatuota, kad pažeidęs Etikos taisyklių 6.13, 6.16, 8.6, 9.1, 9.7, 9.10 punktus, VTĮ 3 straipsnyje numatytus principus (sąžiningumą, nešališkumą, pagarba žmogui ir valstybei ir kt.), 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto , 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir Išvadoje pateiktas siūlymas pripažinti mažareikšmį pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, siūlė neskirti pareiškėjui tarnybinės nuobaudos.
26.4. Kaip nustatyta, pagrindas tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti buvo Departamento patarėjo R. M. 2022 m. liepos 20 d. Išvada pagal Ž. M. tarnybinį pranešimą. Ištirti ir išsiaiškinti, kokia veika (veiksmais ar neveikimu) pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. atlikti tarnybinio nusižengimo kvalifikavimą, atskleisti tarnybinio nusižengimo objektyviąją ir subjektyviąją puses, nurodyti nusižengimo padarymo dieną, jo įvykdymo aplinkybes, išsiaiškinti ir nustatyti kaltės formą – ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padarinius, tarnybinę atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, kilo atsakovei.
26.5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog objektyviai nesant sąlygų (taip vadinamos faktinės sudėties (juridinių faktų), kai jos tiesiogiai nurodytos teisės normoje, pastarojoje suformuluotos elgesio taisyklės taikymas yra negalimas ir neįmanomas. Tai reiškia, kad bet kokia teisės norma (elgesio taisyklė, t. y. dispozicija) gali būti taikoma konkrečių teisinių santykių subjektų atžvilgiu tik esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms / sąlygoms, nurodytoms jos hipotezėje (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-1228-662/2017).
26.6. Teismo vertinimu, Departamentas turėjo pareigą pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, kai būtina išsiaiškinti tarnybinio pažeidimo aplinkybes pagal VTĮ nuostatų nurodomus pažeidimus bei jas konkrečiai ir motyvuotai įvardyti tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Departamentas būtent tai ir padarė. Išvadoje aiškiai įvardytos įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normos, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuotas pažeidimą padaręs konkretus valstybės tarnautojas, Išvada paremta nustatytomis aplinkybėmis ir faktiniais duomenimis, detalizuoti ir tinkamai atskleisti visi būtini pažeidimo sudėties elementai.
27. Pažymėtina, kad teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda „gali būti skiriama“. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į neigiamų pasekmių nebuvimą, pareiškėjo elgesį, Departamento vadovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo nustatytas padarytas pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis. Mažareikšmių tarnybinių nusižengimo vertinimo taisykles nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-1530-438/2017).
28. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktų nuostatas, LVAT praktiką analogiškose bylose, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Departamentas, atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėjo atžvilgiu, tinkamai vykdė jam nustatytų pareigų atlikti visų faktinių aplinkybių ištyrimą, pateikti tarnybinio nusižengimo kvalifikavimą ir tinkamai įformino tyrimo rezultatus. Vertinant bylos aplinkybes įrodymų teorijos suformuluotų kriterijų (įrodymų šaltinio patikimumo, jų pakankamumo) kontekste akivaizdu, kad jų pakanka priimti objektyvų, pagrįstą ir teisingą sprendimą. Išdėstyti argumentai sudaro pagrindą išvadą vertinti kaip motyvuotą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui nėra paskirta nuobauda. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas buvo formalaus pobūdžio, tai konstatuota ir tyrimo Išvadoje, nustatyta pareiškėjo kaltės forma – nerūpestingumas. Be to, nenustatyta, kad pažeidimas būtų sukėlęs neigiamas pasekmes ar žalą.
29. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. T. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.