- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-05
- Bylos Nr.
- eI-9338-438/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01757-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Gargždų švara“
- Atsakovas
- P. Z. G.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Romanas Klišauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą atsakovui P. Z. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja VšĮ „Gargždų švara” (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo P. Z. G. (toliau – ir atsakovas) 1593,59 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Nurodo, kad atsakovui vietinės rinkliavos mokestis skaičiuojamas už jam nuosavybės teise priklausančius kitos (ūkio) paskirties pašarų virtuvę (plotas 46,76 kv. m.), kitos (ūkio) paskirties daržinę (plotas 213,00 kv. m.), gamybos pramonės paskirties gamybinį pastatą (plotas 500,60 kv. m.), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nenustačius pagrindų atmesti prašymą visa apimtimi, jį tenkinti tik dalyje, priteisiant pareiškėjai iš atsakovo rinkliavos už atliekų tvarkymą dalį, neviršijančią Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų nustatytos pastoviosios rinkliavos dalies dydį, skaičiuojamą už gamybos pramonės paskirties pastatą.
Teigia, kad (duomenys neskelbtini) atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose ((duomenys neskelbtini)) jokie pastatai nėra registruoti. Jam nuosavybės teise priklauso: pastatas - pašarų virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1910 m.; pastatas - daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1937 m.; pastatas - gamybos, pramonės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1978 m.. Pagal kartografinį planą, sklypų raudonųjų linijų planą ir bendrovės „Korporacija matininkai“ parengtas žemės sklypo planą: pastatas - pašarų virtuvė yra žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – daržinė yra žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - gamybos, pramonės yra žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad pareiškėjos pateiktame atsiliepime administracinėje byloje Nr. eI-1012-583/2021 (teisminio proceso Nr. 3-633-01873-2020-8) nurodoma, jog šiame žemės sklype yra 3 statiniai, tačiau tai neatitinka tikrovės, kadangi šiame žemės sklype šalia vienintelio esančio gamybos, pramonės pastato yra išbetonuota aikštelė (anksčiau aikštelė buvo padengta žvyru) bei cisterna, kurie yra pažymėti ir įvardinti tiek kartografiniame plane, tiek ir sklypų raudonųjų linijų plane. Kitų statinių šiame žemės sklype nėra.
Nurodo, kad pašarų virtuvės pastatas nebuvo ir nėra naudojamas nuo pat to momento, kai atsakovas įsigijo žemės sklypą, kuriame šis statinys yra, kadangi dėl esamos prastos techninės būklės šis pastatas nebuvo ir nėra tinkamas naudoti. Šiame pastate nuo jo įsigijimo momento nebuvo įvestos jokios komunikacijos, niekada nebuvo ir nėra elektros įvado. Daržinės pastato faktiškai nebėra nuo 2002 m., kadangi jis buvo nugriautas maždaug tuo metu vykusios audros metu. Teigia, kad nurodytas aplinkybes patvirtina antstolės B. T. 2022 m. rugsėjo 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei prie jo pridedama filmuota medžiaga. Gamybos pramonės paskirties pastate nuo jo įsigijimo momento nebuvo ir nėra jokių buitinių komunikacijų, tačiau iki 2022 m. gegužės 3 d. buvo elektros įvadas, naudotas pastato apšvietimui apsaugai nuo suniokojimo. Teigia, kad 2018-2020 m. el. paštu informavo pareiškėją, jog šis pastatas jau nuo 2018 m. nebuvo ir nėra naudojamas. Mano, kad nurodytos aplinkybės, jas pagrindžiantys dokumentai bei vaizdinė medžiaga patvirtina, jog komunalinės atliekos šiuose pastatuose nesusidaro ir susidaryti negali, kadangi fiziškai likę pastatai nėra naudojami, todėl juose nebuvo ir nėra kaupiamos atliekos ir jos jokiu būdu nebuvo šalinamos per pareiškėjos administruojamą atliekų tvarkymo sistemą.
Teigia, kad pareiškėja nepateikė faktinių duomenų, jog atsakovas naudojosi jam nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais ir sukūrė atliekas, už kurių surinkimą ir tvarkymą turi sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas, nors ir yra nekilnojamojo turto objektų savininkas, tačiau neatitinka galiojančių ir esamam ginčui nagrinėti aktualių teisės aktų apibrėžiamo bei teisminės praktikos aiškinamo „atliekų turėtojo“ sąvokos.
Žemesnės instancijos teismas
Akcentuoja Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T11-216 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 22 punktą, pagal kurį nuo vietinės rinkliavos mokesčio kalendoriniais metais atleidžiami vietinės rinkliavos mokėtojai, kai jie pateikia duomenis, pagrindžiančius, kad nekilnojamojo turto objektais nesinaudojama arba jie yra sunykę. Pažymi, kad 2018 m. gegužės 29 d., 2019 m. kovo 22 d. ir 2020 m. balandžio 21 d. el. laiškais kreipėsi į pareiškėją nurodydamas, jog šie laiškai yra sąžiningumo deklaracijos bei informuodamas, kad jam nuosavybės teise priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose jokia veikla nevykdoma, todėl jokios atliekos nesusidaro. Laiškais prašyta sąskaitų už komunalinių atliekų tvarkymą šiuose objektuose neteikti, tačiau pareiškėja sąskaitas teikia ir reikalauja sumokėti vietinę rinkliavą. Laikosi pozicijos, kad jo teiktų pareiškėjai pranešimų neatitikimas formaliems sąžiningumo deklaracijos ir jos priedų reikalavimams nepaneigia ir negali paneigti fakto, kad jis pareiškėją tinkamai informavo apie teisinio pagrindo atleisti jį nuo vietinės rinkliavos buvimą. Vietinės rinkliavos administratorius gavęs tokius prašymus, nepriklausomai nuo jų atitikimo formaliems įstatymo reikalavimams Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka privalėjo imtis priemonių atitinkamiems sprendimams priimti ir atsakovui apie juos pranešti. Vertinant šias aplinkybes būtina įvertinti tai, kad atsakovas yra garbingo amžiaus, todėl ne visais atvejais formalūs dokumentų pateikimo reikalavimai jam gali būti suprantami ir įvykdomi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 12 straipsnio 1-2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus (redakcijos patvirtintos: 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415; 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T11-92; 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T11-494; 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 su vėlesniais pakeitimais; 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T11-402; 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T11-216 patvirtinta nauja Nuostatų redakcija), reglamentuojančius vietinės rinkliavos mokėjimą.
Vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimas pavestas vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo administratoriui, kuriuo paskirta pareiškėja.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Pareiškėja atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Nuostatų, numatančių, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
Atsakovas atsiliepimu teigia, kad komunalinės atliekos nurodytuose pastatuose nesusidaro ir susidaryti negali, kadangi fiziškai likę pastatai nėra naudojami, todėl juose nebuvo ir nėra kaupiamos atliekos, kurios buvo šalinamos per pareiškėjos administruojamą atliekų tvarkymo sistemą.
Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad atsakovui ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė adresu (duomenys neskelbtini), esantys pastatai: pašarų virtuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gamybos, pramonės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodyti nekilnojamieji daiktai yra 100 procentų baigtumo, duomenų apie jų sunykimą ar avarinę būklė nėra fiksuota.
Iš atsakovo teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 29 d., 2019 m. kovo 22 d. ir 2020 m. balandžio 21 d. el. laiškais jis kreipėsi į pareiškėją nurodydamas, jog šie laiškai yra sąžiningumo deklaracijos bei informuodamas, kad jam nuosavybės teise priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose jokia veikla nevykdoma, todėl jokios atliekos nesusidaro.
Nustatyta, kad 2022 m. gegužės 3 d. objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), nutrauktas elektros energijos tiekimas.
2022 m. rugsėjo 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad žemės sklype, kurio bendras plotas 956 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nėra jokių pastatytų statinių; šalia esančiame antrame sklype, kurio bendras plotas 500 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra apgriuvęs plytinis pastatas be langų, kiauru stogu, apgriuvusiomis durimis, per kurių plyšius užfiksuotas pastato vidus; pastate nėra elektros ir vandens, jokie gamybos darbai nevyksta.
Nors 2022 m. rugsėjo 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (su priedu) nustatyta, kad plytinis pastatas yra apgriuvęs ir jokie gamybos darbai nevyksta, pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad statiniai nėra sunykę, jie yra baigti statyti, jų baigtumas 100 procentų, fizinis nusidėvėjimas atitinkamai 70 procentų ir 57 procentai, todėl yra vietinės rinkliavos apmokestinimo objektai.
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T11-216 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 22 punktas numato, kad Nekilnojamojo turto (išskyrus sodo ir garažo paskirties) objektų savininkai arba jų Įgalioti asmenys deklaruojantys, kad nekilnojamuoju turto objektu nesinaudojo per praėjusius kalendorinius metus, pateikia Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui tai įrodančius dokumentus (ar jų kopijas) iki einamųjų metų balandžio 1 d.: prašymą – sąžiningumo deklaraciją; licencijuoto elektros energijos tiekėjo pažymą apie suvartotos elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus. Sunaudotas elektros energijos kiekis per kalendorinius metus neturi viršyti 140 kWh.; vandens tiekėjo pažymą apie suvartotą geriamo vandens kiekį už praėjusius metus, kai vanduo teikiamas centralizuotai. Sunaudotas vandens kiekis per metus neturi viršyti 1 m³. Nuostatų 24 punktas numato, kad pristačius Nuostatų 22, 23 punktus atitinkančius nurodytus dokumentus, taikoma vietinės rinkliavos pastovioji dalis remiantis Nuostatų 1 priedo 23 eilute.
LVAT praktikoje pripažįstama, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju (pvz., žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Tačiau LVAT laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).
Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nesutiko su vietinės rinkliavos skaičiavimu, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas kreipėsi su prašymu ir reikalingais prašymą pagrindžiančiais nustatytos formos ir turinio dokumentais į Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Nuostatų nustatyta tvarka. Taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių su prašymu ir reikalingais prašymą pagrindžiančiais nustatytos formos ir turinio dokumentais, kad jo valdomi nekilnojamojo turto objektai būtų išregistruoti iš vietinės rinkliavos atliekų turėtojų registro, nes nekilnojamojo turto objektai yra fiziškai sunaikinti ar nekilnojamojo turto objektai yra griaunami ir sklype nevykdoma ūkinė, komercinė, poilsio ar kt..
Iš atsiliepimo matyti, kad atsakovas pripažįsta, jog jo teikti pranešimai neatitinka sąžiningumo deklaracijos ir jos priedų reikalavimams, tačiau vertina, kad jis pareiškėją tinkamai informavo apie teisinio pagrindo atleisti jį nuo vietinės rinkliavos buvimą. Taip pat pažymi, kad jis yra garbingo amžiaus, todėl ne visais atvejais formalūs dokumentų pateikimo reikalavimai jam gali būti suprantami ir įvykdomi.
Teismas pažymi, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinėje byloje Nr. eI-1012-583/2021 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01873-2020-8) iš atsakovo buvo prašoma priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.. 2021 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjos prašymas tenkintas. LVAT 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas. Nurodytos bylos medžiaga nustatyta, kad pagal atsakovo paklausimus ir pretenzijas pareiškėjai atsakovui buvo išaiškinta prašymo dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos ir išregistravimo iš Registro pateikimo tvarka (2018 m. gegužės 30 d. elektroninis laiškas, 2018 m. liepos 12 d. raštas). Teismas vertina, kad atsakovui 2018 m. suprantamai buvo išaiškinta numatyta tvarka, siekiant būti atleistam nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Įvertinus tai, kad atsakovas nuo 2018 m. pakankamai aktyviai susirašinėjo su pareiškėjos atstovais, laikytina, kad jis turėjo galimybę pasinaudoti Nuostatuose numatyta tvarka ir kreiptis į pareiškėją su prašymu dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos ir/ar dėl nekilnojamojo turto objektų išregistravimo iš Registro.
LVAT praktikoje pažymėta, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020 kt.).
Nustačius, kad atsakovas yra nekilnojamųjų daiktų savininkas, pagal Nuostatų teisinį reguliavimą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kuriam kilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra galiojančio kompetentingo viešojo administravimo subjekto sprendimo dėl atsakovo atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą, nėra pagrindo nepriteisti iš atsakovo paskaičiuotą vietinės rinkliavos sumą už ginčo laikotarpį.
Teismas, vadovaudamasis Nuostatais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., todėl pareiškėjai iš atsakovo priteisiama 1593,59 Eur nesumokėta vietinė rinkliava.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėja įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (CK 6.38 straipsnis).
Atsakovas prašo priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Įvertinus tai, kad pareiškėjos prašymas tenkinamas, laikytina, kad atsakovas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl jo prašymas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą patenkinti.
Priteisti iš atsakovo P. Z. G. pareiškėjai viešajai įstaigai „Gargždų švara“ 1593,59 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai devyniasdešimt trys eurai ir 59 centai) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Atsakovo P. Z. G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.