Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-01-25 · Administracinė byla Nr. eI-788-406/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-25
Bylos Nr.
eI-788-406/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05685-2015-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gintaras Čekanauskas
Pareiškėjas
K. Z.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
VĮ registrų centras
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-788-406/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05685-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.2.1; 20.2.3.2; 26; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 25 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiškėjai K. Z.,jos atstovui advokatui V. M.,atsakovo atstovei L. E. O,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. Z. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ registrų centras dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pripažinti Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmus neteisėtais ir priteisti jai iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 35,20 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėja paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojas 2015 m. liepos 27 d. suformavo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus apie jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini))) ir statinius (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei neteisėtai perdavė šiuos dokumentus trečiajam asmeniui - D. C.. Pabrėžia, kad 2016 m. sausio 25 d. ji kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją su skundu dėl nekilnojamojo turto ir asmens duomenų paviešinimo ir perleidimo tretiesiems asmenims, kuri 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 3R-294(2.13-1.) konstatavo, jog minėtus veiksmus atsakovė atliko neteisėtai, nesant nė vieno ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus ir taip pažeidžiant ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pareiškėja nurodo, kad tokiais neteisėtais Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmais buvo pažeistas jos privatus gyvenimas, prieš jos valią paviešinta jos asmeninė informacija ir asmeniniai duomenys buvo perduoti tretiesiems asmenims, kas sudaro neturtinės žalos atsiradimą. Atsakovui viešinti jos asmeninės privačios informacijos ji niekada neleido, todėl akivaizdu, jog jos teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą privataus gyvenimo neliečiamumą, tvarkant asmens duomenis, buvo pažeista. Pabrėžia, kad atsakovė nėra užpildžiusi VĮ Registrų centas pasižadėjimo neatskleisti duomenų, gaunamų iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko. Teigia, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, šis principas neatskiriamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti taip, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog: „Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės.“ Teigia, kad jos patirtą neturtinę žalą privalo atlyginti Kauno miesto savivaldybė, kuri aukščiau nurodytais neteisėtais veiksmais negerbė jos privataus gyvenimo ir asmeninių interesų. Yra įsitikinusi, jog 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas būtų pagrįstas ir teisingas. Ją sudaro patirtas dvasinis skausmas, stiprus psichologinis stresas, sveikatos būklės pablogėjimas, diskomforto jausmas, dvasiniai išgyvenimai, bendravimo galimybių sumažėjimas. Pažymi, jog visi atsakovo veiksmai buvo atliekami tyčia, o dėl pažeidimo pablogėjo jos sveikatos būklė. Be to, siekdama gauti iš VĮ registro centras duomenis, patvirtinančius atsakovo padarytus pažeidimus, ji turėjo tiesioginių išlaidų, todėl prašo atlyginti 35,20 Eur turtinę žalą. Prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė su skundu nesutinka. Pareiškėja, kildina savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl jos nekilnojamojo turto duomenų paviešinimo ir perleidimo tretiesiems asmenims, bei nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojas 2015 m. liepos 27 d. suformavo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus apie jos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir statinius bei perdavė šiuos dokumentus trečiajam asmeniui D. C. neteisėtai, nesant nė vieno LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 1 dalyje nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus ir tuo pažeidė šio įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. Tačiau, atsakovės nuomone, pareiškėja niekaip nepagrindžia savo reikalavimų dėl žalos atsiradimo ir atlyginimo, vertinant jos skunde išdėstytas aplinkybes LVAT išaiškinimų bei CK nustatytų sąlygų kontekste. Civilinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246-6.249 straipsniuose. Teigia, jog byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja nurodomą neturtinę žalą - dvasinį skausmą, stiprų psichologinį stresą, sveikatos būklės pablogėjimą, diskomforto jausmą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą - patyrė būtent dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų. Nors pareiškėja teigia, kad jos pablogėjusią sveikatos būklę patvirtina medicininiai dokumentai, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikia, todėl akivaizdu, kad byloje nėra vieno iš būtinų sąlygų žalai atlyginti, t. y. jokie įrodymai nepatvirtina, kad apskritai kokią nors žalą pareiškėja patyrė, taigi, nėra jokio pagrindo nustatyti žalos padarymo faktą. Net ir įvardintų sveikatos sutrikimų pobūdis neleidžia teigti, kad jie kilo būtent dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, susijusių su Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo suformavimu. Taigi, daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjos sveikatos būklės pablogėjimo, jos dvasinių išgyvenimų atsiradimą bei tiesioginį priežastinį ryšį su Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmais. Atsakovas nesutinka, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmai, suformuojant Nekilnojamojo turto registro išrašą pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto adresu buvo neteisėti. Pažymi, kad peržiūros Nekilnojamojo turto registre atliekamos ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai formuojami pagal VĮ Registrų centro ir Kauno miesto savivaldybės administracijos pasirašytą Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo internetu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei susitarimais dėl šios sutarties pakeitimo. Pagal šios sutarties (su aktualiais nagrinėjamam laikotarpiui pakeitimais) 3.1.2 punktą, VĮ Registrų centras įsipareigojo teikti duomenis Kauno miesto savivaldybės administracijai be kita ko ir specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymo ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, ši aplinkybė visiškai paneigia pareiškėjos teiginį, kad tokiu tikslu duomenys iš VĮ Registrų centro negalėjo būti gaunami. Nagrinėjamu atveju būtent statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros metu derinant bei konsultuojant dėl pateikto techninio projekto ir buvo suformuotas ginčo Nekilnojamojo turto registro išrašas. Mano, kad Kauno miesto savivaldybės administracija savo veiksmus atliko teisėtai, turėdama teisinį pagrindą. 2015 m. liepos 27 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas buvo suformuotas vykdant teisės aktuose nustatytas viešojo administravimo funkcijas. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms. Statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai aiškiai nustato, kad statybą leidžiančių dokumentų derinimo, išdavimo procedūrose dalyvauja savivaldybių administracijos. Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 20 p. įtvirtinta savarankiškoji savivaldybių funkcija - specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymas ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka. Aktualiu laikotarpiu galiojusio Statybos įstatymo 23 str. 2 d. buvo nustatyta, kad leidimą statyti naują statinį, rekonstruoti statinį ir kt. išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. To paties straipsnio 15 p. įtvirtinta, kad statybos ir rekonstravimo projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal kompetenciją tikrina institucijos ir subjektai, iš kurių vienas yra savivaldybės administracijos. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 p. nustatyta, kad rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m. Kadangi pareiškėjos žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra gretimas žemės sklypui (duomenys neskelbtini), kuriame buvo pateiktas tikrinimui statinio projektas, buvo peržiūrėti Registrų centro duomenys apie pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi planuojamas statyti statinys buvo projektuojamas neišlaikant normatyvinio 3 m atstumo iki sklypo ribos, todėl turėjo būti gauti tiek pareiškėjos, tiek kitų sklypų savininkų sutikimai, nuo kurių atstumas neišlaikomas. Tuo pačiu šie duomenys turėjo būti pateikti ir projekto sudėtyje. Pažymi, kad be Nekilnojamojo turto registro duomenų apie gretimų sklypų savininkus nėra galimybės įvertinti, ar pateiktas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, t. y. atlikti teisės aktuose priskirtų funkcijų tinkamai.

Dėl skunde nurodomų aplinkybių apie tai, kad Nekilnojamojo turto registro išrašas buvo suformuotas prieš pateikiant statinio projektą Kauno miesto savivaldybės administracijai, t. y. prieš 2015-07-28, paaiškina, kad savivaldybės administracijų darbuotojai konsultacijas asmenims teikia ne tik raštu, bet ir žodžiu. Atstovės nuomone, teisės aktai numato galimybę, pareiškėjams kreipiantis žodžiu, pateikti atsakymus bei konsultacijas pagal kompetenciją žodžiu. Nagrinėjamu atveju taip pat buvo kreiptasi į Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotoją žodžiu, prašant peržiūrėti turimus dokumentus bei pakonsultuoti dėl statinio projekto (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus projektinę medžiagą bei nustačius, kad galimai reikalingi gretimų sklypų savininkų sutikimai, buvo suformuotas ir pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto, kaip besiribojančio su planuojama statyti teritorija, registro išrašas, tam, kad būtų nustatyta, kieno turi būti pateikti sutikimai, neišlaikant atstumų nuo statomo statinio iki sklypo ribos. Apibendrindama daro išvadą, kad Kauno miesto savivaldybės administracija minėtą išrašą suformavo, atlikdama teisės aktuose priskirtas funkcijas, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais bei veikė savo kompetencijos ribose, o tai leidžia laikyti, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo darbuotojo neteisėtus veiksmus, todėl nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei bei priteisti pareiškėjai jos prašomą turtinę ir neturtinę žalą. Vien pareiškėjos subjektyvus manymas, kad atsakovo atstovo veiksmai buvo neteisėti, nesudaro juridinio pagrindo neturtinei žalai atlyginti. Nurodo ir tai, kad pareiškėja niekaip nepagrindė reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydžio - 10 000 Eur. Mano, jog reikšdama reikalavimą atlyginti 35,20 Eur dydžio turtinę žalą, pareiškėja nepateikė jokių paaiškinimų, susijusių su šios turtinės žalos kilme bei kaip ši žala buvo įtakota Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų. Pateikti kvitai apie tam tikrų paslaugų apmokėjimą VĮ Registrų centrui bei Lietuvos paštui negali būti laikomi tinkamais įrodymais žalos dydžiui pagrįsti, kadangi pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta, kokiu tikslu ir kas tam tikrus mokėjimus atliko, taigi šie dokumentai visiškai nepatvirtina fakto, kad nurodytos išlaidos buvo patirtos pareiškėjos bei kad jos buvo patirtos dėl atsakovo veiksmų. Akivaizdu, kad išlaidos, susijusios su informacijos gavimu adresu (duomenys neskelbtini), yra nesusiję su šia byla bei jokiu būdu negali būti laikomos kaip patirta žala. Be to, atkreipia dėmesį, kad pateiktas Lietuvos pašto kvitas (1,20 Eur), kuriame gavėju nurodyta LR žemės ūkio ministerija, taip pat nesuprantamai bei be jokio pagrindo yra laikoma turtine žala, kuri neva kilo dėl atsakovo veiksmų. Daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimai priteisti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą, negali būti laikomi kaip sąžiningi veiksmai, o greičiau priešingai - siekiu pasipelnyti bei kad būtų atlygintos išlaidos, kurios niekaip nėra susiję su šios bylos dalyku. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad jokio teisinio suinteresuotumo šioje byloje neturi ir skundo reikalavimų pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra. Pabrėžia, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo turto registro duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys yra vieši, išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus apribojimus. Taip pat šio straipsnio 4 dalis numato, kad nekilnojamojo turto registro duomenys teikiami pagal duomenų teikimo sutartis arba pagal asmenų prašymus. Paaiškina, kad 2006 m. kovo 2 d. tarp VĮ Registrų centro ir Kauno miesto savivaldybės administracijos buvo sudaryta duomenų teikimo internetu sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo apibrėžtas Registro duomenų teikimo ir panaudojimo tikslas. 2011 m. gruodžio 14 d. tarp VĮ Registrų centro ir Kauno miesto savivaldybės administracijos buvo sudarytas susitarimas Nr. DT-NTR-583/06-2 dėl 2006 m. kovo 2 d. nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo internetu sutarties Nr. DT-NTR-583/ 06 pakeitimo, kuriuo buvo išplėsti Registro duomenų teikimo panaudojimo tikslai. Šio susitarimo 3.1.2 punktas numato, kad VĮ Registrų centras Įsipareigoja Kauno miesto savivaldybės administracijai teikti duomenis, be kita ko, ir specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymo, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo įstatymų nustatyta tvarka tikslams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje administracinėje byloje keliamas dėl neturtinės ir turtinės žalos, kildinamos iš Kauno miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, susijusių su asmeninės privačios informacijos ir duomenų apie pareiškėjos privatų gyvenimą paviešinimu bei perdavimu tretiesiems asmenims be jos sutikimo, atlyginimo.

Vertinant žalos atlyginimo sąlygas pagal CK 6.271 straipsnį, būtina pažymėti, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (CK 6.245 str. 1 d.). Vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str.), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala, nurodyta CK 6.250 straipsnyje.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų skyriaus darbuotojas, atlikęs pagal adresą nekilnojamųjų daiktų paiešką pasirašytos duomenų teikimo sutarties su VĮ Registrų centras pagrindu, 2015 m. liepos 27 d. suformavo Nekilnojamojo turto registro išrašą apie K. Z. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir statinius (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo pridėtas prie Statybos techninio projekto. Šių faktinių aplinkybių iš esmės neginčija ir atsakovas, tik nurodo, kad tokie veiksmai buvo atlikti pagrįstai bei teisėtai, vykdant teisės aktuose nustatytas administravimo funkcijas.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTĮ) 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Nekilnojamojo turto registre tvarkoma informacija apie fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą yra susijusi su fiziniu asmeniu, todėl ADTĮ 2 str. 1 d. prasme laikytina asmens duomenimis. Darytina išvada, jog tokio pobūdžio informacijos rinkimui (peržiūrai) ir teikimui taikytini ADTĮ keliami reikalavimai. Kriterijus, kuomet asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu, nustato ADTĮ 5 str. 1 dalis.

Sprendžiant dėl pareiškėjos keliamų reikalavimų pagrįstumo bei CK 6.271 straipsnyje numatytų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimo, atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) yra išnagrinėjusi pareiškėjos 2016 m. sausio 25 d. skundą dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo ir 2016 m. rugsėjo 9 d. priėmusi sprendimą Nr. 3R-294(2.13-1.). Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sutinka su Inspekcijos sprendime išsakyta pozicija, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, dar nesant pateiktam statytojo D. C. oficialiam prašymui išduoti statybos leidimą pagal parengtą statybos techninį projektą kartu su kitais privalomais dokumentais, neturėjo nei ADTĮ 5 str. 1 d. 3 p. numatyto teisinio pagrindo, nei jokio kito teisinio pagrindo, numatyto šios teisės normos 1-2 bei 4-6 punktuose, pareiškėjos asmens duomenų rinkimui 2015 m. liepos 27 d. iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ir šių duomenų perdavimui (atskleidimui) statytojai D. C.. Darytina išvada, kad būtent tokiais veiksmais atsakovė pažeidė ADTĮ 3 str. 1 d. 2 p. nustatytą pareigą užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai, nes 2015 m. liepos 27 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus apie pareiškėjai K. Z. bendrosios dalinės nuosavybės priklausantį žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir statinius (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavo bei juos perdavė trečiajam asmeniui – D. C. neteisėtai, nesant nei vieno iš kriterijų, numatytų ADTĮ 5 str. 1 d., dėl ko šie išrašai buvo taip pat neteisėtai įdėti į statybos techninį projektą bei neteisėtai paskelbti informacinėje sistemoje „Infostatyba“.

Taigi teismas nagrinėjamoje byloje laiko nustatytais neteisėtus atsakovo, veikusio nepateisinamai aplaidžiai, pažeidžiant tiek bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tiek ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, veiksmus ir atmeta Kauno miesto savivaldybės administracijos nurodomus argumentus, liečiančius savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų teisėtumą. Nustačius neteisėtus atsakovo veiksmus konstatuotina, jog jais pareiškėjai buvo padaryta turtinė bei neturinė žala.

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Pareiškėjos nurodomi nuostoliai, susiję su mokamų paslaugų gavimu iš trečiojo suinteresuoto asmens, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su aukščiau nurodytais Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojo neteisėtais veiksmais, būtent dėl kurių pareiškėjui kilo būtinybė kreiptis į VĮ registrų centrą, siekiant pažeistų teisių gynimo tikslu gauti neteisėtus atsakovo veiksmus pagrindžiančią informaciją ir taip patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjos nurodytų neteisėtų veiksmų ir jos patirtų nuostolių.

Pažymėtina ir tai, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjos patirta žala, teismui turi būti pateikta įrodymų, patvirtinančių tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Pareiškėja turtinės žalos atsiradimą sieja su išlaidomis, turėtomis už mokamas paslaugas, gautas iš Valstybės įmonės Registrų centro, taip pat šios įmonės Saugos įgaliotinio tarnybos. Tokios išlaidos priskirtinos turtinei žalai, jos grindžiamos pateiktu AB Lietuvos pašto Kauno centrinio pašto nefiskaliniu kvitu, patvirtinančiu 1.20 Eur išlaidas, taip pat VĮ Registrų centro sąskaitomis Nr. 10562043-1, Nr. 10562043-2 ir apmokėjimo dokumentais, patvirtinančiais 5.40 Eur ir 28.60 Eur sumokėjimo faktą. Pareiškėja siekia, jog būtų atlygintos iš viso 35,20 Eur dydžio išlaidos, kurias ji vertina kaip turtinę žalą. Teismas pažymi, kad Lietuvos pašto kvite gavėju yra nurodyta LR žemės ūkio ministerija. Pareiškėja nepaaiškino, kokia informacija ar dokumentai buvo siųsti šiai institucijai, todėl šis kvitas negali būti pripažįstamas tinkamu įrodymu žalai pagrįsti, nes patikimai nepatvirtina fakto, kad 1.20 Eur išlaidas turėjo pareiškėja, kad jos buvo patirtos būtent dėl atsakovo veiksmų, todėl nepriteistinos. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į prašomos priteisti sumos dydį, taip pat į tai, kad nurodyti nuostoliai atsirado pareiškėjai siekiant išsiaiškinti dėl jos pažeistų teisių, kreipiantis į VĮ Registrų centrą atitinkamos informacijos, susijusios su kitų vartotojų domėjimusi jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, pripažinus šias turėtas išlaidas pagrįstomis, pareiškėjai priteistinas 34.00 Eur patirtos turtinės žalos atlyginimas.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 10000 Eur neturtinės žalos.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus. Vertinant skundo argumentus dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atkreiptinas dėmesys, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, jog jokie įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą.

Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, nustačius atsakovo veiksmų neteisėtumą, tai lemia ir neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjai. Ginčo atveju nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai akivaizdžiai sukėlė žalingas pasekmes – pareiškėja patyrė dvasinius išgyvenimus, nuogąstaudama, jog duomenys apie jos privatų gyvenimą tapo žinomi pašaliniams asmenims, be to, ji patyrė papildomus nepatogumus, siekdama kad dėl tokių duomenų paviešinimo atsakovas būtų pripažintas veikęs neteisėtai. Tokie neigiami dvasiniai išgyvenimai, emocinis sukrėtimas, nepatogumai nelaikytini įprastiniais, gyvenime pasitaikančiais, reiškiniais, jų pareiškėja nebūtų patyrusi, jeigu savivaldybės institucija būtų tinkamai atlikusi jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

Atsižvelgus į pareiškėjos patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo įprastinius nepatogumus ir kurie žemino žmogiškąjį orumą, sukėlė dvasinius išgyvenimus, darytina išvada, kad pareiškėja patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik jos teisių pažeidimo pripažinimu. Pareiškėja teigia patyrusi 10000 Eur neturtinę žalą, tačiau teismas pažymi, kad neteisėti atsakovo veiksmai nebuvo labai intensyvūs, pareiškėjos privačių duomenų paviešinimas buvo daugiau hipotetinis, nesukėlė tiesioginių materialinio pobūdžio pasekmių, pareiškėja nenurodė konkrečių faktų, kad kokių nors trečiųjų asmenų nuomonė apie ją kardinaliai pasikeitė, todėl vertinti pareiškėjos patirtą neturtinę žalą nurodoma pinigų suma jos patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų kontekste nėra pagrindo. Pareiškėjos pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad sveikatos sutrikimus, sveikatos būklės pablogėjimą tiesiogiai sąlygojo dėl neteisėtais pripažintų atsakovės veiksmų patirti išgyvenimai. Akivaizdu, kad neturtinę žalą sąlygoję veiksniai nebuvo priimtini pareiškėjos, kaip gero asmens, ar jos teigiamos reputacijos vertinimo požiūriu, tačiau, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas taip pat vertina ir tai, kad pareiškėjos skunde nurodoma neturtinė žala apibūdinama daugiau bendro pobūdžio teiginiais (dvasinis skausmas, stiprus psichologinis stresas, sveikatos būklės pablogėjimas, diskomforto jausmas, dvasiniai išgyvenimai, bendravimo galimybių sumažėjimas), tokių teiginių nepagrindžiant jokiais rašytiniais įrodymais. Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, taip pat aplinkybę, kad administracinėje byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų sąmoningai siekusi pareiškėjai sukelti neigiamus išgyvenimus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvadai, kad K. Z. pažeistai teisei apginti priteistinas 230 Eur neturtinės žalos atlyginimas, kuris yra pagrįstas, adekvatus ir pakankamas dėl padarytų pažeidimų pareiškėjos patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti (žr., pvz. LVAT 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3229-552/2015).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu teisėjas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti K. Z. iš Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, 230 Eur neturinei žalai atlyginti ir 34 Eur turtinę žalą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas