Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjai UAB „MC Wealth Management“ (toliau – ir Bendrovė) ir M. Č. (toliau kartu – ir pareiškėjai) 2015 m. gegužės 13 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, prašydami panaikinti atsakovo Lietuvos banko (toliau – ir atsakovas) valdybos 2015 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 03-58 „Dėl UAB „MC Wealth Management“ patikrinimo ir poveikio priemonių taikymo“ (toliau – ir Nutarimas). Skundą pareiškėjai grindė šiais pagrindiniais argumentais:Pareiškėjai Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – ir FPRĮ), Finansų patarėjo įmonių licencijų išdavimo ir panaikinimo bei veiklos organizavimo ir investicinių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 03-264 (toliau – ir FPĮ taisyklės), ir Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 03-157 (toliau – ir IPT taisyklės), pažeidimų nepadarė, todėl Nutarimu Lietuvos bankas nepagrįstai pritaikė pareiškėjams poveikio priemones. Informacija apie pažeidimus neindividualizuota, t. y. iš skundžiamo Nutarimo neaišku, kokie konkrečiai padaryti teisės aktų pažeidimai siejami su kokiais būtent ir kada atliktais pareiškėjų veiksmais, kokiais konkrečiais įrodymais (o ne atsakovo prielaidomis) ir teisiniais argumentais grindžiamos padarytos išvados, o tai neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.Nutarimo išvada, jog Bendrovė teikė finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugas ir tuo pažeidė FPRĮ 4 straipsnio 1 dalį, reikalaujančią turėti investicinių paslaugų teikimui reikiamą licenciją, neatitiko faktinių aplinkybių. Teisės aktai nenustatė draudimo finansų patarėjo įmonėms verstis kita, papildoma (ne investicinių ir (ar) papildomų paslaugų, nurodytų FPRĮ, teikimo) veikla. Bendrovė pagal paslaugų teikimo sutartis teikė: 1) investicines paslaugas, t. y. investavimo rekomendacijas, kliento pavedimų dėl finansinių priemonių priėmimą ir perdavimą; 2) papildomas paslaugas, t. y. kliento konsultavimą kapitalo struktūros, verslo strategijos ir kitais su tuo susijusiais klausimais, teikė patarimus ir paslaugas, susijusias su įmonių reorganizavimu ir įsigijimu, atliekant investicinius tyrimus, finansines analizes ar kitas bendro pobūdžio rekomendacijas, susijusias su sandoriais dėl finansinių priemonių, teikiant su finansinių priemonių platinimu susijusias paslaugas; 3) kitas paslaugas, t. y. klientų konsultacijas bendrais asmeninių finansų ir turto tvarkymo klausimais (be kita ko, investavimo ir taupymo, pensijų kaupimo, kreditų klausimais), atskirų kliento pavedimų vykdymą kliento pageidaujamais asmeninių finansų, turto tvarkymo, rūpinimosi gerove bei kitais klausimais. Finansinių priemonių pirkimo–pardavimo sandoriai gali būti sudaromi per atstovą (įgaliojimo pagrindu), kadangi jie: nėra laikomi asmeniškais; teisės aktai nenustato draudimo kito asmens vardu (atstovavimo instituto pagrindu) sudaryti tokio pobūdžio sandorius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.132 straipsnio 1 dalis). Bendrovė teikė klientų nurodymų vykdymo įgaliojimo paslaugą tik tokiu atveju, jeigu klientas to pageidavo (pvz., D. L., R. V.). Klientas jokios prievolės išduoti Bendrovei įgaliojimą neturėjo, o tai darė išimtinai savo iniciatyva. Paslaugų teikimo sutartyje nenurodyta, kad Bendrovė, vykdydama klientų nurodymus įgaliojimo pagrindu, privalo iš klientų gauti pasirašytus pavedimus. Kadangi Bendrovė, veikdama įgaliojimo pagrindu, neturėjo pareigos susirinkti klientų pavedimų, Bendrovės iniciatyva renkamų klientų pavedimų įforminimo (faktinio pasirašymo) laikas neturėjo reikšmės. Pareiškėjų teigimu, skundžiamame Nutarime remiamasi pavienėmis ištraukomis iš M. Č. siųstų elektroninių laiškų, kuriuose pabrėžta, kad jis ėmėsi tam tikrų veiksmų, pardavė ir (ar) nupirko atitinkamas finansines priemones, mažino nuostolį, atliko ar neatliko atitinkamus sandorius ir t. t., tačiau elektroninių laiškų citatos patvirtino tik tai, kad M. Č. nuolatos pateikdavo klientų nurodymų ir iš anksto aptartų veiksmų, kuriuos atlikdavo įgaliojimo pagrindu, ataskaitas. Aktyvi ir nuolatinė komunikacija su klientais nėra būdinga finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugai (žr., pvz., susirašinėjimą su investuotoju D. L.). Nė viename iš išduotų įgaliojimų klientai Bendrovei nesuteikė teisės priimti investicinius sprendimus, o Bendrovės atlikti veiksmai, taip pat ir vertybinių popierių pirkimas–pardavimas, atitiko kliento valią, t. y. kliento priimtus investicinius sprendimus. Aplinkybė, kad Bendrovė turėjo keleto klientų nepasirašytus pavedimus, nereiškė, kad Bendrovė veikė savo nuožiūra. Tai, kad Bendrovė tik vykdydavo tikslius klientų nurodymus pagal jų priimtus investicinius sprendimus, neatsižvelgiant į jų pateikimo formą, patvirtino ir klientų paaiškinimai.Bendrovės teiktos paslaugos nelaikytinos finansinių priemonių portfelio valdymo paslauga, kadangi: 1) investuotojai Bendrovei niekada nesuteikė mandato savo nuožiūra valdyti finansinių priemonių portfelius, Bendrovei suteikti įgaliojimai veikti kiekvieno iš kliento vardu nurodyti kiekvieno kliento išduotame įgaliojime ir atspindėjo kiekvieno kliento valią; 2) su investuotojais nebuvo sudarytos jokios sutartys, kuriose būtų aptarti ar detalizuoti įgaliojimuose nurodyti įgalinimai ar pateikta informacija apie finansinių priemonių vertės nustatymo metodą ir dažnumą, informacija apie rezultatų lyginamąjį indeksą; 4) susitikimai su klientais buvo nuolatiniai; 4) Bendrovės iniciatyva investuotojai būdavo prašomi pasirašyti pavedimus pirkti–parduoti finansines priemones. Notarai patvirtino investuotojų Bendrovei išduotus įgaliojimus kaip teisėtus. Nė vienas klientas nesikreipė dėl finansinių priemonių pirkimo–pardavimo sandorio nuginčijimo. Visi klientai žinojo, jog turėjo teisę bet kada panaikinti įgaliojimus (CK 2.146 straipsnis), jeigu Bendrovės teikiamos paslaugos neišreiškė jų tikrosios valios ar neatitiko interesų.Bendrovė, dar prieš pradėdama savo veiklą, kreipėsi į kompetentingą priežiūros instituciją – Vertybinių popierių komisiją, prašydama pateikti nuomonę dėl teisės disponuoti kliento sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis ir finansinėmis priemonėmis pagal kliento įgaliojimą. Vertybinių popierių komisija nurodė, jog finansų patarėjo įmonė galėjo verstis kita papildoma (ne investicinių paslaugų teikimo) veikla, kadangi tokio draudimo teisės aktai nenustatė. Bendrovė niekada aktyviai nereklamavo galimybės klientams išduoti įgaliojimus Bendrovei, kad ši atliktų techninius veiksmus, klientų pavedimų vykdymo įgaliojimų pagrindu paslauga buvo teikiama tik tiems klientams, kurie jos patys pageidavo. Standartinės Bendrovės paslaugų teikimo sutarties 8.4 punkte aiškiai nurodyta, jog „Finansų patarėjo teikiamos kitos paslaugos nėra licencijuojamos investicinės paslaugos, todėl jų teikimui netaikomi investicinių paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktai bei juose nustatyti imperatyvūs investuotojų apsaugos reikalavimai. Šių paslaugų teikimą reglamentuoja Sutartis ir bendrieji civilinius santykius tarp Šalių reglamentuojantys teisės aktai“. Be to, remiantis VAĮ 363 straipsnio 2 dalimi, ūkio subjektui poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos.Nutarime neteisingai nurodyta, jog Bendrovė teikė pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugas ir perduodavo klientų pavedimus kolektyvinio investavimo subjektams, įsteigtiems trečiųjų šalių jurisdikcijose, ir todėl veikė ne pagal valstybių narių teisės aktų reikalavimus. Šie veiksmai neva lėmė FPRĮ 4 straipsnio 7 dalies 4 punkto reikalavimų pažeidimą, tačiau Bendrovė 2014 m. spalio 6 d. žodiniuose paaiškinimuose nurodė, jog jos veiksmai, klientams įsigyjant Nutarime minimų investicinių fondų vienetų, buvo išimtinai techninio pobūdžio (pateikti informaciją apie fondą, paprašyti fondo pateikti savo dokumentus ir sutarties pavyzdžius ir t. t.). Skundžiamame Nutarime įvardyti kolektyvinio investavimo subjektai (arba jų valdymo įmonės), kurie veikė vadovaudamiesi ne valstybių narių teisės aktais („Man AHL Diversified PCC“, „Man BlueCrest Multi Strategy“, „Pamploma Credit Opportunities Fund“, „Tranen Capital Alternative Investment Fund“, „GLG Emerging Currency and Fixed Income“), bet Bendrovės pavedimų registravimo žurnalas patvirtino, kad Bendrovė dėl šių kolektyvinio investavimo subjektų neteikė investicinės paslaugos – pavedimų priėmimo ir perdavimo. Teisės aktai nenumatė ribojimo teikti investicinę paslaugą – investavimo rekomendacijas. Skundžiamame Nutarime nenustatyta, kokių konkrečių aplinkybių visuma leido spręsti, kad buvo padaryti veiksmai, atitinkantys investicinės paslaugos – pavedimo perdavimo – turinį, kada buvo perduotas tariamas pavedimas, kokio kliento pavedimas buvo perduotas, kas perdavė pavedimą, kokiam kolektyvinio investavimo subjektui buvo perduotas pavedimas ir kitos aplinkybės. Taip pat neįvertinta tai, kad tarp Bendrovės ir J. R., G. P., R. S., R. L. bei R. B., kuriems skirti elektroniniai laiškai cituojami Nutarime, apskritai niekada nesusiklostė sutartiniai santykiai.Pagal FPRĮ 84 straipsnio 2 dalį, sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau nei 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos. Skundžiamame Nutarime nenustatyta, ar buvo perduotas bent vienas tariamas pavedimas nepraėjus šiam terminui. Net ir motyvuojamoje Nutarimo dalyje negalėjo būti nagrinėjamos faktinės aplinkybės, dėl kurių buvo suėjęs 2 metų terminas, be kita ko, 2012 m. rugpjūčio 22 d. M. Č. žinutė J. R.; aplinkybė, kad 2012 m. gegužės 8 d. – 2012 m. spalio 2 d. Bendrovė gavo 129 303 Lt (37 448,74 Eur) iš „Taylor Moor Investments“; aplinkybė, kad 2012 m. kovo 9 d. – 2012 m. birželio 4 d. Bendrovė gavo 36 955 Lt (10 702,91 Eur) iš „Tranen Capital“; bet kokios aplinkybės, kuriose nagrinėjami santykiai su „Axiom Legal Financing Fund“, „Pamplona Credit Opportunities Fund“ ar „Tranen Capital Alternative Investment Fund“, kadangi, Bendrovės žiniomis, paskutiniai šių fondų investicinių vienetų pirkimo sandoriai klientų investiciniuose portfeliuose fiksuoti atitinkamai 2012 m. rugsėjo mėn., 2011 m. rugpjūčio mėn. ir 2012 m. balandžio mėn.Nutarime neteisingai konstatuota, kad Bendrovė, teikdama klientams finansinių priemonių portfelio valdymo, investavimo rekomendacijų ir pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugas dėl klientams netinkamų – jų investavimo tikslų, rizikos tolerancijos ribų ir patirties bei žinių neatitinkančių – finansinių priemonių, pažeidė FPRĮ 22 straipsnio 5, 6 ir 7 dalių reikalavimus. Lietuvos banko Patikrinimo metu pasirinktos ir tikrintos fizinių ir juridinių asmenų anketos patvirtino, jog Bendrovė tinkamai įgyvendino FPRĮ 22 straipsnio 5 dalies reikalavimą – surinko reikalaujamą informaciją. Jokiame teisės akte nenurodyta, kokios finansinės priemonės per se (savaime) yra netinkamos neprofesionaliam ar silpnas žinias turinčiam investuotojui, todėl dėl kiekvieno investuotojo privalėjo būti atlikta išsami duomenų analizė, kompleksinis įvairių parametrų vertinimas ir konkrečios finansinės priemonės atitiktis investuotojo interesams.Atsakovas, priimdamas skundžiamą Nutarimą, vertino šias aplinkybes: Patikrinimo metu pasirinktų 7 investuotojų anketose pačių klientų pateiktą informaciją apie žinias apie finansines priemones, didžiausią priimtiną investicijų vertės sumažėjimą, investavimo tikslą (atsakovas nevertino investuotojų finansinės padėties, išsilavinimo, vykdytos veiklos, investavimo patirties ir t. t.); Bendrovės klientų skaičių (atsakovas nevertino visų anketų, nutarime sudarydamas įspūdį, jog visiems investuotojams nurodytos finansinės priemonės nebuvo tinkamos), kurie buvo investavę į finansines priemones „ProShares Ultra Silver (AGQ)“, „VelocityShares Daily 2x VIX Short Term ETN (TVIX)“, „iPath S&P 500 Volatility Short-Term Futures Index ER“, „ETFS Leveraged Crude Oil (LOIL)“, „Axiom Legal Financing Fund“, „Man Investments AG“ valdomas finansines priemones, „Tranen Capital Alternative Investment Fund“, „Pamplona Credit Opportunities Fund“; M. Č. paaiškinimus, kuriuose jis išreiškė nuomonę apie alternatyviąsias investicijų priemones; investuotojų vienpusiškai pateiktas susirašinėjimo ištraukas, dėl kurių neprašė Bendrovės pateikti savo paaiškinimus; tačiau nevertinta, ar finansinės priemonės atitiko investuotojų interesus, neatliktas nė vienas išsamus konkrečios finansinės priemonės individualiam investuotojui tinkamumo testas. Atsakovas taip pat nevertino: planuojamo investuoti laikotarpio (FPĮ taisyklių 62 punktas); siekiamos vidutinės metinės grąžos (FPĮ taisyklių 59.3, 62 punktai); investavimo patirties (FPĮ taisyklių 59.1, 60.2 punktai); klientų finansinės padėties, gaunamų pajamų (FPĮ taisyklių 59.2, 61 punktai); kliento išsilavinimo, dabartinės ir ankstesnės profesijos (FPĮ taisyklių 60.3 punktai). Nebuvo atsižvelgta į istorines finansinių priemonių kainos (vertės) kitimo tendencijas, išsamiai neišnagrinėtos pačios finansinės priemonės, jų rizikos ir istoriniai duomenys, neatliktas klientų pateiktos informacijos nuoseklumo vertinimas, neįvertinta investuotojo turima finansinių priemonių visuma, nevertinta visų nurodytų parametrų koreliacija.Nutarimo argumentai, jog Bendrovė teikė investicines paslaugas dėl sudėtingų padidintos rizikos finansinių priemonių, kurias suprasti reikėjo specialių žinių, neatsižvelgiant į tai, kad Bendrovės klientai (išskyrus kredito unijas) buvo priskirti neprofesionaliųjų klientų kategorijai, buvo nepagrįsti. Klientui priskirta kategorija vertintina tik kaip formalus požymis, pagal kurį nustatomas taikomas apsaugos režimas bei finansų tarpininko teikiamų paslaugų organizavimo ypatybės, tačiau ne kaip tinkamas indikatorius sprendžiant dėl kliento turimų investicinių žinių. Be to, tiek profesionaliųjų, tiek neprofesionaliųjų investuotojų kategorijai priskirti klientai galėjo prašyti pakeisti jiems priskirtą kategoriją (FPRĮ 27 straipsnio 5 dalis, 28 straipsnio 4 dalis), tačiau tai nelėmė, jog vienu atveju jie turėjo daugiau žinių ir patirties nei kitu.Nutarime pateikta tik bendro pobūdžio informacija apie tai, kad „Proshares Ultra Silver (AGQ)“, „ETFS Leveraged Crude Oil (LOIL)“, „iPath S&P 500 Volatility Short-Term Futures ETN (VXX)“ finansinės priemonės buvo netinkamos, nes jos viešai apibūdinamos kaip labai sudėtingos ir rizikingos, jos nebuvo ilgalaikio investavimo priemonės; bei apibendrintai konstatuota, jog dėl visų šių finansinių priemonių Bendrovė teikė finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugas. Nenurodyta, kokiais konkrečiais viešai prieinamais duomenimis buvo remtasi darant apibendrintas prielaidas apie finansinėms priemonėms būdingas savybes. Analizuojant Ataskaitoje pateiktą informaciją neįmanoma nustatyti, ar Bendrovė finansines priemones investuotojams rekomenduodavo tinkamai, todėl nebuvo pagrindo daryti išvadą dėl FPRĮ 22 straipsnio 6 ir 7 dalių pažeidimo. Be to, atsakovas Patikrinimo metu nesistengė įvertinti, ar buvo užtikrinti klientų interesai (be kita ko, įvertinant, ar (bei kokią) finansinę naudą turėjo asmenys, investavę į konkrečias finansines priemones), o tik subjektyviai sprendė dėl anksčiau nurodytų finansinių priemonių lingvistinio suderinamumo su pasirinktais kliento anketos duomenimis, t. y. neįvertintas FPRĮ 22 straipsnio 6 ir 7 dalių turinys. Atsakovas nenustatė, ar buvo suteikta finansinė paslauga, kurios teikimas įpareigojo finansų tarpininką tikrinti finansinių priemonių tinkamumą ir priimtinumą, ir ar Bendrovės darbuotojų atlikti veiksmai (teikta informacija) trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu iki Anketos užpildymo atitiko visus investavimo rekomendaciją apibūdinančius bruožus.Pareiškėjai nesutiko, kad alternatyvios investicijos buvo netinkamos, nes jos dažnai buvo rizikingos ir jas darant reikėjo specialių žinių ir investavimo patirties. Jokie teisės aktai nenustatė, kad alternatyviosios investicijos nebuvo tinkamos kokiems nors investuotojams (neprofesionaliems ar profesionaliems), ar kad tokias investicijas pasirinkę asmenys turėjo turėti specialių žinių ir (ar) atitinkamą patirtį (Patikrinimo metu pasirinktų investuotojų patirtis nevertinta). Nutarime nenurodyta ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta, kokiam klientui kokia netinkama (ir kodėl netinkama) finansinė priemonė ir kada buvo pasiūlyta.Pareiškėjai atkreipė dėmesį į skundžiamo Nutarimo teiginius, kad Bendrovė, vykdydama savo veiklą, įgyvendino ir taikė neveiksmingas organizacines ir administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams, nes, prieš pradėdama teikti investavimo rekomendacijas ir pavedimo priėmimo ir perdavimo paslaugas, neatskleidė klientams interesų konflikto turinio (FPRĮ 13 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimas). Tačiau Bendrovė buvo pasitvirtinusi Interesų konflikto vengimo politiką (toliau – ir Politika), kurią aprobavo atsakovas (Politika priežiūros institucijai buvo pateikta prieš suteikiant Bendrovei veiklos licenciją). Bendrovė ikisutartinėje informacijoje santraukos forma klientams pateikdavo duomenis apie skatinimo priemones ir subjektus, su kuriais sudaryti bendradarbiavimo susitarimai, taip tinkamai atskleisdama potencialaus interesų konflikto kilimo faktą. Joje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog „klientui pareikalavus, Įmonė, prieš teikdama investicines ar papildomas paslaugas klientui, suteiks jam detalią informaciją apie Skatinimo priemonių prigimtį, dydį bei nustatymo kriterijus“, taip pat pasirašytinai nurodyta, kad Bendrovė gali sudaryti susitarimus ar kitu būdu prisiimti įsipareigojimus dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis teikiant investicines paslaugas ar kitokią informaciją klientams apie parduodamus arba platinamus produktus (finansines priemones, pensijų kaupimo ir / ar draudimo sutartis ir pan.) dėl bet kokio pobūdžio užmokesčio arba komisinio atlyginimo, bei kad skatinimo priemonės gali skirtis priklausomai nuo investuotų sumų dydžio, rinkos kontrahento bei finansinių priemonių vienetų rūšies ir klasės. Jos paprastai yra siejamos su finansų tarpininkų mokesčiais už prekybą vertybiniais popieriais, saugojimo mokesčiu, finansinių priemonių pirkimu, pardavimu ar išpirkimu bei jų valdymu. Skundžiamame Nutarime nekonstatuotas nė vienas atvejis, kai Bendrovė pažeidė nustatytą reikalavimą ir klientui paprašius nesuteikė detalios informacijos, susijusios su potencialių interesų konfliktų prigimtimi ar pobūdžiu. Bendrovės taikytų organizacinių ir administracinių priemonių neveiksmingumo ir dėl to atsiradusios žalos investuotojams kilimo faktai nenustatyti, kaip ir nenustatytas Bendrovės sudarytų susitarimų ryšys su jos teikiamomis investicinėmis ar papildomomis paslaugomis.Nutarime nurodyta, kad buvo sudaryti susitarimai su „Green Shoots Capital LLC“, „Lords LB Asset Management“, „Man Investments AG“, „Pamplona Capital Management LLP“, „Portmant Associates“, „Taylor Moor Investments“, apie kuriuos Bendrovė neva neinformuodavo klientų, bet klientų pasirašytos ikisutartinės informacijos dokumentai patvirtino, jog Bendrovė teikė informaciją apie susitarimus su finansų tarpininkais. Be to, skundžiamame Nutarime netinkamai interpretuojamos ir bendradarbiavimo sutarčių nuostatos. Nutarime formuluojami teiginiai suponuoja išvadą, jog Bendrovė bendradarbiavimo susitarimuose sulygo platinti finansines priemones. Sutartyse su „Green Shoots Capital LLC“, valdymo įmone „Man Investments AG“ ir pardavimų skatintoju „Taylor Moor Investments“ buvo susitarta, kad Bendrovė skatins pardavimus (angl. promote), t. y. pateiks informaciją apie konkrečias investicines priemones investuotojams, pagelbės investuotojams surenkant informaciją apie atitinkamas finansines priemones, atliks kitus informacijos pateikimo veiksmus, kurie laikytini skatinimu ir negalėjo būti tapatinami su platinimu. Kitose bendradarbiavimo susitarimuose – sutartyje su „Pamplona Capital Management LLP“ ir susitarime su „Portman Associates“ – Bendrovė susitarė pristatyti atitinkamus investicinius produktus investuotojams. Niekada nė vienam klientui neteiktos jokios investicinės ir (ar) papildomos paslaugos, susijusios su valdymo įmonės „Lords LB Asset Management“ kolektyvinio investavimo subjektų investiciniais vienetais, todėl nebuvo net teorinės galimybės dėl interesų konflikto kilimo. Bendrovė neturėjo pareigos atskleisti 2012 m. balandžio 5 d. susitarimo fakto. Bendrovė neteikė informacijos apie paslaugas, kurių neteikė klientams. Skundžiamame nutarime taip pat nurodyta, jog Bendrovė neva nesugebėjo suvaldyti interesų konflikto, kadangi „Tranen Capital“, „Pamplona Capital Management“, „Taylor Moor Investments“ valdomų fondų finansinės priemonės nebuvo tinkamos klientams. Patikrinimo metu nebuvo tinkamai įvertintos ir jokiomis investicinėmis teorijomis ar kompetentingų specialistų išvadomis pagrįstos prielaidos dėl finansinių priemonių tinkamumo. Nutarime nepateiktas nė vienas konkretus atvejis, kai Bendrovė galbūt galėjo nesuvaldyti interesų konflikto ir dėl to buvo pažeisti (ir kaip) konkretaus kliento interesai. Vien aplinkybė, jog Bendrovė gavo pajamų (be kita ko, nenustatinėjant, ar tikrai jos gautos pajamos susijusios su jos klientams teiktomis investicinėmis ir (ar) finansinėmis paslaugomis), nebuvo pakankamas pagrindas konstatuoti FPRĮ 13 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimus.Nutarime konstatuota, kad Bendrovė pažeidė IPT taisyklių 67 punktą, jog neregistruoti pavedimai dėl šių investicinių vienetų: „GLG Flexible Bond Fund“, „Man AHL Diversified Markets EU Tranche A“, „Man AHL Diversified (Guernsey) Class B shares EU TRanche A“, „Axiom Legal Financing fund“, tačiau Paaiškinimuose atsakovui nurodyta, kad dėl investicinių vienetų Bendrovė neteikė pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugos, todėl pareiga registruoti šiuos pavedimus jai nekilo. Atsakovas neatsižvelgė į nurodytus paaiškinimus, papildomai netyrė faktinių aplinkybių ir nesiekė įvertinti, kokios paslaugos, kada ir kam buvo suteiktos, neidentifikuota, konkrečiai kokie ir kokių investuotojų pavedimai nebuvo įregistruoti pavedimų registravimo žurnale. Pareiškėjai paaiškino, kad Bendrovė padėdavo klientams pateikti paraiškas įsigyti tam tikrus investicinius vienetus, tačiau tokie veiksmai traktuotini kaip techninio-administracinio pobūdžio ir negalėjo būti prilyginti kliento pavedimui, nes jokie santykiai tarp Bendrovės ir kliento nesusiklostė; paraiškoje nenurodyta, kokius veiksmus turėtų atlikti Bendrovė; klientas nenurodė termino, per kurį Bendrovė, klientui paprašius, turėjo išsiųsti paraišką investiciniais vienetais prekiaujančiam subjektui. Be to, Nutarime nenurodyta, koks konkrečiai pavedimas (kokio kliento ir kada pateiktas) nebuvo įregistruotas.Tyrimo metu nebuvo įrodinėjami ir nenustatyti M. Č. atlikti teisės aktų pažeidimai, todėl jam negali būti skirtos poveikio priemonės. Skundžiamame Nutarime tik lakoniškai konstatuota, jog Bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas M. Č. neužtikrino, kad jo vadovaujama įmonė laikytųsi jos veiklai keliamų reikalavimų, be to, pats Bendrovės vadovas, Bendrovės vardu teikdamas investicines paslaugas klientams (išskyrus kredito unijas), nesilaikė investicinių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir taip esą šiurkščiai pažeidė finansų patarėjo įmonių veiklai keliamus teisės aktų reikalavimus. Nurodant šiuos tariamus pažeidimus, vadovaujamasi tik Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 8 dalimi ir 12 dalies 1, 2 punktais, 37 straipsnio 7 dalimi. Išvada, kad egzistavo FPRĮ 14 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytas pagrindas (makleris nesilaikė FPRĮ ar priežiūros institucijos priimtų teisės aktų), buvo visiškai nemotyvuota. Akcentuotina ir tai, kad, pagal FPRĮ 83 straipsnio 3 dalį, fiziniams asmenims priežiūros institucija turi teisę skirti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ir ATPK) nustatytas nuobaudas, nors ATPK ir neįtvirtinta, jog Lietuvos bankas gali nagrinėti teisės pažeidimus, susijusius su ABĮ 37 straipsnyje įtvirtintų bendrovių vadovų pareigų nevykdymu / netinkamu vykdymu. Iš FPRĮ 14 straipsnio matyti, kad maklerio teisinė atsakomybė ir finansų maklerio įmonės teisinė atsakomybė yra visiškai savarankiškos ir viena kitos nelemiančios, todėl net ir nustačius, kad Bendrovė atliko skundžiamame nutarime įvardytus teisės pažeidimus, tai jokiu būdu nereikštų, kad už tokius pažeidimus administracinėn atsakomybėn galėjo būti traukiamas M. Č.Pareiškėjai nesutiko, kad, skiriant atitinkamas poveikio priemones, senaties terminas nebuvo praleistas. Atsakovas tokią išvadą grindė ne teisės aktais, o vien teisės teorija dėl tęstinių ir trunkamųjų teisės pažeidimų kvalifikavimo, net nepateikdamas nuorodos, kur konkrečiai šie išaiškinimai pateikti. FPRĮ neišaiškinta, kokie pažeidimai, susiję su finansinių priemonių rinkomis, laikytini trunkamaisiais ar tęstiniais. Atsakovas nurodė, kad Bendrovės veiksmai, skundžiamame nutarime nurodyti kaip klientų finansinių priemonių portfelio valdymas, laikytini tęstiniu teisės pažeidimu, kadangi buvo atliekami klientų išduotų notarinių įgaliojimų pagrindu, truko ilgą laiką ir nebuvo duomenų, kad šių įgaliojimų Bendrovė būtų atsisakiusi. Tačiau atsakovas netyrė aplinkybės, jog pagal daugelio klientų Bendrovei išduotus įgaliojimus daugiau nei 2 metus nebuvo atlikti jokie veiksmai. Nepaisant to, kad FPRĮ 84 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas 2 metų terminas atitinkamai poveikio priemonei taikyti ir vėliau atsiradusios aplinkybės negali būti nagrinėjamos, skundžiamame nutarime nurodytas Bendrovės tikrinamos veiklos laikotarpis – nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 7 d.Bendrovė nurodytas paslaugas teikė nuo 2009 m. ir niekada jos neslėpė, atsakovas jai nė karto neišreiškė jokių pastebėjimų, pretenzijų, netaikė poveikio priemonių. Pačios griežčiausios sankcijos skyrimas tik pirmą kartą konstatavus teisės pažeidimą (jei jis būtų konstatuotas) buvo visiškai neadekvatus ir neproporcingas. Pažymėtina, jog Bendrovei pradedant veiklą finansų patarėjo įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų taikymo istorija buvo itin trumpa ir tai lėmė daug neaiškumų praktinėje įmonių veikloje. 2013 m. atlikto Lietuvos banko tarpininkų elgsenos, teikiant klientams investicines paslaugas, vertinimo pasitelkus trečiąsias šalis, tyrimo metu nustatyta, jog finansų tarpininkai, prieš teikdami investicines paslaugas 2012 m. teikė klientams daugiau informacijos, tačiau nesuteikė visos pagal teisės aktus reikalaujamos informacijos, kuria remdamiesi klientai galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, taip pat nustatyta, jog dalis finansų tarpininkų taip pat rekomendavo potencialiems klientams galbūt netinkamas finansines priemones, nes investavimo rekomendacijas teikė neatlikę tinkamumo testo, bei tai, kad dalis finansų tarpininkų apskritai nesurinko reikalingos informacijos apie kliento žinias ir patirtį investavimo srityje; vis dėlto nė vienam iš tikrintų subjektų nebuvo atimta licencija už nustatytus teisės aktų pažeidimus. Nutarime pateiktos pastabos dėl neteisėtai Bendrovės teiktų paslaugų iš esmės tik jos klientams – neprofesionaliems investuotojams (daugiausia fiziniams asmenims), bet atsakovas neturėjo jokių pastebėjimų dėl paslaugų, teiktų klientams – profesionaliems investuotojams (kredito unijoms). Nors klientų – neprofesionalių investuotojų – kiekis, lyginant jį su visų Bendrovės klientų skaičiumi, buvo sąlyginai didelis, tačiau būtent paslaugos profesionaliems investuotojams sudarė didžiąją Bendrovės teikiamų paslaugų dalį: vertinant struktūriškai, Bendrovės 2014 m. pajamos, gautos iš paslaugų teikimo kredito unijoms, siekė 4 780 928 Lt (1 384 652,46 Eur), o pajamos iš paslaugų teikimo neprofesionaliems investuotojams – tik 22 677 Lt (6 567,71 Eur), tačiau, skundžiamu Nutarimu panaikinus Bendrovės licencijos galiojimą, Bendrovė neteko teisės teikti ir teisėtas paslaugas. Nors Nutarime nurodyta, kad 35 iš 42 Bendrovės klientų buvo neprofesionalieji, šie skaičiai neatspindėjo faktinės situacijos 2014 m. pabaigoje. Pareiškėjų nuomone, turėjo būti vertintos tik aktyvios sutartys, nes Bendrovė aktyviai paslaugas teikė tik 11 fizinių asmenų (neprofesionalieji klientai), 1 juridiniam asmeniui (neprofesionalusis klientas) ir 5 kredito unijoms (profesionalieji klientai).Atsakovas nesivadovavo VAĮ 362 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principu. Net ir nustačius, kad VPK išaiškinimas neatitiko teisės aktų turinio, atsakovas, skirdamas poveikio priemones, privalėjo atsižvelgti, jog Bendrovė vadovavosi būtent juo. Skundžiamu Nutarimu panaikinus Bendrovės licencijos galiojimą, akivaizdžiai nukrypta ir nuo lygiateisiškumo principo. VPK 2009 m. gruodžio 15 d. nusprendė įmonei skirti 4 000 Lt (1 158,48 Eur) baudą už tai, kad ji nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. liepos 30 d. investicinę veiklą vykdė neturėdama licencijos. Nors įstatyminis reglamentavimas iš esmės nekito, priežiūros institucijos Bendrovei taikytos poveikio priemonės iš esmės skyrėsi. Vertybinių popierių komisija, skirdama poveikio priemones nurodytu atveju, atsižvelgė inter alia (be kita ko) į tai, kad įmonė planavo toliau vykdyti investicinę veiklą, kuriai reikalinga licencija. Bendrovė atsakovui tiek raštuose, tiek Lietuvos banko valdybos posėdyje nurodė, jog Bendrovė siekė užtikrinti vykdomos veiklos skaidrumą, teisėtumą ir veikimą, išimtinai siekdama užtikrinti savo klientų interesus, todėl siekė bendradarbiauti su priežiūros institucija, tobulinant Bendrovės veiklos modelį tuo atveju, jeigu Lietuvos bankas nustatytų, jog vykdoma veikla neatitiko geriausių klientų interesų ir galbūt prieštaravo investicinių paslaugų teikimui, tačiau atsakovas, skirdamas poveikio priemones, į šias aplinkybes neatsižvelgė.Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą Lietuvos bankas grindė šiais pagrindiniais argumentais:Pareiškėjų skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais, kurie buvo pateikti Paaiškinimuose ir įvertinti priimant skundžiamą Nutarimą. Atsakovas sutiko su pareiškėjų argumentu, kad teisės aktai nedraudė finansų patarėjo įmonėms verstis kita (papildoma) veikla, tačiau tokia papildoma veikla negalėjo savo esme atitikti veiklos, kuria dėl tam tikrų teisės aktuose nustatytų reikalavimų ar sąlygų finansų patarėjo įmonė verstis negalėjo. Disponavimas kliento finansinėmis priemonėmis, priimant investicinius sprendimus dėl sandorių su finansinėmis priemonėmis sudarymo, atitiko individualaus kliento finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugos turinį. Tai – ta pati veikla, kurios esmę sudarė Bendrovės diskrecija savarankiškai priimti investicinius sprendimus dėl finansinių priemonių portfelio valdymo.Atsakovas pažymėjo, kad nei Patikrinimo metu, nei Paaiškinimuose Bendrovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji gavo jos klientų pavedimus (nurodymus), t. y. valią sudaryti atitinkamą sandorį išreiškė klientas, o ne pati Bendrovė priėmė investicinį sprendimą. Teisės aktai leido klientų pavedimus priimti ir nerašytine forma (žodžiu, telefonu ir pan.), jeigu dėl tokio pavedimo pateikimo būdo susitarė klientas ir investicines paslaugas teikianti įmonė, o, gavusi nerašytine forma pateiktą kliento pavedimą, investicines paslaugas teikianti įmonė turėjo nedelsdama jį užregistruoti pavedimų registravimo žurnale ir užfiksuoti įrodymus, liudijančius nerašytinio kliento pavedimo pateikimo faktą, jo datą, laiką ir turinį (IPT taisyklių 62–66 punktai). Bendrovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji vykdė būtent klientų pateiktus pavedimus dėl sandorių su finansinėmis priemonėmis (pokalbių su klientais, teikiančiais pavedimus žodžiu ar telefonu, garso įrašų, klientų elektroniniu paštu pateiktų pavedimų ir pan.). Priešingai, Patikrinimo metu surinkti įrodymai (Bendrovės vadovo M. Č. susirašinėjimas elektroniniu paštu su klientais) patvirtino, jog Bendrovė ne tik negaudavo klientų pavedimų, tačiau ji pati priimdavo investicinius sprendimus dėl sandorių su klientams priklausančiomis finansinėmis priemonėmis, o jau vėliau, įvykdžius sandorius, kviesdavo klientus atvykti į Bendrovės biurą ir atgaline data pasirašyti pavedimus dėl finansinių priemonių. Tokiu būdu Bendrovė siekė neteisėtais būdais slėpti jos vykdomą neteisėtą veiklą – klientų finansinių priemonių portfelio valdymą. Be to, skunde akcentuotas Bendrovės susirašinėjimas su D. L. niekaip nesusijęs su Bendrovės teikta finansinių priemonių portfelio valdymo paslauga kitiems jos klientams. Klientų, kuriems Bendrovė teikė portfelio valdymo paslaugas, ir atitinkamų operacijų, atliktų neturint klientų pavedimų, sąrašas pateiktas skundžiamo Nutarimo 3–4 puslapiuose.Skunde nurodyti klientų patvirtinimai, kad pavedimai dėl finansinių priemonių pirkimo–pardavimo su jais buvo suderinti iš anksto ir kiekvienu atveju atskirai, o Bendrovė neatliko veiksmų savo nuožiūra, negavusi išankstinio jų patvirtinimo, buvo teisiškai nereikšmingi siekiant kvalifikuoti Bendrovės vykdytą veiklą (finansinių priemonių portfelio valdymą). Šie patvirtinimai sukėlė CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatytas pasekmes (kai sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, toks sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, jei pastarasis tokį sandorį patvirtina). Bendrovės vykdyto veiklos modelio teisėtumą galėjo patvirtinti tik neginčijami pirminiai įrodymai (klientų pavedimai, pateikti rašytine arba nerašytine forma, fiksuojant nerašytinės formos pavedimų pateikimą). Atsakovas taip pat pabrėžė, jog notaras, tvirtindamas įgaliojimą, neturi specialių žinių ir negali įvertinti, ar veiksmai, kuriuos fizinis asmuo įgalioja atlikti juridinį asmenį, gali būti kvalifikuojami kaip atitinkamos licencijuojamos veiklos vykdymas, ypač turint omenyje tai, kad atitinkama veikla, kurią fiziniai asmenys (Bendrovės klientai) pavedė atlikti Bendrovei, išduotuose įgaliojimuose nebuvo įvardyta nei kaip finansinių priemonių valdymas, nei kaip investicinių sprendimų dėl finansinių priemonių priėmimas klientų vardu ir sąskaita. Bendrovė niekada nesikreipė į atsakovą dėl galimybės vykdyti atitinkamą veiklą klientų išduodamų įgaliojimų pagrindu ir atsakovas niekada neteikė konsultacijos Bendrovei dėl galimybės disponuoti klientų lėšomis ir finansinėmis priemonėmis įgaliojimo pagrindu. Bendrovė šiuo klausimu 2010 m. kreipėsi į VPK, kuri 2010 m. vasario 12 d. raštu Nr. 06-149-(11.20-05) nurodė nematanti teisinių kliūčių finansų patarėjo įmonei atstovavimo instituto pagrindais disponuoti kliento piniginių lėšų ir (ar) finansinių priemonių sąskaitomis ir pagal kliento duotą įgaliojimą atlikti pavestas operacijas, tačiau pareiškėjai sąmoningai ir tyčia nutylėjo kitą, esminę VPK atsakymo dalį, t. y. kad tokios paslaugos teikimas neturėtų sudaryti prielaidų manyti, jog teikiama finansinių priemonių portfelio valdymo ar kita investicinė paslauga, kurios finansų patarėjo įmonė teikti negali. Tai užkirto kelią bet kokioms spekuliacijoms, jog Bendrovė galėjo nežinoti, kad jos pasirinktas veiklos modelis (klientų nurodymų vykdymas įgaliojimų pagrindu) buvo neteisėtas. Aplinkybė, kad Bendrovės vykdyta veikla atitiko finansinių priemonių portfelio valdymo veiklos požymius, bet pati Bendrovė šią paslaugą vadino „kitomis paslaugomis, teikiamomis pagal bendruosius civilinius santykius reglamentuojančius teisės aktus“, nesudarė pagrindo teigti, jog ji nevykdė finansinių priemonių portfelio valdymo.Vadovaujantis FPRĮ 4 straipsnio 7 dalies 4 punktu, finansų patarėjo įmonei leidžiama perduoti klientų pavedimus tik dėl valstybėse narėse įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų išleistų investicinių vienetų (akcijų), kuriuos leidžiama platinti viešai. Pats pavedimo priėmimo ir perdavimo veiksmas savo esme buvo techninio pobūdžio ir visiškai pagrįstai galėjo būti vertinamas kaip pagalba investuotojui, kaip ir bet kuri investicinė paslauga neprofesionaliam investuotojui. Investuotojas, turintis atitinkamų žinių ir supratimo, kaip įsigyti vienų ar kitų jį dominančių investicinių vienetų ar akcijų, tai turbūt darytų pats, nes tai greičiau, paprasčiau (o neretai ir pigiau). Finansų patarėjo įmonės teikiamų paslaugų esmė – objektyvių ir geriausiai kliento interesus atitinkančių patarimų finansų ir investicijų valdymo klausimais suteikimas. Finansų patarėjo įmonė pati negali vykdyti klientų pavedimų, kuriuos jie teikia suteiktų investavimo rekomendacijų pagrindu, todėl įstatymų leidėjas suteikė teisę finansų patarėjo įmonei priimti ir perduoti klientų pavedimus. Investuotojas, teikdamas pavedimą ne tiesiogiai, bet per investavimo rekomendaciją suteikusią finansų patarėjo įmonę, visiškai pagrįstai tikisi profesionalaus aptarnavimo ir finansų patarėjo elgesio, atitinkančio aukščiausius veiklos standartus.Atsakovo teigimu, skundžiamame nutarime aiškiai nurodyta, kokie investuotojai ir kokių investicinių fondų, įsteigtų trečiosiose valstybėse, vienetų įsigijo tarpininkaujant Bendrovei. Nei Patikrinimo metu, nei iš Paaiškinimų nenustatyta, kad minėtų fondų vienetų Bendrovės klientai įsigijo nedalyvaujant Bendrovei. Pareiškėjai pripažino, kad Bendrovė teikė „techninio pobūdžio veiksmus, pagalbą klientams įsigyjant atitinkamų fondų vienetų“, bet tokių veiksmų nelaikė pavedimų priėmimu ir perdavimu, dėl to Bendrovei neva netaikoma pareiga perduoti vykdyti kliento paraišką nedelsiant. Tokie pareiškėjų teiginiai įrodė, kad, nors Bendrovė teikė pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugą dėl kolektyvinio investavimo subjektų išleistų vertybinių popierių, dėl kurių ji iš viso negalėjo šios paslaugos teikti, bet Bendrovė šios paslaugos nelaikė licencijuojama paslauga ir ją teikė nesiekdama laikytis teisės aktų reikalavimų (pvz., perduoti kliento pavedimą vykdyti nedelsiant). Atsakovas sutiko, kad Bendrovė neturėjo pareigos pati vykdyti klientų pavedimus, tačiau ji turėjo veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai tiek pasirinkdama subjektus, kuriems perduos klientų pavedimus vykdymui, tiek ir atlikdama patį klientų pavedimų priėmimą ir perdavimą vykdymui (FPRĮ 22 straipsnio 1 dalis, FPĮ taisyklių 55 punktas).Investavimo rekomendacija laikoma finansų maklerio įmonės (arba kitos investicines paslaugas teikiančios įmonės – banko, finansų patarėjo įmonės) arba kliento iniciatyva klientui teikiama asmeninio pobūdžio rekomendacija dėl vieno ar kelių sandorių, susijusių su finansinėmis priemonėmis (FPRĮ 3 straipsnio 12 dalis). Vertybinių popierių komisija 2010 m. spalio 28 d. patvirtino Sąvokos „Investavimo rekomendacija“ turinio gaires (toliau – ir Gairės). Gairėse nurodytus kriterijus atitinkanti rekomendacija laikoma nebe bendro pobūdžio informacija apie konkrečius investicinius fondus (kaip siekia įrodyti pareiškėjai), bet investavimo rekomendacija, kaip ji apibrėžta FPRĮ ir Gairėse.Pareiškėjai nenurodė, kokiais konkrečiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimais grindė savo poziciją, kad įvykiai, įvykę nuo 2012 m. kovo 9 d. iki 2012 m. spalio 2 d., nebegalėjo būti tiriami, nes buvo suėjęs FPRĮ 84 straipsnio 2 dalyje nustatytas 2 metų senaties terminas. Priešingai, pagal LVAT praktiką, net ir suėjus terminui, per kurį gali būti taikomos poveikio priemonės tikrinamam subjektui, pats subjekto veiklos tikrinimas gali būti vykdomas ir toliau (LVAT 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2377/2012). Atsakovas turėjo teisę tirti visas tyrimui reikšmingas aplinkybes, o už pažeidimus, nuo kurių padarymo dar nebuvo suėjęs senaties terminas (įskaitant kitokias senaties terminų skaičiavimo taisykles tęstiniams ir trunkamiesiems pažeidimams), turėjo ir teisę skirti FPRĮ nustatytas poveikio priemones.Atliekant siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių tinkamumo testą, kai klientams teikiamos investavimo rekomendacijos arba valdomas klientų finansinių priemonių portfelis, turi būti vertinamas visas kompleksas kriterijų, nustatytų FPRĮ 22 straipsnio 5 dalyje. Nustačius neatitikimą bet vienam kriterijui, neleidžiama klientui siūlyti pasirinkimo sandorių (opcionų). Pareiškėjų teiginiai, kad tam tikrų sąvokų ar pasakymų, vartojamų fizinio ir juridinio asmens anketose, suvokimas ir vertinimas gali ženkliai skirtis, ir kad vieningo apibrėžimo, koks investavimas (pasyvus ar aktyvus, su kokios sudėties finansinėmis priemonėmis) turėtų atitikti investavimo tikslą – investicijų vertės didinimą – nėra, patvirtino, jog klientų anketos ir investicinių paslaugų bei finansinių priemonių tinkamumo vertinimas tebuvo formalumas, kuriam Bendrovė neskyrė deramo dėmesio, o siūlydavo (rekomenduodavo) finansines priemones, kurios nebūtinai atitiko klientų interesus ir jiems būdingas savybes (skundžiamame Nutarime nurodytais atvejais klientams buvo rekomenduojamos visiškai netinkamos priemonės), o tai galima paaiškinti tik Bendrovės suinteresuotumu išplatinti atitinkamas finansines priemones (kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus), už kurių išplatinimą ji gaudavo skatinimo priemones iš atitinkamų investicinių fondų valdytojų ar pardavimų skatintojų.Nesutiktina su pareiškėjais, jog, investuotojui anketoje pažymėjus, kad jo žinios apie konkrečias finansines priemones buvo silpnos, tai dar neleido spręsti, kad investuotojas neturėjo pakankamai žinių, jog suprastų riziką, būdingą sandorio sudarymui ir jo portfelio valdymui. Pareiškėjai neįrodė, jog silpnas žinias apie konkrečias finansines priemones turintys klientai suvokė (suprato) sandorių dėl tokių finansinių priemonių keliamą riziką, taip pat nenurodė, kuo remdamiesi darė tokias išvadas. Be to, priešingai nei teigė pareiškėjai, IPT taisyklių 60–62 punktuose nustatyti duomenys tik paaiškino (papildė) šių taisyklių 59 punkte nustatytus kriterijus. Lygiai taip pat, vadovaujantis FPĮ taisyklių 63 punktu, siūlomas sudaryti sandoris ar rekomenduojama finansinė priemonė turėjo atitikti visus kriterijus, o, dėl neatitikimo bent vienam kriterijui, atitikimas kitiems (likusiems) kriterijams tampa teisiškai nereikšmingas. Ne priežiūros institucija, bet pati finansų patarėjo įmonė, įvertinusi apie klientą surinktą informaciją ir klientui teikiamos paslaugos pobūdį ir mastą, privalėjo turėti pagrindą manyti, jog konkretus sandoris atitiko tinkamumo kriterijus, bei pateikti detalią investuotojo duomenų analizę ir pagrindimą, kodėl konkreti finansinė priemonė, neatitinkanti FPRĮ ir FPĮ taisyklėse nustatytų tinkamumo kriterijų, vis tiek laikytina tinkama konkrečiam investuotojui. Skundžiamame nutarime aiškiai nurodyta, kokių kriterijų neatitiko konkrečios finansinės priemonės konkrečių klientų atžvilgiu (pvz., klientų žinių ir patirties; klientų investavimo tikslų ir galimos prisiimti rizikos lygio).Pareiškėjai nepagrįstai teigė, jog FPRĮ pateiktas profesionaliojo kliento apibrėžimas, bet nenustatyta priešinga prezumpcija, t. y. neprofesionalusis investuotojas neturi atitinkamų žinių, įgūdžių ir patirties. Vadovaujantis FPRĮ 3 straipsnio 22 dalimi, neprofesionaliuoju laikomas klientas, kuris nepriskiriamas nei prie profesionaliųjų klientų, nei prie tinkamų sandorių šalių. Tai reiškė, kad neprofesionalusis klientas neturėjo tų savybių, kuriomis pasižymi (ir kurios preziumuojamos) profesionalieji klientai (pakankamo lygio žinių, įgūdžių ir patirties turėjimas). Pareiškėjų poziciją paneigė ir pats tinkamumo instituto taikymas, kadangi dėl visų neprofesionaliųjų investuotojų turi būti atliekamas tinkamumo vertinimas (tinkamumo testas), nes toks FPRĮ reguliavimas reiškė ne ką kitą kaip netiesioginį prezumpcijos, jog neprofesionalusis investuotojas neturi atitinkamų žinių, įgūdžių ir patirties, įtvirtinimą. Atsakovas taip pat paaiškino, kad prašyti pakeisti jiems priskirtą kliento kategoriją galėjo tik profesionalieji klientai be atskiro pripažinimo (FPRĮ 27 straipsnio 5 dalis) ir profesionalieji investuotojai, kurie tokiais pripažinti atlikus atitikimo profesionaliųjų investuotojų kriterijams vertinimą (FPRĮ 28 straipsnio 3, 4 dalys). Teisės aktai investicines paslaugas teikiančiai įmonei nesuteikė teisės netaikyti kurių nors neprofesionaliųjų investuotojų atžvilgiu taikomų apsaugos priemonių, dėl to ryšio tarp tokių priemonių ir neprofesionaliųjų investuotojų žinių ir patirties įrodinėjimas buvo beprasmis.Akivaizdu, kad finansinės priemonės, skirtos tikėtino pelno fiksavimui, atsižvelgiant į trumpalaikius svyravimus žaliavų rinkose, išvestinių ateities sandorių rinkose ir pan. (t. y. pagal savo pobūdį spekuliatyvaus investavimo priemonės), nelaikytinos tinkamomis klientams, kurie pasirinko ilgo laikotarpio investavimą, kuriems priimtina nedidelė investicijų vertės svyravimo rizika ir pan. Vien tai, kad viešai skelbiama, jog šios finansinės priemonės sudėtingos ir rizikingos, o tai galėjo lemti visų ar dalies investicijų praradimą, buvo pakankamas indikatorius licencijuotam profesionalui (finansų patarėjo įmonei), kad tokios finansinės priemonės negalėjo būti siūlomos investuotojui. Tai, jog atitinkamų finansinių priemonių viešai skelbiamuose prospektuose nurodomi joms būdingi rizikos veiksniai, o pareiškėjai juos akivaizdžiai ignoravo (tai patvirtino ir skundo 74 punktas), tik dar kartą įrodė, jog pareiškėjai veikė aplaidžiai ir neprofesionaliai, nesilaikydami teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, kad pareiškėjų argumentas, jog atsakovas nevertino, ar (ir kokią) finansinę naudą turėjo investuotojai, investavę į konkrečias finansines priemones, buvo atmestinas, nes neturėjo jokio ryšio su Bendrovės pareiga atlikti tinkamumo testą. Tinkamumas nustatomas įvertinant kliento žinias ir patirtį, tikslus ir finansinę padėtį, bet ne atitinkamos finansinės priemonės praėjusių laikotarpių ar tikėtinus (būsimus) rezultatus. Priešingai nei teigė pareiškėjai, atsakovas nustatė ir skundžiamame nutarime nurodė, kada ir kokiems klientams buvo teikiamos konkrečios investicinės paslaugos dėl atitinkamų finansinių priemonių (Nutarimo 17–19 psl.).Teisės aktų nuostatos, leidžiančios informaciją apie skatinimo priemones, galimus interesų konflikto šaltinius ir kitą svarbią informaciją atskleisti klientams santraukos forma, neturėtų būti suprantamos kaip leidžiančios pateikti informaciją tokia forma ir būdu, jog klientas – protingas ir apdairus asmuo – negalėtų iš pateiktos informacijos kiekio ir pobūdžio suprasti interesų konflikto pobūdžio, šaltinio ir kylančios grėsmės jo, kaip kliento, interesams. Pavyzdžiui, duomenų klientui pateikimas ikisutartinėje informacijoje santraukos forma, nurodant subjektus (juridinius asmenis), su kuriais sudaryti susitarimai dėl bendradarbiavimo ir finansinių priemonių platinimo, pats savaime neindikuoja apie egzistuojantį interesų konfliktą, nes bet kuris protingas ir apdairus investuotojas tokią informaciją suprastų kaip prekybos vietas (platinimo kanalus), į kurias bus nukreipiami (per kuriuos bus vykdomi) kliento pavedimai dėl finansinių priemonių. Kita vertus, net ir esant tokioms neapibrėžtoms ir nekonkrečioms ikisutartinėje informacijoje klientams pateiktoms nuostatoms, Bendrovė nebūtų laikoma pažeidusi teisės aktų reikalavimus, jeigu apie egzistuojantį interesų konfliktą ir priemones, kurių Bendrovė ėmėsi jam suvaldyti, būtų informavusi klientus kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, nurodydama visas reikšmingas aplinkybes, iš kurių klientas galėtų suprasti interesų konflikto pobūdį ir šaltinį, jo interesams kylančias grėsmes ir galėtų įvertinti, ar priemonės, kurių Bendrovė ėmėsi interesų konfliktui suvaldyti, jam buvo tinkamos ir priimtinos. Nors Bendrovė nurodė, kad bendradarbiavimo susitarimuose su „Green Shoots Capital LLC“, „Man Investments AG“ ar „Taylor Moor Investments“ buvo susitarta, kad Bendrovė skatins pardavimus, t. y. atliks informacijos pateikimo veiksmus, Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė klientams teikė atitinkamas investicines paslaugas, o atskirais atvejais net valdė klientų finansinių priemonių portfelius. Tai, jog tokia veikla viršijo iš susitarimų su atitinkamais subjektais kylančias Bendrovės teises ar pareigas, nesudarė pagrindo teigti, kad Bendrovė atitinkamų paslaugų neteikė. Visais atvejais atitinkamos finansinės priemonės buvo įsigytos dalyvaujant (tarpininkaujant) Bendrovei, už atitinkamų priemonių išplatinimą (ar, kaip nurodė pati Bendrovė, už bendradarbiavimą) buvo gautos ženklios lėšų sumos, faktas apie egzistuojantį interesų konfliktą nebuvo atskleistas klientams ir pastarieji, nežinodami tokios informacijos, negalėjo priimti pagrįsto investicinio sprendimo. Pavyzdžiui, 2012 m. balandžio 5 d. platinimo sutartimi tarp Bendrovės ir valdymo įmonės UAB „Lords LB Asset Management“ Bendrovė įsipareigojo „siūlyti (platinti) KIS investicinius vienetus (akcijas)“, o UAB „Lords LB Asset Management“ – Bendrovei mokėti atlyginimą už „faktiškai išplatintus KIS investicinius vienetus (akcijas)“; 2012 m. balandžio 13 d. Bendrovei minėtos sutarties pagrindu pervesta 10 358,40 Lt (3 000 Eur) komisinio atlygio, kas sudarė 1 proc. nuo išplatintos kolektyvinio investavimo subjektų vienetų (akcijų) vertės; ši informacija neatskleista investuotojui, įsigijusiam UAB „Lords LB Asset Management“ valdomų fondų vienetų. Nustačius vienintelę priežastį, lėmusią Bendrovės suinteresuotumą siūlyti klientams netinkamų fondų vienetus – jos gaunamus platinimo mokesčius (komisinius) ir jai apie tai iš anksto tinkamai neinformavus klientų, laikytina, kad egzistavo tiesioginis priežastinis ryšys tarp pažeistų klientų interesų (jiems siūlyta netinkama finansinė priemonė) ir Bendrovės suinteresuotumo išplatinti atitinkamas finansines priemones.Priimant skundžiamą Nutarimą, buvo įvertinti Bendrovės argumentai, neva ji neteikė pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugos dėl atitinkamų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų. Tyrimo metu užfiksuota, kad klientai Bendrovei pateikė pavedimus dėl atitinkamų fondų investicinių vienetų įsigijimo ir sandoriai dėl šių fondų vienetų įsigijimo buvo sudaryti, tačiau Bendrovė nesilaikė teisės aktuose nustatyto reikalavimo chronologine tvarka ir nedelsiant registruoti klientų pavedimus pavedimų registravimo žurnale (IPT taisyklių 72 punktas). Bendrovės dalyvavimas, klientams teikiant pavedimus dėl sandorių su atitinkamomis finansinėmis priemonėmis, laikytinas investicinės paslaugos (pavedimų priėmimo ir perdavimo) teikimu, bet ne techniniais veiksmais ar pagalbos klientams suteikimu. Klientų Bendrovei pateikti pavedimai (paraiškos įsigyti fondo vienetų) atitiko visus pavedimo požymius. Ataskaitoje (39 ir 61 priedai) aiškiai nurodyta, dėl kokių fondų vienetų pateikti klientų pavedimai nebuvo įregistruoti pavedimų registravimo žurnale: 15 pavedimų dėl „Axiom Legal Financing Fund“ nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., 77 pavedimai dėl „GLG“, „MAN AHL“, „MAN BlueCrest“, „Man Compass“ ir „Man Synergy“ fondų nuo 2009 m. balandžio 28 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovė 2014 m. rugpjūčio 27 d. rašte Nr. D113, atsakydama į inspektavimo komisijos 2014 m. rugpjūčio 25 d. paklausime Nr. 3 pateiktą klausimą dėl pavedimų žurnale registruojamų tik įvykdytų pavedimų, Bendrovė pripažino, kad registravo ne visus, o tik perduotus vykdyti klientų pavedimus, tačiau nurodė, kad ji ėmėsi priemonių, jog būtų pradėti registruoti ne tik perduoti, bet ir iš klientų gauti pavedimai.Skirdamas poveikio priemonę (finansų maklerio generalinės licencijos panaikinimą) M. Č., atsakovas vadovavosi FPRĮ 14 straipsnio 3 dalies 6 punktu. Akcentuota, jog M. Č., būdamas Bendrovės vadovu ir tuo pačiu finansų makleriu, t. y. asmeniu, per kurį Bendrovė teikė paslaugas klientams, turėjo ne tik pats laikytis FPRĮ ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatų, bet ir užtikrinti, kad nustatytų reikalavimų laikytųsi jo vadovaujama Bendrovė. Tai, jog Bendrovė, teikdama paslaugas klientams, nesilaikė nustatytų reikalavimų, reiškė, jog Bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas nesiėmė veiksmų ir priemonių, reikalingų jos veiklos teisėtumui užtikrinti. Poveikio priemonė M. Č. buvo taikyta ne už ABĮ nuostatų pažeidimus, bet už FPRĮ ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Visi Patikrinimo metu nustatyti Bendrovės padaryti pažeidimai buvo padaryti to paties asmens, t. y. M. Č., kuris turėjo tiek pareigą, tiek ir visas galimybes pats laikytis nustatytų reikalavimų ir užtikrinti, kad nustatytų reikalavimų laikytųsi jo vadovaujama Bendrovė.Atsakovas paaiškino, jog FPRĮ nepateiktas nei tęstinio, nei trunkamojo pažeidimo apibrėžimas, dėl to taikant FPRĮ 84 straipsnio 2 dalį reikėjo vadovautis įstatymo arba teisės analogija, atsižvelgti į teismų praktiką. Pavyzdžiui, ATPK taip pat nustatė administracinę atsakomybę už trunkamuosius pažeidimus (35 straipsnio 1 dalis), bet nepateikė trunkamojo pažeidimo požymių ar apibrėžimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir aiškindamas tęstinio ir trunkamojo pažeidimų požymių analizę, pagrįstai atsižvelgė tiek į teisės doktriną, tiek į teismų praktiką (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nutarimas byloje Nr. I-613-162/2008, Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. II-762-428/2009, Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. ATP-56-350/2014). Klientų finansinių priemonių portfelio valdymas laikytinas tęstiniu pažeidimu, nes Bendrovei su klientais sudarius paslaugų teikimo sutartį, klientų išduotų notarinės formos įgaliojimų pagrindu Bendrovei priimant investicinius sprendimus dėl operacijų su klientams priklausančiomis finansinėmis priemonėmis ir pateikiant juos vykdyti finansų tarpininkams, Bendrovė turėjo bendrą tikslą – valdyti atskirų klientų finansinių priemonių portfelius. Šis tikslas buvo įgyvendinamas panašiais neteisėtais veiksmais – Bendrovei priimant investicinius sprendimus dėl operacijų su klientų finansinėmis priemonėmis. Be to, Bendrovės veiksmus, jai priimant investicinius sprendimus dėl sandorių su klientams priklausančiomis finansinėmis priemonėmis, kvalifikavus kaip klientų finansinių priemonių portfelio valdymą ir nesant duomenų apie tai, kad paslaugų teikimo sutartys su atitinkamais klientais būtų nutrauktos (priešingai, pati Bendrovė patvirtino, kad sutartys ir klientų išduoti įgaliojimai tebegaliojo), laikytina, kad portfelio valdymo paslauga (portfelio valdymas – bet kuris investicinis sprendimas: pirkti, parduoti arba laikyti kliento portfelį sudarančias finansines priemones) buvo teikiama iki pat skundžiamo nutarimo priėmimo. Trunkamųjų pažeidimų požymius atitiko investicinių paslaugų teikimas klientams dėl jiems netinkamų finansinių priemonių ir Bendrovės pareigos valdyti interesų konfliktus nevykdymas, kadangi, Bendrovei klientams tinkamai neatskleidus informacijos apie egzistuojantį interesų konfliktą iki investicinių paslaugų teikimo pradžios ir nesiėmus kitų reikiamų veiksmų kilusiam interesų konfliktui valdyti, priešinga teisei būsena truko ilgą laikotarpį, o net ir nustačius šio pažeidimo faktą priešinga teisei padėtis nebuvo ištaisyta. Analogiškai vertintini ir Bendrovės veiksmai (neveikimas), kuriais Bendrovės klientai nebuvo informuoti (įspėti), kad atitinkamos finansinės priemonės, dėl kurių Bendrovė teikė pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugą, buvo jiems netinkamos (truko nuo atitinkamos pareigos neįvykdymo iki paaiškėjimo Patikrinimo metu).Bendrovės veiksmai, kuriais buvo paneigta jos, kaip nešališko ir kliento interesais veikiančio kompetentingo patarėjo finansų klausimais, veiklos modelio koncepcija, negalėjo būti vertinami kitaip nei šiurkštūs pažeidimai, o, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų dažnumą ir jų pobūdį, visiškai pagrįstai konstatuota, kad Bendrovė pažeidimus darė nuolat. Dar daugiau, šiurkščius pažeidimus nuolat darė licencijuotas subjektas, kuriam teisės aktai nustatė aukštus profesionalumo, apdairumo ir atsargumo reikalavimus. Tai, jog Bendrovė teikė investicines paslaugas, kurių ji iš viso negalėjo teikti (klientų finansinių priemonių portfelio valdymas ir investavimo rekomendacijos bei pavedimų priėmimas dėl kolektyvinio investavimo subjektų, įsteigtų trečiosiose šalyse), o tas investicines paslaugas, kurias turėjo teisę teikti, teikė nesilaikydama teisės aktų reikalavimų (rekomendavo klientams netinkamas finansines priemones, nevaldė interesų konfliktų, net nesugebėjo užregistruoti visų klientų teikiamų pavedimų) dar kartą patvirtino, kad Bendrovė veikė neprofesionaliai ir nesąžiningai, o jos padaryti pažeidimai buvo šiurkštūs. Pareiškėjai nepagrįstai teigė, kad licencijos panaikinimas gali būti taikomas tik už pakartotinius ir piktybiškus pažeidimus, o Bendrovė, atsižvelgdama į Vertybinių popierių komisijos 2009 m. atsakymą, buvo sąžiningai įsitikinusi, kad jos vykdyta veikla buvo teisėta. Pakartotinumas nebuvo būtinoji sąlyga skiriant poveikio priemonę – licencijos panaikinimą. Kita vertus, Bendrovės veiksmai, net ir turint Vertybinių popierių komisijos atsakymą, kuriame pažymėta, jog Bendrovės vykdoma veikla negali sudaryti įspūdžio, jog teikiama investicinė paslauga – kliento finansinių priemonių portfelio valdymas, galėjo būti vertinamas ne tik kaip piktybiškas elgesys, bet ir kaip visos su tuo susijusius veiklos rizikos sąmoningas prisiėmimas.Pareiškėjų nurodytas 2013 m. atliktas Lietuvos banko tyrimas negalėjo būti tapatinamas su rinkos dalyvių tikrinimu (inspektavimu) – šis tyrimas atliktas vertinant atsakovo turimą ir (arba) tarpininkų (rinkos dalyvių) jam pateiktą informaciją. Atlikus minėtą tyrimą, nei Bendrovei, nei kitiems rinkos dalyviams nebuvo taikytos jokios poveikio priemonės. Atsakovas atliko Bendrovės veiklos tyrimą gautų skundų, kuriuos pateikė jos klientai, pagrindu, ir nevertino Bendrovės teikiamų paslaugų kitiems, t. y. profesionaliesiems, Bendrovės klientams (kredito unijoms). Taip pat nevertintina Bendrovės pajamų struktūra, konkrečiai – Bendrovės pajamos, gautos iš jau minėtiems profesionaliesiems klientams suteiktų konsultavimo paslaugų. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 4 straipsnio 8 dalimi, kredito unija turi teisę įsigyti tik ne nuosavybės vertybinius popierius pagal priežiūros institucijos nustatytas investavimo taisykles, dėl to kai kurių kredito unijų Bendrovei sumokėtos ypač didelės pinigų sumos už suteiktas konsultavimo paslaugas neturėtų būti besąlygiškai vertinamos kaip Bendrovės teisėtai vykdytos veiklos (ir atitinkamai gautų pajamų, kurios, Bendrovės pateiktais duomenimis, sudarė net 97,7 proc. visų pajamų per 2014 m.) dalis. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, šiuo metu Bendrovės ir atitinkamų kredito unijų veiksmus, kaip galimai turinčius nusikalstamos veikos – turto iššvaistymo – požymių, tyrė teisėsaugos institucijos (http://vz.lt/Default.aspx?PublicationId=3b31ef97-61ed-4e75-9ee8-a4fd91d9d838). Be to, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1477-619/2016 pagal ieškovės kredito unijos „Taupkasė“ ieškinį Bendrovei dėl sutarties sąlygos, reglamentuojančios minėtos kredito unijos Bendrovei mokamus mokesčius už Bendrovės teikiamas paslaugas, pripažinimo negaliojančia (Lietuvos bankas įtrauktas į šią bylą kaip išvadą teikianti institucija). Dėl pareiškėjų argumento, kad, nenustačius pažeidimų teikiant paslaugas profesionaliesiems investuotojams, licencijos teikti visas investicines paslaugas panaikinimas buvo neadekvatus ir neproporcingas, pažymėtina, jog teisės aktai nenumatė galimybės turėti kelių tipų licencijas, suteikiančias teisę teikti investicines paslaugas skirtingiems subjektams (pvz., neprofesionaliesiems investuotojams, profesionaliesiems investuotojams) – išduodamos tik licencijos teikti vieną, kelias ar visas leidžiamas teikti investicines paslaugas, o atitinkamų investuotojų tipams taikomos skirtingos, jų interesus atitinkančios, klientų apsaugos priemonės.Pareiškėjai nepaaiškino, kaip ir kokiu būdu atsakovo atlikti priežiūros veiksmai galėjo būti neproporcingi siekiamam tikslui įgyvendinti ar ūkio subjekto dydžiui, arba kaip (kokiais veiksmais) buvo neproporcingai trikdoma Bendrovės veikla. Pareiškėjų minėta 2009 m. gruodžio 15 d. Vertybinių popierių komisijos paskirta poveikio priemonė – 4 000 Lt (1 158,48 Eur) bauda – UAB „Finansų rizikos valdymas“ už veiklos vykdymą be licencijos buvo skirta esant visiškai kitoms faktinėms aplinkybėms: poveikio priemonė (bauda) buvo paskirta nelicencijuotam subjektui, o ir paskirta bauda buvo sąlyginai nedidelė, nes buvo nustatyta, jog investicinės paslaugos buvo teikiamos tik dėl vienos rūšies specifinių investicinių paslaugų (atpirkimo sandorių sudarymo), didžioji dalis sandorių buvo sudaryta su „Finastos“ grupės įmonėmis, pareigas klientams (taip pat ir informacijos klientams suteikimą) tinkamai vykdė AB FMĮ „Finasta“, klientams žala nepadaryta, o klientų skundų negauta; iki Vertybinių popierių komisijos sprendimo priėmimo UAB „Finansų rizikos valdymas“ buvo nutraukusi neteisėtus veiksmus ir licencijuojamų investicinių paslaugų neteikė. Taigi, esant visiškai skirtingoms aplinkybėms, pareiškėjų argumentai dėl nukrypimo nuo lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų nepagrįsti.Tretieji suinteresuoti asmenys N. B., S. Š. ir UAB „Dekoras“ (toliau kartu – ir tretieji suinteresuoti asmenys) atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:Bendrovė ir S. Š. 2010 m. liepos 7 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. MCWM-01-20100707-0008 dėl investicinių paslaugų investuotojui teikimo: investavimo rekomendacijų klientui teikimo ir kliento pavedimų dėl finansinių priemonių (akcijų, obligacijų ir kt.) pirkimo ir pardavimo priėmimo ir perdavimo. Kliento vardu pavedimus (finansinių priemonių pirkimui ar pardavimui) Bendrovė perduodavo vykdyti finansų maklerio paslaugas teikiančiai AB bankas „Finasta“, kuri įgydavo S. Š. nuosavybėn pavedimuose nurodytas finansines priemones arba jas parduodavo. 2010 m. liepos 7 d. su Bendrove identišką sutartį (tuo pačiu numeriu) dėl tų pačių investavimo paslaugų teikimo sudarė N. B. bei UAB „Dekoras“ (sutarties Nr. MCWM-01-201000707-0007), kurios akcininkai buvo N. B. ir S. Š. Kiekvieną iš trijų investuotojų Bendrovė minėtose sutartyse priskyrė neprofesionalaus investuotojo kategorijai ir sutartyse patvirtino, kad jie atitiko neprofesionalaus investuotojo kriterijus. Tai, kad jie laikytini neturinčiais pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties pagrįstiems investiciniams sprendimams savarankiškai priimti bei negalinčiais tinkamai įvertinti su tuo susijusios rizikos, patvirtino ir kiekvieno iš jų užpildyta Asmens (investuotojo) anketa. Bendrovės anketoje visi trys investuotojai pasirinko „investicijų vertės didinimo“ tikslą, investavimo laikotarpis – 1–5 metai, didžiausias investicijų vertės sumažėjimas: N. B. – 6–13 proc., S. Š. – 14–24 proc., UAB „Dekoras“ – 6–13 proc. (nuo 2012 m. liepos 17 d. – 14–24 proc.). Bendrovė veikė neteisėtai, nes, suklaidindama neprofesionalius investuotojus, jiems teikė investicines paslaugas tokiu būdu, kuris faktiškai reiškė investicinio portfelio valdymą, kuriam Bendrovė neturėjo licencijos. Bendrovė pati investuotojams parinkdavo finansines priemones ir jų pirkimo / pardavimo laiką, savarankiškai investuodavo jų lėšas, prieš tai jiems nesuteikdama jokios informacijos nei apie konkrečias finansines priemones, nei apie riziką ir galimus nuostolius, prieš investavimą neteikė investuotojams jokių investavimo rekomendacijų, pavedimus pirkti / parduoti finansines priemones perduodavo vykdymui be jų žinios. Veikdama pagal investuotojų išduotus įgaliojimus ir faktiškai valdydama jų investicinius portfelius, Bendrovė nepaisė investuotojų pasirinkto investavimo tikslo, laikotarpio bei didžiausio jiems priimtino investicijų praradimo dydžio, o įgyvendindavo kitą, investuotojų nepasirinktą didesnės rizikos tikslą – „spekuliaciją“. Bendrovė, turėdama interesų konfliktą tarp savo interesų (kylančių iš bendradarbiavimo su kitais finansų tarpininkais) ir savo klientų (investuotojų) interesų, šio interesų konflikto neatskleidė, klaidino klientus, o investavimo procese prioritetą teikė savo interesams, tuo finansiškai pakenkdama klientams. Visais šiais veiksmais tretiesiems suinteresuotiems asmenims padaryta turtinė žala: S. Š. – 70 214,28 Lt (20 335, 46 Eur), N. B. – 63 675,21 Lt (18 441,61 Eur), UAB „Dekoras“ – 215 586,44 Lt (62 438,14 Eur). 2014 m. birželio 11 d. tretieji suinteresuoti asmenys Bendrovei įteikė 2014 m. birželio 9 d. pranešimus apie vienašališką sutarties nutraukimą. Jie kreipėsi į atsakovą su skundais dėl neteisėtų Bendrovės veiksmų, kurių pagrindu atsakovas atliko Patikrinimą ir priėmė skundžiamą nutarimą. Be to, dėl padarytų nuostolių priteisimo iš Bendrovės tretieji suinteresuoti asmenys kreipėsi į teismus (N. B. ir S. Š. – į Vilniaus miesto apylinkės teismą (civilinė byla Nr. 2-23420-433/2015), UAB „Dekoras“ – į Vilniaus apygardos teismą (civilinė byla Nr. 2-2656-881/2015), šios bylos sustabdytos).Bendrovė investuotojams pritaikė tokią investicinių paslaugų teikimo tvarką, kurioje Bendrovė (jos pačios prašymu išduotų įgaliojimų pagrindu), pasinaudodama jų, kaip neprofesionalių investuotojų, žinių ir patirties stoka, faktiškai jų vardu vykdė jų finansinių priemonių portfelio valdymą. Bendrovė, investuotojams net neteikdama jokių investavimo rekomendacijų (tai Bendrovė patvirtino 2014 m. liepos 16 d. elektroniniame laiške) ir iš anksto su jais nederindama, savo nuožiūra priėmė visus investicinius sprendimus ir juos įgyvendinančius pavedimus dėl finansinių priemonių investuotojams pirkimo / pardavimo be investuotojų žinios pateikdavo vykdyti finansų maklerio paslaugas teikiančiai AB „Finasta“, investuotojams apie tai pranešdavo ir gaudavo jų patvirtinimą (parašus) šiems pavedimams tik kartą per ketvirtį, jau po pavedimų pateikimo ir net įvykdymo. Tretieji suinteresuoti asmenys jokių pavedimų ar nurodymų (žodžiu ar raštu) dėl jokio sandorio Bendrovei nė karto nepateikė. Įgaliojimų suteikimas nevyko išimtinai investuotojų iniciatyva, nes Bendrovė jiems pranešė apie įgaliojimų reikalingumą, nurodė, į kurį notarų biurą ir kada atvykti. 2010 m. sausio 12 d. notarų biure išduotų įgaliojimų tekstas beveik identiškas, įgaliojimuose Bendrovei suteikta teisė investuotojų vardu pirkti ar kitaip įsigyti, parduoti, perleisti vertybinius popierius, ar kokiu nors kitu būdu jais disponuoti. Analogiškų įgaliojimų išdavimo Bendrovė prašė ir iš kitų savo klientų (pvz., R. Z.), tai gan akivaizdžiai įrodė Bendrovės plačiai naudojamą investicinių paslaugų (portfelio valdymo) teikimo būdą. Pirmuosius sandorius su trečiųjų suinteresuotų asmenų finansinėmis priemonėmis Bendrovė pradėjo vykdyti pagal minėtus įgaliojimus nuo 2010 m. kovo 31 d., net su jais nesudariusi sutarčių (tai padaryta tik 2010 m. liepos 7 d.). Vėliau investuotojų pareigą išduoti Bendrovei įgaliojimą, „užtikrinantį, kad finansų patarėjas galėtų tinkamai vykdyti kliento pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugą“, Bendrovė įtraukė ir į jos parengtų 2010 m. liepos 7 d. sutarčių tekstą (7.2 p.). Pasibaigus pradinių įgaliojimų 3 m. terminui, Bendrovė jų prašė vėl išduoti tapačius įgaliojimus naujam terminui, tai padaryta 2013 m. sausio mėn. M. Č. elektroninių laiškų turinys nepaliko abejonių, kad Bendrovė savo nuožiūra valdė klientų portfelius. 2009 m. gruodžio 29 d. laiške Bendrovė investuotojams išaiškino savo investicinių paslaugų teikimo procesą (kad susitikimai vyktų kartą per ketvirtį portfelio peržiūrai, aptarimui, reikiamiems veiksmams atlikti, kad M. Č. ir kitas Bendrovės darbuotojas nuolatos stebėtų situaciją ir reaguotų nelaukdami ketvirčio pabaigos). Nuolatinis klientų portfelio stebėjimas (kiekvieną / kas antrą dieną) ir greitas reagavimas (t. y. investicinių sprendimų priėmimas), nelaukiant tik kartą per ketvirtį vykstančių susitikimų su klientu, įrodė sandorių sudarymą Bendrovės iniciatyva ir jos nuožiūra (klientų portfelio valdymą). Minėtame laiške Bendrovė investuotojams nurodė, kad jie turės Bendrovei mokėti sėkmės mokestį, skaičiuojamą kiekvieną ketvirtį. Toks sėkmės mokestis pradžioje (2010 m, I–II ketvirtį) , kol portfelis buvo pelningas, buvo jiems apskaičiuotas, vėliau portfelio balansas visą laiką buvo neigiamas / nuostolingas ir sėkmės mokestis neskaičiuotas. Sėkmės mokesčio skaičiavimas už savo investicines paslaugas patvirtino portfelio valdymo paslaugos teikimą, nes iš dviejų investicinių paslaugų, kurias pagal licenciją Bendrovė turėjo teisę teikti, vienos – investavimo rekomendacijų – ji iš viso niekada tretiesiems suinteresuotiems asmenims neteikė (tai Bendrovė pripažino 2014 m. liepos 16 d. elektroniniame laiške), o sėkmės mokesčio skaičiavimas už kitą paslaugą – klientų pavedimų priėmimą ir perdavimą – būtų nelogiškas, ypač atsižvelgiant į Bendrovės paaiškinimą, kad jokių investicinių sprendimų ji niekada pati nepriiminėjo. Tolesnis susirašinėjimas su Bendrove, vykęs per jos vadovą M. Č., įrodė, kad Bendrovė savo nuožiūra valdė investicinį portfelį, o investuotojus apie tai informuodavo post factum (po fakto) kas ketvirtį siunčiamuose laiškuose, su kuriais persiųsdavo ketvirtinę investicinio portfelio ataskaitą.Tretieji suinteresuoti asmenys iki šiol (net ir post factum) nėra patvirtinę kai kurių Bendrovės perduotų vykdymui ir įvykdytų rinkoje pavedimų dėl finansinių priemonių jiems pirkimo / pardavimo (pvz., kai Bendrovė 2010 m. gruodžio 17 d. savarankiškai, be UAB „Dekoras“ valios, perdavė vykdymui šios bendrovės vardu pavedimą pirkti „Allied Irish Banks Plc“ euroobligacijų už 58 205,37 Lt (16 857,44 Eur), šį pavedimą pasirašė M. Č. (įrašas pavedime: „pagal įgaliojimą M. Č.“, jo parašas)). 2013 m. pabaigoje, tretiesiems suinteresuotiems asmenims pradedant suvokti, kad jų lėšos investuotos netinkamai ir komplikavusis investuotojų ir Bendrovės santykiams, jie nebesusitikdavo pasirašinėti atgaline data. Tai paneigė pareiškėjų argumentus, jog neva visus Bendrovės pagal įgaliojimą perduotus vykdyti investuotojų nepasirašytus pavedimus jie vėliau pasirašė. Pavyzdžiui, S. Š. vardu AB „Finasta“ pateiktas vykdymui 2013 m. vasario 20 d. pavedimas, pagal kurį šiam investuotojui 2013 m. vasario 20 d. už 37 284,95 Lt (10 798,47 Eur) buvo nupirkti 365 vnt. finansinės priemonės „Pro Shares Ultra Silver“ (visiškai netinkamos šiam investuotojui), N. B. vardu perduoti vykdymui ir įvykdyti 2013 m. sausio 2 d., 2013 m. vasario 20 d., 2013 m. rugsėjo 3 d., 2013 m. rugsėjo 10 d., 2013 m. rugsėjo 18 d., 2013 m. rugsėjo 20 d., 2014 m. vasario 18 d. pavedimai dėl finansinių priemonių (visiškai jai netinkamų) pirkimo / pardavimo. Dar vienas įrodymas, kad Bendrovė valdė portfelį – Bendrovės 2015 m. gegužės 7 d. dokumentas „Ilgalaikio turto apyvarta“, kuriame tarp visų turto objektų įtraukta ir kompiuterinė programa „Klientų portfelio valdymas“. Be to, pareiškėjai neįrodė trečiųjų suinteresuotų asmenų pavedimų gavimo ir žodine forma, kas reiškė jog Bendrovė vykdė finansinių priemonių portfelio valdymą.Vertybinių popierių komisija 2010 m. balandžio 1 d. išaiškinime Nr. 13K-3 nurodė, jog valdant portfelį jį sudarančios finansinės priemonės ir piniginės lėšos nuosavybės teise priklauso klientui. Taigi, šios finansinės priemonės turėjo būti parduodamos / perkamos (portfelis valdomas) tik kliento (o ne finansų tarpininko) vardu. Tretieji suinteresuoti asmenys pastebėjo ir tai, jog aplinkybė, kad investuotojai neginčijo Bendrovės iniciatyva jų vardu sudarytų sandorių, nepaneigė, kad ji neteisėtai teikė investicines paslaugas (portfelio valdymą) ir padarė kitus skundžiamame nutarime nurodytus FPRĮ pažeidimus. Investuotojai turėjo teisę patys pasirinkti jiems tinkamus teisių gynimo būdus ir priemones, be kita ko, iš FPRĮ pažeidusios ir netinkamas investicines paslaugas suteikusios Bendrovės reikalauti atlyginti jiems padarytą žalą.Atsakovas skundžiamame Nutarime netinkamomis neprofesionaliems investuotojams, pasirinkusiems investicijų vertės didinimo tikslą ir ribotą 6–13 proc. ar 14–24 proc. priimtiną didžiausią investicijų vertės sumažėjimą, pagrįstai pripažino 3 finansines priemones: „Pro Shares Ultra Silver (AGQ)“, „ETF Leveraged Crude Oil (LOIL)“ ir „iPath S&P 500 Volatility Short Term Futures ETN (VXX)“. Remiantis finansinės priemonės „Pro Shares Ultra Silver (AGQ)“ prospektu, kad investavimas į žaliavas (per šią finansinę priemonę netiesiogiai investuojama į sidabrą) galėjo pasireikšti greitais ir dideliais nuostoliais (Bendrovė 2011 m. lapkričio 3 d. elektroniniame laiške pripažino, kad sidabro kaina „smarkiai svyruoja“, o investavimą į sidabrą pati laikė spekuliacija (Bendrovės tinklalapyje paskelbtas M. Č. straipsnis)), kad kasdienių kainos svyravimų visuma ilgesnio laiko prasme galėjo itin neigiamai paveikti investavimo rezultatus (pasireikšti visišku investicijos praradimu: jeigu per 1 dieną sidabro kaina nukristų 50 proc., investicija dėl jos dvigubo sverto panaudojimo būtų prarasta visu 100 proc.), kad investuotojas privalėjo kasdien aktyviai valdyti ir prižiūrėti savo investiciją į šią finansinę priemonę ir būti pasiruošęs periodiškai pertvarkyti savo investicinį portfelį. Remiantis finansinės priemonės „iPath S&P 500 Volatility Short-Term Futures ETN (VXX)“ prospektu, tai su trumpalaikiais ateities sandoriais susiję išvestiniai vertybiniai popieriai, ši finansinė priemonė tinkama investuotojams, siekiantiems trumpalaikio investavimo (dieninio, savaitinio) tikslų, ETN – išvestinės finansinės priemonės, kurios buvo rizikingesnės už įprastus skolos vertybinius popierius ir negarantavo investicijos grąžinimo, o investuotojas galėjo prarasti visą investuotą sumą. Remiantis išvestinės finansinės priemonės „ETF Leveraged Crude Oil (LOIL)“ prospektu, jos kaina dvigubu finansiniu svertu susieta su žaliavos – naftos – ateities sandorių kainas atspindinčio indekso (Dow Jones Commodity Index) reikšme, t. y. indekso kainos kritimas nulemia dvigubai didesnius (200 proc.) šios finansinės priemonės nuostolius; tai didele rizika (gresiančiu visišku investicijos praradimu) pasižyminti, kasdienei aktyviai prekybai, trumpalaikiam investavimui (t. y. spekuliavimui) skirta finansinė priemonė; rizikai daro įtaką plataus masto žaliavų kainų (šiuo atveju – naftos) svyravimai; šios finansinės priemonės emitentas pripažino, jog per gana trumpą laiką žaliavos kaina galėjo nukristi iki 50 proc., kas (dėl naudojamo sverto fenomeno) reikštų visišką investicijos praradimą; šis produktas skirtas tik trumpalaikiam spekuliavimui; Bendrovė investavimą į naftą laikė spekuliacija (Bendrovės tinklalapyje paskelbtas M. Č. straipsnis). Visas šias finansines priemones Bendrovė tretiesiems suinteresuotiems asmenims parinko ir pagal savo sukurtus pavedimus nupirko, nepaisant to, kad, jiems teikdama investicines paslaugas, ji privalėjo jų lėšas investuoti į jų anketos duomenis atitinkančias (jiems tinkamas) finansines priemones.Tretieji suinteresuoti asmenys nesutiko su pareiškėjais, jog teisės aktai ir investavimo teorija neapibrėžė, koks investavimas atitiko investicijų vertės didinimo tikslą, tad šis kriterijus neturėjo tapti lemiamu vertinant, ar finansinė priemonė tinkama investuotojui. Pirma, atsakovas skundžiamame nutarime finansinių priemonių netinkamumą investuotojams grindė ne vien jų neatitikimu investuotojų pasirinktam investavimo tikslui, bet ir neatitikimu investuotojų žinioms, rizikos tolerancijai ir kitiems kriterijams. Antra, vertinant investuotojo anketoje pateiktų investavimo tikslų pasirinkimo galimybę, „spekuliacija“ vienareikšmiškai laikytina rizikingiausiu tikslu iš visų, ir jos nė vienas iš trečiųjų suinteresuotų asmenų nepasirinko. Trečia, tai, kad Bendrovė nežinojo ir nesugebėjo paaiškinti jos pačios sukurtoje anketoje investuotojams siūlyto pasirinkti investavimo tikslo („investicijų vertės didinimo“) esmės ir bruožų, patvirtino, kad Bendrovė jų lėšas investavo neapdairiai, net neatlikdama finansinių priemonių tinkamumo investuotojams pagal šį tikslą įvertinimo. Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima matyti, kad ji prieš investavimą atliko minėtų finansinių priemonių tinkamumo klientams įvertinimą ir kad jos buvo pripažintos tinkamos tretiesiems suinteresuotiems asmenims.M. Č. padarė FPRĮ pažeidimus, jo neteisėti veiksmai visiškai sutapo su Bendrovės neteisėtais veiksmais, nustatytais patikrinimo metu, kadangi jie buvo padaryti būtent M. Č. (tiesiogiai ir asmeniškai). Be to, M. Č. buvo Bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas, jis pats dirbo su visais Bendrovės klientais (išskyrus kredito unijas) ir atstovavo Bendrovei, teikiant klientams investicines paslaugas. Pats M. Č. trečiųjų suinteresuotų asmenų vardu pasirašydavo perduotus vykdyti pavedimus, priimdavo visus investicinius sprendimus. Taigi, poveikio priemonė – finansų maklerio licencijos panaikinimas – M. Č. buvo skirta teisėtai ir pagrįstai. Pažymėtina, kad M. Č. ne pirmą kartą, t. y. piktybiškai, pažeidinėjo finansinių priemonių rinką reguliuojančius teisės aktus. Su atsiliepimu pateikti rašytiniai įrodymai (VPK 2003 m. vasario 18 d. raštas Nr. 06-178-(11.06-03), 2003 m. kovo 20 d. raštas Nr. 06-334-(11.05-03), 2003 m. vasario 28 d. nutarimas) patvirtino, jog Vertybinių popierių komisija 2003 m. buvo nubaudusi M. Č. už tai, kad jis raštu nepildė klientų vardu priimtų investicinių sprendimų ir skyrė jam neeilinę atestaciją, kadangi kaip finansų makleris jis dirbo ir atstovavo UAB „Alpha Baltic“ tuo metu, kai ji padarė daug sunkių pažeidimų.Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Z. atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:Nutarime nurodyti pareiškėjų tyčiniai neteisėti veiksmai jai tiesiogiai sukėlė 683 547,94 Lt (197 969,16 Eur) nuostolius, pasireiškusius pareiškėjų rekomenduotomis investicijomis į jai visiškai netinkamas finansines priemones – „Axiom Legal Financing Fund“ ir „Tranen Capital Alternative Investment Fund“ investicinius vienetus. Šių fondų prospektai R. Z. nebuvo pateikti, Bendrovė už investicijas iš su nurodytais fondais susijusių asmenų gavo komisinius.R. Z. 2005 m. už parduotas paveldėtas AB „Kauno tiltai“ akcijas gavo daugiau nei 9 mln. Lt (~2,6 mln. Eur) ir nutarė juos investuoti į obligacijas ir akcijas. R. Z. 2011 m. rugpjūčio 10 d. su Bendrove sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. MCWM-01-20110810-0030, kuria Bendrovė įsipareigojo jai teikti investavimo rekomendacijas bei priimti ir perduoti pavedimus dėl finansinių priemonių. Sudarant šią sutartį ir teikiant investicines paslaugas Bendrovės vardu veikė M. Č.. Bendrovės parengtoje anketoje R. Z. nurodė, kad: buvo namų šeimininkė, išlaikė 3 asmenis, iš kurių 2 – nepilnamečiai vaikai; lėšas gyvenimui sudarė palikimas, vertybiniai popieriai ir santaupos; žinios apie finansines priemones buvo silpnos; investavimo tikslas – kapitalo išsaugojimas, pastovios pajamos ir investicijų vertės didinimas; planuojamas investavimo laikotarpis – 5-10 m., priimtina vidutinė metinė investicijų grąža – iki 7 proc., priimtinas didžiausias investicijų vertės sumažėjimas – 6-13 proc. Bendrovė pripažino R. Z. neprofesionaliąja investuotoja. Konsultacijų ir verslo valdymo paslaugų įmonė UAB „Civitta“, išanalizavusi minėtą informaciją, 2014 m. sausio mėn. investicinio portfelio tinkamumo vertinimo ataskaitoje padarė išvadą, kad R. Z. tolerancija rizikai buvo tarp žemos ir vidutiniškos, bet dauguma kriterijų rodė žemą toleranciją rizikai, o pagrindinis investavimo tikslas – generuoti nuolatinį pajamų srautą. Tuo remdamasi, UAB „Civitta“ sudarė pavyzdinį R. Z. finansinių priemonių portfelį, kuriame iki 5 proc. turėtų sudaryti grynieji pinigai, 60–70 proc. – obligacijos, 20–30 proc. akcijos, 5–15 proc. – alternatyvios priemonės. Iki Sutarties 0030 sudarymo R. Z. finansinių priemonių portfelis, valdytas kitų asmenų, buvo dar konservatyvesnis nei nurodytas pavyzdinis. Bendrovė 2011 m. rugpjūčio 16 d. R. Z. pasiūlė finansinių priemonių portfelio planą, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, visiškai neatitiko jos investavimo tikslų. Pasiūlytame portfelyje 2,1 proc. sudarė grynieji pinigai, 40 proc. – obligacijos, 11,1 proc. – akcijos ir net 46,9 proc. – alternatyvios investicijos. R. Z., turėdama labai silpnas investavimo žinias ir neturėdama jokio pagrindo nepasitikėti Bendrove, planui pritarė. Vėliau dėl Bendrovės veiksmų portfelis tapo dar rizikingesnis ir spekuliatyvesnis: 2011 m. gruodžio 31 d. portfelyje 8 proc. visų turimų finansinių priemonių sudarė obligacijos, 16 proc. – akcijos, 49 proc. – alternatyvios investicijos, 26 proc. – struktūrinės investicijos, o 2012 m. gruodžio 31 d. portfelyje 8 proc. visų turimų finansinių priemonių sudarė piniginės lėšos, 2 proc. – akcijos, 66 proc. – alternatyvios investicijos, 24 proc. – struktūrinės investicijos. Į portfelį investuota 2,8 mln. Lt (~811 tūkst. Eur). Taigi, Bendrovė netinkamai teikė investavimo rekomendacijas, nes suformuotas finansinių priemonių portfelis neatitiko R. Z. investavimo tikslų, galimos prisiimti rizikos ir turimų žinių šioje srityje. Bendrovės netinkamas investavimo rekomendacijų teikimas pasireiškė ir tuo, kad Bendrovė neinformavo R. Z., jog rizikos draudimo fondų vienetai, į kuriuos patarta investuoti, galėjo būti neišperkami arba jų išpirkimas galėjo būti sustabdytas ilgam laikui. Žinodama šią informaciją, R. Z. niekada nebūtų sutikusi investuoti į šias priemones.