Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo UAB „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus paliktas adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje; procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje), apie ieškinį atsakovas taip pat informuotas telefonu, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl sprendimas už akių yra priimamas (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje nustatyta, kad UAB „4finance“, valdantis Vivus.lt sistemą, ir atsakovas, 2014 m. gruodžio 20 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovas atsakovui 36 mėnesių terminui suteikė 434,43 eurų kreditą. Atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2017 m. gruodžio 20 d. Vadovaujantis Sutarties 2.10 punktu, 2014 m. gruodžio 27 d. atsakovas pateikė prašymą papildomai 1 013,67 eurų kredito sumai, 36 mėnesių terminui. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl, ieškovo teigimu, pradinis kreditorius 2015 m. balandžio 13 d. vienašališkai nutraukė Sutartį su atsakovu. Pradinis kreditorius UAB „4finance“ 2015 m. lapkričio 2 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido skolos iš atsakovo reikalavimo teisę International Risk Management OÜ. 2016 m. kovo 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi International Risk Management OÜ perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Atsakovui buvo išsiųstas pranešimas apie reikalavimo perleidimą ir raginimas sumokėti skolą, tačiau jis su ieškovu neatsiskaitė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Kreditavimo sutartimi, bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis). Kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, pradinis kreditorius savo įsipareigojimus įvykdė – suteikė atsakovui kreditą, tačiau atsakovas Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais negrąžino kredito ir nesumokėjo palūkanų, tuo pažeisdamas Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1 448,10 eurų skola.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 337,43 eurų palūkanų iki kredito grąžinimo termino ir 408,34 eurų palūkanų po kredito grąžinimo termino.

Lietuvos civilinėje teisėje, išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.872, 6.896, 6.920 ir kt. straipsniai). Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palūkanos, paskoliniuose santykiuose atliekančios mokėjimo funkciją, yra paskolos gavėjų mokėjimai kreditoriams už jų pinigų panaudojimą finansuoti materialioms bei vertybinių popierių investicijoms ir vartotojui. Palūkanos yra „atlygis“ kreditoriams už susilaikymą nuo einamojo vartojimo ir riziką skolinant pinigus. Kompensuojamosios palūkanos reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti, bei kitose CK normose (pavyzdžiui, CK 6.415, 6.446 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju, matyti, kad Sutartimi buvo susitarta dėl 337,43 eurų fiksuotos palūkanų sumos, nuo 2014 m. gruodžio 20 d. iki 2015 m. balandžio 13 d. Šios palūkanos atlieka mokėjimo funkciją. Likusi palūkanų suma, t. y. 408,34 eurų, buvo paskaičiuota už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Šios palūkanos yra kompensuojamosios. Sutartyje buvo susitarta dėl palūkanų, kurių metinė norma 70,89 proc., mokėjimo, todėl ieškovo reikalavimas dėl 337,43 eurų palūkanų laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas.

Sprendžiant klausimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių yra susiklostę vartojimo kredito teisiniai santykiai, todėl tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 408,34 eurų kompensuojamas palūkanas (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 99,10 proc.). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms. Vadinasi, jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Vartojimo kredito įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiu. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi, kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl ieškovo prašymas, priteisti sutartines palūkanas, kurių bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 99,10 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Pažymėtina, kad ieškovas, norėdamas, jog būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, privalėjo šiuos nuostolius įrodyti bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 97,02 eurų palūkanos (0,05 proc. dydžio, už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d.). Kita reikalavimo dalis dėl palūkanų priteisimo, yra nepagrįsta, todėl netenkintina.

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. balandžio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Ieškovas pareiškė 2 193,87 eurų ieškinį. Teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 1 882,55 eurų, t. y. patenkino 85,81 procentų ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 42,05 eurų žyminio mokesčio.

Valstybei iš atsakovo priteisiama 4,35 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Finansų administravimas“ (juridinio asmens kodas 304179870) iš atsakovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 448,10 eurų skolą, 337,43 eurų palūkanas ir 97,02 eurų netesybas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. balandžio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 42,05 eurų žyminį mokestį.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. P. 4,35 eurų išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.