Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės, kolegijos narių teisėjų Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjos E. Š. atstovėms Birutei Rimkienei ir advokatei Aušrai Kargaudienei,

dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Kelmės skyriaus, ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Danutei Puidokienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. Š. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Kelmės skyriaus, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos E. Š. skundas, kuris buvo patikslintas, prašant panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus 2014 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 28SD-(14.28.104.)-591, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. balandžio 25 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-1053, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus 2014 m. gegužės 13 d. raštą Nr. 28SD-(14.28.104.)-2157, įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (Kelmės skyrių) priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal I. L., L. 1991 m. gruodžio 13 d. pateiktą prašymą ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, įpareigojant priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusią neatkurtą žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja E. Š. į teismo posėdį neatvyko, jai pranešta tinkamai, teismo šaukimu (12 b. l., II tomas).

Pareiškėja E. Š. skunde (2–7 b. l., I tomas) ir patikslintame skunde (35–43 b. l., I tomas) nurodė, kad ji (viena iš I. L. (pateiktuose teismui dokumentuose pavardė dar nurodoma ir L., L., L.) įpėdinių) kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūko ministerijos (toliau – ir NŽT) Kelmės skyrių su prašymu pateikti informaciją apie nuosavybės teisių atkūrimą I. L. vardu. Buvo prašoma atsakyti, kodėl iki šiol nėra atkurtos nuosavybės teisės pagal I. L. 1991 m. gruodžio 13 d. prašymą į jo nuosavybės teise iki 1940 m. valdytą žemę. I. L. yra pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises (prašyme nurodyta apie (duomenys neskelbtini) į žemę, kurios nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo pateikti rengiant atkūrimo procesą remiantis Lietuvos valstybinio archyvo (1992-12-08 archyvo pažymėjimas Nr. 09-335-L) duomenimis. Nuosavybės teisės į dalį (duomenys neskelbtini) žemės buvo atkurtos Kelmės rajono valdybos 1993 m. gruodžio 22 d. potvarkiu, tačiau dėl likusios žemės sklypo dalies sprendimas iki šiol nėra priimtas. E. Š. gavo 2014 m. vasario 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kelmės skyriaus atsakymą Nr. 28SD-(14.28.104.)-591 (toliau – ir Kelmės skyriaus atsakymas), kuriuo į pareiškėjos klausimus iš esmės nebuvo atsakyta, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kelmės skyrius tuo pačiu informavo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas vykdytas pagal poįstatyminių teisės aktų (taip pat ir LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr.1057) nustatytą tvarką. Pareiškėja NŽT Kelmės skyriaus taip pat prašė atsakyti, kam šiuo metu priklauso I. L. neatkurtos žemės (plotas ~duomenys neskelbtini) dalis, tačiau į šį klausimą Kelmės skyriaus atsakyme informacijos pateikta nebuvo. Atsakymo į šį klausimą nebuvo pateikta ir NŽT 2014 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-1053. E. Š. nesutinka su 2014 m. balandžio 25 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-1053 pateikta informacija ir atsakymo turiniu. Šiame rašte (kaip ir Kelmės skyriaus atsakyme) yra neteisingai nurodytos faktinės aplinkybės, kurios tuo pačiu leidžia daryti išvadą, kad Kelmės skyrius neketina tęsti nuosavybės teisių atkūrimo proceso I. L. vardu, remiantis nuostata, kad nuosavybės teisės yra atkurtos pagal vėliausiai išduotus dokumentus. NŽT savo rašte nurodo, kad Kelmės skyriui pavedė išsamiai patikrinti I. L. nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumą, įvertinant visus skyriuje turimus bei piliečių pateiktus dokumentus, pažymi, jog jeigu bus nustatyta, kad I. L. nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) žemės atkurtos neteisėtai, – teisės aktų nustatyta tvarka bus inicijuotas Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. 12-575-21607 dėl I. L. nuosavybės teisių atstatymo panaikinimas dalyje dėl neteisėtai perduoto žemės ploto. Toks atsakovo teiginys yra nepagrįstas ir veiksmai dėl nuosavybės teisių atstatymo panaikinimo negali būti atliekami. Nuosavybės atkūrimas yra įvykdytas, remiantis 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuostatomis, todėl abejonės dėl nuosavybės teisių atkūrimo, praėjus daugiau kaip 20 metų, valstybės valdžios institucijos, kuri privalo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, yra nepagrįstos ir dėl šios priežasties neteisėtos. Nurodė, kad I. L. (gimęs 1904 m.) 1991 m. gruodžio 13 d., remiantis tuo metu galiojusiu įstatymu, buvo pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises. Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai gauti iš Lietuvos valstybinio archyvo. Nacionalinės žemėtvarkos tarnybos Kelmės skyriaus pateiktų dokumentų sąraše yra 1991 m. gruodžio 13 d. I. L. pranešimas. Pažymėtina, kad pranešimo kopijoje matyti, kad jame yra atlikti taisymai: 1 punkte nurodytas žemės sklypo plotas ~(duomenys neskelbtini), kuris nubrauktas, po to parašyta (duomenys neskelbtini) (nubraukta) ir ištaisyta į (duomenys neskelbtini). Kokiu pagrindu atlikti šie pataisymai, NŽT nepagrindė. Taip pat nurodė, kad pareiškėjai buvo pateikta 1993 m. spalio 12 d. Kelmės rajono valdybos išvados kopija, kurios 1.1. punkte yra nurodytas (duomenys neskelbtini) plotas. Pareiškėja NŽT yra nurodžiusi, kad dokumento kopijoje matyti akivaizdūs dokumento taisymai, taisant žemės ploto skaičius ne tik 1.1 punkte, bet ir 2.1 punkte, nurodant, kokie žemės plotai sudarys suformuotą žemėnaudą. Kas yra atlikęs šiuos pataisymus, NŽT, tirdama pareiškėjos skundą, paaiškinimo nepateikė. Esant šiems pataisymams, kyla pagrįstų abejonių, kad išvados originaliame dokumente buvo nurodyti žemės sklypo plotai, su kuo I. L. ir buvo sutikęs (išvada pasirašyta I. L.). Pažyma, kurios pagrindu buvo vykdomos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, patvirtina, kad L. L. turėjo (duomenys neskelbtini) ha žemės (pažyma patvirtinta Apylinkės agrarinės reformos tarnybos pirmininko A. B.). Pažyma buvo išduota piliečiui L. I., L., kad (duomenys neskelbtini) pagal dabartinį administracinį-teritorinį susiskirstymą žemės savininkas L. L., L. turėjo iš viso (duomenys neskelbtini) ha žemės. Pažyma parengta remiantis Lietuvos valstybinio archyvo 1992 m. gruodžio 8 d. pažymėjimu, kuriuo buvo patvirtinta, kad Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde Raseinių apskrities Kražių valsčiaus Adosiškės seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių 1933-02-11 sąraše, patvirtintame 1933-03-21, įrašytas savininkas L. L., (duomenys neskelbtini) turėjęs (duomenys neskelbtini) ha žemės. Kelmės skyrius, vykdydamas nuosavybės teisių atkūrimą I. L. vardu, pažymos niekada neginčijo. Jei nuosavybės teisių atkūrimo procesas būtų turėjęs vykti kitaip, nei tai buvo nuspręsta atlikti dar 1991–1993 metais, tai atliekanti institucija turėjo informuoti pareiškėją I. L., kuris su atliktais nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų pakeitimais arba būtų sutikęs, arba juos ginčijęs įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Kelmės skyriaus atsakyme nurodyta nuostata, kad I. L., Liudviko iki 1940 m. nuosavybės teise turėjo ne daugiau kaip (duomenys neskelbtini) ha žemės, prieštarauja nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu pateiktiems dokumentams, paties I. L. pateiktam prašymui, Lietuvos valstybinio archyvo 1992-12-08 pažymėjimui; šio pažymėjimo vėliausi duomenys (1940 m., 1944-1948 m.), patvirtinantys, kokio dydžio žemės sklypų plotai buvo nacionalizuoti iš žemės savininko I. L., nesutampa su Kelmės skyriaus atsakyme minimu (duomenys neskelbtini) ha plotu. Archyvo pažymėjimas patvirtina, kad 1940 metais iš (duomenys neskelbtini) ha į valstybinį žemės fondą buvo paimta (duomenys neskelbtini) ha, o 1944–1948 m. duomenys patvirtina, kad iš savininko, kuris pagal to meto duomenis valdė (duomenys neskelbtini) ha žemės, į valstybinį žemės fondą buvo paimta (duomenys neskelbtini) ha žemės. NŽT atsakyme nurodyta, kad I. L. iki 1940 m. buvo (duomenys neskelbtini) ha žemės savininkas, tačiau toks teiginys yra neparemtas įrodymais ar dokumentais, priešingai, byloje pateikti dokumentai tai paneigia. (duomenys neskelbtini) ha žemės plotas – tai ta žemės sklypo dalis, į kurią nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu natūra buvo atkurtos nuosavybės teisės 1993 m. gruodžio 22 d. potvarkiu Nr. 432. Tačiau dėl kokios priežasties nuosavybės teisių atkūrimo procedūros buvo nevykdomos toliau, E. Š. nėra žinoma. Pateikus prašymą paaiškinti nuosavybės atkūrimo procedūras, Kelmės skyriaus atsakyme nebuvo nurodyta, kokį sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusią žemės dalį priims Nacionalinė žemės tarnyba. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai. Nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų sąrašas detalizuotas Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punkte. NŽT atlikus tyrimą ir pateikus atsakymą į pareiškėjos 2014 m. kovo 3 d. skundą, NŽT nurodo, kad jeigu bus nustatyta, kad I. L. nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ha žemės atkurtos neteisėtai, tai teisės aktų nustatyta tvarka bus inicijuotas Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. 12-575-21607 dėl I. L. nuosavybės teisių atstatymo panaikinimas dalyje dėl neteisėtai perduoto žemės ploto. Šis NŽT sprendimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu institucijos, vykdančios nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, dėl jų teisėtumo abejonių niekada nekėlė. Šios NŽT iškeltos abejonės yra nepagrįstos, tuo labiau, kad argumentus NŽT grindžia dokumentais, kuriuos ši institucija turėjo nuo 1991-1992 metų. NŽT nėra pateikusi pareiškėjai atsakymo į jos 2014 m. kovo 3 d. skunde suformuluotus klausimus. Siekiant tinkamai išsiaiškinti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, į šiuos klausimus, pareiškėjos nuomone, turėtų būti atsakyta. Dėl NŽT atsakyme nurodytos apskundimo tvarkos nurodė, kad NŽT rašte nurodyta, kad atsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, 2 dalyje nurodyta, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka. Įstatymo reikalavimas, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant, ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas. NŽT (taip pat ir NŽT Kelmės skyrius) pateiktų raštų ir sprendimų apskundimo tvarkos pareiškėjai nėra nurodę. Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą. Be to, nurodė, kad pareiškėja yra gavusi 2014 m. gegužės 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2014 m. gegužės 13 d. raštą Nr. 28SD-(14.28.104.)-2157, kuriuo informuojama, kad iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. nepateikus minėtų duomenų, įstatymų nustatyta tvarka bus inicijuojamas Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. 12-575-21607 dėl I. L. nuosavybės teisių atstatymo panaikinimas dalyje dėl neteisėtai perduoto 2,07 ha žemės ploto. Pareiškėja nesutinka su šiuo Kelmės skyriaus sprendimu.

Pareiškėjos E. Š. atstovė Birutė Rimkienė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundą ir patikslintą skundą, prašo reikalavimus tenkinti.

Pareiškėjos E. Š. atstovė advokatė Aušra Kargaudienė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundą ir patikslintą skundą. Nurodė, kad ginčas vyksta dėl I. L. valdyto žemės sklypo ploto. I. L. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, prašydamas atkurti jam nuosavybės teises. Nacionalinei žemės tarnybai, kuri tuo metu vykdė nuosavybės teisės atkūrimo procedūras, buvo pateikti rašytiniai įrodymai dėl šio asmens nuosavybės teise valdomo žemės sklypo iki nacionalizacijos. Archyvo pažymėjimai patvirtina, kad žemės sklypas iš I. L. buvo nacionalizuotas 2 kartus. Pirmąjį kartą iš (duomenys neskelbtini) ha buvo nacionalizuota (duomenys neskelbtini) ha. Antrasis nacionalizavimas – iš (duomenys neskelbtini) ha buvo nacionalizuota (duomenys neskelbtini) ha. Ta pati archyvinė pažyma patvirtina, kad po visos nacionalizacijos I. L. valdė apie (duomenys neskelbtini) ha. Susumavus nacionalizuoto žemės sklypo plotą, akivaizdu, kad pareiškėjos vyras valdė (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo plotą, kuris buvo nacionalizuotas. Dėl to ir buvo kreiptasi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, buvo surašyta pažyma. Kai pareiškėja kreipėsi dėl likusios neatkurtos nuosavybės dalies, atsakovas atliko pataisymus dokumentuose. Atliktos ekspertizės išvada neginčijamai patvirtina, jog buvo atlikti skaičių pataisymai – atitinkamų skaičių pataisymai yra padaryti taip, kad skaičius buvo taisomas ne pagal nuosavybės atkūrimo plotą, bet pagal faktiškai atkurto žemės sklypo plotą. Tokiu būdu yra atlikti neteisėti veiksmai – dokumentų klastojimas. Archyviniai dokumentai patvirtina, kad I. L. valdė virš (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo plotą, kaip ir buvo nustatyta tuo metu nuosavybės teises atkuriančios institucijos, juolab, kad yra archyviniai dokumentai, patvirtinantys, kad jo tėvas L. L. yra valdęs (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo plotą. Akivaizdu, kad tą patį žemės sklypo plotą atitinkama apimtimi paveldėjo ir jo sūnus. Nurodė, kad asmens prašymas nėra pagrindas nuosavybės teisės atkūrimui, tačiau 1933-10-12 Išvada yra esminis atskaitos taškas, nuo kurio pradedamas vykdyti nuosavybės atkūrimas. Išvada turėjo vadovautis ir NŽT. Nuosavybės atkūrimas buvo vykdomas dalimis. Neatmatavus didesnio žemės sklypo ploto, kaip minėjo pareiškėjos atstovė, buvo kalbama apie tai, kad likusią žemės sklypo dalį bus galima atkurti ekvivalentu arba kompensacija pinigais. Kas galėtų paneigti, kad tokie pažadai nebuvo teikiami ir I. L. Nė vieno iš šioje byloje ginčijamo rašto negali vertinti kaip informacinio. Tačiau jei pati viešo administravimo institucija nurodo, kad šis raštas informacinio pobūdžio, gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, tai akivaizdu, kad jis turi tam tikrą teisinę pasekmę. Mano, kad šioje byloje teismas turėtų vertinti ne kiekvieną įrodymą individualiai, tačiau reikia žiūrėti į šioje byloje pateiktų įrodymų visumą, kuri liudija, kad I. L. buvo pažadėtas (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo plotas ir su tuo jis buvo sutikęs. Prašo pareiškėjos reikalavimus tenkinti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Kelmės skyriaus, atsiliepime (53–56 b. l., I tomas) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos reikalavimais. Nurodė, kad Kelmės skyriuje 2014-01-22 buvo gautas pareiškėjos prašymas pateikti informaciją dėl nuosavybės teisių į I. L. iki nacionalizacijos turėtą žemę atkūrimo pagal 1993-12-13 I. L. pateiktą prašymą. Išnagrinėjus skyriuje saugomus archyvinius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į I. L. iki nacionalizacijos turėtą žemę, pareiškėjai buvo pateiktas skundžiamas 2014-02-11 atsakymas Nr. 28SD-(14.28.104.)-591, kuriuo skyrius paaiškino, jog vadovaujantis turimais archyviniais dokumentais, L. L. turėjo ir iki nacionalizacijos valdė (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir į šį žemės plotą jam buvo atkurtos nuosavybės teisės. Pareiškėja E. Š. su 2014-03-03 skundu dėl minėto Kelmės skyriaus rašto kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Išnagrinėjus skundą ir iš Kelmės skyriaus gautą nuosavybės teisių į žemę atkūrimo medžiagą, pareiškėjai buvo atsakyta skundžiamu 2014-04-25 raštu Nr. lSS-(7.5.)-1053, kuriame buvo išsamiai paaiškinta, jog pagal skyriuje saugomus archyvinius dokumentus I. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės netgi į didesnį plotą, negu jam priklausė – pagal Lietuvos valstybinio archyvo 1992-12-08 išduotą pažymėjimą Nr. 09-335-L I. L. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdė (duomenys neskelbtini) ha žemės, iš kurios pagal Žemės ūkio komisijos 1940-12-27 nutarimą į valstybinį žemės fondą buvo paimta (duomenys neskelbtini) ha. O Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993-10-14 sprendimu Nr. 12-575-21607 natūra jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ha (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį suskirstymą). Paaiškėjus minėtam faktui, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014-04-25 pavedimu Nr. lPAV-(1.8.)-272, Kelmės skyriui buvo pavesta iki 2014-05-30 patikrinti nuosavybės teisių atkūrimo į I. L. iki nacionalizacijos turėtą žemę teisėtumą ir, nustačius teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, pažeidimą, inicijuoti priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimą (patikslinimą). Vykdant pavedimą buvo nustatyta, jog I. L. 1993-12-13 kreipėsi į tuometinės Kražių agrarinės reformos tarnybą su prašymu atkurti nuosavybės teises į „~(duomenys neskelbtini) ha“ (taip dokumente) žemės sklypą, iš jo (duomenys neskelbtini) ha miško. Archyviniai dokumentai (Lietuvos valstybinio archyvo 1992-12-08 pažymėjimas, Raseinių apskrities Kražių valsčiaus Žemės ūkio komisijos 1940-12-27 nutarimas (eil. Nr. 70) nurodo, jog I. L. iki nacionalizacijos valdė (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą. Tačiau Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993-10-14 sprendimu Nr. 12-575-21607 natūra jam buvo atkurta nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) ha (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) ha daugiau negu nurodyta archyviniuose dokumentuose. Kitų archyvinių dokumentų, įrodančių kad I. L. valdė daugiau negu (duomenys neskelbtini) ha žemės, skyriuje nėra, jie nuosavybės teisių atkūrimo byloje nesaugomi. Atsižvelgiant į tai, Kelmės skyrius skundžiamu 2014-05-13 raštu Nr. 28SD-(14.28.104.)-2157 pasiūlė pareiškėjai iki 2014-08-01 pateikti papildomus archyvinius dokumentus dėl I. L. valdyto didesnio ploto ir teismo sprendimą, kuriuo atnaujinamas tokių dokumentų padavimo terminas, arba duomenis, jog teisme yra užvesta tokio pobūdžio byla. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesutinka su pareiškėjos reikalavimais panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus vedėjo 2014-02-11 raštą Nr. 28SD-(14.28.104.)-591 „Dėl informacijos suteikimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-04-25 raštą Nr. lSS-(7.5.)-1053 „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir Kelmės skyriaus 2014-05-13 raštą Nr. 28SD-(14.28.104.)-2157 „Dėl nuosavybės teises į žemę patvirtinančių dokumentų“, kadangi jie yra pagrįsti ir teisėti. Kaip minėta, skyriuje yra saugomi archyviniai dokumentai, jog iki nacionalizacijos I. L. valdė ne daugiau kaip (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą. Archyvinių dokumentų, jog minėtas pilietis buvo (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo savininkas, pateikta nėra. Pažymėjo, jog tiek skyriuje turimi archyviniai dokumentai, tiek pati pareiškėja savo skunde ir patikslintame skunde nurodo, jog toks žemės sklypas priklausė ne I. L., o L. L., L. Pažymėtina, jog pagal giminystės ryšį įrodančius dokumentus matosi, jog I. tėvas buvo L. L., s. L., kuris pagal Kražių bažnyčios klebono išduotą liudijimą (Testimonium) buvo gimęs 1851 metais ir mirė 1931 m. vasario 8 d. Pagal Lietuvos valstybinio archyvo 1992-12-08 pažymėjimo Nr. 09-335-L duomenis ir Raseinių apskrities Kražių valsčiaus Adosiškės seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių 1933-02-11 sąrašo 3930 eilutę, (duomenys neskelbtini) ha valdė L. L.. Kadangi I. tėvas L. L., s. L., buvo miręs 1931 metais, tikėtina, jog (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) tuo metu valdė I. brolis, taip pat L. L., gimęs 1895 metais ir pagal Lietuvos valstybinio archyvo 1992-12-08 pažymėjimo Nr. 09-335-L duomenis, buvęs įrašytas gyventojų surašymo 1942-05-27 žiniose I. L. buto ūkio lape taip pat kaip „šeimos galva, šeimininkas be samdinių, ūkininkas“. 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – 1991 m. Atstatymo įstatymas) ir 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu Nr. VIII-359 (toliau – 1997 m. Atkūrimo įstatymas) siekiama nuosavybės teisę atkurti asmenims, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Nuosavybės teisių atkūrimas vyksta specialiai šiam procesui skirtų (ad hoc) viešosios teisės normų nustatyta tvarka ir sąlygomis, ir nuosavybės teisės atkuriamos tiems asmenims, kurių teisės buvo pažeistos, t. y. buvusiems savininkams, o jeigu jie mirę, – kitiems specialiajame įstatyme nurodytiems asmenims, kurių teisės yra išvestinės iš buvusio savininko teisių. Tai suponuoja išvadą, kad visais atvejais turi būti nustatyta, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas. Aukščiau paminėti archyviniai dokumentai patvirtina, jog I. L. iki nacionalizacijos valdė (duomenys neskelbtini) ha žemės, ir iš jo (duomenys neskelbtini) ha buvo nacionalizuota 1940 metais. Kadangi I. tėvas L. L., s. L., mirė 1931 metais, jo teisės nacionalizuojant (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą niekaip negalėjo būti pažeistos. Jeigu L. L., gim. 1895 metais, ir 1933 metų duomenimis valdžiusį būtent (duomenys neskelbtini) ha žemės, laikyti I. broliu (nes giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų nėra), tai pagal 1991 m. Atstatymo įstatymo ir 1997 m. Atkūrimo įstatymo teisinį reglamentavimą I. L., kaip turto savininko brolis, ir jo palikuonys nepatenka į piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašą.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Kelmės skyriaus, ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Danutė Puidokienė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos reikalavimais. Nurodė, kad iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos matyti, jog sprendimas buvo priimtas dėl didesnio ploto negu buvo nurodytas nacionalizavimo akte – į (duomenys neskelbtini) ha. Kokiu būdu atsirado šitas plotas nuosavybės teisių atkūrimo sprendime, paaiškinti negali, kadangi jokių įrodymų ar dokumentų apie didesnį plotą nei (duomenys neskelbtini) ha nėra. Pareiškėja teigia, jog I. L. iki nacionalizacijos valdė ne (duomenys neskelbtini) ha, tačiau (duomenys neskelbtini) ha. Tarnyba neturi tai įrodančių rašytinių dokumentų ir, kaip matosi iš šios bylos dokumentų, pareiškėja archyvinių dokumentų, kurie galėtų įrodyti turėtą didesnį žemės sklypo plotą, nepateikė. Pažymėjo, kad nuosavybė I. L. buvo atkurta 1993 m., šis asmuo mirė 1997 m. Jeigu asmuo būtų įsitikinęs, kad jam yra atkurtas ne visas žemės plotas, jis galėjo imtis atitinkamų veiksmų – ieškoti papildomų dokumentų ar kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įgyvendinti savo teises pasirinktu būdu. Tačiau peržiūrėjus visą nuosavybės teisių atkūrimo dokumentaciją tos agrarinės tarnybos, kurioje ir vyko nuosavybės teisių atkūrimas, jokių duomenų nebuvo rasta, kad būtų vykęs kažkoks susirašinėjimas ar bendravimas su pretendentu, kad jam atkurtos nuosavybės teisės ne į visą žemę. Atsakovas mano, kad jeigu asmuo buvo įsitikinęs, kad pagal turimus dokumentus jam atkurtos visos nuosavybės teisės, todėl jis ir neieškojo tos žemės. Kelmės rajono apylinkės teisme buvo priimtas sprendimas, kuris šiuo metu yra negaliojantis – Šiaulių apygardos teismas jį panaikino, tačiau aplinkybės, kurios buvo nagrinėjamos toje byloje, taip pat atskleidė tuos faktus, kad I. L. 1940 m. negalėjo turėti daugiau žemės. Apie dokumento ištaisymus nieko negali pakomentuoti, kadangi tokius dokumentus gavo iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos. Neturi jokių duomenų, kas ir kokiu tikslu padarė šiuos pataisymus. Palieka teismui vertinti dėl dokumento pataisymų. Dokumentų taisymas yra neleistina veikla, tačiau kitokių dokumentų nėra. Paaiškėjus faktui, kad I. L. buvo grąžintas didesnis žemės sklypo plotas, negu jam priklausė pagal dokumentus, įstatymo nustatyta tvarka turėtų imtis veiksmų ir kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. I. L. neteisėtai užvaldė valstybinę žemę, kurią valstybė jam suteikė. Galima įtarti, kad I. L. nesąžiningai įgijo didesnį žemės plotą. Nuosavybės teisių atkūrimo sprendime nurodytas žemės sklypo plotas nesutampa su nacionalizavimo dokumentais. Taip pat nurodė, kad 2014-02-11 raštas Nr. 591 yra informacinio pobūdžio. Rašte yra nurodyta apskundimo tvarka. Pareiškėja turėjo teisę rinktis, skųsti rašte išdėstytą informaciją, ar ne. Nurodė asmenis, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės ir kurie nuosavybės teise valdo žemę šalia I. L. žemės sklypo. Atkurtos nuosavybės teisės buvo buvusiam savininkui J. S., J. S., A. L. ir J. Š.. Duomenų, kad sklypai buvo įsigyti iš L., atsakovas neturi. Atkuriant nuosavybės teises natūra šiems asmenims jų bylose buvo šį faktą įrodantys atitinkami dokumentai – nuosavybės teisės atkūrimo dokumentai, kurie nekėlė jokių abejonių, kad būtent tas asmuo valdė žemę. Kitų žemės savininkų (kurie turėjo žemės sklypų planus) sklypų teritorija sutapo su ta teritorija, kuri, kaip teigia pareiškėja, priklausė I. L. Prašo pareiškėjos reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Pareiškėjos E. Š. skundas ir patikslintas skundas netenkintini.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus 2014 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 28SD-(14.28.104.)-591, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-1053, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus 2014 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 28SD-(14.28.104.)-2157 panaikinimo bei įpareigojimo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal I. L., L. 1991 m. gruodžio 13 d. pateiktą prašymą ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, įpareigojant priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusią neatkurtą žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini ) ha).

Bylos medžiaga nustatyta, kad 1991 m. gruodžio 13 d. Kelmės rajono Kražių apylinkės agrarinės reformos tarnybai buvo pateiktas L. I. prašymas jo vardu nustatyti turėtą žemę (77–78 b. l., I tomas). Minėto prašymo pirmoje pusėje buvo įrašytas žemės (duomenys neskelbtini) ha plotas, po to nubrauktas ir įrašyta(duomenys neskelbtini), po to vėl nubraukta ir įrašyta (duomenys neskelbtini), tačiau prašymo antroje pusėje įrašyta (duomenys neskelbtini) ha plotas, kuris nebuvo taisytas. Be to, 1992 m. spalio 10 d. Kelmės rajono Kražių apylinkės agrarinės reformos tarnybai buvo pateiktas I. L. prašymas suteikti jam (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą privačiam ūkiui steigti (93 b. l., I tomas). Lietuvos žemės ūkio ministerija 1993 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 12-575-21607 (81 b. l., I tomas) nusprendė atstatyti piliečiui L. I. nuosavybės teisę į jo turėtą žemę (duomenys neskelbtini) ha, esančią (duomenys neskelbtini). Šiaulių apskrities viršininko 2000-02-28 įsakymu Nr. 380 (85 b. l., I tomas) patikslinta I. L. pavardė.

Bylos medžiaga taip pat nustatyta, jog I. L. mirė 1997-11-26 (84 b. l., I tomas), pareiškėja E. Š. yra viena iš I. L. įpėdinių (46, 84 b. l., I tomas). Pareiškėja kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūko ministerijos Kelmės skyrių su prašymu paaiškinti, kodėl nuosavybės teisės buvo atkurtos į (duomenys neskelbtini) ha turėtą žemę, nors pažymose teigiama, jog buvo (duomenys neskelbtini) ha, ar galima atkurti nuosavybės teises į priklaususią žemę, informuoti, ar šiuo metu nesugrąžinta nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą kam nors priklauso (59–60 b. l., I tomas). NŽT Kelmės skyrius skundžiamu 2014 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 28SD-(14.28.104.)-591 (25 b. l., I tomas), be kita ko, nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 12-575-21607, Kelmės rajono valdybos 1993 m. gruodžio 22 d. potvarkiu, nuosavybės teisės atkurtos I. L. į (duomenys neskelbtini) ha žemės natūra (duomenys neskelbtini); nuosavybės teisių atkūrimui į žemę dokumentai paruošti pagal pateiktą Lietuvos valstybinio archyvo 1992 m. gruodžio 8 d. pažymėjimo Nr. 09-335-L įrašą „Lietuvos TSR žemės ūkio liaudies komisariato archyviniame fonde, Raseinių apskrities valstybinio žemes fondo byloje, žemės ūkio komisijos 1940 m. gruodžio 27 d. nutarime įrašytas, (duomenys neskelbtini) buvęs (duomenys neskelbtini) žemės savininkas L. I.“. Pareiškėja kreipėsi į NŽT su 2014-03-03 skundu, prašydama pripažinti, jog NŽT Kelmės skyriaus 2014 m. vasario 11 d. sprendimas Nr. 28SD-(14.28.104.)-591 yra neteisėtas, prašydama įpareigoti priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal I. L. pateiktą prašymą ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, įpareigojant priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusią neatkurtą žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) ha) (63–64 b. l., I tomas). NŽT ginčijamame 2014 m. balandžio 25 d. sprendime Nr. 1SS-(7.5)-1053 (13–15 b. l., I tomas) iš esmės pateikė tokį patį aplinkybių vertinimą kaip ir NŽT Kelmės skyrius 2014 m. vasario 11 d. sprendime Nr. 28SD-(14.28.104.)-591, taip pat nurodydamas, kad I. L. nuosavybės teisės atkurtos į didesnį žemės plotą negu pilietis nuosavybės teise valdė iki nacionalizacijos, todėl Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. spalio 14 d. sprendimas Nr. 12-575-21607 dalyje dėl nuosavybės teisių atstatymo į (duomenys neskelbtini) ha galimai priimtas pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatą, taip pat pavedė Kelmės skyriui atlikti patikrinimą. NŽT Kelmės skyrius, vykdymas pavedimą, patikrino nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko I. L. iki nacionalizacijos turėtą žemę teisėtumą ir 2014-05-13 priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 28SD-(14.28.104.)-2157 (47–48 b. l., I tomas), kuriame nurodė, kad pagal turimus archyvinius dokumentus I. L. valdė (duomenys neskelbtini) ha, tačiau jam sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į didesnį žemės plotą negu pilietis valdė, todėl 1993 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. 12-575-21607 dalis turėtų būti panaikinta.

Taigi, ginčas byloje yra kilęs dėl I. L. valdyto žemės sklypo ploto, kai išlikusiuose nuosavybės teises patvirtinančiuose skirtingų laikotarpių dokumentuose nurodomi skirtingi duomenys apie savininko valdytą turtą.

1993 m. spalio 14 d. Lietuvos žemės ūkio ministerijai priimant sprendimą Nr. 12-575-21607 (81 b. l., I tomas) dėl nuosavybės teisės atstatymo I. L. į jo turėtą (duomenys neskelbtini) ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini), galiojo 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (redakcija, galiojusi nuo 1993-07-28 iki 1994-01-26), kuris reglamentavo Lietuvos Respublikos piliečių, iš kurių pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas nekilnojamasis turtas, kuris šio įstatymo priėmimo dieną yra valstybinių, visuomeninių, kooperatinių organizacijų (įmonių) ar kolūkių žinioje, nuosavybės teisių atstatymo tvarką ir sąlygas. Pastarojo įstatymo 9 punktas numatė, kad nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais gali būti išrašai iš hipotekos knygų, turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizacijos aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti dokumentai.

Vėliau minėtą įstatymą pakeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, kuriuo taip pat siekiama nuosavybės teisę atkurti asmenims, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai išvardinti minėto nutarimo 12 punkte, kuris nustato, jog nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, o jeigu šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą, ir testamentai; 2 pastraipoje išvardinti dokumentai, kurie patvirtina nuosavybės teises nepriklausomai nuo jų išdavimo (sudarymo) datos: žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji įrašai, hipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji išrašai, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginami ir iš valstybinių archyvų gauti bei buvusioms agrarinės reformos tarnyboms ir kitoms žemės reformą vykdančioms institucijoms pateikti įvairių dokumentų – kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalijimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį žemės fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų, turto nacionalizavimo aktų nuorašai bei išrašai. Be to, 12 punktas nukreipia ir į kitus poįstatyminius teisės aktus – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“, kuriais patvirtinti Žemės valdymo nuosavybės teise valdymo faktą patvirtinančių papildomų dokumentų sąrašai. Tvarkos 13 punkte reglamentuota, kad jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“ 1 punkte, be kita ko, nurodyta, kad žemės valdymo nuosavybės teise faktą patvirtinančiais dokumentais gali būti šie papildomi dokumentai: 1.1.1. Lietuvos TSR žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir sėjomainų valdybos 1947–1948 metų žemės apskaitos žiniaraščiai; 1.1.2. įvairūs Lenkijos (1920–1939 metais), Lietuvos TSR (1940–1941 metais, 1945–1948 metais), Vokietijos (1941–1945 metais) įstaigų, veikusių Lietuvoje (Klaipėdos krašte – 1939–1945 metais), parengti sąrašai, kuriuose nurodytas ūkininkų turėtas nuosavybės teise žemės plotas; 1.1.3. Lenkijos žemės tvarkymo įstaigų parengti žemėvaldų planai, kuriuose nenurodytos savininkų pavardės; 1.1.4. Rusijos (iki 1918 metų) ir 1941–1945 metais Lietuvoje veikusių įstaigų sudaryti kaimų skirstymo į vienkiemius planai bei žemės rūšiavimo dokumentai; 1.1.5. mokesčių mokėjimo kvitai, įsiskolinimo bankui bei kiti dokumentai, kuriais remiantis galima nustatyti turėtos žemėvaldos plotą ir buvimo vietą.

Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose, aprobuotose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005-11-24 pasitarime, nurodyta, kad TSR Sąjungai 1940 m. birželio 15 d. įvykdžius agresiją prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę ir ją aneksavus buvo sustabdytas 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos veikimas, tokiu būdu panaikinta privatinės nuosavybės teise grindžiama ūkio sistema. Dėl to aplinkybė, kas buvo po 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas, turi būti nustatoma pagal iki 1940 m. birželio 15 d. atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 3K-7-4, 1999 m.). Tačiau turi būti nustatomas ne 1940 m. birželio 15 d., bet nekilnojamojo turto nacionalizavimo momentu buvęs savininkas, nes nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas jau po 1940 m. birželio 15 d. priimtais 1940 m. liepos 14–15 d. išrinkto Liaudies Seimo bei vykdomosios valdžios institucijų aktais. 1940 m. liepos 22 d. Liaudies Seimas priėmė deklaraciją, kuria visa Lietuvos žemė paskelbta tautos, t. y. valstybės, nuosavybe. Dėl to atkuriant nuosavybės teises į žemę nustatytina, kas iki 1940 m. liepos 22 d. buvo nusavintos žemės savininkas pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus (Kauno apygardos administracinio teismo byla Nr. I4K-391-2000; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A8-841-2002, Nr. A3-232-2003). Taigi, darytina išvada, jog nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas pagal iki 1940 m. liepos 22 d. išduotus ir arčiausiai šios datos esančius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.

Pareiškėjos atstovė advokatė teismo posėdžio nurodė, jog pagal archyvo pažymėjimą matyti, jog I. L. turtas buvo nusavintas du kartus, tačiau teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka ir pažymi, jog asmenų turto nacionalizacija vyko 1940 metais vieną kartą.

Šioje byloje yra pateiktas Lietuvos valstybinio archyvo 1992-12-08 pažymėjimas Nr. 09-335-L (23–24 b. l., I tomas), kuriame nurodyta, kad „Lietuvos TSR žemės ūkio liaudies komisariato archyviniame fonde, Raseinių apskrities valstybinio žemės fondo byloje, žemės ūkio komisijos 1940-12-27 nutarime įrašytas (duomenys neskelbtini) buvęs (duomenys neskelbtini) ha žemės savininkas L. I. (pavardė taip dokumente) <...>. Į valstybinį žemės fondą paimta (duomenys neskelbtini) ha žemės“. Į bylą pateikta ir Raseinių apskrities žemės ūkio komisijos 1940-12-27 nutarimo kopija (69–73 b. l., I tomas), kurioje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) buvęs (duomenys neskelbtini) ha (bendro žemės ploto) žemės savininkas L. I., kuriam palikta valdyti (duomenys neskelbtini) ha.

Nors Lietuvos valstybinio archyvo 1992-12-08 pažymėjime Nr. 09-335-L taip pat nurodyta, kad „Respublikinės žemės komisijos prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos archyviniame fonde, 1944-1948 m. byloje, Raseinių apskrities Kražių valsčiaus ūkių, viršijančių nustatytą normą sąraše (be datos) įrašytas ūkio valdytojas L. I.. (pavardė, vardas – taip dokumente) <...> (duomenys neskelbtini) valdęs (duomenys neskelbtini) ha žemės. Į valstybinį žemės fondą buvo paimta (duomenys neskelbtini) ha žemės“, tačiau pastarieji duomenys yra vėlesni lyginant su 1940-12-27 nutarimo duomenimis apie I. L. valdytą žemę.

Kadangi nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas pagal arčiausiai 1940 m. liepos 22 d. esančius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, spręstina, jog Lietuvos valstybinio archyvo 1992-12-08 pažymėjimas Nr. 09-335-L, kuriame nurodyta, jog „Raseinių apskrities valstybinio žemės fondo byloje, žemės ūkio komisijos 1940-12-27 nutarime įrašytas (duomenys neskelbtini) buvęs (duomenys neskelbtini) ha žemės savininkas L. I.“, ir Raseinių apskrities žemės ūkio komisijos 1940-12-27 nutarimas laikytini I. L. žemės valdymo nuosavybės teise faktą tinkamai patvirtinančiais dokumentais, todėl kitais į bylą pateiktais dokumentais, kuriuose nurodytas kitoks I. L. valdytas žemės plotas, nesivadovautina.

Į bylą taip pat pateikta 1993 m. spalio 12 d. Kelmės rajono valdybos išvada dėl nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę, mišką atstatymo piliečiui (162 b. l., I tomas), kurios 1 ir 1.1. punkte nurodyta, kad piliečio L. I. prašymą patenkinti atstatant jam nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) ha žemės ūkio paskirties žemės taip: (duomenys neskelbtini) ha žemės grąžinti natūra (duomenys neskelbtini), 2.1. punkte nurodyta, jog piliečiui suformuotą žemėnaudą sudarys (duomenys neskelbtini) ha privačiam ūkiui, iš to ploto (duomenys neskelbtini) ha grąžintos žemės, (duomenys neskelbtini) ha miško. Lietuvos teismo ekspertizės centras 2016 m. vasario 4 d. ekspertizės aktu Nr. 11-37(16) (195–198 b. l., I tomas), be kita ko, pateikė išvadą, jog tikėtina, kad 1993 m. spalio 12 d. Kelmės rajono valdybos išvados 1 ir 1.1. punktuose esantys skaitmeniniai įrašai buvo keičiami. Tačiau 1993 m. spalio 12 d. Kelmės rajono valdybos išvada dėl nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę, mišką atstatymo piliečiui (162 b. l., I tomas) nelaikytina I. L. žemės valdymo nuosavybės teise faktą tinkamai patvirtinančiu dokumentu pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką.

Pareiškėjos atstovė advokatė A. Kargaudienė teismo posėdžio metu nurodė, kad archyviniai dokumentai patvirtina, kad I. L. valdė virš (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo plotą, kadangi jo tėvas L. L. buvo valdęs (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo plotą, tačiau teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka. Pažymėtina, jog iš byloje esančių Kražių bažnyčios klebono išduotų liudijimų (11–12 b. l., I tomas) matyti, jog I. L., gim. 1904 m., tėvas buvo L. L., kuris buvo gimęs 1851 m. ir mirė 1931 m. vasario 8 d. Vadovaujantis Lietuvos valstybinio archyvo 1992-12-08 pažymėjimo Nr. 09-335-L (23–24 b. l., I tomas) duomenimis ir Raseinių apskrities Kražių valsčiaus Adosiškės seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių 1933-02-11 sąrašu (67–68 b. l., I tomas), (duomenys neskelbtini) ha valdė ne L. L. (I. L. tėvas), bet kitas asmuo – L. L. Teismo vertinimu, kadangi I. L. tėvas L. L. buvo miręs 1931 m., todėl jis į minėtą 1933 m. sąrašą nebegalėjo būti įtrauktas kaip (duomenys neskelbtini) ha savininkas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos valstybinio archyvo 1992-12-08 pažymėjimo Nr. 09-335-L duomenimis, L. L. buvo įrašytas gyventojų surašymo 1942-05-27 žiniose I. L. buto ūkio lape kaip „šeimos galva, šeimininkas be samdinių, ūkininkas“. Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime išdėstyta nuomone, jog tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) valdė I. brolis L. L., gimęs 1895 m. Kaip nurodė atsakovas atsiliepime, giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų nėra, tačiau pareiškėja bei jos atstovės neginčijo to, kad I. L. turėjo brolį L. L.

Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. spalio 14 d. sprendimas Nr. 12-575-21607 (81 b. l., I tomas), kuriuo nuspręsta atstatyti I. L. nuosavybės teisę į jo turėtą žemę (duomenys neskelbtini) ha, esančią (duomenys neskelbtini) yra nepanaikintas ir galiojantis, o tai reikštų, jog pats I. L. su tokiu priimtu sprendimu sutiko, kadangi jo įstatymo nustatyta tvarka neginčijo. Kaip nurodė atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu, peržiūrėjus visus agrarinės tarnybos nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus nerasta jokių dokumentų (duomenų), jog būtų vykęs susirašinėjimas su pretendentu dėl atkurtos nuosavybės teisės ne į visą jo valdytą žemę.

Pareiškėja taip pat išreiškė nesutikimą su skundžiamuose sprendimuose nurodytu teiginiu –jeigu bus nustatyta, kad I. L. nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ha žemės atkurtos neteisėtai, tai teisės aktų nustatyta tvarka bus inicijuotas Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. 12-575-21607 dalies panaikinimas. Teismas pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nustačiusi, jog nuosavybės teisės atkurtos neteisėtai, turi teisę nustatyta tvarka pradėti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar jo dalies panaikinimo procedūrą. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimą gali panaikinti arba jį pakeisti sprendimą priėmęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Be to, Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ji detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat – ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti.

Pareiškėja skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad skundžiamuose sprendimuose nurodyta, jog atsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Mano, kad apskundimo tvarka pareiškėjai nėra nurodyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, abstrakti nuoroda į ABTĮ ne visais atvejais laikytina pakankamu ir tinkamu apskundimo tvarkos nurodymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-877/2011, 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1380-662/2015), tačiau nagrinėjamu atveju skundžiamuose sprendimuose toks apskundimo tvarkos nurodymas nelaikomas pažeidimu, kadangi tai nesutrukdė pareiškėjai laiku kreiptis į teismą.

Pareiškėja skunde ir patikslintame skunde taip pat nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus prašė atsakyti, kam šiuo metu priklauso I. L. neatkurtos žemės dalis (plotas ~ (duomenys neskelbtini) ha), tačiau į šį klausimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus 2014 m. vasario 11 d. sprendime Nr. 28SD-(14.28.104.)-591 informacijos pateikta nebuvo. Atsakymo į minėtą klausimą nebuvo pateikta ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. balandžio 25 d. sprendime Nr. 1SS-(7.5)-1053. Įvertinus 2014 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 28SD-(14.28.104.)-591 (25 b. l., I tomas) ir 2014 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-1053 (13–15 b. l., I tomas) turinį matyti, jog pareiškėjai minėto turinio informacija nebuvo pateikta, tačiau tai nereiškia, jog skundžiami sprendimai dėl to savaime tampa neteisėtais ir naikintinais, kadangi atsižvelgtina į tai, kad ginčijamuose aktuose buvo nurodyta, jog I. L. (duomenys neskelbtini) valdė tik (duomenys neskelbtini) ha žemės, o tai reikštų, jog neatkurtos nuosavybės I. L. vardu daugiau nėra ir taip pat nėra asmenų, kuriems priklausytų I. L. neatkurta žemės dalis. Informacijos apie tai, kam priklauso I. L. neatkurtos žemės dalis, pateikimas šiuo atveju netikslingas. Be to, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Kelmės skyriaus, ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Danutė Puidokienė teismo posėdžio metu nurodė asmenis, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės ir kurie nuosavybės teise valdo žemę šalia I. L. žemės sklypo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus 2014 m. vasario 11 d. sprendimas Nr. 28SD-(14.28.104.)-591, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-1053, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus 2014 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. 28SD-(14.28.104.)-2157 laikytini teisėtais ir pagrįstais, todėl jų naikinti nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo ir įpareigoti priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal I. L., Liudviko 1991 m. gruodžio 13 d. pateiktą prašymą ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, įpareigojant priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusią neatkurtą žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) ha). Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjos skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjos atstovė advokatė Aušra Kargaudienė pateikė prašymą informuoti prokuratūrą apie 2006 m. vasario 4 d. ekspertizės aktą Nr. 11-37(16) ir administracinės bylos metu nustatytas faktines aplinkybes, turinčias nusikalstamos veikos požymių (2 b. l., II tomas). Pagal ABTĮ 109 straipsnio 1 dalį, jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nusikalstamos veikos požymių nenustatė, todėl ir kreiptis į prokurorą nėra pagrindo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad asmenys, tu­rėdami pagrindą manyti, kad jų atžvilgiu yra padarytos nusikalstamos veikos, paprastai turėtų patys kreiptis į įstatymu įgaliotas valstybės institucijas (prokuratūrą, policiją, spe­cialiųjų tyrimų tarnybą) šiuos klausimus reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka (2010 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Al46-118/2010).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos E. Š. skundą ir patikslintą skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus 2014 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 28SD-(14.28.104.)-591, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-1053, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus 2014 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 28SD-(14.28.104.)-2157 panaikinimo bei dėl įpareigojimo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal I. L., L. pateiktą 1991 m. gruodžio 13 d prašymą bei nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, įpareigojant priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusią neatkurtą žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) ha), atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Šiaulių apygardos administracinį teismą.