- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-29
- Bylos Nr.
- 2-244-860/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03562-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- I. B.
- Trečiasis asmuo
- J. V.
- Kategorijos
- 22.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Darjai Bočekovai, vertėjaujant Lucjai Jasnauskienei, dalyvaujant ieškovei M. V., jos atstovui adv. Dmitrijui Bogdanovui, atsakovui I. B., jo atstovei adv. Eglei Mockienei, trečiajam asmeniui J. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės M. V. ieškinį atsakovui I. B. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo bei atsakovo I. B. priešieškinį ieškovei M. V. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu; trečiasis asmuo – J. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi (b.l. 115 - 119), prašo nustatyti nekilnojamojo turto, t.y. 0,1238 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) mansardos, garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tokiu būdu:
- ieškovė naudojasi namo mansardos (antro aukšto) kambariu, plane pažymėtu indeksu 1-10/18.96; ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė – 1 430 Lt; bei žemės sklypo dalimi (plotas yra 587 kv.m.), plane pažymėta indeksu „2“;
- atsakovas naudojasi namo mansardos (antro aukšto) kambariu, plane pažymėtu indeksu 1-9/17.59; garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė – 1 180 Lt; lauko virtuve (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios vidutinė rinkos vertė 2 240 Lt; ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 401 Lt; garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė – 931 Lt; garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 1 250 Lt bei žemės sklypo dalimi (plotas yra 586 kv. m.), plane pažymėta indeksu „1“;
- kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas, tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat žemės sklypo dalis, plane žymima indeksu „(duomenys neskelbtini)“, yra naudojami bendrai.
Taip pat ieškovė prašo priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad minėtas turtas ieškovei ir atsakovui priklauso lygiomis dalimis. 2012-11-06 šalys sudarė sutartį, kuria buvo nustatyta namo pirmo aukšto naudojimosi tvarka, tačiau tarp turto savininkų kilo nesutarimų dėl bendro žemės sklypo, statinių, namo antro aukšto (mansardos) naudojimosi. Paaiškino, jog į jai paskirti prašomą mansardos kambarį, plane pažymėtą indeksu 1-(duomenys neskelbtini), ieškovė ketina patekti per laiptinę, kuri bus įrengta iš pirmo aukšto kambario, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini) (šis kambarys yra po mansardos kambariu, kurį prašoma priskirti naudotis ieškovei ir priskirtas naudotis ieškovei pagal 2012-11-06 susitarimą). Atsakovas į jam priskirtiną mansardos kambarį pateks per egzistuojančią laiptinę. Ieškovei prašomas skirti naudotis ūkinis pastatas yra sklypo dalyje, kurią prašoma paskirti naudotis ieškovei; patekti prie jo galima per žemės sklypo dalį, kurią prašoma paskirti naudotis bendrai. Visi statiniai, kuriais naudotųsi atsakovas, yra toje žemės sklypo dalyje, kurią prašoma paskirti naudotis atsakovui. Šalims skirtinos naudotis žemės sklypų dalys yra prie kiekvienos iš jų naudojamų pagal 2012-11-06 susitarimą namo dalies.
Atsiliepimas
Atsakovas I. B. atsiliepime į ieškinį (b.l. 152-154) prašė atmesti reikalavimą dėl namo mansardos naudojimosi tvarkos nustatymo, o kitus patikslinto ieškinio reikalavimus dėl nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra, įpareigojant ieškovę patikslinti prie patikslinto ieškinio pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą; atmesti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodė, kad su prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo mansarda tvarka nesutinka, kadangi paaiškėjo, jog F. B. 1995-08-17 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria jis ieškovei M. V. padovanojo 1/2 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, dalis (dėl 9/58 gyvenamojo namo dalių dovanojimo) yra neteisėta; ieškovei šio gyvenamojo namo mansarda apskritai negali priklausyti nuosavybes teise, todėl ieškovei nėra teisėto pagrindo naudotis namo mansardos dalimi. Atsakovas iš esmės sutiko su ieškovės prašoma nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, tačiau atkreipė dėmesį, kad patikslintame ieškinyje bei prie jo pridėtame naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane nėra nustatytos ir identifikuotos stačiakampio formos žemės lopinėlio koordinatės, tikslios ribos ir naudojimosi juo tvarka. Minimas neidentifikuotas ir niekam naudotis nepaskirtas žemės lopinėlis yra šalia atsakovo naudojamos žemės sklypo dalies. Taip pat realybėje šalių žemės sklype esantis bendro naudojimo takas yra ne tokios formos ir ilgesnis, nei nurodoma ieškovės pateiktame plane. Atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimais dėl patikslintame ieškinyje prašomos nustatyti kitų statinių naudojimosi tvarkos. Kadangi atsakovas iš esmės su ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka sutinka, o su reikalavimu nustatyti naudojimosi namo mansarda tvarka nesutinka, nes tai pažeistų ir nepagrįstai apribotų jo, kaip namo mansardos savininko, teises, laiko, jog reikalavimas priteisti iš jo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas.
Trečiasis asmuo J. V. nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Atsakovas I. B. pateikė priešieškinį (b.l. 156-159), kurį patikslinęs prašo pripažinti negaliojančia 1995-08-17 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria F. B. perleido 9/58 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei M. V., priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas bei grąžinti atsakovui 28 litus permokėto žyminio mokesčio.
Nurodė, kad 1932-09-20 Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos teismo sprendimu gyvenamasis namas buvo padalintas šalių tėvams tokia tvarka: V. M. B. priteisiant 19/29 šio namo dalių, o F. B. - 10/29 dalių namo; teismo sprendime pagal nurodytas dalis paskirstytos atitinkamos patalpos, iš kurių abi mansardos patalpos (plane pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagal teismo sprendimą atiteko būtent V. B.. Pagal 1995-10-05 testamentą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, V.M. B. gyvenamojo namo terasą, susidedančią iš dviejų patalpų - kambario ir virtuvės, bei turinčią 17,59 m² ploto, paliko atsakovui I. B.. Mano, jog F. B. ginčijama dovanojimo sutartimi negalėjo padovanoti ieškovei 1/2 gyvenamojo namo, nes tiek šio gyvenamojo namo dalių pagal 1982-09-20 teismo sprendimą, jam nepriklausė. Nurodė, kad 1995-08-17 dovanojimo sutarčių sudarymo metu atsakovui nebuvo žinoma apie gyvenamojo namo pasidalinimą tarp tėvų nelygiomis dalimis, todėl neturėjo galimybės ginčyti F. B. dovanojimo sutarties dalies. Apie teisių pažeidimą atsakovas sužinojo tik po to, kai 2014-01-31 gavo ieškinį šioje byloje ir kreipėsi į advokatę, kuri, pradėjusi rengti atsiliepimą, informavo apie teisių pažeidimą. Aplinkybę, jog po motinos mirties, visa gyvenamojo namo mansarda, susidedančia iš dviejų patalpų naudojasi būtent atsakovas, grindžia ir pačios ieškovės dublike pateiktu pasiūlymu, sudarius taikos sutartį „atlaisvinti ieškinyje minimą patalpą antrame aukšte“. Pažymėjo, jog dėl ieškovės reikalavimų, nesusijusių su gyvenamojo namo mansardos naudojimosi tvarkos nustatymu, atsakovas sutinka.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į priešieškinį (b.l. 168-169) prašo jį atmesti, priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, sutuoktiniai galėjo neteikti metrikacijos įstaigai teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, ir santuoka, tokiu atveju, nebuvo nutraukiama. Aplinkybes, kad santuoka nebuvo nutraukta, grindžia Gyventojų registro tarnybos duomenimis, kad F. B. šeiminė padėtis - „miręs santuokoje. Sutuoktinė – V. M. B.“. Mano, jog jokių teisinių pasekmių (duomenys neskelbtini) m. teismo sprendimas neturėjo. Taip pat ieškovė prašo taikyti LR teisės aktuose numatytus senaties terminus teismo sprendimo vykdymui, sandorio pripažinimo negaliojančiu. Nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo iki dovanojimo sutarčių sudarymo suėjo (duomenys neskelbtini) metų. LTSR Civilinis kodeksas numatė 3 metų senaties terminą. Kad (duomenys neskelbtini) m. Teismo sprendimas nevykdytinas mano ir dėl to, jog VĮ „Registrų centras“ sprendimu atsisakė registruoti 19/29 namo dalį, o atsakovas tokio sprendimo neskundė. Ieškovė abejoja, kad atsakovui nebuvo žinoma apie tai, kad jis gali ginčyti dovanojimo sutartis, kadangi 2007 metais jis kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo, ir turėjo būti informuotas apie seniūno patvirtintą testamentą (pagal kurį jam atitenką mansarda).
Trečiasis asmuo J. V. nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į priešieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai patvirtino, kad nustačius jos siūlomą naudojimosi tvarką, ji atsakovo laiptinėje nevaikščiotų; paaiškino, kad tėvai skyrybų dokumentų neformino; vienas kitam sakė eiti forminti; gyveno skirtinguose kambariuose. Mansarda buvo negyvenama patalpa, vėliau brolis, kuris žuvo, pasidarė remontą. Žuvus broliui atsakovas perėjo gyventi į mansardą, nes neturėjo, kur gyventi - pirmame aukšte gyveno tėtis su mama. Ieškovė mansarda niekada nesinaudojo. Su broliu pas notarą dėl mansardos naudojimosi nesusitarė. Dovanojimo metu apie tėvų santuokos nutraukimą nebuvo kalbama; mama su tėčiu nusprendė padalinti per pusę. Gal prieš (duomenys neskelbtini) metus, jau po tėvų mirties, per konfliktą ieškovė iš brolio išgirdo apie tai, kad mama testamentu aprašė broliui viršų. Teigė, jog apie dovanojimo sutartis atsakovas žinojo, pasirašė, jų neginčijo.
Atsiliepimas
Ieškovės atstovas adv. D.Bogdanovas palaikė ieškinio bei atsiliepimų reikalavimus ir argumentus. Mano, kad (duomenys neskelbtini) m. teismo sprendimas neturėjo teisinių pasekmių, nes nebuvo pateiktas CMS ir inventorizavimo biurui. Supratimą, kad turtas priklausė po ½, tėvai išreiškė dovanojimo sutartimi. Pažymėjo, kad praleisti sandorio ginčijimo senaties terminai - nuo dovanojimo sandorio praėjo apie (duomenys neskelbtini) metų, termino neprašo atstatyti, todėl prašo ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
Atsakovas I. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalys apie testamentą žinojo, kai mama dar buvo gyva. Teigė, kad tėvai dovanojo pusę namo apačioje, t.y., kur gyveno tėvas ir mama – atsakovas taip suprato, apie mansardą nieks nieko nekalbėjo; mansarda mamos buvo; dėl ūkinių pastatų – per pusę. Ar tėvai registravo ištuoką – nežino, tačiau tėvai gyveno atskirai, t.y. laikėsi tos tvarkos, kuri nustatyta (duomenys neskelbtini) m. teismo sprendime. Mansarda naudojosi mama, vėliau jis. Elektros skaitikliai, apšildymo sistemos buvo atskiros; mamos šildymo sistema (katilas) apšildė ir mansardą; į mansardą galima patekti tik iš tos dalies, kurią naudojo mama, o dabar naudoja būtent jis. Ieškovė niekada nėra naudojusi mansarda.
Atsakovo atstovė adv. E. Mockienė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas, kreipęsis į atstovę, nesuprato, ko ieškovė prašė ieškiniu; teigė, jog ji, įsigilinusi į teismo sprendimą, mamos valią paveldėjimo dokumentuose, išsireikalavusi dokumentus iš notaro, Registrų centro, atsakovui paaiškino, kad atsakovo teises pažeidžia būtent dovanojimo sutartis ir kad būtent dėl šios sutarties jis negalėjo įregistruoti paveldėjimo teisės į šį turtą. Mano, jog tėvai dovanojo vaikams po ½ dalį pirmo aukšto, kuriame gyveno, o mama vėlesniu testamentu paliko sūnui mansardą; dovanojant visas namo plotas buvo įrašytas per klaidą. Kadangi skaitmenizuotų vieningų registrų nebuvo, notarė galėjo ir nematyti įrašo, rašyto ranka. Pažymėjo, jog faktiškai susitarimo buvo laikomasi – tėvai gyveno tose dalyse, kurios priklausė pagal sprendimą. Ieškovai ta dalimi niekada nesinaudojo. Notarė atstovei paaiškinusi, jog paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, kadangi Registrų centre buvo įregistruota po ½ dalį šalims. Dėl mansardos naudojimo tvarkos nesutinka ir dėl to, kad atskiro įėjimo į mansardos dalį nėra, o sąlyginis sprendimas negali būti priimtas. Prašo priešieškinį patenkinti visiškai, o ieškinį dalyje dėl mansardos naudojimosi tvarkos nustatymo atmesti.
Trečiasis asmuo J. V. teismo posėdyje nurodė, jog Registrų centre bylos su tokiais įrašais, kaip pateikė atsakovas, nėra. Mano, kad byla suklastota. Apie teismo sprendimą atsakovas žinojo, sudarant dovanojimo sutartis, notarei buvo rodytas sprendimas, notarė sakė, kad jai čia ne dokumentas, liepė duoti namų bylą; be to, buvo paimtos pažymos iš (duomenys neskelbtini) seniūno. Pas notarą atsisakė padalinti mansardą, kadangi nėra atskiro įėjimo, kol neįrengta, notarė nepasirašė. Jis pas notarę nebuvo, apie sandorio aplinkybes jam sakė žmona. Žmonos tėvų skyrybų teisme buvo – abu tėvai atsisakė mansardos. Sprendimas neregistruotas niekur, nes reikėjo sumokėti už įregistravimą. Sprendimo neskundė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas visiškai.
Dėl ginčo
Byloje nustatyta, kad šalių, t.y. ieškovės M. V. ir atsakovo I. B. vardu nuosavybės teise po ½ dalį registruotas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas, tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). (b.l. 12-14). I. B. daiktinės teisės įregistruotos (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, o M. V. – (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu (b.l. 12-16).
(duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalį ginčija atsakovas, F. B. padovanojo dukrai M. V. ½ dalį nekilnojamojo turto, t.y. gyvenamojo namo, techninės apskaitos byloje pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), turinčio 115,39 kv.m. naudingo ploto, garažus ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), virtuvę ((duomenys neskelbtini)) su rūsiu, ūkio pastatus ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini) r. (b.l. 134). Tos pačios dienos sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), V. M. B. padovanojo savo sūnui I. B. ½ dalį pastatų, t.y. gyvenamojo namo, techninės apskaitos byloje pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), turinčio 115,39 kv.m. naudingo ploto, garažų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), virtuvę ((duomenys neskelbtini)), rūsį, ūkio pastatus (4I 1/p, 5I 1/m) ir kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini). (b.l. 53).
2012-11-06 ieškovė ir atsakovas sudarė Susitarimą dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo, kuriame nurodyta, jog I. B. ir M. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo, turinčio 118,16 kv.m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini) (pagal 1995-08-17 dovanojimo sutartis), ir kad šalys susitarė, jog I. B. valdys, naudosis bei disponuos patalpomis, pažymėtomis indeksais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ½ dalimi 1-9, ½ dalimi 1-10, gyvenamojo namo, o M. V. patalpomis, plane pažymėtomis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ½ dalimi 1-9, ½ dalimi 1-10, gyvenamojo namo (b.l. 17-18). Taigi, šiuo susitarimu nebuvo nustatyta konkreti mansardos patalpų (1-9; 1-10) naudojimosi tvarka; taip pat joje nebuvo kalbama apie šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 122-129), naudojimosi tvarką.
Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti naudojimosi namo mansardos patalpomis tvarką, kadangi mano, jog ieškovei šios patalpos nepriklauso nuosavybės teise, priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria F. B. perleido 9/58 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei M. V.; ir teigia jog F. B. tiek šio gyvenamojo namo dalių, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu, nepriklausė.
Nagrinėjamu atveju, ieškinio reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos gyvenamojo namo mansarda nustatymo tiesiogiai priklauso nuo priešieškinio reikalavimo išsprendimo, todėl pirmiausia pasisakytina dėl atsakovo ginčijamo sandorio dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagrįsdamas aukščiau nurodytus argumentus, atsakovas pateikė Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Vilniaus rajono Liaudies teismo 1982-09-20 sprendimą (du išrašus; civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 80-85), kuriuo teismas nusprendė pripažinti F. B. nuosavybės teisę į 10/29 namo, skirti jam patalpas, kurios pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir ½ pagalbinių pastatų, skiriant jam sandėlį anglies saugojimui; pripažinti V. B. nuosavybės teisę į 19/29 namo, skirti jai patalpas, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir ½ pagalbinių pastatų, skiriant jai vasaros virtuvę ir rūsį. Iš kito išrašo matyti, kad tuo pačiu sprendimu teismas nusprendė nutraukti F. B. ir V. B. santuoką. Nurodyta, jog sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės pateikto mansardos plano, taip pat iš atsakovo pateiktos Namų valdos techninės apskaitos bylos kopijos (b.l. 9, 139) matyti, jog indeksais (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) yra pažymėtos būtent ginčo (mansardos) patalpos.
Sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 280 straipsnio 1 dalis nustatė, kad dovanojimo sutartimi dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turtą nuosavybėn. Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę. Taisyklė, kad niekas negali perleisti daugiau teisių, nei jų pats turi, yra bendrasis teisės principas, pripažįstamas daugumoje teisinių sistemų.
Nagrinėjamu atveju, aukščiau minėtu teismo sprendimu gyvenamasis namas tarp sutuoktinių buvo padalintas nelygiomis dalimis, F. B. paskirtos 10/29 dalys, o ne ½ dalis namo, mansardos patalpos nuosavybės teise buvo paskirtos V.M. B., todėl darytina išvada, jog F. B. negalėjo padovanoti ieškovei didesnės dalies gyvenamojo namo, nei jam priklausė.
Ieškovė teigia, kad minėtas sprendimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių, kadangi nei V.M. B. bei F. B. teismo sprendimo neįregistravo civilinės metrikacijos skyriuje bei turto registravimo įstaigoje. Teismas su tokiu ieškovės argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad teismo sprendimo priėmimo metu galiojusio LTSR Santuokos ir šeimos kodekso 23 straipsnio 3 dalis nustatė, jog turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalijamas tiek jiems išsituokiant, tiek ir santuokos metu, kiekvieno iš sutuoktinių reikalavimu. Taigi, teismo sprendimo dalies dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsiradimas negali būti siejamas su sprendimo dalies dėl turto padalinimo pasekmėmis. Šalys neneigė, kad sprendimas apskųstas nebuvo, o jo įsiteisėjimą patvirtina ir duomenys ant teismo sprendimų išrašų (antspaudas ant išrašo dėl turto padalinimo bei sprendimo įsiteisėjimo data išraše dėl santuokos nutraukimo). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, tiek pagal 1964 m. CPK 14 straipsnį, tiek pagal 2003 m. CPK 18 straipsnį yra privalomas visoms valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims, ir faktiškai turi privalomo akto galią. Teismo sprendimai dėl pripažinimo, teisinių santykių pakeitimo ar nustatymo pagal reguliuojamų santykių pobūdį (ginčo dalyką) yra savaime besirealizuojantis, arba savaime vykdomas.
Nagrinėjamu atveju, pažymėtina ir tai, kad šalys neneigė fakto, jog F. B. ir V.M. B. po teismo sprendimo faktiškai gyveno atskirai, t.y. jiems teismo sprendimu paskirtose patalpose, jose buvo įrengtos atskiros šildymo sistemos, atskiri elektros skaitikliai; į mansardos patalpas galima patekti tik iš tos namo dalies, kuria naudojosi šalių mama.
Taip pat sutiktina su atsakovo atstovės argumentais, jog V.M. B. valią dovanojimo sutartimis vaikams perleisti po ½ dalį pirmo aukšto patalpų, patvirtina vėlesnis, t.y. (duomenys neskelbtini) testamentas, patvirtintas (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno T. K., kuriuo V. M. B. jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), mansardą, susidedančią iš kambario, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini) (18,98 kv.m. ploto) ir virtuvės, pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini) (17,59 kv.m. ploto), paliko savo sūnui I. B. (b.l. 54). Namų valdos techninės apskaitos byloje mansardos patalpų indeksas (duomenys neskelbtini) pakeistas į indeksą (duomenys neskelbtini), o indeksas (duomenys neskelbtini) į indeksą – (duomenys neskelbtini) (b.l. 139). Pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) mirus V. M. B. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ajame notarų biure pradėta paveldėjimo byla; nurodytas mirusiosios įpėdinis - sūnus I. B. (b.l. 78; 62). Taip pat nurodyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) testamentą I. B. paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovo pateiktoje Namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)), lape „vidaus plotų eksplikacija“ yra įrašas – „B. F. A. (duomenys neskelbtini) d., B. V. K. (duomenys neskelbtini) d.“, spaudas – Vilniaus rajono Liaudies teismo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini); data „(duomenys neskelbtini)“ ir parašas; šių įrašų ieškovo pateiktoje, VĮ Registrų centro patvirtintoje, bylos kopijoje nėra (b.l. 135-147). Šie įrašai bei testamento sudarymas leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad V.M. B. teismo sprendimą buvo pateikusi (duomenys neskelbtini) seniūnijai. Tuo tarpu, kaip teisingai pastebėjo atsakovo atstovė – pati V.M. B. galėjo dovanoti ir mažesnę, nei jai priklauso, namo dalį, juolab, vėliau dėl kitos namo dalies ji sudarė testamentą.
Taigi, įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad įsiteisėjusiu pagal (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą F. B. nuosavybės teise priklausė tik (duomenys neskelbtini) dalys gyvenamojo namo, todėl didesnės dalies, t.y. ½ namo, perleisti ieškovei ginčijama (duomenys neskelbtini) sutartimi jis negalėjo, todėl yra pagrindas dovanojimo sutartį dalyje dėl 9/58 dalies gyvenamojo namo dovanojimo pripažinti negaliojančia (1964 m CK 47 str.). Kito pagrindo, kuriuo F. B. asmeninės nuosavybės teise būtų priklausiusi ½ dalis namo, ieškovė nenurodė ir tokių įrodymų nepateikė.
Ieškovė prašo taikyti ieškinio senatį tiek teismo sprendimo vykdymui, tiek reikalavimui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. 1964 m. red. CPK 387 straipsnyje buvo numatytas 3 metų terminas teismo sprendimo pateikimui vykdyti. Šis terminas buvo nustatytas vykdymo veiksmams pradėti pateikiant vykdomąjį dokumentą, tačiau, kaip minėta, priverstinis teismo sprendimų vykdymas CPK nustatyta tvarka taikomas ne visada; padalinus sutuoktinių turtą nekilo būtinybės išduoti vykdomąjį raštą ir pradėti vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka. Taigi, senaties terminas teismo sprendimui dėl turto padalinimo, t.y. pasikeitusių daiktinių teisių pasikeitimo, pateikti vykdyti įstatyme nėra numatytas.
Dėl senaties termino ieškinio reikalavimui pripažinti 1995-08-17 dovanojimo sutartį iš dalies negaliojančia. 1964 metų CK, galiojusio ginčijamo sandorio sudarymo metu, 84 straipsnio 1 dalis nustatė bendrą 3 metų ieškinio senaties terminą, kuris prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1964 m. CK 86 str.). Iš esmės toks pats ieškinio senaties termino pradžios reglamentavimas įtvirtintas 2000 m. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje. Šiuo metu bendras ieškinio senaties terminas – 10 metų (CK 1.125 str. 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant ieškinio senaties termino pradžios nustatymo klausimais, išaiškinta, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-62/2005; civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012; kt.). Sprendžiant dėl asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie jo teisės pažeidimą, kartu dėl ieškinio senaties termino pradžios, svarbi aplinkybė yra ne tik asmens suvokimo apie jo teisės pažeidimą momentas, bet ir tai, ar apskritai asmuo žinojo, kad jis turi teisę, kuri yra pažeista. Asmens amžius, išsilavinimas, profesinė veikla ir kitos jo individualios savybės priskirtinos prie aplinkybių, kurios gali turėti įtakos asmens suvokimui apie jo subjektines teises ir šių pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2013 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, ginčijamas sandoris sudarytas 1995-08-17, t.y. iki priešieškinio pateikimo (2014-04-30) praėjo daugiau nei 18 metų. Tačiau atsakovas teigia, jog apie tai, kad jo teises pažeidžia būtent ginčijamas sandoris jis sužinojo tik nagrinėjant šią bylą, t.y. gavęs ieškovės ieškinį bei kreipęsis į advokatę. Įvertinęs šalių argumentus, paaiškinimus, byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas laiko, kad atsakovas ieškinio senaties termino reikalavimui ginčyti dovanojimo sandorį nepraleido. Byloje nustatyta, kad iki ieškovės ieškinio pateikimo teismui, atsakovas gyveno tiek šalių susitarimu priskirtoje namo dalyje, tiek mansardos patalpose, aplinkybių, kad ieškovė mansarda niekada nesinaudojo, ji neneigia; 2012-11-06 šalių susitarimu nebuvo nuspręsta dėl mansardos patalpų naudojimosi tvarkos, ir po šio susitarimo, atsakovas naudojosi ginčo patalpomis, susitarimu nei viena iš jų nebuvo paskirta naudotis ieškovei, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teisiškai nėra išprusęs, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas iki ieškinio šioje byloje pateikimo sužinojo apie savo teisių pažeidimą, t.y. kad būtent 1995-08-17 dovanojimo sutartis, kuria F. B. buvo perleidęs dalį jam nepriklausančių mansardoje esančių patalpų, pažeidžia atsakovo teises. Aplinkybė, jog apskritai apie dovanojimo sandorio sudarymą atsakovas žinojo, savaime nereiškia fakto, jog jis žinojo visas jo detales, t.y., kad perleista dalis V.M. B. turto, kurį pastaroji testamentu paliko atsakovui. Taigi, laikytina, kad atsakovas pareikšdamas priešieškinio reikalavimą dėl (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties dalies nuginčijimo, (duomenys neskelbtini) metų senaties termino nepraleido (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d., CK 1.125 str. 1 d.).
Apibendrinus išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu F. B. nuosavybėn buvo priteistos tik 10/29 dalys gyvenamojo namo, todėl didesnės dalies, t.y. ½ namo perleisti (duomenys neskelbtini) sutartimi F. B. ieškovei negalėjo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo priešieškinis tenkintinas, dovanojimo sutartis dalyje dėl 9/58 dalies gyvenamojo namo (mansardos) dovanojimo pripažintina negaliojančia (1964 m CK 5 str., 47 str.).
CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Patenkinus aukščiau minėtą priešieškinio reikalavimą ir pripažinus negaliojančia 1995-08-17 dovanojimo sutarties dalį, kuria ginčo patalpų dalis (mansarda) perleista ieškovei, pripažintina, jog gyvenamojo namo patalpos (mansarda) nėra šalių bendrosios dalinės nuosavybės objektas, t.y. šios patalpos ieškovei nepriklauso nuosavybės teise, todėl reikalavimas dėl naudojimosi jomis tvarkos nustatymo negali būti tenkinamas.
Ginčo dėl kitų ieškovės reikalavimų nėra, atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimais dėl kitų šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas, nustatytina tokia naudojimosi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka: 1) ieškovė naudojasi ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei žemės sklypo dalimi (plotas yra 587 kv.m.), individualios S. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2014-06-04 parengtame plane (b.l. 120-121) pažymėta indeksu „(duomenys neskelbtini)“; atsakovas naudojasi garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lauko virtuve (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei žemės sklypo dalimi (plotas yra 586 kv m.), individualios S. B. įmonės „Matininkas“ 2014-06-04 parengtame plane (b.l. 120-121) pažymėta indeksu „(duomenys neskelbtini)1“; kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas, tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat žemės sklypo dalis, individualios S. B. įmonės „Matininkas“ 2014-06-04 parengtame plane (b.l. 120-121) žymima indeksu „(duomenys neskelbtini)“, yra naudojami bendrai (CK 4.75 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė 2013-04-10 bei 2014-05-12 sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 % yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b.l. 103-105). Pagal 2014-05-21 pažymą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 640 Lt (b.l. 102).
Atsakovo patirtos išlaidos – 7,8 Lt pašto išlaidų (b.l. 175-177), išlaidos advokato pagalbai – 1 800 Lt (b.l. 178-179), bei išlaidos už vertimo paslaugas – 37 Lt (b.l. 180-181). Taip pat ieškovas už priešieškinio reikalavimą sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio (b.l. 89).
Pašto išlaidos byloje – 22,59 Lt.
Įvertinus patirtų išlaidų dydį, taip pat patenkintų bei atmestų reikalavimų dalį (atsakovo priešieškinis yra patenkintas visiškai, ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies; patenkintų reikalavimų dalies atsakovas iš esmės neginčijo), todėl vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, iš ieškovės atsakovui priteistina 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1, 2, 4 d.).
Už patenkintą ieškinio dalį atsakovas valstybei turėtų sumokėti 126 Lt žyminio mokesčio dalį, taip pat 5 Lt pašto išlaidų; įskaičius 28 Lt grąžintiną atsakovui žyminio mokesčio dalį už ieškinį, iš viso valstybei iš atsakovo priteistina 103 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 str.). Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei yra atleista.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies; priešieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria F. B. perleido 9/58 dalis gyvenamojo namo (mansardą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei M. V..
Nustatyti tokią naudojimosi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką:
- ieškovė M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudojasi ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė – 1 430 Lt; bei žemės sklypo dalimi (plotas yra 587 kv.m.), individualios S. B. įmonės „Matininkas“ 2014-06-04 parengtame plane pažymėta indeksu „2“;
- atsakovas I. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudojasi garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė – 1 180 Lt; lauko virtuve (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios vidutinė rinkos vertė 2 240 Lt; ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 401 Lt; garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė – 931 Lt; garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 1250 Lt bei žemės sklypo dalimi (plotas yra 586 kv m.), individualios S. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2014-06-04 parengtame plane pažymėta indeksu „1“;
- kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas, tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat žemės sklypo dalis, plane žymima indeksu „(duomenys neskelbtini)“, yra naudojami bendrai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui I. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo I. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 103 Lt (vieną šimtą tris litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB bankas „Swedbank“, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.