Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2023-05-22 · Byla Nr. N1-3-1124/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-05-22
Bylos Nr.
N1-3-1124/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31970-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Lapėnienė
Kaltinamasis
E., V. N., G. K.
Civilinis ieškovas
R. R., E. S.
Nukentėjusysis
M. T.
Advokatai
Arūnas Alekna, Vidmantas Baumila, Regina Vasiliauskienė
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. N1-3-1124/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31970-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.; 2.1.15.3.3. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2023 m. gegužės 22 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė,sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,dalyvaujant prokurorams Gediminui Vilučiui, Žanai Sokolovskai,kaltinamajam E. (E.) D., jo gynėjai advokatei Reginai Vasiliauskienei,kaltinamajam V. N. (V. N.), jo gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,kaltinamajai G. K., jos gynėjui advokatui Arūnui Aleknai,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams – R. R., E. S., nukentėjusiajam M. T. (M. T.),ekspertui Janušui (Januš) Rybalko,vertėjai Kristinai Matulevič,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. (E.) D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – 1 (vienerių) metų elgesio apribojimą, ir įpareigojimus – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

V. N. (V. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas;

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista;

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. (E.) D. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent – jis 2019 m. liepos 28 d. apie 2:20 val. viešoje vietoje, Geležinkelio g., ties namu Nr. 38, Lentvaryje, Trakų rajone, matant ir girdint kitiems asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – ne mažiau 1 kartą kumščiu smogė R. R. į galvą, ir padarė jam poodines kraujosruvas apie burnos sritį, muštinę vertikalią, apie 1,5 cm ilgio, žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, išjudino ir padarė nežymiai paslankius, nedislokuotus 31, 32 dantis, nulaužė 11–ojo danties protezuotą vainikėlį ir 21 danties vainiką, tokiais savo veiksmais jis sukėlė nukentėjusiajam R. R. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

2. V. N. (V. N.) viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent – jis 2019 m. liepos 28 d. apie 2:20 val. viešoje vietoje, Geležinkelio g., ties namu Nr. 38, Lentvaryje, Trakų rajone, matant ir girdint kitiems asmenims, sukėlė žodinį konfliktą su R. R., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – 1 kartą kumščiu smogė R. R. į galvą, ir sukėlė nukentėjusiajam R. R. fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

3. G. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent – ji 2019 m. liepos 28 d. apie 02:20 val. viešoje vietoje, Geležinkelio g. ties namu Nr. 38, Lentvaryje, Trakų rajone, matant ir girdint pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – keikėsi necenzūriniais žodžiais, suėmė ir tempė E. S. už plaukų, sukeldama jai fizinį skausmą, smogė jai 1 kartą kumščiu į dešinę veido pusę ir delnais ne mažiau 2 smūgius į veidą, padarydama E. S. minkštųjų audinių patinimą dešiniajame žande, tuomet M. T. kumščiais smogė ne mažiau 5 smūgius į galvą, kairįjį šoną, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai E. S. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai bei nukentėjusiajam M. T. fizinį skausmą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

4. Kaltinamasis E. (E.) D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, nurodė, kad įvykio dieną, tiksliai datos neprisimena, Lentvaryje esančioje aikštelėje susitiko savo draugais – J. B., A. A., A. S., ir merginomis. G. K. tuo metu kartu nebuvo. Iki vėlumos ten žaidė krepšinį. Tuomet visi nusprendė važiuoti į namus, J. B. nuvežė į namus merginas, o jį, A. A. ir A. S. nuvežė iki Lentvaryje esančios „Maximos“, buvo vakaras. J. B. nurodė jo palaukti, kol jis merginas nuveš į namus. Jis kartu su A. A., A. S., belaukdami J. B., apie 1 val. vaikščiojo Lentvaryje. Tuomet nuėjo prie picerijos ir ten atsisėdę laukė, jau buvo tamsu. Tada atbėgo kažkokia mergina (garbanotais plaukais), galbūt tai buvo nukentėjusioji. Minėta mergina šaukė, verkė, norėjo sužinoti adresą. Jie paklausė: „kas atsitiko?“. Mergina šaukė „padėkite, padėkite“. Jie parodė jai adresą, ji iškvietė policiją. Netoliese buvo didelė kompanija, joje buvo ir V. N., jie kažkodėl bėgiojo, rėkavo. Jie priėjo, jis pastovėjo, pažiūrėjo, vėliau nusisuko ir iš ten išėjo, nenorėjo problemų. Jis tuo metu buvo dar nepilnametis ir jau buvo vėlus metas. A. V. N. žinojo tik „iš matymo“, pasisveikindavo, bet nebendravo. Jis V. N. tą vakarą lyg kažką ir sakė, bet ką, neprisimena. Lyg ir klausė jo, kas čia įvyko. Ką jam atsakė, neprisimena. Ar tarp tų žmonių buvo G. K., nežino, ten buvo daug žmonių. G. K. pažįsta tik „iš matymo“, prieš įvykį jos nepažinojo, žinojo tik jos vardą. Nukentėjusiųjų iki įvykio nepažinojo. Ar tarp tų žmonių juos matė, nežino. Matė tik merginą garbanotais plaukais, kuri pribėgo prie jų, prašė pagalbos. Jokių smūgių jis niekam nesudavė. Įvykio vietoje jie buvo trise: jis ir du A. Jis socialiniu tinklu „Facebook“ naudojasi, turi paskyrą „(duomenys neskelbtini)“, paskyra „E. D.“ taip pat gali būti jo. Įvykio vietoje jis matė tik tai, kad kažkas atsistojo nuo žemės ir kad bėgiojo bei labai rėkavo. Ką tiksliai tuo metu ten veikė V. N., neprisimena, turbūt rėkavo kartu su kitais asmenimis. Nematė, kad kas nors ką nors būtų mušęs, spardęs. Ar G. K. buvo tarp tų asmenų, neprisimena.

5. Kaltinamasis E. (E.) D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prisimena tą įvykį, kurio metu jis naktį su A. A. ėjo nuo bažnyčios pusės. Jis buvo blaivūs, pamatė netoli „IKI“ prekybos centro vykstantį konfliktą, kažkas rėkavo, mergina, kurios apibūdinti negalėtų, verkė, bėgiojo, suprato, kad kviečia policiją. Matė bėgiojančius žmones, konfliktavo nemažai žmonių, nesuprato, kas vyksta. Tarp konflikto dalyvių matė pažįstamą V. N., kad jis kažką muštų (arba jį muštų), nematė, atkreipė dėmesį, kad jis matė R. kruvinu veidu, jos pavardės nežino, K., jos pavardės taip pat nežino, jas pažįsta „iš matymo“, kaip Lentvario gyventojas. Tarp jų ir kitų jam nepažįstamų žmonių vyko konfliktas, visi rėkė, bet niekas nesimušė. Vaikino, atvažiuojančio dviračiu, nematė. Niekam smūgio nesudavė. Žinodamas, kad atvyksta policija, jis su A. išėjo. Jo profilis „Facebook“ paskyroje – „E. D.“, ten yra įdėta jo asmeninė nuotrauka. R. R. jis nepažįsta (tomas II, b. l. 155–156; 166).

6. Kaltinamasis V. N. (V. N.) teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, nurodė, kad įvykio dieną jis ėjo link „Maxima“ ir „Iki“ parduotuvių, esančių Lentvaryje, ėjo Geležinkelio gatve. Tikslios datos, kada tai buvo, jau neprisimena, tai buvo seniai. Buvo apie 1–2 valanda nakties. Jie ėjo keturiese – jis, R., K. ir kaltinamoji G. K.. Ėjo ir dar viena kompanija. Kažkuri iš kartu su juo buvusių merginų pasakė kažkam iš kitos kompanijos: „numesk rėmą“. Nežino kodėl, bet R. R., kuris buvo kitoje kompanijoje, jį „užkabino“ žodžiu ir jis (kaltinamasis) bėgo aiškintis su R. R.. Kitoje kompanijoje buvo nukentėjusysis R. R. ir dar vienas vaikinas, taip pat buvo dvi merginos, viena mergina – šviesiaplaukė, kita – nukentėjusioji. Iki įvykio nukentėjusiųjų labai gerai nepažinojo. Jis pradėjo aiškintis su R. R.. Merginos iš jų kompanijos ir iš kitos kompanijos juos bandė skirti, neleido jiems muštis. Jų kompanijoje buvo R., K. ir kaltinamoji G.. Juos skyrė, nes jie pykosi, buvo išgėrę, bandė vienas kitam trenkti. Jis bandė trenkti R. R., tačiau jam nepavyko. Jokių smūgių nebuvo, nes tarp jų buvo merginos ir nebuvo kaip trenkti, jis buvo išgėręs. Nemano, kad nukentėjusysis jo atžvilgiu atliko kažkokius smurtinius veiksmus. Kažkas jam (kaltinamajam) smogė iš galo, jis nukrito, jam spyrė, vėliau atvažiavo policija ir visi pabėgo. Mano, kad jam smogė nukentėjusysis M. T., kadangi toje vietoje buvo tik du vaikinai, tačiau jis smūgio nematė. Pradžioje M. T. pabėgo, o vėliau sugrįžo. Pradžioje E. D. kartu su jais nebuvo, bet vėliau jis atsirado, nežino, iš kur jis atsirado. Jis atsirado, kai konfliktas su R. R. prasidėjo, tačiau jis ant žemės dar negulėjo. E. D. nieko nedarė. Kartu su E. D. dar buvo A. A., daugiau nieko neprisimena, nes buvo neblaivus. Konflikto metu dantys niekam nebuvo išmušti. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo išmušti dantys, nežino, gal kažką blogai išgirdo. Ikiteisminio tyrimo metu turbūt turėjo advokatą. Neprisimena, ar parodymus davė dalyvaujant gynėjui. Jis neturi paskyros socialiniam tinkle „Facebook“, anksčiau turėjo, jo paskyra buvo „V. N.“. Nematė, kad G. K. būtų smūgiavusi kažkam iš kitos kompanijos į galvą.

7. Kaltinamasis V. N. (V. N.) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 28 d. apie 2 val. jis buvo kartu su R. T., G. K. ir K. (jos pavardės nežino, jai yra virš 20 metų), jis buvo gerokai pavartojęs alkoholio, neprisimena, kas dar buvo kartu su juo. Jiems einant Lentvario miestu, prie „Maxima“ prekybos centro sutiko jaunuolių kompaniją, joje buvo du vaikinai ir dvi merginos, iš matymo jis juos visus žino kaip Lentvario gyventojus. Vienas vaikinas dėvėjo akinius, antrasis vaikinas (juodais plaukais) – mokėsi su juo toje pačioje mokykloje. Vaikinas juodais plaukais kažką pasakė negražaus R. T. atžvilgiu. Jis, norėdamas užstoti R., pasakė jam, kad jis blogai elgiasi, jie pradėjo vienas kito atžvilgiu keiktis, aiškintis santykius. Rankomis mėgino vienas kitam suduoti, tačiau stovėdami vienas kitam smūgių nesudavė. Juos skyrė draugai, kad jie nesusimuštų. Tuomet V. N. beaiškinant, kad jis blogai elgiasi, jis iš nugaros pusės pajuto ne mažiau du smūgius į galvos sritį, po smūgių jis nukrito. Smūgius jam sudavė vaikinas su akiniais, nes jis stovėjo jam už nugaros. Kai V. N. nukrito, tada abu vaikinai (vaikinas juodais plaukais ir vaikinas su akiniais), jį pradėjo spardyti, jam tikrai buvo suduota iki dešimties spyrių. Jam spyrė daugiausia į galvos sritį, taip pat į dešinį šoną. Jam skaudėjo. Draugai juos nuo jo patraukė. Kažkas iškvietė policiją. Atvykus policijai jis nebėgo, kadangi nieko nepadarė, o buvo pats sumuštas. Atvykus policijos pareigūnams, buvo ir tie du vaikinai, kurie jį mušė. Vaikinas juodais plaukai pasakė, kad jis (V. N.) jį sumušė ir jį policija sulaikė. Su juo buvo ir įvykį matė E. ir „J.“, jo tikslaus vardo nežino, bet jų abiejų pavardė – D. Jis pats buvo sužalotas, jį pristatė į Trakų ligoninę, apžiūrėjo medikai. Dėl to, kad buvo neblaivus, jis tiksliai visko papasakoti negali, bet jis nieko nesumušė. Jam yra išaiškinta, kad dėl to, jog buvo sumuštas, jis gali kreiptis su pareiškimu į policiją. Kas yra „S.“ jis nežino, jį draugai pravardžiuoja „(duomenys neskelbtini)“ (tomas II, b. l. 104). Įvykio metu 2019 m. liepos 28 d. jis buvo neblaivus, visko neprisimena, tačiau kažkuri iš merginų (nežino kuri) nukentėjusiojo vaikino atžvilgiu kažką rusų kalba pasakė („numesk rėmą“), tada tas vaikinas jos atžvilgiu atsakė įžeidžiantį žodį ir jie abu ėmė aiškintis. Prisimena, kad su tuo vaikinu jie bėgiojo, lyg gaudytų vienas kitą, lyg abu stovėjo vienas prieš kitą, kalbėjosi ir pajautė smūgį iš galo į galvą, jis po smūgio nukrito. Jį pradėjo spardyti tas vaikinas su kitu (šviesiaplaukiu) vaikinu, o merginos mėgino juos nuo jo atitraukti. Jis niekam smūgių nesudavė, ar jie grūmėsi, voliojosi ant žemės, nepamena. Jis mėgino suduoti tam vaikinui, bet nepataikė, iš galo smūgį gavo nuo šviesiaplaukio vaikino. Nematė, kad merginos muštųsi, ar kad kažkuri iš merginų muštų šviesiaplaukį vaikiną. Po smūgio į galvą jis pargriuvo ir gulėjo. Suprato, kad vaikinui, su kuriuo jis konfliktavo, yra išmušti dantys, nesuprato, kas galėjo jam suduoti smūgį. Policijai atvykus, jis niekur nebėgo, nemanė, kad bus kažkuo apkaltintas, bet policijos pareigūnai jį sulaikė ir uždarė į areštinę. Jį apžiūrėjo medikai, nustatė sužalojimus, tačiau dėl sužalojimų pareiškimo nerašė. Smūgių vaikinui, su kuriuo konfliktavo, nesudavė. Vėliau jam minėtos merginos pasakojo, kad buvo dviračiu privažiavęs kažkoks nepažįstamas vaikinas ir jis sudavė tą smūgį. Mažai ką prisimena, nes buvo neblaivus, pats buvo sumuštas, todėl buvo išsigandęs (tomas II, b. l. 123–124).

8. Kaltinamoji G. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, nurodė, kad įvykio dieną ji sėdėjo su R. ir K. prie geležinkelio, dar buvo dvi nepilnametės merginos, bet ji jų nepažįsta. Jos vėliau išvažiavo, kada tiksliai išvažiavo, nežino, gal apie 11–12 valandą. Buvo jau tamsu. Jos konflikte nedalyvavo. Vėliau ji su R. ir K. nuėjo prie „Iki“ prekybos centro, norėjo pasiimti pinigų iš bankomato, kartu buvo V. N.. Ji nusiiminėjo pinigus, kai iš tunelio išėjo visi trys nukentėjusieji ir dar viena mergina, iš viso jie buvo keturi. Kažkuri mergina iš jos kompanijos pasakė: „numesk rėmą“. Nežino, kodėl taip pasakė, visi buvo neblaivūs. Anksčiau nukentėjusiųjų nepažinojo. Vėliau kažkas iš kitos kompanijos vaikinų V. N. pasakė žodį, kuris jam nepatiko, ir prasidėjo konfliktas. Abu nukentėjusieji – R. R. ir M. T., paguldė V. N. ant žemės, jie dviese užsipuolė V. N.. Jie stumdėsi, kažkuris iš nukentėjusiųjų V. N. trenkė į galvą. V. N. gynėsi. Nematė, kad su kumščiais daužytų kažkam, bet matė, kaip V. N. gulėjo, o nukentėjusieji – R. R. ir M. T., jį spardė. Jos atbėgo juos skirti, taip pat juos skyrė ir nukentėjusioji bei jos draugė. Daugiau asmenų tuo metu ten nebuvo. Jos kompanija, tai – V. N., R. T., K. K. ir ji, o kitoje kompanijoje buvo M. T., R. R., E. S. bei jos draugė. Merginos pradėjo juos skirti, kad jie nesimuštų. Ji, R. ir K. pradėjo vaikinus skirti, traukti vieną nuo kito. Tuo metu nukentėjusioji ir jos draugė rėkavo, sakė, kad iškvies policiją. Dar prie „Iki“ prekybos centro buvo privažiavęs vienas asmuo su dviračiu. Ji E. D. įvykio vietoje nematė, žino, kad jis su savo draugais buvo prie picerijos. Iki įvykio jį pažinojo. Įvykio dieną ji vilkėjo mėlynus džinsus, mėlyną striukę ir lyg „zebro“, ar rudos spalvos marškinėlius. Galbūt žodžiais ji su nukentėjusiaisiais ir konfliktavo. Nukentėjusioji jai kažką pasakė ir ji (kaltinamoji) jai atsakė: „užsičiaupk, nelįsk“. Nukentėjusiosios draugė pradėjo ją stumdyti, o ji pastūmė atgal. Jos sakė, kad kvies policiją. Kai ji su R. ir K. nueidinėjo, matė, kaip nukentėjusioji E. S. laikėsi už žando, sakė: „aaa“. Gal kas nors jai trenkė, bet ji nežino. Kai ji (kaltinamoji) priėjo prie E. S., ji pasakė, kad kviečia policiją. Jos draugė viską matė. Ją pastūmė, ji atgal pastūmė ir jos išėjo. Tuomet pamatė atvažiuojančią policiją ir jos trise pabėgo. Bėgo, nes nenorėjo problemų, kadangi buvo išgėrusi, taip pat jau buvo vėlus metas, ji išsigando policijos. Iš karto po įvykio geriau prisiminė įvykio aplinkybes. V. N. mušė abu nukentėjusieji. Negali paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad mušė tik vienas iš nukentėjusiųjų, o dabar, kad abu nukentėjusieji. Picerija nuo įvykio vietos yra už kampo, 50–100 metrų atstumu nuo įvykio vietos. Iš įvykio vietos picerijos nesimato. Kad trise buvo prie picerijos žino iš E. D. žodžių, bet ji jo nematė. Kodėl anksčiau sakė, kad jį matė, nežino. Jau dabar neprisimena, ar matė E. D., ar ne.

9. Kaltinamoji G. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos mėnesio gale, sekmadienį, nakties metu ji su R. T. ir K. (jos pavardės nežino, ji gyvena (duomenys neskelbtini)), ėjo prie „IKI“ parduotuvės, kuri yra prie Lentvario geležinkelio stoties, į „Swedbank“ bankomatą. Ji vilkėjo mėlyną striuke, po ja – „leopardinius“ marškinėlius, taip pat džinsines kelines, jos plaukai buvo surišti aukštai į kuodą, R. T. – tamsiais palaidais plaukais, ką ji vilkėjo, neprisimena. K. – šviesiais palaidais plaukais, ji vilkėjo džinsines kelnes, ilgą pilkos spalvos megztuką. Ėjo trise. G. K. nusiėmė pinigų iš bankomato ir prie jų paspirtuku privažiavo V. N. (jį gerai pažįsta). Tuo metu nuo „Maxima“ prekybos centro ir nuo požeminės perėjos pusės ėjo dvi merginos ir vienas ar du vaikinai. Perėjus į kitą kelio pusę, prie atitvarų, jos kompanijoje esančios merginos nepažįstamam vaikinui pasakė: „numesk rėmą“, kas reiškia „nebūtų išsišokančios eisenos“, joms pasirodė, kad jis būtent taip eina. Vaikinas kažką atsakė, V. tai nepatiko ir jis su paspirtuku privažiavo prie to vaikino bei merginų, kurios buvo su juo. Nei vaikino, nei merginų ji nepažįsta. Tarp V. ir to vaikino įvyko konfliktas, jie susistumdė, nugriuvo ant žemės, voliojosi. Matė, kad jie abu buvo nusibrozdinę. Ji mėgino juos atitraukti. Tos dvi merginos šaukė, sakė, kad iškvies policiją. V. su vaikinu voliojosi, mušėsi. Kito vaikino, kuris dėvėjo akinius, neprisimena. Ji nesudavė nei vieno smūgio nei vienai iš tų merginų. Vienu metu mergina ilgais (banguotais) plaukais laikėsi už žando, ji priėjusi prie jos klausė, kas jai nutiko, mergina laikėsi už žando ir šaukė, nieko jai neatsakė. Kai ta mergina šaukė, kad kvies policiją, jos išsiskirstė. Vienu metu buvo priėję nepažįstami vaikinai, suprato, tai – V. draugai. Jie nieko nedarė kitų atžvilgiu, jie atėjo pasibaigus konfliktui. Jos išsiskirstė, po kažkiek laiko jas einančias Lentvaryje sulaikė policijos pareigūnai. Pareigūnai jai nustatė 0,85 promilių neblaivumą. Buvo neblaivi, ne viską prisimena (tomas II, b. l. 66–67). Ji vilkėjo „leopardinius“ marškinėlius ir mėlynos spalvos striukę. Striukės įvykio metu ji nenusirenginėjo. Konfliktas vyko tik tarp nepažįstamojo vaikino ir V. N., jie grūmėsi. Ji su K. K. ir R. T. mėgino juos skirti, nei viena iš jų niekam nespyrė. Kai jie baigė grumtis, dviračiu privažiavo jai nepažįstamas vaikinas, ji nematė, kad jis kam nors suduotų. Ji „Facebook“ socialiniame tinkle yra pasivadinusi „G. Č.“ ir yra įsidėjusi savo asmeninę profilio nuotrauką (tomas II, b. l. 74–76).

10. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. (R.) R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad „iš matymo“ pažinojo E. D., o kitus kaltinamuosius – V. N. ir G. K., įvykio dieną matė pirmą kartą. Įvykio dieną jie keturiese – jis, M., E ir G, ėjo iš Kilimų pusės. Prieš tunelį jie išsiskyrė, G su M. ėjo gale, jie tarpusavyje kalbėjo, ėjo lėčiau, o jis su E dviese išėjo iš tunelio ir ėjo per „Maximos“ aikštelę, ten prie jų privažiavo V. N. su paspirtuku. Kiek prisimena, gal ir buvo kažkoks konfliktas, bet viskas jau turėjo nurimti, kai atsirado dar trys merginos. Viena iš jų patraukė jo sužadėtinei Ei už plaukų. Tuomet jis ją užstojo savo pečiais, atsistojo priešais ją ir pajuto smūgį nuo V. N., jei neklysta, smūgis buvo suduotas į veido kairės pusės žandą. Jis su V. N. pradėjo grumtis. Tuo metu nei M., nei G. dar nebuvo. Tik vėliau jie išėjo iš tunelio ir pamatė jų grumtynes. Jie su V. N. grūmėsi ir, kai jis jau stojosi, pajuto dar vieną stiprų smūgį į dantis. Toks jausmas, kad jam buvo smūgiuota iš šono, nes priešais žmogaus nematė. Pajuto smūgį ir atsikėlęs suprato, kad nebėra vieno danties, kitas – klibėjo. Tuomet atvažiavo policija ir išvežė jį į ligoninę. Kaip buvo suduotas smūgis į dantis, nežino, greičiausiai kumščiu, bet tiksliai pasakyti negali. To asmens, kuris sudavė jam antrą smūgį į dantis, nematė. Toje vietoje buvo V. N. ir jis, vėliau priėjo M.. Dar buvo E, G ir dar tos trys merginos, viena iš jų – G. K.. Ar buvo E. D., neprisimena. Pačioje pradžioje jam sudavė V. N. – kumščiu į žandą, o toliau tarp jų vyko grumtynės, kas jam sudavė kitą smūgį, negali pasakyti. Tuo metu, kai jis užstojo E. S. ir kai prasidėjo konfliktas, kitų nukentėjusiųjų dar nebuvo. Tunelis, kuriuo ėjo kiti nukentėjusieji, buvo jam už nugaros. Įvykio aplinkybe geriau prisiminė iš karto po įvykio. Dabar neprisimena, kad būtų nurodęs, jog antrą smūgį sudavė E. D.. Po įvykio E. D. profilį žiūrėjo socialiniuose tinkluose, jį atpažino. Dabar negali teigti, kad asmuo, kuris sudavė jam antrą smūgį į dantis, yra E. D.. Nuo įvykio praėjo treji metai, todėl dabar ne viską tiksliai prisimena. Apklausa vyko prieš trejus metus. Kadangi aplink vyko grumtynės, jis nelabai matė, kas vyksta aplinkui, negali patvirtinti, kad G. K. fiziškai smurtavo. Patikslino, kad M., tai – M. T.. Smūgis, kurį jam sudavė V. N., sukėlė jam fizinį skausmą. Pačioje konflikto pradžioje, kai dar nebuvo jokių grumtynių, matė, kaip mergina mėlyna striuke ir šviesiais, o gal tamsiais, plaukais, E. S. tempė už plaukų, konkrečiai to asmens veido neįsidėmėjo. Neprisimena, ar buvo viena, ar daugiau merginų su mėlyna striuke.

11. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. (R.) R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 28 d. nakties metu, Lentvaryje, apie 2 val. jis kartu su E. S., M. T. ir G. M. ėjo į Lentvario gatvės pusę, išėjo prie prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelės, prie jos yra turėklai. Tuomet paspirtuku privažiavo „iš matymo“ matytas vaikinas, jis sustojo prie jų, tuo metu M. T. su G. M. atsiliko. Vaikinas kažką jam ir E. S. pasakė, jis jam kažką pasakė, vaikinas pasistatė paspirtuką ir priėjo arčiau, darėsi vis agresyvesnis, todėl E atsistojo tarp jo ir to vaikino. Tuo metu iš kažkur atėjo nepažįstamos merginos, jos atsistojo šalia minėto vaikino, jis suprato, kad jie visi yra pažįstami. E. S. stovint tarp jo ir vaikino, atėjusi mergina suėmė E. S. už plaukų ir pasakė: „ko tu čia ramini“. Jis, gindamas E. S., viena ranka ją pasistūmė sau už nugaros. E. S. stovėjo tarp jo ir turėklo, rankomis (į nugaros pusę) jis laikėsi už turėklų. Ta pati mergina dar mėgino pasiekti E., bet jis neleido, o tuomet minėtas vaikinas jam (R. R.) smogė į veidą. Jis gynėsi ir jie susigrūmė, abu parkrito ant žemės. Jis mėgino keltis, jau buvo atsistojęs, ir tuo metu pajuto stiprų smūgį į dantis, suprato, kad jam smogė kumščiu, tačiau jau kitas vaikinas. E. S. skambino telefonu, suprato, kad kviečia pagalbą. Toliau viską prisimena miglotai, pajuto, kad jo dantis yra išmuštas, jį ištiko panikos priepuolis, jis buvo šoko būsenos, ne viską tiksliai prisimena. Vėliau iš jų pasakojimų sužinojo, kad nukentėjo taip pat ir E. S. bei M. T.. Po įvykio R. R. socialiniame tinkle „Facebook“ rado dviejų asmenų, kurie dalyvavo mušant jį ir jo draugus, profilius. Profilis, kurio adresas (duomenys neskelbtini), yra vaikino, pasivadinusio „(duomenys neskelbtini)“. Būtent šis vaikinas privažiavo prie jų paspirtuku ir pirmas smogė į veidą kumščiu. Vaikiną atpažino iškart pagal jo veidui būdingus bruožus, dantis, kurie yra atsikišę į priekį, pailgą veidą, trumpus plaukus, neaukštą (apie 1,74 cm) ūgį. Jis vilkėjo sportinio stiliaus drabužius. Kitas vaikinas, kuris jam smogė kumščiu į dantis, yra E. D., jo „Facebook“ profilio adresas – (duomenys neskelbtini), profilio pavadinimas – „E. D.“. Jis priėjo vėliau, kai jis stojosi po grumtynių su „V.“, socialiniame tinkle jis jį iškart atpažino. Jo draugai nusistatė dar vieną vaikiną, kuris atėjo kartu su E. D., tačiau jis pats jo nematė. Atvykus policijos pareigūnams, liko „V.“, kiti pabėgo, pareigūnai jį sulaikė. Kiek buvo merginų, negali pasakyti, galbūt trys. Dėl šio įvykio, iki šiol jaučia didelį skausmą veide bei burnoje, nes jam buvo išmušti du dantys, jis buvo pažemintas visų akivaizdoje, jį ištiko šokas bei panikos priepuolis, iki šiol negali ramiai gyventi ir jaustis saugiai savo mieste. Po įvykio jis nuvyko į prekybos centrą „Iki“, norėdamas sužinoti, ar yra vaizdo įrašas iš tos nakties, tačiau jam pasakė, kad jokio įrašo nėra, nes kameros lauke nefilmuoja (tomas I, b. l. 62–63).

12. Nukentėjusysis R. R. papildomos apklausos metu parodė, kad gali patvirtinti, jog 2019 m. liepos 28 d. nakties metu konfliktą sukėlė V. (jo pavardės nežino), jis privažiavo paspirtuku. V. atpažino socialiniame tinkle „Facebook“. V. jam vieną kartą smogė dešiniu kumščiu į veidą, tačiau ne į dantų sritį, nuo jo suduoto smūgio jam skaudėjo. Po to jie abu grūmėsi, susistumdė ir nukrito ant žemės. Tuo metu, kai jis stojosi, prie jo pribėgo nepažįstamas vaikinas ir iš visos jėgos kumščiu smogė jam į dantis, jis nespėjo pamatyti, kas, bet E. S. jį matė ir vėliau taip pat susirado jo profilį bei jį atpažino „Facebook“ socialiniame tinkle. Būtent po jo smūgio, jis iškart pajuto klibančius dantis, vieno danties jau nebuvo. Visko, kas vyko po to, jis tiksliai neprisimena, jis patyrė labai stiprų šoką, jam labai skaudėjo. Matė, kai viena mergina tempė E. S. už plaukų, kai ji bandė raminti situaciją, kuri mergina tai buvo, neprisimena. Vėliau pamatė, kad E. S. laikosi už žando, verkia, ji pasakė, kad jai kažkuri mergina sudavė į veidą. Kas su kuo mušėsi, jis nematė. Jis patyrė stiprų emocinį šoką, jam iki šiol yra gydomi du priekiniai dantys (tomas I, b. l. 78–79).

13. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamuosius pirmą kartą matė šio įvykio metu. Įvykio metu ji, R. R., M. T. ir G. M. ėjo kartu iš „kilimų“ pusės. M. T. ir G. M. šiek tiek atsiliko nuo jų. Jie praėjo tunelį, „Maximos“ aikštelę ir tuomet ji išgirdo kreipinį į R. R.. Pradžioje nesuprato, ką pasakė, pagalvojo, kad galbūt tai yra pažįstamas. Pamatė, kad asmuo su paspirtuku – V. N., jų atžvilgiu yra agresyviai nusiteikęs. V. N. ir R. R. susikivirčijo, ką jie sakė, jau neprisimena. V. N. pradėjo agresyviai eiti link R. R.. Ji jautė, kad gali prasidėti muštynės, todėl ji atsistojo priešais juos. Kitos merginos buvo už V. N. nugaros, viena iš jų, tai – G. K., griebė jai už plaukų. Tuomet R. R. atsistojo prieš ją ir V. N. trenkė R. R. kumščiu į veido kairę pusę. Tuomet prasidėjo grumtynės. Kai V. N. trenkė nukentėjusiajam R. R., ji stovėjo už R. R. ir viską matė. Tuomet prasidėjo grumtynės, pribėgo M. su G. Priėjo dar kiti vaikinai – E. D. su dar vienu asmeniu. To asmens ir E. D. ji nepažinojo. Ji pribėgo prie dviejų praeivių, tarp jų vienas buvo E. D., tikėdamasi pagalbos, bet po kelių minučių pamatė, kaip jis įsibėgėjo ir trenkė R. R. kumščiu į dantis. Tuomet R. R. krito, buvo be sąmonės. Negali tiksliai prisiminti, kada ji skambino policijai. Tuo metu, kai ji skambino policijai, prie jos pribėgo G. K. ir sudavė jai du–tris kartus kumščiu į veidą. Įvykyje buvo E. D. su draugu, R. R. su V. N. grūmėsi, M. T. bandė R. R. ir V. N. išskirti. Vėliau (po smūgio) jai buvo panika, pamatė, kad R. yra išmuštas dantis. Buvo ir G. K. su draugėmis (buvo galbūt dvi draugės). G. K. vilkėjo mėlyną striukę ir „tigrinius“, ar „leopardinius“, marškinėlius. Neprisimena, kaip kitos merginos buvo apsirengusios. M. T. įvykio metu nestebėjo. Matė, kad jis bėgo link „Iki“ ir kad jį vijosi. Akistatos su G. K. metu suabejojo, ar tikrai ji jai sudavė, kadangi ji (nukentėjusioji) jautė stresą, yra naivi, tačiau vėliau viską apmąsčiusi suprato, kad G. K. daug melavo ir pirminiai jos parodymai yra teisingi, prisiminė G. K. veidą ir liko prie savo pirminių parodymų. Konflikte buvo ir M. T.. Ji matė, kaip jis bandė išskirti V. N. ir R. R., kai jie grūmėsi ant žemės. Nematė, ar V. N. spyrė, ar smūgiavo M. T., neprisimena. Nematė, kad G. K. kumščiu butų smogusi M. T..

14. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2019 m. liepos 28 d. apie 2 val. su R. R., G. M. bei M. T. ėjo pas R. R. į namus. Ji su R. R. ėjo pirmi, išėjo iš požeminės perėjos, prie „Maxima“ prekybos centro esančios automobilių stovėjimo aikštelės, ėjo prie atitvarų nuo gatvės pusės, kitoje kelio pusėje yra „Iki“ prekybos centras. Jai ir R. R. einant, prie jų paspirtuku privažiavo nepažįstamas vaikinas, jis sustojo, kažką pasakė, vaikinas jai pasirodė agresyvus. R. R. jam kažką ramiai atsakė, o minėtas vaikinas akivaizdžiai norėjo išprovokuoti konfliktą. Kažkuriuo metu prie minėto vaikino priėjo trys merginos. Minėtas vaikinas pasistatė paspirtuką ir ėmė raginti muštis su R. R.. R. R. ramiai stovėjo, ramino situaciją, tačiau minėtas vaikinas buvo agresyviai nusiteikęs, ji bijojo, kad neįvyktų didesnis konfliktas, todėl atsistojo tarp R. R. ir to vaikino. Kalbėjo gražiai, mėgino raminti. Mergina, kuri vilkėjo mėlyną striukę, pradėjo ją (E. S.) pulti žodžiais, šaukė ant jos: „ko ji čia juos ramina, kas ji tokia, kad juos ramintų“, ji E. S. suėmė už plaukų ir tempė ją link savęs. Ant jos šaukė visos trys merginos, ji labai išsigando. Tada R. R., ją gindamas, pasistūmė ją sau už nugaros, tačiau minėta mergina per jį vis tiek bandė ją pasiekti, šaukė ant jos. R. R., įsikibęs rankomis į atitvarus (į nugaros pusę), ją mėgino saugoti, tačiau merginos pravokavo konfliktą. Tuomet minėtas vaikinas sudavė ne mažiau du smūgius R. R. kumščiu į veidą. R. R. pradėjo gintis, jie ėmė grumtis, nukrito ant žemės. Tuo metu prie jų priėjo dar du vaikinai, pamatė, kad prie jų prieina M. T., o toliau stovi G. M.. M. T. bandė vaikinus atskirti, tempė minėtą vaikiną nuo R. R., tačiau jis buvo stipriai įsikibęs į R. R.. Kol R. R. gulėjo ant žemės, o minėtas vaikinas jį laikė prispaudęs, viena mergina (šviesiaplaukė) spyrė R. R. ne mažiau kaip tris kartus į galvą. Tada ji puolė skambinti policijai. R. R. ištrūko ir stojosi, svyravo ir tuo metu antrasis vaikinas, kuris atėjo vėliau, įsibėgėjo ir pribėgęs kumščiu smogė R. R. tiesiai į dantis. Ji patyrė didelį šoką, buvo stipriai išsigandusi. Ji vėl puolė skambinti policijai, kai prie jos vėl priėjo mergina, vilkėjusi mėlyną striukę, sakydama: „ko tu čia skambini policijai“ ir tada sudavė jai kumščiu vieną kartą į dešinę veido pusę, bei rankomis ėmė trankyti į viršutinę kūno dalį bei veidą, buvo smūgių „lavina“, šviesiaplaukė mergina ją ramino. Ji pradėjo verkti ir nuėjo į šalį. Ją pasivijo R. R., tuomet ji pamatė, kad jis kraujuoja iš burnos ir kad neteko priekinių dantų, jis jai pasakė, kad muša M., netrukus atvyko policija. Visi, išskyrus vaikiną su paspirtuku, pabėgo. Atvyko greitoji medicinos pagalba, kuri ją su R. išsivežė. Po įvykio socialiniame tinkle „Facebook“ atpažino du vaikinus bei dvi merginas. Vaikinas, kurio profilis – „V. No“ (V.) yra būtent tas vaikinas, kuris sukėlė konfliktą, jis privažiavo prie jų paspirtuku, bei sudavė ne mažiau du smūgius R. į veidą bei grūmėsi su juo ant žemės. Vaikinas, kurio profilis pavadintas „E. D.“, yra tas vaikinas, kuris įsibėgėjęs smogė R. į dantis. Mergina, kuri ją tampė už plaukų, sudavė jai smūgius ir vilkėjo mėlyną striukę, yra pasivadinusi „G. Č.“. Viena agresyvesnių merginų buvo ta, kuri profilyje pasivadinusi „(duomenys neskelbtini)“. M. T. jai sakė, kad ji jį mušė. Šviesiaplaukės merginos joms surasti nepavyko, ji buvo liekna, kiek banguotais plaukais bei aukštesnė nei ji – (duomenys neskelbtini)cm. Dėl įvykio ji patyrė didelį šoką bei nemalonius išgyvenimus, jaučiasi nesaugiai, jie buvo sumušti be priežasties viduryje miesto, dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į medikus (tomas I, b. l. 133–134).

15. Nukentėjusioji E. S. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad akistatos metu ji buvo labai susijaudinus, nes G. K. ją iš karto puolė, šaukė ant jos, kad ji nusikalba. Todėl ji labai daug galvojo, mėgino nusiraminusi prisiminti visą įvykį. Parodymų, kuriuos duos dabar, ji laikysis, nes yra tikra tuo, ką sako. Akistatos metu ji pasimetė. Konfliktą sukėlė V., tada, jai skiriant vaikinus, G. K. jai griebė už plaukų, R. R. ją užstojo, tada V. N. R. R. smogė vieną stiprų smūgį kumščiu į veidą, jie susigrūmė, ir, jiems gulintiems ant žemės, šviesiaplaukė mergina ne mažiau kaip du kartus spyrė R. R. į galvą. Ji kvietė policiją, kai prie jos pribėgo G. K., ji jai kumščiu sudavė ne mažiau du smūgius į dešinę veido pusę. Ji matė, kaip E. D., kurį ji nusistatė per socialinį tinklą „Facebook“ (jį atpažino), įsibėgėjęs smogė R. R. į dantis. G. K. ją sumušė, ji yra tuo įsitikinusi. G. K. vilkėjo mėlyną striukę, vėliau ji striukę nusiėmė ir buvo tik su „leopardiniais“ marškinėliais. Prieš atvykstant pareigūnams, G. K. ir V. visus juos ėmė tikinti, kad jie nieko nedarė (tomas I, b. l. 145–146).

16. Nukentėjusysis M. (M.) T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iš kaltinamųjų pažįstą tik E. D. („iš matymo“). Kadangi praėjo jau daug laiko, trys metai, visko tiksliai neprisimena. Įvykio metu Lentvario pusėn iš „kilimų“ pusės ėjo nukentėjusieji E. S. ir R. R., o paskui juos, 100–150 metrų atstumu nuo jų, ėjo jis su G. M.. Išėjus iš tunelio, pamatė jau vykusias grumtynes tarp R. R. ir V. N.. Tai buvo kitoje kelio pusėje, Geležinkelio gatvėje, tikslaus adreso nežino. Kiek prisimena, jie buvo susikibę, gulėjo ant žemės, V. N. buvo ant viršaus, o R. R. buvo apačioje. Jis pribėgo, bandė nutempti V. N.. Matė, kad E. S. bėgioja, panikuoja. Konfliktas persikėlė į kitą kelio pusę, arčiau „Maximos“, ten kur R. R. ir išmušė dantis. Toje vietoje buvo gal penki–šeši asmenys, ten arti buvo E. S., šiek tiek nuošaliau, bet taip pat arti, – G. M., dar buvo E. D., V. N.. Jis matė, jau po smūgio. Buvo didelis chaosas. Po to, kai R. R. buvo išmušti dantys, su viena iš merginų, galimai G. K., kuri vilkėjo „tigrinius“ marškinėlius, buvo žodinis konfliktas. Buvo pykstamasi, visi šaukė vienas ant kito. Vėliau jį vijosi mergina, o jis bėgo arčiau „Iki“ prekybos centro, nes ten yra kameros, norėjo, kad nufilmuotų, jog jį puola mergina. Jai trenkti nesiruošė. Prie „Iki“ prekybos centro jis susigūžė ir jam kelis kartus smūgiavo mergina, kiek prisimena, tai buvo mergina vilkėjusi „tigrinius“ marškinėlius. Įvykyje dalyvavo V. N., E. D., G. K. ir dar kitos merginos, kurių jis nežino. Kiek tiksliai buvo merginų, pasakyti negali. Matė, kad V. N. buvo iš viršaus R. R., kad jis mušėsi. Matė, kad G. K. ir jos draugės buvo agresyviai nusiteikusios. Kai policija atvyko, dalis žmonių jau buvo pabėgę. Kai R. R. buvo išmušti dantys, šalia jo buvo E. D., bet šiuo metu tiksliai to smūgio neprisimena. Negali 100 procentų teigti, kad tai E. D. išmušė R. R. dantis, nes praėjo treji metai. Įvykio aplinkybes geriau prisiminė iš karto po įvykio. Duodamas pirmus parodymus po įvykio gal ir sakė, kad smūgį, po kurio R. R. iškrito dantys, sudavė E. D., bet dabar jau konkrečiai to nebeprisimena. Įvykio metu jis jautė fizinį skausmą. 100 procentų atsakyti į klausimą, ar G. K. fiziškai smurtavo prieš E. S., negali, nes jis to nematė. Gali patvirtinti, kad G. K. jam kumščiais smogė ne mažiau penkis smūgius į galvą, į kairį šoną. Kiek ir kokių smūgių konkrečiai buvo, negali pasakyti, nes praėjo treji metai. Gali pasakyti, kad jį mušė mergina „tigriniais“ marškinėliais. Negali prisiminti, ar jį mušė G. K., nes po įvykio praėjo trys metai.

17. Nukentėjusysis M. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2019 m. liepos 28 d. apie 2 val. nakties su G. M., R. R., E. S. ėjo pro požeminę perėją nuo „Norfos“ prekybos centro pusės į Lentvarį. Jis su G. M. atsiliko nuo R. R. ir E. S., jie abu ėjo priekyje. Jis išėjo su G iš tunelio, tuo metu R. R. su E. S. buvo prie prekybos centro „Maxima“, netoli Geležinkelio stoties pastato. Pamatė, kad Geležinkelio gatvėje nemažai žmonių triukšmavo, vyko konfliktas. E. S. pasakė, kad kažkas konfliktuoja su R. R.. R. R. susikibęs grūmėsi ant žemės su vaikinu, minėtas vaikinas buvo užgriuvęs ant R.. Jis pribėgo prie jų, norėjo atitraukti minėtą vaikiną nuo R. R.. Kai jis minėtą vaikiną tempė, neišlaikė pusiausvyros ir nukrito ant žemės. Nusibrozdino kairės kojos kelį, kairės rankos alkūnę bei dešinės rankos pirštus. Jis minėtą vaikiną atitraukė. Tuo metu pribėgo dar keli vaikinai, jų buvo trys ar keturi, ir trys ar keturios merginos, neprisimena, kiek jų buvo. Viena mergina vilkėjo mėlyną striukę, kita mergina – „leopardinius“ marškinėlius, trečioji buvo aukštesnė nei kitos dvi merginos. Jų apibūdinti smulkiai negalėtų, dėl patirto šoko neįsidėmėjo. Jam atitraukinėjant minėtą vaikiną, merginos šaukė: „apsiramink“, o kažkuri iš tų merginų spyrė ne mažiau du kartus R. R., mano, kad spyrė jam į galvą. Kai jis (M. T.) atitraukė minėtą vaikiną, R. R. atsistojo, kiti (minėto vaikino kompanijos) vaikinai ėmė klausinėti, kas atsitiko, jis pasakė, kad jį muša, ir tuomet vienas iš aukštesnių vaikinų smogė kumščiu vieną smūgį R. R. į dantis. Jis pamatė, kad R. R. burna yra pilna kraujo, jis susvyravo ir pasikabino ant turėklų. Jis išsigando, ramino juos, skambino policijai, jie ėmė rėkti: „kaziolas, ką darai“. Vaikinas, kuris grūmėsi ant žemės su R. R., ir vaikinas, kuris sudavė smūgį R. R. į dantis, ėmė keikdamiesi judėti link jo (M. T.). Jis išsigando ir pradėjo bėgti, nubėgo iki „Iki“ prekybos centro, galvojo, kad kameros viską užfiksuos, vaikinai atėjo prie jo, sustojo maždaug 5 metrų atstumu ir pasakė: „tave (necenzūrinis žodis) pana“. Tuo metu pamatė, kad link jo bėga mergina, vilkinti „leopardiniais“ marškinėliais. Jis užsidengė galvą, susigūžė, o ji atbėgusi sudavė jam ne mažiau penkis smūgius kumščiais į galvą bei kairįjį šoną, tuomet mergina atsitraukė ir nuėjo, pribėgo G. E. S. laikėsi už veido, ji sakė, kad kažkuri mergina smogė jai į veidą. Jie visi kvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams buvo likęs tik vaikinas, kurį jis matė besigrumiantį su R. R., jį policijos pareigūnai sulaikė. Atvyko greitosios medicinos pagalbos automobilis, jis išvežė R. R. ir E. S. į ligoninę. Po įvykio jis sužinojo, kad vaikinas, kuris grūmėsi ir kuris sukėlė konfliktą, yra vardu V., „Facebook“ profilyje jis jį iškart atpažino, jis pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, o vaikinas, kuris sudavė smūgį R. R. į dantis, yra E. D., jis taip ir yra pasivadinęs „Facebook“ profilyje. Atpažino vaikiną, kuris dalyvavo įvykyje, tačiau nieko blogo nedarė, tai – A. A., jis taip ir yra pasivadinęs „Facebook“ profilyje. Įtariamųjų nuotraukas pateikė R. R.. Socialinio tinklo „Facebook“ pagalba surado ir taip pat atpažino merginas. Mergina, kurios profilio adresas – (duomenys neskelbtini), pasivadinus „(duomenys neskelbtini)“, yra būtent ta mergina, kuri jį mušė. Mergina, kurios profilio adresas yra (duomenys neskelbtini), pasivadinusi „(duomenys neskelbtini).“, smogė Ei. 2019 m. liepos 29 d. jis pamatė, kad paskui jį eina E. D., tas, kuris sudavė smūgį į dantis R.. Jis patyrė fizinį skausmą, jam skaudėjo, kai mergina jį mušė kumščiais, sužalojimų nepatyrė, tačiau situacija atrodė itin grėsmingai, jis išsigando, patyrė šoką, nemalonius išgyvenimus (tomas I, b. l. 109–110).

18. Nukentėjusysis M. T. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 28 d. apie 2 val. matė, kaip R. R. ant žemės grūmėsi su V, V. buvo jį užgulęs, jie grūmėsi, R. R. suduotų smūgių jis nematė. Jis juos skyrė, tempė minėtą vaikiną nuo R. R., jam betempiant, jis pats nukrito ant asfalto dangos ir nusibrozdino kairės kojos kelį, kairės rankos alkūnę ir dešinės rankos pirštus. Kaip prasidėjo konfliktas, jis nematė. Negali prisiminti, ar kas nors iš ten buvusių merginų spyrė R. R. į galvą, todėl patvirtinti minėto fakto, nurodyto pirminės apklausos metu, negali, bet taip tikrai galėjo būti. Po to E. D., kurį surado socialiniame tinkle „Facebook“, jį atpažino, priėjęs prie R. R. kumščiu smogė jam vieną kartą į dantis. R. susvyravo ir pakibo ant turėklų. Po to jį (M. T.) puolė mergina, ji vilkėjo „leopardinius“ marškinėlius, tačiau jis negali įvardinti, kuri tai buvo mergina, negali tvirtinti, kad jį mušė G. arba R.. Įsidėmėjo tik tai, kad ji vilkėjo „leopardinius“ marškinėlius. Ji kumščiais jam sudavė į galvą ir kairįjį šoną ne mažiau penkis smūgius. Kas sudavė Ei į veidą, jis nematė, E. S. minėjo, kad jai sudavė G. (tomas I, b. l.123–124).

19. Ekspertas Janušas Rybalko teisimojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiajam R. R. sužalojimai buvo nustatyti įvertinus pateiktų medicininių dokumentų turinį, kuriuose atsispindėjo sužalojimai, užfiksuoti apžiūrėjus nukentėjusįjį medicinos įstaigoje, ir buvo padaryta išvada, kad nukentėjusiajam nustatyta muštinė žaizda lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos apie burnos sritį ir buvo nustatyta, kad yra nulūžę du dantų vainikėliai. Padarytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Nustatyti tiksliai objektą, kuris padarė minėtus sužalojimus, nėra galimybės, tačiau, atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, galima teigti, kad tokie sužalojimai būdingi smūgių sudavimui, tai yra, kad sužalojimai padaryti suduodant smūgius ranka, kumščiu. Tokiems sužalojimams padaryti pakanka vieno smūgio. Nukentėjusiajai E. S. buvo nustatytas minkštųjų audinių patinimas veido dešinėje pusėje. Analogiškai toks sužalojimas taip pat galėtų būti padarytas suduodant vieną smūgį, tikėtina ranka, ir jis atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Dažniausiai smūgius suduodant kumščiu, paliekami tokie požymiai, kaip minkštųjų audinių patinimas. Tam, kad būtų padarytas toks sužalojimas, pakaktų vieno trauminio poveikio. Jis apžiūrėjo medicininius dokumentus, ne pačius nukentėjusiuosius.

20. Liudytoja G. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius žino, nukentėjusiuosius pažįsta. Įvykis įvyko prieš trejus metus, tiksliai datos neprisimena. Buvo vakaras. Ji buvo su nukentėjusiaisiais – E, R. R. ir M. T., jie kartu leido laiką, ėjo į namus, link geležinkelio, ji su M. T. šiek tiek atsiliko. Kai jie išėjo iš tunelio, pamatė grumtynes ir atbėgo pažiūrėti, kas vyksta. Pamatė, kad R. R. buvo ant žemės ir grūmėsi su V.. Tuomet atbėgo merginos. Šviesiaplaukė mergina spyrė R., kai jie grūmėsi. Minėta mergina tikrai ne kaltinamoji. Tuomet ji bandė merginas raminti, kalbėtis. M. T. skyrė R. R. ir V., kad jie nesimuštų. Vėliau M. nubėgo link „Iki“ parduotuvės, o merginos iš jų kompanijos bėgo paskui jį. Buvo gal penkios, ar daugiau, merginos. Jos visos pradėjo mušti M.. Ji pradėjo bėgti link jo, norėjo nuraminti konfliktą. Ji atsisuko ir pamatė stovinčią ir savo veidą liečiančią E.. Ji buvo labai išsigandusi, šalia jos buvo kaltinamoji G.. Kaltinamoji buvo prie nukentėjusiosios, nematė, kad kažkokie veiksmai buvo atlikti, tik E buvo susiėmusi už veido ir labai išsigandusi. Tarp tų merginų, kurios vijosi M., kaltinamosios nebuvo. Tų merginų ji nepažįsta. Kaltinamąją ir kaltinamuosius žinojo „iš matymo“. E pradėjo sakyti, kad ji kviestų policiją. Ji paėjo toliau, norėjo iškviesti policiją. Buvo chaosas. Ji buvo pribėgusi prie R. R., jam buvo išmušti dantys. Šalia jo buvo E. D.. Ji matė, kaip R. ir V. grūmėsi. Merginos buvo labai agresyvios, G. elgėsi labai agresyviai. Merginos dar labiau kėlė konfliktą, šviesiaplaukė mergina trenkė R. R.. Kad E. D. suduotų smūgius, nematė. Buvo daug streso, ji buvo išsigandusi ir labai išsiblaškiusi. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė merginą su „leopardiniais“ marškinėliais, tai buvo kaltinamoji G.. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, Šviesiaplaukė mergina R. R. spyrė, pataikė į viršutinę kūno dalį, kur tiksliai, nežino. G. K. pamatė stovinčią prie E. po smūgio. Kai ji atsisuko, pamatė G. K. šalia E. S.. Nematė, kaip G. sudavė E. S.. Kad G. sudavė M. T., patvirtinti negali. Kaip G. smūgiavo M. T., atsakyti negali, nes dabar nebeatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes, patvirtina, kad sakė tiesą.

21. Liudytoja G. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 28 d. nakties metu, ėjo su R. R., E. S. bei M. T. link R. R. namų, esančių Lentvario gatvėje, Lentvaryje. Pėsčiųjų tuneliu R. R. su E. S. nuėjo į priekį, o ji su M. T. buvo nuo jų atsilikusi. Kai jie išėjo iš tunelio, šalia geležinkelio stoties pastato bei šalia „Maxima“ prekybos centro, pamatė, kad šalia gatvės, kur kitoje pusėje yra „Iki“ prekybos centras, yra susirinkę nemažai žmonių ir vyksta kažkoks veiksmas, lyg kažkas bėgioja, vyksta konfliktas. Jie priėję pamatė verkiančią E. S., ji pasakė, kad tarp R. R. ir kažkokio vaikino vyksta konfliktas. Tuo metu matė du vaikinus, vieną jų žino kaip V., jis yra vietinis gyventojas, jo vardą sužinojo vėliau, po įvykio, kito vaikino nežino. Su minėtais vaikinais buvo trys merginos, bet jų vėliau buvo daugiau. Viena merginą „iš matymo“ ji žino, tačiau negali pasakyti jos vardo ir pavardės, ji vilkėjo „leopardinius“ marškinėlius. Kitos dvi merginos jai buvo nematytos, viena jų vilkėjo mėlyną striuke, kita buvo šviesiaplaukė. Merginos elgėsi agresyviai, tuo metu R. R. su minėtu vaikinu stumdėsi. Ji ramino merginas, prašė, kad jos nekurstytų konflikto. Atsisukusi pamatė R. R. su tuo vaikinu (V.) gulintį ant žemės, jie grūmėsi. M. T. pasakė, kad prie „Iki“ prekybos centro turbūt yra kameros, todėl jis vienas nubėgo ten, o ji liko. Ji mėgino V. atitraukti nuo R. R.. Išgirdo triukšmą, atsisuko ir pamatė, kad prie „Iki“ prekybos centro stovi M. T., jis buvo užsidengęs galvą, o šalia jo buvo kelios merginos, matė kaip viena jų – vilkėjusi „leopardinius“ marškinėlius, smūgiavo kumščiais M. T. į galvą. Ji pribėgo prie M. T., ramino merginas, atsisukusi pamatė, kad prie E. S. stovi mergina, vilkinti mėlyna striuke, o E laikosi už veido, suprato, kad jai smogė. E. S. verkė ir prašė kviesti policiją. Iki jai bėgant gelbėti M. T., ji pamatė R. R., jam iš burnos bėgo kraujas ir jis buvo be dantų. Dėl patirto šoko ji negali sudėlioti įvykio sekos, nes ji bėgo tai į vieną pusę, tai į kitą, gelbėjo draugus. Mergina – minėta šviesiaplaukė, spyrė vieną kartą ant žemės gulinčiam R. R., kai jis grūmėsi su V.. Atvykus policijos pareigūnams, visi pabėgo, V. liko vienas, jį pareigūnai ir sulaikė. Kartu su policijos pareigūnais jie sėdo į automobilį, ieškojo merginų ir vaikinų. Vaikinų jos nepamatė, tačiau važiuojant pamatė visas merginas, kurias nurodė pareigūnams, jos buvo sulaikytos. Kol jos rašė paaiškinimus, „V.“ sakydavo R. R., kad jis jį suras, tegu saugiai vaikšto gatvėmis. Ji įvykio metu nenukentėjo, tačiau patyrė šoką, buvo labai sukrėsta, viskas vyko gatvėje, užpuolimas įvyko be jokios priežasties (t. II, b. l. 4–5).

22. Liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta tik kaltinamąjį E. D., giminystės ryšiai jų nesieja. Tiksliai įvykio datos neprisimena, tai buvo gal prieš trejus–ketverius metus. Buvo vakaras, tamsu. Jis buvo su kaltinamuoju E. D. kažkokioje kompanijoje, bet tiksliai neprisimena kokioje. Jie ėjo link Lentvario parduotuvės kažką palydėti ir prie Lentvario geležinkelio stoties pamatė kažkokį konfliktą. Jie ėjo ir praėjo. Nematė, kas ten konfliktavo, neprisimena. Jis konflikto nematė, neprisimena, kas buvo. E. D. nebuvo priėjęs prie tų asmenų. Jis buvo su juo (liudytoju). Gal praeidami ir pažiūrėjo, kas ten vyko, bet ėjo ir praėjo. Žodinis konfliktas lyg ir buvo. Kiek konflikte žmonių buvo, nežino. Įvykio vietoje nematė pažįstamų žmonių. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Patvirtino, kad matė muštynes, tačiau dabar jau neprisimena.

23. Liudytojas A. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 28 d. apie 2 val., jis su E. D. dviese ėjo į namus iš Kilimų rajono. Prie Lentvario geležinkelio stoties jie pamatė muštynes, muštynės buvo jau beveik pasibaigusios. Kas mušėsi, neprisimena. kas pradėjo muštynes ir dėl ko, nežino, muštynėse dalyvavusių asmenų vardų ir pavardžių nurodyti negali. Jis su E. D. buvo tik priėję, bet nieko nedarė, tik pasižiūrėjo. Matė, kad E. D. niekam nesudavė, nei jis, nei E. D. niekam iš muštynių dalyvių nespyrė. Asmenų vardais: V. N., G. K., R. T., nepažįsta. E. D. tuomet buvo su juo (A. A.), o ne su minėtais asmenimis. Apie minėtą įvykį jis nieko pasakyti negali, nes nieko nematė (t. II, b. l. 14).

24. Liudytoja K. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, nukentėjusiųjų nepažįsta. Šiuo metu nelabai jau ką prisimena, nes praėjo daug metų. Nežino kelinta valanda buvo, ji ėjo su G. K. ir R. T., ėjo prie „Iki“ į barą nusipirkti cigarečių. Sutiko kaltinamąjį V. N., pasikalbėjo, jis buvo su paspirtuku, pasiūlė eiti kartu. Tuomet iš kažkur atsirado nukentėjusysis, nežino kuris. Nukentėjusysis V. išvadino „(duomenys neskelbtini)“ ir jie susistumdė, pradėjo muštis. Kuris pirmas pastūmė, nežino. Kartu su nukentėjusiuoju buvo jo draugai, bet jie buvo toliau. Prie „Maxima“ prekybos centro dar stovėjo kaltinamasis E. D. su draugu. Jie atėjo, pasižiūrėjo, kad kažkas mušasi. Jau tada nukentėjusiajam buvo išmušti dantys, nes jis buvo kraujuotas. Dar prisimena, kad lyg buvo privažiavęs dviračiu asmuo vardu „R.“ ir ji matė, kaip jis kažkam trenkė, bet nežino, kam. E. D. stovėjo prie prekybos centro „Maxima“ su draugu ir priėjo, kai pamatė, kad vyksta muštynės, bet jie nesimušė. E. D. draugo vardo neprisimena. Nematė, kad nukentėjusiajam buvo išmušti dantys, matė tik, kad jis buvo kraujuotas. Ir kaltinamasis V. N. buvo kraujuotas. Gali būti, kad tas žmogus, kuris buvo privažiavęs su dviračiu, išmušė dantis nukentėjusiajam. Prisimena, kad tas asmuo (vyriškos lyties) nulipo nuo dviračio, trenkė ir išvažiavo. Matė, kad mušėsi V. su nukentėjusiuoju, su kuriuo tiksliai, nežino, ji jų nepažįsta. Ji juos ramino. Vėliau su draugėmis G. K. ir R. T. nuėjo, bet jas sustabdė policijos pareigūnai. Įvykio metu ji ir jos draugės buvo neblaivios. Ar buvo išgėrusios daug alkoholio, neprisimena. Nežino, kas iniciavo konfliktą tarp nukentėjusiojo ir V. N.. Nukentėjusysis V. išvadino „(duomenys neskelbtini)“ ir mano, kad jie dėl to pradėjo muštis. Gal kažkuri iš merginų pradžioje ir pasakė nukentėjusiajam: „numesk rėmą“. E. D. buvo priėjęs tuomet, kai jie jau buvo kraujuoti. Ar jis vienas buvo priėjęs, ar su draugu, nežino. Prie „Maxima“ prekybos centro E. D. buvo su vienu draugu – A.. Vaikino, kuris laukia prie teismo salės (A. T. (A. T.)) nepažįsta, įvykio vietoje jo nebuvo. I. Š. įvykio vietoje buvo. Nematė, kad G. K. butų smurtavusi prieš kažką iš įvykio vietoje buvusių asmenų. Žino, kad nukentėjusioji buvo sumušta, bet, kas jai trenkė, nežino. Nežino, ar ta nukentėjusioji, kuri buvo sumušta, yra teismo salėje, ji jos nematė. Žino, kad dar viena mergina (nukentėjusioji) buvo sumušta, nes ji skaitė kaltinamąjį aktą, kas šį dokumentą jai davė paskaityti, neprisimena.

25. Liudytoja K. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2019 m. prieš mėnesį laiko, datos neprisimena, su R. T., G. K. nakties metu, apie 2.30 val., ėjo Geležinkelio gatve, Lentvaryje, į bankomatą, esantį prie „Iki“ parduotuvės. Nusiėmė pinigų ir ėjo link baro, esančio Račkūnų gatvėje, joms einant, prie jų paspirtuku privažiavo V. (jo pavardės nežino), jis buvo vienas, jį pažįsta „iš matymo“, kiti jį vadina „(duomenys neskelbtini)“. Jis privažiavo joms perėjus kelią, ties Geležinkelio stotimi. Jos jau skirstėsi, kai prie jų priėjo nepažįstamas vaikinas su mergina, jis buvo labai neblaivus ir V. atžvilgiu kažką negražaus pasakė, dėl ko tarp jų kilo konfliktas, jie susistumdė. Merginos juos išskyrė, tačiau tas vaikinas nerimo ir tarp jo bei „V.“ prasidėjo muštynės. Jie abu grūmėsi ant žemės. Visos merginos mėgino juos skirti, tempti vieną nuo kito. Ji tyčia niekam smūgių nesudavė ir nieko tyčia nemušė, galbūt galėjo skirdama kažką netyčia užgauti. Pati taip pat gavo smūgį į barzdą, tačiau pretenzijų neturi. Konflikto metu pamatė dar vieną vaikiną ir merginą, kaip suprato, jie buvo draugai su tuo vaikinu, kuris mušėsi su V.. Ji nieko nematė, išskyrus tai, kad V. mušasi su tuo vaikinu. Ji yra šviesių plaukų, tą vakarą vilkėjo baltą megztinį, džinsines kelnes ir baltus sportinius batus, R. T. vilkėjo džinsines kelnes, pilką megztinį, G. K. – mėlyną striukę, džinsines kelnes. Kuri iš jų vilkėjo „leopardinius“ marškinėlius, nežino. Matė, kad lyg dar vienas nepažįstamas vaikinas sudavė smūgį vaikinui, kuris mušėsi su V., kuriuo momentu tai vyko, negali pasakyti. Matė pažįstamą E. D., jis nieko nemušė, stovėjo nuošaliau. Kas sumušė vieną iš merginų, negali pasakyti. Jos ėjo, kai policijos pareigūnai jas sulaikė (t. II, b. l. 24–25). Patvirtino tai, kad iš jos kompanijos ji buvo vienintelė šviesiaplaukė mergina, įvykio metu nieko nemušė, tik skyrė V. N. nuo to kito nepažįstamojo vaikino. Merginos supuolė juos skirti, tuo metu galėjo ką nors užgauti, ji niekam tyčinių smūgių nesudavė, nematė, kad V. N. būtų sudavęs kitam vaikinui, ji matė juos besigrumiančius. Įvykio metu G. vilkėjo mėlyną striukę ir „leopardinės“ spalvos marškinėlius, ar G. K. ir R. T. ką nors mušė, nematė. Matė, kad prie minėto nepažįstamojo vaikino, kuris grūmėsi su V. N., priėjo jai nepažįstamas vaikinas, jis atvažiavo į vietą dviračiu ir sudavė kumščiu tam vaikinui į veidą, po to sėdo ant dviračio ir išvažiavo. Negalėtų jo atpažinti, nematė jo veido, jis buvo su kepure, matė E. D. ir A. A. (t. II, b. l. 30–31).

26. Liudytojas A. T. (A. T.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną E. D. pasiūlė susitikti pažaisti krepšinį. Kadangi pats neturėjo kaip nuvažiuoti į tą vietą, jis paprašė, kad jį nuvežtų draugas. Daugas atvažiavo ir jie nuvažiavo į krepšinio aikštelę, kur buvo E. D. ir A., ten jie žaidė krepšinį, pradėjo temti. Jis paprašė draugo J. B. (B.), kad jis atvažiuotų jį pasiimti. Jis pasakė, kad dabar negali, kad atvažiuos po valandos. Jie trise – jis, E. D. ir A. A., nuėjo prie picerijos, parūkė, kažkoks vyras, važiuodamas dviračiu, pakėlė jiems ranką, jie pasisveikino ir toliau sėdėjo. Atbėgo moteris, ji šaukė: „padėkite, padėkite, mušasi“, paklausė, kokia čia gatvė. Jie pamatė muštynes. Jis pasakė E. D.: „einame iš čia“, ir jie išsiskirstė. Jie buvo nuo įvykio vietos apie 200 metrų atstumu. Jie patys išsigando, nuėjo šonu pro įvykio vietą, ten buvo daug žmonių, nei vienas iš jų trijų nebuvo priėjęs pažiūrėti arčiau įvykio. Moters, kuri buvo pribėgusi prie jų, teismo salėje nemato. Įvykio vietoje buvo būrys žmonių (ir merginų, ir vyrų), ten pažįstamų asmenų nebuvo. Salėje esačių žmonių ten nematė. V. N. yra matęs Lentvaryje. Įvykio vietoje jo nematė, buvo tamsu. Ar buvo apšvietimas, neprisimena. Atskirti žmones pagal lytį buvo galima, tačiau įžiūrėti jų veidus nebuvo galima.

27. Liudytoja I. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, su kaltinamuoju E. D. anksčiau kartu gyveno, jis yra jos vaiko tėvas, dabar kartu negyvena, V. N. – jos pažįstamas, draugas, G. K. – jos pažįstama. Nukentėjusiųjų nepažįsta. Įvykio dieną ji susitiko su drauge E. (jos pavardės nežino) Grigiškėse ir nusprendė važiuoti į Lentvarį. Ten buvo iki vakaro, prie picerijos sutiko E. D., A. A. ir kitą A., jo pavardės neprisimena. Anksčiau buvo su jais pažįstama, jiems bendraujant, pro juos pravažiavo dviratininkas, jis buvo apsivyniojęs veidą skarele. Važiuodamas jis pasisveikino. Jie jo nepažino, bet vėliau sužinojo, kad tai buvo R. Z.. Kai dviratininkas pro juos pravažiavo, po kelių minučių prasidėjo riksmai. Šaukė panelės, jos prašė pagalbos. Ji su E. iš karto nubėgo į tą pusę pažiūrėti, kas nutiko. E. D. ir abu Artūrai pasiliko ten pat. Kai jos pribėgo, vaikinas – R. R., stovėjo, jis jau buvo kraujuotas. Mano, kad jis buvo neblaivus, jis nesiorientavo, kas jam išmušė dantis. Vėliau sutiko V. N., jis taip pat buvo įvykio vietoje. Pagalbos šaukėsi gal K., jos pavardės neprisimena, ji buvo liudytoja. Ji (I. Š.) priėjusi paklausė, kas nutiko, o ji lyg ir šaukė, kad sumušė vaikiną, nukentėjusįjį Robertą. Ji mano, kad nukentėjusįjį sumušė dviratininkas R. Z., ar Z., nes, kai dviratininkas pro juos pravažiavo, po kelių minučių prasidėjo riksmai. Vėliau dviratininko nebuvo. Gal po dvejų–penkių minučių, dviračiui pravažiavus pro jas, jos nubėgo į įvykio vietą. Įvykio vietoje dar buvo nukentėjusysis R., lyg ir buvo dvi panelės, G. K., R., K.. Vėliau, gal po dešimties minučių, pamatė Er. su A. A.. Jie atėjo, kai buvo iškviesta policija. R. R. nesuvokdamas, kas jam išmušė dantis, pradėjo į visus rodyti pirštu, kaltinti. Jis rodė pirštu į visus vaikinus: į V., vėliau į E. D. ir A. A.. Joms priėjus, buvo tik vienas vaikinas su kraujuota burna. Vėliau lyg susimušė merginos, bet tiksliai kas, nematė. R. draugė mušėsi, su kuo tiksliai, nežino. Mušėsi prie „Iki“, o ji buvo kitoje gatvės pusėje. Matė, kad merginos šūkavo, susikibo, bet ji stovėjo su K., o kitoje pusėje buvo G. K., R.. G. R. mušėsi, lyg G. stovėjo šone. Matė, kad G. tikrai nelietė. Matė tik, kad merginos buvo susikibusios. Po dešimties minučių atėjo E. D., A. A. ir kitas A.. Jie atėjo, pažiūrėjo ir išėjo, net nebuvo priėję labai arti. Jie buvo įvykio vietoje, bet truputį toliau nuo įvykio vietos. Kai pamatė R. R., jis stovėjo, šaukė, kad jį sumušė. Prie jo šalia buvo V.. Į teisiamąjį posėdį atvyko kaltinamųjų prašymu, ikiteisminio tyrimo metu niekas jos nekvietė duoti parodymų. Gali patvirtinti, kad E. D. nesudavė nei vieno smūgio. Įvykio vietoje buvo tamsu, tačiau buvo apšvietimas, galima buvo atpažinti žmones. Konflikto eigos nematė, ji atėjo, kai viskas buvo pasibaigę.

28. Liudytoja R. T. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2019 m. liepos 28 d. nakties metu su G. K., K. K. ėjo į bankomatą, esantį prie „Iki“ prekybos centro Geležinkelio gatvėje. Nusiėmė pinigų ir ėjo „savais reikalais“, kai prie jų paspirtuku privažiavo V. N., jį pažįsta. Jiems einant nuo požeminio tunelio, automobilių stovėjimo aikštelėje, ėjo nepažįstama mergina ir vaikinas. Kažkas iš jų pasakė rusų kalba: „mesk rėmus“, tada tas vaikinas atsakė kažką įžeidžiančio V. (V.) atžvilgiu, jie susikibo, pradėjo grumtis. Tuomet pribėgo vaikinas šviesiais plaukais, jis gynė tą kitą vaikiną, jis pradėjo mušti „V.“, o merginos ėmė stumti ir juos skirti. Niekas iš jos kompanijos merginų nespyrė vaikinui, kuris grūmėsi su V.. Merginai ilgais plaukais niekas netrenkė. Vaikino šviesiais plaukais, kuris dėvėjo akinius, niekas nemušė. Vienu metu, kai „V.“ su nepažįstamu vaikinu buvo atsistoję nuo žemės, prie jų privažiavo nepažįstamas vaikinas, jis buvo apsirengęs tamsiais rūbais su kapišonu, jis nulipo nuo dviračio ir priėjęs prie to vaikino, su kuriuo mušėsi „V.“, vieną kartą trenkė jam į veidą, tuomet vėl sėdo ant dviračio ir išvažiavo link Račkūnų kaimo pusės. Vaikino ji nepažįsta. Matė, kad kažkur toliau stovi „iš matymo“ pažįstamas E. D., jis nebuvo priėjęs prie besimušančių asmenų ir nieko niekam nepadarė. Mušėsi tik „V.“ su tuo vaikinu, daugiau niekas nieko nemušė. Ji nieko nemušė, mėgino skirti vaikinus. Ji vilkėjo pilką megztinį, raudonus su blizgučiais marškinėlius bei džinsines kelnes, G. K. vilkėjo mėlyną striukę, po ja – „leopardinius“ marškinėlius, K. K. vilkėjo šviesios spalvos megztinį, džinsines kelnes. Konfliktas nurimo ir jos išsiskirstė. Joms einant, jas sustabdė policijos pareigūnai, jos rašė pasiaiškinimus. Įvykio metu buvo stipriai neblaivi, visko labai gerai neprisimena (t. II, b. l. 40–41). V. N. tik grūmėsi ant žemės nugriuvęs su tuo kitu jai nepažįstamu vaikinu, smūgių vienas kito atžvilgiu ji nematė. Kad kažkas muštų merginą, ji nematė. Vaikino šviesiais plaukais niekas nepuolė, jis pats mėgino skirti V. N. su tuo kitu vaikinu. K. K. niekam nespyrė. Į veidą vaikinui, su kuriuo grūmėsi V. N., sudavė jai nepažįstamas vaikinas, kuris atvažiavo dviračiu, sudavė smūgį tam vaikinui ir nuvažiavo dviračiu toliau, bet tai tikrai ne E. D. jam sudavė, nes jis buvo toliau nuo jų ir nebuvo priėjęs prie konfliktuojančių asmenų. G. K. vilkėjo „leopardinius“ marškinėlius, ant jų viršaus buvo apsivilkusi mėlynos spalvos striukę. „Facebook“ socialiniame tinkle ji yra pasivadinusi „(duomenys neskelbtini)“ ir įsikėlusi savo asmeninę profilio nuotrauką. Įvykio metu buvo labai neblaivi, visko gerai neprisimena. Pati nieko nemušė ir nuo nieko nenukentėjo (t. II, b. l. 46).

29. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusioji E. S. nurodė nuotrauką Nr. 1, joje yra įtariamasis E. D.. Nurodė, kad iš jai pateiktų šešių vaikinų nuotraukų ji atpažįsta vaikiną nuotraukoje Nr. 1, kuris sudavė smūgį į dantis R. R.. Jį atpažįsta, nes įvykio metu jis buvo priėjęs prie jos, ji kalbėjosi akis į akį su juo, domėjosi, kas vyksta, o tada jis įsibėgėjęs kumščiu smogė R. R. smūgį į burnos sritį (t. I, b. l. 167–170).

30. Nukentėjusysis M. T. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nurodė nuotrauką Nr. 2, joje yra įtariamasis E. D., atpažino, kad būtent jis smogė kumščiu R. R. (t. I, b. l. 127–129).

31. Liudytoja G. M. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu parodė, kad atpažįsta Nr. 2 pažymėtoje nuotraukoje esančią merginą – ji dalyvavo konflikte, tik ji nėra tikra, ar ši mergina vilkėjo „leopardinius“ marškinėlius, ar mėlyną striukę. Tačiau ši mergina arba mušė M. T., arba sudavė E. S.. Ši mergina aktyviai dalyvavo konflikte (t. II, b. l. 9–10).

Žemesnės instancijos teismas

32. Teismo medicinos ekspertas Janušas Rybalko iš medicininių dokumentų pateikė išvadą, kad R. R. nustatytos poodinės kraujosruvos apie burnos sritį, muštinė žaizda (apie 1,5 cm ilgio) apatinės lūpos gleivinėje, nulūžęs 11 danties protezuotas vainikėlis, 21 danties vainiko lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėmis nurodytu metu vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, būdingi smūgio sudavimui. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (tomas I, b. l. 89–90). Į bylą taip pat pateiktas 2019 m. liepos 28 d. medicinos dokumentų išrašas / siuntimas, jame nurodyti R. R. apžiūros rezultatai – apatinės lūpos muštinė vertikali, apie 1,5 cm, ilgio gleivinės žaizda, 11 dantis protezuotas, atlūžęs protezuotas vainikėlis, 21 danties vainiko lūžis, 31 ir 32 dantys nežymiai paslankūs, nedislokuoti (t. I, b. l. 84).

33. Teismo medicinos ekspertas Janušas Rybalko iš medicininių dokumentų pateikė išvadą, kad E. S. nustatytas minkštųjų audinių patinimas dešiniame žande. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėmis nurodytu metu vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (t. I, b. l. 150).

34. Garso įrašo, gauto iš Bendrojo pagalbos centro, peržiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas – skaitmeniniai garso įrašai, kurie iš Bendro pagalbos centro Vilniaus skyriaus yra gauti elektroninio pašto adresu lina.sabaliauskiene@policija.lt ir įrašyti į kompaktinį diską CD-R. G. įrašų perklausai naudojamas kompiuteris „hp“ bei skaitmeninių diskų grotuvas „LITEON“. Įdėjus diską į kompiuterio skaitmeninio vaizdadiskio skaitiklį, kompiuterio monitoriuje atidaromas failas „This PC“, jame yra ,,DVD-RW Drive (D) vas 2019“ logotipas, atidarius jį, matomi penkis logotipai su garso įrašais. Pirmasis pavadinimu: „download_10.102.186.21_2019-07-28_02-20-35_25.02, (duomenys neskelbtini)“. Garso įrašo rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką. Paleidus garso įrašą, girdimi dviejų žmonių balsai, Bendro pagalbos centro darbuotojo (vyriškas) balsas (toliau – BPC darbuotojas), antras – pranešėjos (moteriškas) balsas (toliau – pranešėja). Garso įrašo trukmė – 2:13 min.. Laukiant sujungimo, girdisi šūkavimai, triukšmas, garso įrašo pradžioje girdimas BPC darbuotojas: ,,112 klausau“;

Pranešėja – moteriškas balsas, kažkam sako: „baik, apsiramink“, „Alio“;

BPC darbuotojas: „klausom“;

Pranešėja: „atsiprašau“;

BPC darbuotojas: „klausom“;

Pranešėja: „čia muštynės vyksta“;

BPC darbuotojas: „kur čia“;

Pranešėja: „Lentvaryje, trisdešimt šeši, prie bažnyčios“;

BPC darbuotojas: „trisdešimt šeši, kokia gatvė“;

Pranešėja: „eee, gatvė, gatvė, gatvė... tuoj palaukit. <...> kokia ta gatvė“;

BPC darbuotojas: „tai prie bažnyčios“;

Pranešėja: „jo, prie bažnyčios, taip ir vadinasi Bažnyčios gatvė du“;

BPC darbuotojas: „Bažnyčios du, dabar kiek ten mušasi? Kiek asmenų mušasi?“;

Pranešėja: „kaip sakot“;

BPC darbuotojas: „Kiek asmenų mušasi? Nu grubiai, du, dešimt, keturi, dvidešimt“;

Pranešėja: „šeši...jau lygtais baigia“;

BPC darbuotojas: „greitoji reikalinga? Ar greitoji reikalinga?“

Pranešėja: „reikalinga greitoji?“ (klausia kažko); „Reikalinga, reikalinga“;

BPC darbuotojas: „nedėkit ragelio, sujungiam su policija“ (girdisi melodija (sujungimas));

Pranešėja: „kaip? Alo“;

BPC darbuotojas: „sveiki, Vilniaus VPK, kas ten vyksta pas jus?“;

Pranešėja: „sveiki, mes prie Lentvario stoties, čia mus užpuolė, pradėjo mušti mano vaikiną, man trenkė viena mergina, ir žmonės...ė man trenkė viena mergina, žodžiu...“;

Žemesnės instancijos teismas

BPC darbuotojas: „gerai, gatvėje prie stoties?“;

Pranešėja: „prie stoties, prie geležinkelio stoties, prie „Maximos““;

BPC darbuotojas: „gerai tuoj, šeši, nulis du, du, Venta“;

Pranešėja: „kaip?“;

BPC darbuotojas: „Kviečiu pareigūnus, tuoj, šeši, nulis, du, du, Venta“;

Pranešėja: „aš ne Lentvarietė, nežinau, žinokit, nei gatvių, nei ką“;

BPC darbuotojas: „gerai, gerai, šeši, nulis, du, privažiuokit prie geležinkelio stoties, vyksta muštynės“;

Pranešėja: „taip, taip, prašau labai greit atvažiuokit, nes čia viskas tęsiasi“;

BPC darbuotojas: „gerai, tuoj pareigūnai privažiuos, informuoti“;

Pranešėja: „gerai, ačiū“;

BPC darbuotojas: „prašau, iki“;

Antrasis garso įrašas pavadinimu „download_10.102.186.21_2019-07-28_02-28-27_25.01, (duomenys neskelbtini)“. Garso įrašo trukmė – 1:40 min.:

Žemesnės instancijos teismas

BPC darbuotojas: „vienas, vienas, du“;

Vyriškas balsas – pranešėjas: „laba diena norėčiau apie įvykį tokį, kad prisikabino kažkokia „chebra“ <...> Lentvaryje neaiškių žmonių, prie „Maximos“, prie stoties ir „Iki“, vienam vaikinui išmušė dantis, prie manęs prisikabino, vieną kartą trenkė į, į, į“;

BPC darbuotojas: „prie „Maximos“, o čia“;

Pranešėjas: „ta prasme žinot iš Lentvario, kai išeina iš tunelio prie „Maximos“, stoties ir „Iki“, tai va, ten va prisikabino ir ta prasme įvyko konfliktas“;

BPC darbuotojas: „jūs dabar vietoj čia taip?“;

Pranešėjas: „taip, taip, stoty, tie vaikinai visi „chebra“ bėga“;

BPC darbuotojas: „gerai, gerai, nedėkite ragelio su policija sujungsim“;

Pranešėjas: „ačiū, ačiū“ (laukiama, kol sujungs, skamba melodija);

BPC darbuotojas: „kalbėkite“;

Pranešėjas: „taip, laba diena, čia Lentvaris būtų, prie stoties vaikinai kažkokie prisikabino ir pabėgo. Va trenkė, vienam vaikinui išmušė dantis“;

BPC darbuotojas: „tai gerai, du ekipažai važiuoja, susimušė ir pabėgo?“;

Pranešėjas: „jo pabėgo, kol važiavot, tai visi pabėgo“;

BPC darbuotojas: „supratau, kokie požymiai“;

Pranešėjas: „kaip sakot“;

BPC darbuotojas: „kaip atrodė tie žmonės“;

Pranešėjas: „žinokit vietoj, kai atvažiuosit, vis tiek turbūt reiks supildyti viską“;

BPC darbuotojas: „po minučių kelių privažiuos mūsų ekipažai“;

Pranešėjas: „gerai, gerai, ačiū, ačiū, ačiū, ačiū“;

BPC darbuotojas: „girdite mane?“.

Trečiasis garso įrašas pavadinimu „download_10.102.186.21_2019-07-28_02-31-16_25.01, (duomenys neskelbtini)“. Garso įrašo trukmė – 0:22 min.:

BPC darbuotoja (moteriškas balsas): „vienas, vienas, du, vienas, vienas, du“ klausom, vienas, vienas, du“. Niekas nekalba, antrame plane girdisi žmonių balsai, tačiau nesuprantama, ką jie kalbasi.

Ketvirtasis garso įrašas pavadinimu „download_10.102.186.21_2019-07-28_02-31-44_25.01, (duomenys neskelbtini)“. Garso įrašo trukmė – 1:34 min.:

BPC darbuotoja (moteriškas balsas): „vienas, vienas, du“;

Pranešėja (moteriškas balsas): „prašau atvažiuokite greičiau į Lentvario, Lentvario gat... geležinkelio stoties, prašau“;

BPC darbuotoja: „čia Bažnyčios gatvė bus?“;

Pranešėja: „taip, parašau“;

BPC darbuotoja: „mušasi asmenys taip?... alio, alio“ antrame plane girdisi triukšmas, konfliktas. „Ponia, ar jūs girdit“, tuo metu girdisi moters verksmas;

Pranešėja: „prašau (ir nesuprantama, ką ji pasako)“;

BPC darbuotoja: „čia bus prie bažnyčios, ar prie geležinkelio stoties“;

Pranešėja: „taip, greičiau atvažiuokit“;

BPC darbuotoja: „važiuoja, ar jums greitoji reikalinga?“;

Pranešėja kalbėdama verkia ir dejuoja: „greitoji...(nesuprantama ką sako), nes man (nesuprantama ką sako) stipriai į galvą trenkė“;

BPC darbuotoja: „ar reikės jums greitosios“;

Pranešėja: „greitosios nereiks, nežinau, bet policijos tikrai reik greičiau. Prašau greičiau, nes čia gražiuoju nesibaigs“;

BPC darbuotoja: „o daugiau žmonių nereik greitosios?“;

Pranešėja: „ne“ (atsako dejuodama);

BPC darbuotoja: „supratau, laukit Bažnyčios du gatvėj“;

Pranešėja: „gerai, prašau greičiau“;

BPC darbuotoja: „laukit, viso gero“.

Penktasis garso įrašas pavadinimu „download_10.102.186.21_2019-07-28_02-33-55_25.00, (duomenys neskelbtini)“. Garso įrašo trukmė – 0:28 min.:

Pranešėjas (vyriškas balsas), kol dar neatsiliepia darbuotojas: „<...>, tai atsiprašau į Lentvarį važiuoja, kokia nors <...> policija, ar ne“;

BPC darbuotoja (moteriškas balsas): „kas pas jus nutiko“;

Pranešėjas: „nu tai mušasi čia žmonės, <...> daužosi tiesiog grynai, va Geležinkelio gatvėj, atsiprašau, čia jau dvidešimt minučių atgal iškviestas ekipažas“;

BPC darbuotoja: „kurioj čia vietoj“;

Pranešėjas: „tai čia prie, prie „Maximos“ kur, kur“;

BPC darbuotoja: „sekundėlę“. Įrašo pabaiga (t. I, b. l. 45–47).

35. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – Geležinkelio gatvė, Lentvaris, Trakų r. sav.. Apžiūrima gatvės atkarpa ties 38 namu. 38 namas yra „Iki“ parduotuvė, prie jos yra automobilių stovėjimo aikštelė, įvažiavimas – nuo Geležinkelio gatvės pusės. Prie įvažiavimo yra šaligatvis. Kitoje gatvės pusėje yra automobilių stovėjimo aikštelė, už jos – geležinkelio stotis. Gatvėje jokių grumtynių pėdsakų nesimato (tomas I, b. l. 12–14).

36. 2019 m. liepos 28 d. 2:22 val. ROIK kortelės Nr. 0119000394590 duomenimis, iš numerio „(duomenys neskelbtini)“ buvo skambinta Bendruoju pagalbos numeriu ir pranešta, kad prie bažnyčios mušasi šeši asmenys, aplinkybės neaiškios, dėl GMP neaišku. Skambučio data ir laikas – 2019 m. liepos 28 d. 2:20 val.. Patikslinta pareigūnų informacija kortelėje: Geležinkelio g. 2, ties 38 namu, Lentvaryje, t. y. viešoje vietoje, įvyko muštynės tarp dviejų kompanijų, kur muštynių metu nukentėjo R. R., gimęs (duomenys neskelbtini)., jis dėl išmuštų dantų GMP brigados išvežtas į Žalgirio ligoninę. Sulaikytas V. N. (t. I, b. l. 8).

37. Policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenimis, 2019 m. liepos 28 d. 2:20 val. iš Vilniaus apsk. VPK OVS buvo gauta informacija ROIK 0119000394590, kad Trakų r., Lentvaryje, Bažnyčios g. 2, vyksta muštynės tarp dviejų kompanijų. Vykstant į įvykio vietą budėtojas informavo, kad vienas iš asmenų nukentėjo – jam yra išmušti dantys. Nuvykus į įvykio vietą, prie Geležinkelio stoties požeminės perėjos, pastebėjo asmenų kompaniją, prie jų sustojo. Paaiškėjo, kad tai policiją kvietė R. R., jo mergina – E. S., M. T., G. M.. Jaunuoliai paaiškino, kad R. R. užpuolė ir sumušė vaikinas, kuris buvo kartu su ne mažiau nei dvejomis merginomis, iš jų viena buvo su mėlyna striuke, o taip pat parodė šalia stovėjusį jaunuolį, kaip vėliau paaiškėjo, – V. N., nurodydami, kad būtent šis vaikinas sumušė R. R.. R. R. nurodė, kad jis su mergina ėjo Geležinkelio gatve, kai prie jo be jokios priežasties prikibino V. N., jis sudavė smūgius jam į galvos sritį, dėl ko išmušė vieną arba du dantis. E. S. papasakojo analogiškai. Atvykusi GMP brigada nedelsiant R. R. išvežė į Žalgirio ligoninę, kartu su juo išvyko ir E. S.. M. T. nustatytas 1,45 promilių neblaivumas, dėl įvykio parašė paaiškinimą. G. M. nustatytas 1,24 promilių neblaivumas, dėl įvykio parašė paaiškinimą. Kartu dirbęs pareigūnų ekipažas V6022 informavo, kad dirbdami pagal požymius rado penkias merginas, atitinkančias apibūdinimą, iš jų dvi yra nepilnametės. Jie nustatė pilnamečių merginų neblaivumą bei paėmė iš jų paaiškinimus, o taip pat nugabeno nepilnametės merginas jas atsakingiems asmenims. V. N. aiškino, kad tai prie jo prikibo kita kompanija, jie jį sumušė (matėsi sužalojimas galvoje, nubrozdintos alkūnės). Kadangi asmuo buvo sužalotas, jis buvo nuvežtas į Trakų ligoninės priėmimo skyrių, kur apžiūrėtas ir po apžiūros išleistas gydytis ambulatoriškai. V. N. buvo neblaivus, t. y. jam buvo nustatytas 1,2 promilių neblaivumas, jis buvo sulaikytas (t. I, b. l. 15).

38. Blaivumo patikrinimo žurnalo duomenimis, 2019 m. liepos 28 d. R. T. nustatytas 2,30 promilių neblaivumas, G. K. – 0,85 promilių neblaivumas, K. K. – 1,32 promilių neblaivumas, M. T. – 1,45 promilių neblaivumas, G. M. – 1,24 promilių neblaivumas, V. N. – 1,20 promilių neblaivumas (t. I, b. l. 19–20).

39. Nukentėjusioji E. S. į klausimą akistatos su įtariamąja G. K. metu, ar pažįsta viena kitą ir kokie jų tarpusavio santykiai, parodė, kad ji priešais sėdinčią merginą atpažįsta kaip merginą iš to vakaro – 2019 m. liepos 28 d., kuri jai tempė už plaukų, kai tik prasidėjo konfliktas, po to, kai ji kvietė telefonu policiją, ši mergina – G. K., jai sudavė per veidą ne mažiau tris smūgius. Jokių santykių su ja nepalaiko.

Į tą patį klausimą įtariamoji G. K. atsakė, kad priešais sėdinčią merginą atpažįsta iš 2019 m. liepos 28 d. įvykio, kaip merginą, kuri dalyvavo konflikte, ji buvo su vaikinu ir dar keliais draugais, ar draugėm. Jokių santykių su ja nepalaiko.

Tyrėjai uždavus klausimus, proceso dalyvės pateikė atsakymus:

Klausimas E. S.: trumpai pasakoti įvykio aplinkybes?

Atsakymas: ji su draugais ėjo į namus nakties metu, apie 1 val., iš požeminio tunelio, link namų, pro „Maximos“ prekybos centrą, prie jų privažiavo vaikinas su paspirtuku, tarp jo ir R. R. įvyko konfliktas, ji atsistojo tarp R. R. ir to vaikino, norėjo juos nuraminti. Kažkuri mergina suėmė jai už plaukų ir tempė ją, ėmė ją keikti, R. R. ją užstojo ir iškart jam minėtas vaikinas sudavė smūgį į veidą, jie susigrūmė, nugriuvo ant žemės, ji puolė skambinti policijai. Šiuo metu ji ėmė abejoti, ar būtent ši, priešais sėdinti, mergina tampė už plaukų ir sudavė jai į veidą. Negali dabar įvardinti, nuo ko ji gavo smūgius į veidą, yra tikra tik tuo, kad sudavė viena iš dviejų jos įsidėmėtų merginų. Arba priešais sėdinti mergina, arba R.. Visos merginos prie jos lindo, ji nesusigaudė, kas vyksta, todėl ir suabejojo, ar būtent G. ją sumušė.

Klausimas G. K.: trumpai pasakoti įvykio aplinkybes?

Atsakymas: ji 2019 m. liepos 28 d. nakties metu su R. ir K. ėjo į bankomatą, esantį „Iki“ prekybos centre, Lentvaryje, prie jų paspirtuku privažiavo V. N., jie pamatė einančią kompaniją, jie buvo keturiese, eidami „užkabino“ juos, pasakydami vienam iš vaikinų rusų kalba: „rėmą numesk“, tada vienas iš vaikinų atsakė V.: „(duomenys neskelbtini), abu vaikinai ėmė konfliktuoti, priešais sėdinti mergina ėmė vaikinus skirti. Po to priėjo vaikinukas su akiniais ir jis ėmė mušti V., jie dviese supuolė ant V., ji juos skyrė, kitos merginos taip pat skyrė. Mušėsi tik V. su tuo R.. Vykstant konfliktui, ji priėjo prie E., su kuria vyksta akistata, E kvietė policiją ir laikėsi už žando. Ji E. nemušė.

Klausimas G. K.: kaip tą naktį buvo apsirengusi?

Atsakymas: su žaliais džinsais, „leopardiniais“ marškinėliais ir mėlyna striuke.

Klausimas E. S. – apklausos metu nurodė, kad buvo dvi merginos, viena jų buvo apsirengusi mėlyna striuke, kita mergina – „leopardiniais“ marškinėliais, apklausoje nurodė, kad tai buvo R. K., ar galite patikslinti, kaip buvo apsirengusios merginos?

Atsakymas: gali būti, kad ji susimaišė, tikrai galėjo būti taip, kad būtent G. K. buvo apsirengusi mėlyna striuke ir „leopardiniais“ marškinėliais.

Klausimas E. S.: ar matė, kas sudavė smūgį draugui R. R. į dantis?

Atsakymas: taip, ji atsimena, kaip prie jos priėjo vaikinas, kurį ji nurodė pirmos apklausos metu, jis paklausė, kas čia vyksta, tuo metu R. gulėjo ant žemės, o V. priėjęs ėmė aiškinti, kad dėl visko kaltas R. R., po to tas kitas vaikinas įsibėgėjęs besistojančiam R. R. kumščiu vieną kartą smogė į dantų sritį, tada R. nugriuvo ir jam pasipylė iš burnos kraujas. Tas vaikinas kažkur dingo, jokio vaikino su dviračiu nematė.

Klausimas E. S.: ar matė, kad kas nors iš kitos kompanijos muštų jos draugus, su kuriais buvo tuo metu?

Atsakymas: nematė. Matė, kad mušė R. R. ir sumušė ją pačią.

Klausimas E. S. : ar galėjo kažkuri iš merginų jai suduoti netyčia, tuo metu, kai visos skyrė vaikinus?

Atsakymas: ne, tikrai negalėjo, smūgiai buvo suduoti tyčia, ją už plaukų tampė tyčia.

Klausimas abiem proceso dalyvėms: ar nakties metu buvo blaivios?

Atsakymas E. S.: buvo išgėrusi, tačiau nebuvo neblaivi, nes kitą rytą jai reikėjo į darbą.

Atsakymas G. K.: ji įpūtė 0,85 promiles.

Klausimas G. K.: ar žino, kas galėjo suduoti smūgius E. S. bei tampyti ją už plaukų?

Atsakymas: nežino.

Klausimas E. S.: ar turi klausimų G. K.?

Atsakymas: kodėl jos, būdamos draugės, neprisipažįsta, kuri jai (E. S.) sudavė?

Atsakymas G. K.: ji su draugėmis nebendrauja.

Klausimas G. K.: ar turi klausimų E. S.?

Atsakymas: neturi, laikosi savo parodymų.

Klausimas E. S.: ar ji turi papildymų, ar laikosi savo duotų parodymų?

Atsakymas: ji visų savo parodymų laikosi išskyrus tai, kad akistatos metu suabejojo, ar G. K. jai sudavė. Buvo šoke, galėjo neįsidėmėti. Apklausoje nurodė G., nes ją geriausiai įsiminė. Tačiau dabar nėra tikra dėl G. veiksmų jos atžvilgiu (t. II, b. l. 74–76).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

40. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

41. Aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-303/2014). Įžūliu elgesiu pagal BK 284 straipsnį laikytini ir tie atvejai, kai prieš kitą(us) asmenį (is) panaudojamas fizinis smurtas. Kasacinės instancijos praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009). Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėsi veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015). Veika, numatyta BK 284 straipsnyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (neapibrėžta tyčia) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Nors veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas savaime nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-242/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-54-222/2017).

42. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad E. D., V. N. ir G. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Ištyrus bei įvertinus bylos įrodymų, aptartų šiame nuosprendyje, jo 10–18, 21, 29, 30, 31 punktuose, iš dalies 19, 20, 32–34, 36–39 punktuose, visumą – nustatyta, kad E. D., V. N. ir G. K. kaltinime nurodytu laiku bei vietoje atliko veiksmus, kurie vertintini kaip įžūlus elgesys, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, dėl šių E. D., V. N. ir G. K. veiksmų (įžūlaus elgesio) buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka. E. D., V. N. ir G. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltės nepripažino, nurodydami, kad jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu jie neatliko. Teismas kritiškai vertina kaltinamųjų E. D., V. N. ir G. K. parodymus, kad jie nesmurtavo nukentėjusiųjų atžvilgiu, nesudavė nukentėjusiesiems kaltinime nurodytų smūgių ir neatliko kaltinime jiems inkriminuojamų įžūlių veiksmų, kaip kaltinamųjų pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės, taip pat ir kaltinamiesiems artimų liudytojų (A. A., A. T. – E. D. draugų; K. K. – kaltinamųjų pažįstamos, I. Š. – E. D. buvusios sugyventinės, kuris yra ir jos vaiko tėvas; R. T. – kaltinamosios G. K. pažįstamos) parodymus, atsižvelgdamas į jų (parodymų) neatitikimą kitų bylos įrodymų visumai (žr. kitus šio nuosprendžio punktus), taip pat minėtų liudytojų palankumą kaltinamiesiems bei tuo pačiu suinteresuotumą bylos baigtimi. Kaltinamųjų kaltę, kaip minėta, patvirtina bylos įrodymų, aptartų šiame nuosprendyje, visuma, tarp jų nukentėjusiųjų R. R., E. S. ir M. T., liudytojos G. M. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu, kurie iš esmės yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys kitiems bylos duomenims, teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiųjų ir liudytojos G. M. parodymais. E. D. kaltinime nurodytu laiku bei vietoje atliko smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiojo R. R. atžvilgiu – tyčia ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu smogė R. R. į galvą, padarydamas jam poodines kraujosruvas apie burnos sritį, muštinę vertikalią, apie 1,5 cm ilgio, žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, išjudindamas ir padarydamas nežymiai paslankius, nedislokuotus 31, 32 dantis, nulauždamas 11–ojo danties protezuotą vainikėlį ir 21 danties vainiką – nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. R. sveikatą; šiuos veiksmus E. D. atliko tyčia, be priežasties, viešoje vietoje (žr. šio nuosprendžio 11, 13–21punktus), matant kitiems asmenims; E. D. veiksmai atlikti demonstruojant aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarų moralės bei elgesio normų niekinimą, grubiai pažeidžiant visuomenėje priimtas tarpusavio bendravimo taisykles, elgiantis ypatingai įžūliai. E. D. veiksmus, kuriuos jis atliko nukentėjusiojo R. R. atžvilgiu, – smūgį R. R. į galvą, patvirtina nukentėjusiosios E. S. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu (žr. šio nuosprendžio 13, 14, 15 punktus), nukentėjusiojo M. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti (žr. šio nuosprendžio 17, 18 punktus, iš dalies 16 punktą), parodymai. Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. T. nurodė, kad, kai R. R. buvo išmušti dantys, šalia tos vietos buvo E. D., tačiau tiksliai to smūgio jis dabar nepamena, t. y. negali šimtu procentų teigti, kad tai E. D. jam išmušė dantis, nes parėjo jau treji metai, tačiau jis tuo pačiu patvirtino, kad įvykio aplinkybes geriau prisiminė pradžioje, duodamas pirminius parodymus iš karto po įvykio (žr. šio nuosprendžio 16 punktą). Liudytoja G. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tuo metu, kai nukentėjusiajam R. R. buvo išmušti dantys, šalia jo stovėjo kaltinamasis E. D. (žr. šio nuosprendžio 20 punktą), nors pats kaltinamasis E. D. apskritai neigė, jog buvo priėjęs arti įvykio vietos, ar nukentėjusiojo R. R.. Tiek E. S., tiek M. T. kaltinamąjį E. D. atpažino kaip asmenį, kuris R. R. kumščiu sudavė smūgį į dantis, į burnos sritį (žr. šio nuosprendžio 29, 30 punktus). Nors nukentėjusysis R. R. apklaustas teisiamojo posėdžio metu ir negalėjo tiksliai įvardinti, kuris asmuo jam antrą kartą smogė į dantis, po ko jam buvo išmušti dantys, tačiau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad kitas vaikinas, kuris jam smogė kumščiu į dantis, yra E. D., jo „Facebook“ profilio adresas – (duomenys neskelbtini) profilio pavadinimas – „E. D.“ (žr. šio nuosprendžio 11 punktas). Tokie E. D. veiksmai vertinami kaip įžūlus elgesys, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Nors E. D. savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad jokių smurtinių veiksmų R. R. atžvilgiu jis neatliko ir net nebuvo prisiartinęs prie nukentėjusiojo, teismas kritiškai vertina tokius kaltinamojo parodymus. Pažymėtina, kad pats liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nebuvo priėję prie įvykio vietos, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis su kaltinamuoju E. D. buvo priėję prie įvykio vietos; taip pat E. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykio vietoje jis buvo tik su A. A., pastarasis ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad jie buvo tik dviese su E. D., tačiau teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis E. D., tiek liudytojas A. A. parodė, kad kartu su jais dar buvo ir A. T.. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja K. K. nurodė, kad liudytojo A. T. įvykio vietoje ji nematė. Be to, pažymėtina, kad minėta liudytoja teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji yra skaičiusi kaltinamąjį aktą. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. T. nurodė, kad įvykio metu ji buvo labai neblaivi, todėl visko gerai neprisimena. Taigi minėtų liudytojų parodymai dar ir dėl šių aplinkybių vertinami kritiškai.

43. V. N. (V. N.) kaltinime nurodytu laiku bei vietoje, matant ir girdint kitiems asmenims, sukėlė žodinį konfliktą su nukentėjusiuoju R. R., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, atliko smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiojo R. R. atžvilgiu – tyčia vieną kartą kumščiu smogė R. R. į galvą ir sukėlė nukentėjusiajam R. R. fizinį skausmą, šiuos veiksmus V. N. atliko tyčia, be priežasties, viešoje vietoje (žr. šio nuosprendžio 10 –15 punktus, iš dalies 6–9 punktus), matant ir girdint kitiems asmenims; V. N. veiksmai atlikti demonstruojant aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarų moralės bei elgesio normų niekinimą, grubiai pažeidžiant visuomenėje priimtas tarpusavio bendravimo taisykles, elgiantis ypatingai įžūliai. Tai, kad V. N. sukėlė žodinį konfliktą ir jo veiksmus, kuriuos jis atliko nukentėjusiojo R. R. atžvilgiu, – smūgį R. R. į galvą, patvirtina nukentėjusiosios E. S. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu (žr. šio nuosprendžio 13–15 punktus), nukentėjusiojo R. R. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu (žr. šio nuosprendžio 10–12 punktus), duoti parodymai. Pažymėtina, kad, nors kaltinamasis V. N. neigė sudavęs smūgį nukentėjusiajam R. R., tačiau jis pripažino, kad bandė trenkti R. R., tačiau jam nepavyko, nes šalia buvusios merginos neleido, taip pat nurodė, kad jis ne viską prisimena, nes buvo neblaivus (žr. šio nuosprendžio 6, 7 punktus). Kaltinamoji G. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. N. su nukentėjusiuoju voliojosi, mušėsi, o kito vaikino, kuris dėvėjo akinius, ji neprisimena, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu ji jau nurodė, kad V. N. mušė abu nukentėjusieji, nors negalėjo paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. N. mušė tik vienas iš nukentėjusiųjų, o teisiamojo posėdžio metu – kad abu nukentėjusieji (žr. šio nuosprendžio 8, 9 punktus). Liudytoja K. K., tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, R. T. – ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad matė, kaip kaltinamasis V. N. grūmėsi su nukentėjusiuoju R. R., minėtus parodymus patvirtino ir nukentėjusieji.

44. G. K. kaltinime nurodytu laiku bei vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, suėmė ir tempė E. S. už plaukų, sukeldama jai fizinį skausmą, smogė jai vieną kartą kumščiu į dešinę veido pusę ir delnais ne mažiau du smūgius į veidą, padarydama E. S. minkštųjų audinių patinimą dešiniajame žande, tuomet M. T. kumščiais smogė ne mažiau penkis smūgius į galvą, kairįjį šoną, sukeldama nukentėjusiajam M. T. fizinį skausmą, šiuos veiksmus G. K. atliko tyčia, be priežasties, viešoje vietoje (žr. šio nuosprendžio 10 –18, 21 punktus, iš dalies 19, 20, 31 punktus), matant ir girdint kitiems asmenims; G. K. veiksmai atlikti demonstruojant aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarų moralės bei elgesio normų niekinimą, grubiai pažeidžiant visuomenėje priimtas tarpusavio bendravimo taisykles, elgiantis ypatingai įžūliai. G. K. veiksmus, kuriuos jis atliko nukentėjusiosios E. S. atžvilgiu (tempimą už plaukų, smūgių sudavimą) ir nukentėjusiojo M. T. atžvilgiu (ne mažiau penkių smūgių kumščiais į galvą, kairįjį šoną sudavimą) patvirtina nukentėjusiosios E. S. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, t. y. ji nurodė, kad tai G. K. jai griebė už plaukų, vėliau, kai ji skambino policijai, G. K. pribėgo prie jos ir sudavė jai du–tris kartus kumščiu į veidą (žr. šio nuosprendžio 13–15 punktus), R. R. parodė, kad matė, kaip viena iš merginų tempė E. S. už plaukų. Tuo tarpu nukentėjusysis M. T. tiek teisimojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad G. K. jam kumščiais smogė ne mažiau penkis smūgius į galvą, į kairį šoną. Liudytoja G. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad prie „Iki“ prekybos centro matė stovintį M. T., jis buvo užsidengęs galvą, šalia jo buvo kelios merginos, matė, kaip viena iš jų, vilkinti „leopardinius“ marškinėlius, smūgiavo kumščiais M. T. į galvą. Liudytoja taip pat parodė, kad ji atsisukusi pamatė, jog prie E. S. stovi mergina vilkinti mėlyną striukę, o E laikėsi už veido, suprato, kad jai smogė (žr. šio nuosprendžio 21 punktą). Liudytoja G. M. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu parodė, kad atpažįsta Nr. 2 pažymėtoje nuotraukoje esančią merginą, ji dalyvavo konflikte, tik ji nėra tikra, ar ši mergina vilkėjo „leopardinius“ marškinėlius, ar mėlyną striukę (žr. šio nuosprendžio 31 punktą). Nors teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. M. negalėjo tiksliai nurodyti, kas smūgiavo M. T., nes nuo įvykio jau praėjo daug laiko, tačiau patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, sakė tiesą (žr. šio nuosprendžio 21 punktą). Pažymėtina, kad pati kaltinamoji G. K. pripažino, jog įvykio metu ji vilkėjo „leopardinius“ („tigrinius“) marškinėlius ir mėlyną striukę.

45. Kaip jau minėta, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų R. R., E. S., M. T. ir liudytojos G. M. parodymais. Tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusieji parodė, kad iki šio įvykio jie tarpusavyje jokių konfliktinių situacijų neturėjo, iš esmės vieni kitų nepažinojo (tik nukentėjusieji R. R. ir M. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad „iš matymo“ pažinojo E. D., o liudytoja G. M. taip pat tik „iš matymo“ žinojo kaltinamuosius, tačiau jokių (nei gerų, nei blogų) santykių su jais nepalaikė). Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusieji ir liudytoja G. M. turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamuosius, ar būtų suinteresuoti jų nubaudimu, tokių aplinkybių nenurodė ir patys kaltinamieji. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad įvykio vietoje, be nukentėjusiųjų, kartu su kaltinamaisiais buvo ir dar kiti asmenys (liudytojai – K. K., R. T., A. A., I. Š.), tačiau nukentėjusieji nurodo, kad smurtinio pobūdžio veiksmus jų atžvilgiu atliko ne visi įvykio metu įvykio vietoje buvę asmenys, bet tik kaltinamieji.

Žemesnės instancijos teismas

46. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirminiuose parodymuose, duotose iš karto po įvykio, nukentėjusieji tiksliai įvardijo, kurie kaltinamieji, kokius tiksliai veiksmus jų atžvilgiu atliko, o tai, kad praėjus daugiau nei trims metams nukentėjusieji visų įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiųjų parodymai yra prieštaringi ir nepatikimi, priešingai, tai, teismo vertinimu, yra natūralu (vertinant nuo įvykio praėjusį laiko tarpą) ir tai tik dar kartą patvirtina, kad nukentėjusiųjų parodymai šioje byloje nėra tendencingi bei nėra nukreipti į siekį sakyti netiesą ir nubausti kaltinamuosius, jau labiau, kad nukentėjusieji savo pirminius parodymus patvirtino, taip pat akcentavo, kad kai kurių detalių nurodyti (prisiminti) negali, nes nuo įvykio jau yra praėjęs ilgas laiko tarpas.

47. Nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobūdį ir mastą, iš dalies ir jų padarymo aplinkybes, patvirtina specialisto išvadų duomenys. Jų duomenimis, R. R. nustatytos poodinės kraujosruvos apie burnos sritį, muštinė žaizda, apie 1,5 cm ilgio, apatinės lūpos gleivinėje, nulūžęs 11 danties protezuotas vainikėlis, 21 danties vainiko lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėmis nurodytu metu vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, būdinga smūgio sudavimui. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. E. S. nustatytas minkštųjų audinių patinimas dešiniame žande. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėmis nurodytu metu vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas Janušas Rybalko patvirtino pateiktas išvadas, nurodė, kad, atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, galima teigti, jog nukentėjusiajam R. R. nustatyti sužalojimai būdingi smūgių sudavimui, tai yra, kad sužalojimai padaryti suduodant smūgius ranka, kumščiu. Tokiems sužalojimams padaryti pakanka vieno smūgio. Nukentėjusiajai E. S. nustatyti sužalojimai taip pat galėtų būti padaryti suduodant vieną smūgį, tikėtina, ranka, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Dažniausiai smūgius suduodant kumščiu yra paliekami tokie požymiai, kaip minkštųjų audinių patinimas. Kad padaryti tokį sužalojimą, pakaktų vieno trauminio poveikio.

48. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Teismų praktikoje analizuojant analogiško pobūdžio baudžiamąsias bylas viešoji vieta apibrėžiama kaip erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent – gerbti ir nepažeisti kitų asmenų teisių, rimties, netrukdyti jiems (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017). Dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130/2013). Šiuo atveju nėra ginčo, jog įvykio vieta – Geležinkelio g., ties namu Nr. 38, Lentvaryje, Trakų rajone, yra viešoji vieta. Teismui taip pat nekyla abejonių, kad šiuo atveju kaltinamieji nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai demonstravo viešoje vietoje.

49. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad, traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį, turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-467-976/2015). Minėta, kad teismų praktikoje visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ir pan.. Šiuo atveju nustatyta, kad kaltinamieji atliko smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu. Pažymėtina, kad įvykis vyko viešoje vietoje (žr. šio nuosprendžio 48 punktą), nakties metu, įvykio vietoje be nukentėjusiųjų, buvo ir kitų, lengviau pažeidžiamų, asmenų – nepilnamečių asmenų. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji parodė, kad jie buvo išsigandę, šoko būsenoje, juto fizinį skausmą. Kaltinamasis E. D. nurodė, kad įvykio metu prie jo pribėgo mergina garbanotais plaukais, ji bėgiojo, verkė, prašė pagalbos. Liudytoja G. M. taip pat nurodė, kad dėl įvykio ji buvo šoko būsenoje, buvo labai sukrėsta, viskas vyko gatvėje, jie buvo užpulti be jokios priežasties. Iš Bendrojo pagalbos centro įrašo matyti, kad E. S. prašo, jog greičiau atvažiuotų pareigūnai, ji verkia ir dejuoja, sako, kad jai stipriai trenkė į galvą, kad gražiuoju viskas nesibaigs (žr. šio nuosprendžio 34 punktą).

50. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad nusikalstamos veikos motyvas, ar tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje, kad BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui nurodyti požymiai reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, Nr. 2K-386/2013).

51. Minėta, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Kaip jau buvo nurodyta, veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis, jo veikos aspektas. Taigi, sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2010).

52. Pažymėtina, jog kaltinamieji šiuo atveju veikė be aiškios asmeninės motyvacijos, nakties metu, o tai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog jų veika pirmiausia buvo nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. Kaltinamieji viešojoje vietoje, nekreipdami dėmesio į įvykio vietoje buvusius asmenis (tarp jų ir nepilnamečius), elgdamiesi įžūliai, akivaizdžiai pažeidė nustatytas elgesio normas, suvokė savo nusikalstamų veiksmų pavojingą pobūdį, suprato, kad įžūliai elgiasi stebint kitiems asmenims, nakties metu, t. y. bendrais bruožais numatė, kad šiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiesiems, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams, įvykio liudininkai patirs neigiamų išgyvenimų, bus sutrikdyta asmenų rimtis, sutriks įprasta viešoji tvarka – kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia.

53. Apibendrinant, šiuo atveju kaltinamieji smurtinio pobūdžio veiksmus atliko be aiškios asmeninės motyvacijos, veikdami tiesiogine tyčia, atitinkamus veiksmus jie atliko viešoje vietoje, kitų (taip pat ir nepilnamečių) asmenų akivaizdoje, jie įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą ne tik nukentėjusiesiems, bet ir aplinkiniams, ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Teismo vertinimu, tokiomis aplinkybėmis padaryta veika, atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius pagal BK 284 straipsnį. Šiame nuosprendyje aptarti duomenys, kurie, kaip minėta, BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama kaltinamųjų objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jų kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas kaltinamųjų veiksmus kvalifikuoja pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmių skyrimo

54. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

55. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

56. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

57. BK 284 straipsnyje numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.

58. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.

59. E. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

60. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį – E. D. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika padaryta nakties metu, matant lengviau pažeidžiamiems – nepilnamečiams, asmenims; kaltės formą bei pasekmes – nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka – įvykį matę asmenys išsigando, buvo sukrėsti, šokiruoti, jautė stresą, jiems buvo baisu, R. R. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata; taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad E. D. nedirba, nusikalstamą veiką jis padarė būdamas nepilnametis, per vienerių metų laikotarpį vieną kartą baustas administracine tvarka (duomenų apie baudos sumokėjimą nėra) (t. III, b. l. 13–14), iki šios nusikalstamos veikos teistas nebuvo, šiuo metu yra vieną kartą teistas, jam skirta laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas; taip pat kaltinamojo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, galimo padarymo.

61. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai E. D. atžvilgiu bus pasiekti jam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant maksimaliam terminui (BK 90 straipsnio 4 dalis). Teismo vertinimu, minėtos rūšies bei dydžio bausmė yra proporcinga tiek konkrečios veikos, tiek ir asmens pavojingumui ir yra pakankama bausmės tikslams pasiekti.

62. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu E. D. paskirta bausmė subendrintina visiško bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta galutine subendrinta bausme – 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui, prie griežčiausios (laisvės atėmimo) bausmės pridedant visą švelnesnę (arešto) bausmę, ir paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 2 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmę.

63. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas taip pat sprendžia, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai E. D. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo bei taikyti BK 92 straipsnio nuostatas. Tokia teismo išvada pagrindžiama toliau šiame nuosprendyje pateikiamų motyvų pagrindu.

64. Pažymėtina, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

65. Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas, įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

66. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

67. Šiame kontekste pažymėtina, kad liudytoja I. Š. nurodė, kad ji kartu su E. D. turi vaiką, teismui taip pat buvo pateiktas 2023 m. kovo 14 d. (duomenys neskelbtini) raštas dėl planuojamo įdarbinimo, jame nurodoma, kad planuojama E. D. priimti į darbą (duomenys neskelbtini), taigi, realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neabejotinai paveiktų jo teigiamus socialinius ryšius – galimai lemtų ryšio su vaiku suprastėjimą, arba net ir visišką nutrūkimą, apribotų jo galimybes dirbti. E. D. iki šios nusikaldamos veikos padarymo buvo neteistas, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis. Šių aplinkybių visetas sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai E. D. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bei taikyti BK 92 straipsnio 2 dalies nuostatas – laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. D. atidedant dvejų metų terminui. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, BK 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, skirti E. D. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį per nustatytą elgesio apribojimo terminą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, mokytis arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant jam be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

68. Į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytinas bausmės, E. D. atliktos pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendį, laikas bei, vadovaujantis BK 66 straipsniu, E. D. laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas (nuo 2020 m. vasario 26 d. 10 val. 30 min. iki 2020 m. vasario 27 d. 10 val. 21 min., ir nuo 2023 m. vasario 23 iki 2023 m. balandžio 5 d.).

69. E. D. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

70. V. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo V. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

71. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį – V. N. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika padaryta nakties metu, matant lengviau pažeidžiamiems – nepilnamečiams, asmenims; kaltės formą bei pasekmes – nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka – įvykį matę asmenys išsigando, buvo sukrėsti, šokiruoti, jautė stresą, jiems buvo baisu, R. R. buvo sukeltas fizinis skausmas; taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad V. N. nedirba, administracine tvarka nebaustas, neteistas.

72. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo V. N. atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 284 straipsnyje sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui, – ir V. N. paskiriant laisvės apribojimą vieneriems metams. Skiriant bausmę kartu taikytini BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punkte, 6 dalyje numatyti įpareigojimai.

73. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su nustatytais įpareigojimais, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bei proporcinga. Į bausmės laiką įskaitytinas V. N. laikino sulaikymo laikas.

74. V. N. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina

75. G. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios G. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

76. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį – G. K. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika padaryta nakties metu, matant lengviau pažeidžiamiems – nepilnamečiams, asmenims; kaltės formą bei pasekmes – nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka – įvykį matę asmenys išsigando, buvo sukrėsti, šokiruoti, jautė stresą, jiems buvo baisu, nukentėjusiesiems E. S. ir M. T. buvo sukeltas fizinis skausmas, E. S. taip pat buvo nežymiai sutrikdyta sveikata; taip pat kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad G. K. dirba, per vienerių metų laikotarpį vieną kartą bausta administracine tvarka (bauda sumokėta) (t. II, b. l. 87), neteista.

77. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamosios G. K. atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 284 straipsnyje sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui, – ir G. K. paskiriant laisvės apribojimą vieneriems metams. Skiriant bausmę kartu taikytini BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punkte, 6 dalyje numatyti įpareigojimai.

78. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su nustatytais įpareigojimais, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bei proporcinga.

79. G. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

80. Civilinis ieškovas – Vilniaus teritorinė ligonių kasa, pareiškė ieškinį dėl 127,33 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiųjų R. R. ir E. S. gydymo, atlyginimo (t. I, b. l. 50–55). Žalą civilinis ieškovas patyrė dėl nukentėjusiesiems R. R. (112,07 Eur) ir E. S. (15,26 Eur) suteiktų paslaugų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamųjų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala E. S. padaryta kaltinamosios G. K. veiksmais, o žala R. R. padaryta kaltinamojo E. D. veiksmais. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti civilinį ieškinį, priteisiant iš atitinkamų kaltinamųjų civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos, naudai iš viso 127,33 Eur turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

81. Kaltinamieji, padarę žalą tyčiniais nusikalstamais veiksmais, privalo visiškai ją atlyginti (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

82. Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, tenkinamas taip pat ir civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinė ligonių kasos, prašymas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, priteisimo iš atitinkamų kaltinamųjų.

83. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. R. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jo naudai iš kaltų asmenų 3 260 Eur turtinės žalos ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. I, b. l. 96–104).

84. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jos naudai iš kaltų asmenų 75 Eur turtinės žalos ir 1 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. I, b. l. 157–166).

85. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi, turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad, sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

86. Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pažymėtina, kad sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą pagrindinis principas yra tas, kad nukentėjusysis, kiek įmanoma labiau turėtų būti grąžintas į padėtį, buvusią iki pažeidimo padarymo (restitutio in integrum). Tačiau pareiga įrodyti jam atsiradusią turtinę žalą dėl padaryto nusikaltimo taipogi tenka nukentėjusiajam. Jis privalo pateikti dokumentus, įrodančius ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę.

87. Nukentėjusysis R. R. turtinės žalos jam padarymą sieja su išlaidomis, turėtomis vaistams (40 Eur), kelionės išlaidomis, patirtomis vykstant į gydymo įstaigas ir policijos komisariatą (20 Eur), dantų gydymo ir taisymo išlaidomis (3 200 Eur). Byloje pateikti duomenys apie nukentėjusiojo turėtas 40 Eur išlaidas vaistams, civilinio ieškinio dalis dėl pastarojo reikalavimo vertintina kaip pagrįsta bei įrodyta, todėl nukentėjusiojo naudai solidariai iš kaltinamųjų E. D. ir V. N. teismas priteisia 40 Eur turtinės žalos atlyginimo.

88. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

89. Teismas, atsižvelgęs į abejones dėl nukentėjusiojo ieškinio turtinei žalai atlyginti (dėl dantų gydymo ir taisymo išlaidų bei kelionės išlaidų (3 220 Eur)) pagrįstumo ir dydžio, konstatuoja, kad šiuo atveju, nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti minėtas išlaidas neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, bei atsižvelgęs į tai, kad civilinis ieškovas turi teisę gauti nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimą, vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažįsta nukentėjusiajam R. R. teisę į ieškinio dalyje dėl turtinės žalos (dėl dantų gydymo ir taisymo bei kelionės išlaidų) atlyginimo patenkinimą ir šio reikalavimo dydžio klausimą perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismo vertinimu, tokiu būdu nebus pažeisti BPK numatyti tikslai.

90. Nukentėjusio E. S. turtinės žalos jai padarymą sieja su turėtomis išlaidomis vaistams (40 Eur), kelionės išlaidomis, patirtomis vykstant iki gydymo įstaigų ir policijos komisariato (20 Eur), netektomis pajamomis (35 Eur), kadangi 2019 m. liepos 28 d. turėjo vykti į policiją, gydymo įstaigas ir nedirbo.

91. Nukentėjusioji 35 Eur turtinės žalos jai padarymą, kaip minėta, sieja su darbo užmokesčio praradimu. Tai, kad negautos pajamos yra laikomos turtine žala ir yra priteisiamos, pripažįstama ir teismų praktikoje (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-303/2019). Taigi, nukentėjusiosios E. S. civilinio ieškinio dalis dėl pastarojo reikalavimo vertintina kaip pagrįsta bei įrodyta, todėl nukentėjusiosios naudai iš kaltinamosios G. K. teismas priteisia 35 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kita E. S. civilinio ieškinio dalis (dėl 60 Eur turtinės žalos atlyginimo) teismo atmetama kaip nepagrįsta, kadangi į bylą nebuvo pateikti jokie minėtą turtinę žalą pagrindžiantys įrodymai. Šiuo atveju, kaip minėta, būtent nukentėjusiajai, kaip civilinei ieškovei, teko pastarųjų aplinkybių įrodinėjimo pareiga byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

92. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas.

93. Taip pat teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

94. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

95. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo E. D. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam R. R. buvo padarytos poodinės kraujosruvos apie burnos sritį, muštinė vertikali, apie 1,5 cm ilgio, žaizda apatinės lūpos gleivinėje, išjudinti ir padaryti nežymiai paslankūs, nedislokuoti 31, 32 dantys, nulaužtas 11–ojo danties protezuotas vainikėlis ir 21 danties vainikas; kaltinamojo V. N. veiksmais R. R. buvo sukeltas fizinis skausmas; kaltinamosios G. K. veiksmais nukentėjusiajai E. S. buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat padarytas minkštųjų audinių patinimas dešiniajame žande. Nukentėjusieji savo ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, jos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu, stresu, dvasiniais sukrėtimais. Dėl aptartų kaltinamųjų veiksmų nukentėjusieji patyrė šoką, nes kaltinamieji juos užpuolė netikėtai, nakties metu.

96. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų smurtinių ir kitų (įžūlių) jų veiksmų nukentėjusieji patyrė neigiamų išgyvenimų, stresą, fizinį skausmą. Nukentėjusieji buvo užpulti viešoje vietoje, be jokios aiškios priežasties. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiesiems nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingi nusikaltimą padarę asmenys – kaltinamieji E. (E.) D., V. N. (V. N.) ir G. K.. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į šiame nuosprendyje jau aptartas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobūdį, sukeltas pasekmes, jų išsakytus argumentus.

97. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, šiuo atveju reali ir įrodyta yra 500 Eur dydžio neturtinė žala, patirta nukentėjusiosios E. S., ir 700 Eur neturtinė žala, patirta nukentėjusiojo R. R., kuri atitinka aukščiau įvardintus, įstatyme numatytus, kriterijus bei suformuotą teismų praktiką, ji priteistina nukentėjusiųjų naudai solidariai iš visų kaltinamųjų. Kita nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo dalis atmestina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307 straipsniais,

nusprendžia:

E. (E.) D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, subendrinti šiuo nuosprendžiu E. D. paskirtą bausmę su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu E. D. paskirtos bausmės visiškai pridėti šiuo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, bei paskirti E. D. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams ir 15 (penkiolikai) dienų.

Į galutinės E. D. paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmės, atliktos pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendį, laiką ir E. D. laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. vasario 26 d. 10 val. 30 min. iki 2020 m. vasario 27 d. 10 val. 21 min., ir nuo 2023 m. vasario 23 iki 2023 m. balandžio 5 d. (vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime jo išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai).

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, E. D. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dviejų) metų laikotarpiui, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant per nustatytą elgesio apribojimo terminą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; mokytis arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti jam be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

E. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

V. N. (V. N.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis; per 1 (vienerius) metus neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmės laiką V. N. įskaityti jo laikino sulaikymo laiką 2019 m. liepos 28 d. ir 2022 m. balandžio 8 d., dvi laikinajame sulaikyme jo išbūtas dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

V. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

G. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis; per 1 (vienerius) metus neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

G. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš E. D. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 112,07 Eur (vieno šimto dvylikos eurų septynių euro centų) žalos atlyginimą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (112,07 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš G. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 15,26 Eur (penkiolikos eurų dvidešimt šešių euro centų) žalos atlyginimą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (15,26 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo R. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti solidariai iš kaltinamųjų E. D. ir V. N. nukentėjusiojo R. R. naudai 40 Eur (keturiasdešimties eurų) turtinės žalos atlyginimą ir solidariai iš kaltinamųjų E. D., G. K. ir V. N. 700 Eur (septynių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Pripažinti civiliniam ieškovui R. R. teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio (išskyrus tenkintoje dalyje dėl 40 Eur (keturiasdešimties eurų) turtinės žalos atlyginimo) perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Kitą nukentėjusiojo R. R. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiosios E. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš G. K. nukentėjusiosios E. S. naudai 35 Eur turtinės žalos atlyginimą ir solidariai iš kaltinamųjų E. D., G. K. ir V. N. – 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą nukentėjusiosios E. S. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Rasa Lapėnienė