- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- e2A-565-618/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00013-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Pareiškėjas
- G. V., E. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Šilutės Kredito
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. V. ir G. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo Šilutės Kredito unija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai G. V. ir E. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nutraukti jų santuoką, įregistruotą 2021 m. balandžio 17 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 21), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukimo pareiškėjai G. V. palikti ikisantuokinę pavardę – Š., o pareiškėjui E. V. palikti pavardę – V.. Pareiškėjai prašo nenustatyti termino susitaikymui, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai prašyme nurodė, kad pareiškėjai jau kurį laiką netvarko bendro ūkio ir neveda santuokinio gyvenimo. Išryškėjus skirtingiems interesams bei poreikiams, gyvenimas santuokoje nebeturi jokių perspektyvų. Pareiškėjai įsitikinę, kad dvasiniai ir emociniai ryšiai, be kurių neįmanomas gyvenimas santuokoje, tarp jų yra nutrūkę, jų atkurti nebeįmanoma. Pareiškėjai augina nepilnamečius vaikus – dukrą M. V., gim. (duomenys neskelbtini), dukrą K. V., gim. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Šilutės Kredito unija teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareikštu prašymu dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatyto piniginės prievolės padalinimo kreditoriui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjų pareiškimą tenkino; nutraukė pareiškėjų santuoką, įregistruotą 2021 m. balandžio 17 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 21); po santuokos nutraukimo G. V. grąžino iki santuokos įregistravimo buvusią pavardę – „Š.“, pareiškėjui E. V. paliko pavardę – „V.“; patvirtino pareiškėjų E. V. ir G. V. 2024 m. sausio 11 d. sudarytą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagrindiniai teismo argumentai:
3.1. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų santuoka yra faktiškai iširusi, kadangi pareiškėjai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka įstatymo reikalavimus. Teismas nurodė, kad nenustatyta, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Pareiškėja G. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; priimti teikiamus naujus įrodymus. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Nurodė, kad pareiškėja G. V. sutiko pasirašyti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dėl labai didelio pareiškėjo E. V. psichologinio smurto, grasinimų dėl turto, kad visas turtas liktų tik pareiškėjui E. V.. Pareiškėja bijojo E. V., todėl sutiko su tokiomis skyrybų sąlygomis dėl E. V. psichologinio spaudimo. Pažymėjo, kad norėjo, kad viskas kuo greičiau pasibaigtų, todėl sutiko, kad visas turtas liktų pareiškėjui E. V., tačiau tai nebuvo tikroji pareiškėjos G. V. valia.
4.2. Pažymėjo, kad sprendimo išvada dėl materialinio išlaikymo teikimo yra formali ir priimta neįsigilinus į esmines bylos aplinkybes, nes 200 Eur / mėn. vaikui yra visiškai neadekvati suma.
4.3. Nurodė, kad sutartis neatitinka sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.
Atsiliepimas
5. Pareiškėjas E. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos G. V. apeliacinį skundą atmesti; atsisakyti priimti naujus įrodymus. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Nurodė, kad pareiškėja G. V. galėjo atšaukti savo valią pasirašyti sutartį iki pat jos patvirtinimo teisme, tačiau to neatliko, kas patvirtina, jog sutartis pasirašyta G. V. laisva valia, atitiko jos tikruosius ketinimus. Teismas įvertino sutartį ir nurodė, jog ji atitinka įstatymo reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, galiojantiems teisės aktams, nepažeidžia nei vieno sutuoktinio ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Pareiškėja sudarė sutartį, o teismas tik atliko sutarties sąlygų įstatyminę kontrolę. Pareiškėja nesutinka su sutarties sąlygomis, kurias pati suderino ir su kuriomis sutiko.
Motyvuojamoji dalis
konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjų santuoka nutraukta bendru sutarimu ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Apeliantė G. V. kartu su apeliaciniu skundu pateikė pareiškėjų susirašinėjimą žinutės.
10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.
11. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų apeliantės įrodymų turinį, aplinkybes, kurias jais siekiama pagrįsti, mano, kad šie įrodymai yra susiję su ginčo klausimu, todėl, atsižvelgdamas į teismo aktyvų vaidmenį bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, tai, kad šių įrodymų pateikimas neužvilkins apeliacinio skundo nagrinėjimo, siekdamas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti bylą apeliacine tvarka, apeliantės pateiktus įrodymus priima ir vertina jį kartu su kitais byloje jau esančiais įrodymais.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo
13. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurią prašoma teismo patvirtinti. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo patikslintą pareiškėjų pareiškimą rašytinio proceso tvarka ir jį tenkino: nutraukė pareiškėjų santuoką bendru sutarimu, patvirtino pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Iš byloje pateiktos pareiškėjų pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyta, jog 2 punktu buvo aptarti nekilnojamojo turto klausimai; 3 punktu klausimai susiję su pareiškėjų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vieta ir išlaikymu; 4 punktu klausimai susiję su kreditoriniais įsipareigojimais. Apeliantė G. V. pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, prašo panaikinti jį ir perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantė G. V. nesutinka su nekilnojamojo turto padalijimu, nustatytu išlaikymo nepilnamečiams šalių vaikams dydžiu ir pažymi, kad pareiškėjui E. V. teko visas santuokos metu įgytas turtas, nenustatant kompensacijos, o išlaikymo dydis nėra adekvatus.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.51 straipsnyje įtvirtinta, kad santuoka bendru sutuoktinių sutikimu gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieni metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Santuoka šiame straipsnyje numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka.
15. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta, be kitų tikslų, siekiant taip pat užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.).
16. Kilus ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos, ir sutartis negali būti patvirtinta. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu ir visos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos turi atitikti įstatymų reikalavimus.
17. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai bylą nagrinėjant supaprastinto proceso tvarka ir šalims pateikus teismui prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei teismui sprendimu šį prašymą patenkinus ir patvirtintinus pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vienas iš sutuoktinių (apeliantė G. V.) dėl priimto teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai susiję, kaip minėta, su nekilnojamojo turto padalijimu, nustatytu išlaikymo nepilnamečiams šalių vaikams dydžiu.
18. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo pirminės santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sutarties pasirašymo dienos iki teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjų santuoka buvo nutraukta, apeliantė G. V. tikslingai siekė santuokos nutraukimo – pasirašė 2024 m. sausio 11 d. patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Tačiau įvertinus tai, kad būtent išreikšta sutuoktinių valia tiek dėl santuokos nutraukimo, tiek dėl jos nutraukimo padarinių yra viena iš esminių CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų, leidžiančių bylą nagrinėti supaprastinto proceso tvarka, nesant sutuoktinių valios, santuoka supaprastinto proceso tvarka negali būti nutraukiama. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, susijusių su apeliantės G. V. valios nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka tikrumu, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, nes byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
19. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nėra procesinės teisės normų pažeidimas, kadangi CPK numato teismui teisę prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau šiuo atveju iš apeliacinio skundo argumentų galima daryti išvadą, kad pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkintas šis prašymas, neatitinka tikrosios apeliantės G. V. valios, kurią patikrinti yra pirmosios instancijos teismo pareiga.
20. Apeliantė G. V. nurodo, jog pasirašė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dėl pareiškėjo E. V. psichologinio spaudimo.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią, todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią. Atitinkamai byloje kilus ginčui dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių vertintina kaip galbūt pažeidžianti sutuoktinių teises ir teisėtus interesus ir negali būti laikoma sudaryta. Išspręsti nurodytus klausimus turi pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kadangi tik esant abiejų pareiškėjų suderintai valiai jų santuoka gali būti nutraukiama aptariamu pagrindu. Esant ginčui dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis negali būti patvirtinta (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, tai, kad, apeliantės teigimu, neteisingai išspręsti klausimai susiję su nekilnojamojo turto padalijimu, nustatytu išlaikymo nepilnamečiams šalių vaikams dydžiu, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo turėtų būti įvertinta, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, ar ji nepažeidžia apeliantės teisių ir teisėtų interesų, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti patvirtinta. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad ji nesutinka su teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pateikė paaiškinimus, pagrindžiančius jos nesutikimo motyvus. Apeliantės nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad sudaryta sutartis turi trūkumų, apeliacinio teismo vertinimu, ginčas dar neįsiteisėjus sprendimui kyla turto padalijimo klausimu, dėl išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo.
23. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad tikroji pareiškėjų valia dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties turinio šiuo atveju nebuvo nustatyta. Dėl to, kas nurodyta, yra pakankamas pagrindas manyti, kad apeliantė iš tiesų galėjo neįvertinti sutarties sudarymo pasekmių. Pirmosios instancijos teisme nebuvo išsiaiškinta tikroji sutuoktinių valia, ir nors iš esmės šalys gali susitarti dėl tokios nekilnojamojo turto padalijimo tvarkos, byloje iš esmės, kaip matyti iš apeliantės argumentų, kyla ginčas dėl nekilnojamojo turto padalijimo, nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio. Vadinasi, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių gali neatitikti apeliantės G. V. valios, pažeisti G. V. teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, siekiant ekonomiškiau ir operatyviau išspręsti tarp šalių kilusius nesutarimus, darančius įtakos ir pareiškėjų vaikų interesams, apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Pažymėtina, jog nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių nutraukimo pasekmių. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
25. Nagrinėjant bylą iš naujo, tiek apeliantė G. V., tiek ir pareiškėjas E. V. turi teisę patikslinti ir iš naujo suderinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Be to, ši nutartis neatima galimybės kreiptis į teismą pasirinkus kitą teisių gynimo būdą. Nesutariant dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjai gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.