- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-22
- Bylos Nr.
- e2-3103-614/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00571-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- A. Ž.
- Kategorijos
- 2.5.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Renatai Anderson, proceso dalyviams nesant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Rirka“ atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Lideres‘‘ ieškinį atsakovui A. Ž. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ,,Rirka“ atstovaujama nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Lideres‘‘ pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo A. Ž. 5 198 Eur dydžio skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. 2018 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi Nr. eB2-2217-614/2020 iškėlė bankroto bylą UAB „Rirka“, nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Lideres“. Ieškovės paskutinysis vadovas, prieš iškeliant ieškovei bankroto bylą, buvo A. Ž.;
1.2. ieškovei iškėlus bankroto bylą ir įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas privalėjo ieškovės administratoriui perduoti visą ieškovės turtą (remiantis viešai prieinamais duomenimis, ieškovės vardu yra registruotos 3 transporto priemonės) ir dokumentus (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau šios pareigos, net ir raginamas (2018 m. spalio 15 d. ir 2020 m. vasario 3 d. ieškovės administratorius siuntė atsakovui pretenziją dėl ieškovės turto perdavimo) neįvykdė. Taip pat apie imperatyvią pareigą administratoriui perduoti visą ieškovės turtą, atsakovas buvo informuotas Vilniaus apygardos teisme 2019 m. gruodžio 4 d. civilinėje byloje Nr. eB2-2217-614/2020 vykusio žodinio posėdžio metu;
1.3. pažymėjo, kad yra visos CK numatytos sąlygos, kurių pagrindu atsakovui yra teikiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo. Atsakovas iki šiol ieškovės administratoriui nėra perdavęs nei vienos, įmonės vardu registruotos, transporto priemonės, todėl pažeidė įstatymu nustatytus imperatyvius įpareigojimus, reglamentuotus JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir CK 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Kadangi įmonės vardu registruotos transporto priemonės nėra perduotos ir nėra galimybės jų realizuoti parduodant ir taip padengti kreditorinius reikalavimus, yra akivaizdžiai padaryta žala įmonės kreditoriams. Tarp neteisėtų veiksmų ir dėl jų atsiradusios žalos yra akivaizdus priežastinis ryšys, įmonės vadovas neperdavė transporto priemonių, kurias privalėjo perduoti, nes taip yra numatyta įstatyme, kadangi įmonės vadovas neperdavė transporto priemonių, administratorius negalėjo jų parduoti ir taip padengti įmonės kreditorių kreditorinius reikalavimus. Įmonės vadovo kaltė preziumuojama, vadovaujantis CK 6.248 straipsnio nuostatomis.
2. Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nesant, ieškinys palaikomas visa apimtimi.
3. Atsakovui A. Ž. procesiniai dokumentai (ieškinys bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) buvo įteikti tinkamai laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) įtvirtintos fiziniams asmenimis adresuotų dokumentų įteikimo tvarkos, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko.
4. Teismas nutarė nagrinėti bylą iš esmės šalims nesant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
5. Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi Nr. eB2-2217-614/2020 iškėlė bankroto bylą UAB „Rirka“, nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Lideres“. Minėta nutartimi bankrutuojančios įmonės valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Iš teismui pateikto Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės vadovu buvo A. Ž..
6. Remiantis VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu yra registruotos 3 transporto priemonės: (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - rinkos vertė - 2.793,00 EUR (be PVM); (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbiami), valts. Nr. (duomenys neskelbtini) - rinkos vertė - 1.537,00 EUR (be PVM); (duomenys neskelbiami) (VIN kodas: (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - rinkos vertė - 868,00 EUR (be PVM). Iškėlus bankroto bylą ieškovui, atsakovas privalėjo perduoti ieškovės administratoriui visą turtą, t. y. visas transporto priemones (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 66 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau šios pareigos, net ir raginamas, neįvykdė. Apklaustas 2019 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio metu (civilinė byla Nr. eB2-2256-614/2019) vadovas paaiškino, kad viso bendrovė turėjo penkis automobilius, iš kurių du automobiliai ((duomenys neskelbiami)) jau yra parduoti. Visi dokumentai yra UAB „Apskaitos imperija“, kuri jiems nesutiko atiduoti dokumentų, kol nesumokėjo skolos. Kitų automobilių buvimo vieta jam taip pat yra žinoma. Automobilis (duomenys neskelbiami) yra važiuojantis, o kiti du automobiliai nevažiuojantys ir yra automobilių servise Molėtų plente (tikslaus adreso nenurodė).
7. Įmonės vadovo civilinė atsakomybė taikoma nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Nustačius neteisėtus veiksmus, įmonės vadovo kaltė preziumuojama ir jos įrodinėti nereikia (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas).
8. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra turto netekimas ir negautos pajamos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Taigi žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas), atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
9. Įmonės vadovas yra bendrovės valdymo organas, kuris juridinio asmens atžvilgiu privalo veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui (CK 2.87 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, - jos tikrieji nariai, kurie vykdo Civilinio kodekso 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis.
10. Atsakovas A. Ž. nevykdė įstatymu nustatytos pareigos perduoti ieškovės bankroto administratoriui visą turtą, todėl laikytina, kad tokie jo veiksmai yra neteisėti CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatos prasme. Atsakovui neperdavus bankroto administratoriui įmonės turto (automobilių), BUAB „Rirka“ bankroto byloje neteisėtai buvo sumažintas BUAB „Rirka“ turtas ir apribotos įmonės kreditorių galimybės tenkinti savo finansinius reikalavimus bankroto procese ir tai yra tiesioginiai atsakovo neteisėtų veiksmų padariniai.
11. Kadangi įmonės vardu registruotos transporto priemonės nėra perduotos ir nėra galimybės jų realizuoti parduodant ir taip padengti kreditorinius reikalavimus, yra akivaizdžiai padaryta žala įmonės kreditoriams. Šiai dienai Vilniaus apygardos teismas ieškovės bankroto byloje yra patvirtinęs bendrą ieškovės visų kreditorių finansinių reikalavimų sumą, kurią sudaro 8263,02 Eur. Dėl neperduoto turto ieškovė ir jos kreditoriai patyrė 5198 Eur žalą, nes administratorius šiuo metu neturi galimybės valdyti, naudoti ir disponuoti neperduotu ieškovės turtu, dėl ko negali tinkamai vykdyti ieškovės bankroto procedūros, tame tarpe atsiskaityti su ieškovės kreditoriais bankroto byloje, realizavus turtą.
12. Žala ieškovės kreditoriams atsirado dėl bendrovės vadovui nustatytų pareigų nevykdymo, todėl sutiktina su ieškinio argumentu, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo yra priežastinis ryšys.
13. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais pagrindais, darytina išvada, kad UAB ,,Rirka“ buvęs vadovas A. Ž. savo neteisėtais veiksmais, pažeisdamas įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus, padarė įmonei ir jos kreditoriams 5198 Eur žalą (nuostolių), kurią privalo atlyginti, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.
14. Tenkinus ieškinio reikalavimą dėl piniginių lėšų priteisimo, ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už 5198 Eur priteistą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
15. Tenkinant ieškinį, iš atsakovo A. Ž. priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Priteisiama suma susidaro iš mokėtino žyminio mokesčio, nuo kurio buvo atleista ieškovė (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Visa priteistinų išlaidų suma sudaro 134,40 Eur (117 Eur žyminio mokesčio ir 17,40 Eur dokumentų įteikimo išlaidų).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti BUAB ,,Rirka“ (j. a. k. 303375923) iš A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5198 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus) žalos atlyginimui, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 134,40 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.